Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-06-29 · Administracinė byla Nr. eI3-2982-983/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2021-04-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. I-a instancijaSprendimas · 2021-06-29Vilniaus apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2021-09-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-06-29
Bylos Nr.
eI3-2982-983/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03289-2019-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Asta Adamonytė-Šipkauskienė (pirm.), Tomas Blinstrubis, Beata Martišienė
Pareiškėjas
M. Š.
Atsakovas
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-2982-983/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03289-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 17.6; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Blinstrubio, Beatos Martišienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. Š. prašymą suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja M. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu ir patikslintu prašymu pratęsti 2016 m. gruodžio 28 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą iki 2022 m. balandžio 30 d.

Pareiškėja prašyme nurodo, kad bendrai su kitais žemės sklypo savininkais valdo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, kuriame pasistatė gyvenamąjį namą su ūkio pastatu. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau — ir Inspekcija) specialistas 2016 m. gruodžio 23 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr.(duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, jog ji, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, savavališkai pastatė gyvenamosios paskirties pastatą (namą). Inspekcija 2016 m. gruodžio 28 d. Privalomuoju nurodymu nurodė pašalinti savavališkus statybos padarinius iki 2017 m. birželio 23 d.

Žemesnės instancijos teismas

Inspekcija 2017 m. birželio 23 d. sprendimu Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2017 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimu Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2019 m. rugsėjo 23 d.

Šalies argumentai

Pareiškėja prašyme teigia, kad (duomenys neskelbtini) ha teritorijos, į kurią patenka ir pareiškėjai priklausantis žemės sklypas, tarp (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detaliojo plano rengimo procesas nėra pasibaigęs. Šiam procesui ir jo trukmei ji negali daryti įtakos, o nuo jo priklauso galimybė pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pareiškėja tvirtina, kad pradėtą savavališkų statybos darbų pašalinimo procesą galės tęsti tik pasibaigus minėtos teritorijos detaliojo plano rengimui. Detaliojo plano rengimo procedūrų trukmė tiesiogiai priklauso nuo kompetentingų valstybinių institucijų subjektų atliekamų veiksmų, todėl reikalingų įteisinimui dokumentų gavimo terminas jai nėra žinomas ir ji įtakoti tų terminų negali. Atsižvelgdama į procedūrų, susijusių su savavališkos statybos įteisinimu, sudėtingumą ir galimą trukmę, mano, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas turi būti pratęstas iki 2022 m. balandžio 30 d.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Inspekcija su pareiškėjos prašymu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad esminiai Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 85 dalį statyba - veikla, kurios tikslas - pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Ši veikla detaliai reglamentuojama Lietuvos Respublikos įstatymų ir poįstatyminių aktų. Teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie šią teisę įgyvendina esant tam tikroms sąlygoms, o būtent: statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, statytojas turi turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ir nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą (Statybos įstatymo 3 straipsnis). Šie privalomi reikalavimai taip pat yra įtvirtinti Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktuose, kurie reglamentuoja statytojo teises ir pareigas (ankstesnė Statybos įstatymo redakcija 12 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktuose). Rangovo (jei statybos vykdomos rangos būdu) pareiga vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, laikytis statinio nustatytų projektavimo sąlygų reikalavimų įtvirtinta Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 2 ir 3 punktuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme įtvirtina pareiga, Inspekcija atlieka savavališkos statybos prevenciją ir nustačiusi, kad statyba vykdoma pažeidžiant įstatymus ir kitus teisės aktus, imasi įstatymų nustatytų priemonių pažeidimams pašalinti. Statybos valstybinę priežiūrą vykdantis vyriausiasis specialistas, patikrinęs žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), nustatė, kad savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, pastatytas gyvenamosios paskirties (vieno buto), (duomenys neskelbtini)pastatas. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalimi (redakcija nuo 2017-01-01, ankstesnė – Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis), statytojos M. Š. vykdyta minėto statinio statyba adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), be privalomo statybą leidžiančio dokumento laikytina savavališka statyba.

Atsiliepimas

Inspekcija atsiliepime pažymi, kad vadovaudamasi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Įstatymas) 14 straipsniu, Inspekcija M. Š. 2016 m. gruodžio 28 d. surašė Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame iš statytojos buvo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 23 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti neteisėtai pastatytą gyvenamosios paskirties pastatą ir sutvarkyti statybvietę. Vadovaudamasi Įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi ir gavusi statytojos 2017 m. birželio 23 d. prašymą, Inspekcija 2017 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. SDPN-100-170623-0008 privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2017 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs M. Š. prašymą pratęsti savavališkos statybos padarinių šalinimo terminą, 2017 m. gruodžio 6 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nusprendė pareiškėjos prašymą patenkinti iš dalies ir pratęsti Inspekcijos 2016 m. gruodžio 28 d. Privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti iki 2019 m. rugsėjo 23 d.

Inspekcija atsiliepime pažymi, kad pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalį dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Svarbiomis priežastimis, kurioms esant gali būti priimtas sprendimas pratęsti nurodymo vykdymo terminą, laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Inspekcijos teigimu, teismas turėtų faktinį pagrindą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą ilgesniam laikui nei apibrėžta Statybos įstatyme, jei pakankamai būtų akivaizdu, kad vykstančiai procedūrai suinteresuotas asmuo negali daryti įtakos. Analogiškas teisinis reglamentavimas dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo buvo perkeltas į Įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, o nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Įstatymo redakcijai – į šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalį. Inspekcija remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, kad „<...> galima išskirti bent dvi procedūras, kurias pradėjus teismui atsiranda pagrindas tęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą: pirmoji procedūra, kada yra keičiama projektinė dokumentacija siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą; antroji procedūra, kada imamasi veiksmų kitų reikalingų dokumentų gavimui ar jų pertvarkymui, tačiau taip pat bet kokiu atveju nukreipta į tai, kad būtų įteisinta arba pateisinta statyba, kuri reikalavime įvardijama kaip savavališka ir kurios padarinius reikalaujama pašalinti“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A556-1146/2013).

Inspekcija, įvertinusi aukščiau nurodytą teisinę reglamentaciją ir teismų praktiką, mano, kad pareiškėjos prašymo tenkinimui būtina nustatyti, ar pateikiami dokumentai yra pakankamas įrodymas dėl vykstančių neteistos statybos įteisinimo procedūrų ir dėl objektyvių aplinkybių, trukdančių šiai procedūrai pabaigti, egzistavimo. Kita vertus, nagrinėjamu atveju taip pat svarbu įvertinti, ar apskritai nėra akivaizdžių kliūčių įvykdyti privalomąjį nurodymą pareiškėjos norimu būdu.

Inspekcija atkreipia dėmesį, kad pareiškėja neteisėtos statybos padarinius šalina jau ilgą laiką (beveik 3 metus, skaičiuojant nuo minėto Savavališkos statybos akto surašymo statytojai). Inspekcija buvo suteikusi pareiškėjai 9 mėnesių laikotarpį (2016 m. gruodžio 28 d. Privalomuoju nurodymu – 6 mėn., o 2017 m. birželio 23 d. sprendimu dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo – 3 mėn.) savavališkos statybos padarinių šalinimui, o Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimu papildomai pratęsė minėtą terminą. Todėl Inspekcija prašo įvertinti, ar prašomas pratęsti terminas neteisėtos statybos padariniams pašalinti yra būtinas pareiškėjos nurodomiems veiksmams atlikti ir ar nėra per ilgas.

Inspekcija mano, kad pratęsiamas terminas reikalavimui įvykdyti turi būti nustatomas protingas, realus bei pagrįstas, skatinantis operatyvų savavališkos statybos padarinių šalinimą. Priešingu atveju, ilgo termino nustatymas mažins statytojo (statinio naudotojo) suinteresuotumą ir pareigą kaip įmanoma greičiau pašalinti egzistuojantį teisės pažeidimą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi tenkino iš dalies trečiojo suinteresuotojo asmens Inspekcijos apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendimą, kuriuo buvo tenkintas pareiškėjos prašymas, panaikino bei bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. LVAT nutartyje nurodė, kad byloje būtina įvertinti reikšmingas aplinkybes, ar pareiškėja po privalomojo nurodymo surašymo atliko kokius nors veiksmus siekdama parengti savavališkai pastatyto statinio projektą ar kitokią savavališko statinio projektinę dokumentaciją ir, kad šių dokumentų ji negalėjo parengti dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių. Taip pat pažymėjo, kad būtina įvertinti detaliojo plano rengimo procedūras, kurioms, pareiškėjos teigimu, ji negali daryti įtakos, atsižvelgiant į Įstatymo 14 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytą teisinį reglamentavimą.

Teismas, atsižvelgdamas į LVAT 2021 m. balandžio 7 d. nutartį, įpareigojo pareiškėją pateikti teismui paaiškinimą ir įrodymus, ar pareiškėja po privalomojo nurodymo surašymo atliko kokius nors veiksmus siekdama parengti savavališkai pastatyto statinio projektą ar kitokią savavališko statinio projektinę dokumentaciją ir, kad šių dokumentų ji negalėjo parengti dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių.

Šalies argumentai

Pareiškėja 2021 m. balandžio 28 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad šiuo metu situacija yra nepasikeitusi - (duomenys neskelbtini) ha teritorijos, į kurią patenka ir pareiškėjai priklausantis žemės sklypas, tarp (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detaliojo plano rengimas nėra pasibaigęs. Su paaiškinimu pateikė teismui 2021-03-10 elektroninį susirašinėjimą tarp pareiškėjos ir architektės bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo miesto architekto skyriaus pateiktą atsakymą „Dėl prašymo suteikti informaciją“, kuriame nurodoma detaliojo plano rengimo procedūros eiga.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl termino savavališkos statybos padariniams pašalinti pratęsimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai M. Š. Inspekcijos specialistas 2016 m. gruodžio 23 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), jog pareiškėja, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, savavališkai pastatė gyvenamosios paskirties pastatą (namą). Inspekcija 2016 m. gruodžio 28 d. Privalomuoju nurodymu įpareigojo pareiškėją ne vėliau nei iki 2017 m. birželio 23 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2016 m. gruodžio 23 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę. Inspekcija 2017 m. birželio 23 d. sprendimu Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2017 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimu Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2019 m. rugsėjo 23 d. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama dar kartą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2022 m. balandžio 30 d. nurodydama, kad siekia organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūras, nurodydama projekto tikslus (pertvarkyti žemės sklypą), tačiau teritorijoje, kurioje yra jai su kitais bendrasavininkiais priklausantis žemės sklypas, kuriame savavališkai pastatytas gyvenamosios paskirties pastatas (namas), yra rengiamas detalusis planas.

Savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarka yra įtvirtinta Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 4 dalį šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

Pagal Įstatymo 14 straipsnio 5 dalį asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Taigi, Įstatymas savavališkos statybos įteisinimo galimybę (14 str. 5 d.) sieja su būtinumu teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą, taip pat galimybe žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, statyti tokios paskirties naują statinį arba vykdyti šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbus pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir kai tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Aptartas reglamentavimas suponuoja išvadą, kad privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimas gali būti sprendžiamas teigiamai tik tuo atveju, kai savavališko statinio statytojas (pareiškėjas) dėl priežasčių, kurių trukmei jis negali daryti įtakos, privalomojo nurodymo nustatytu terminu teisės aktų nustatyta tvarka negali parengti statinio projekto, pakeisti projektinės dokumentacijos, gauti kitus savavališkai statybai įteisinti reikalingus dokumentus ar juos patikslinti, papildyti ir pan., taip pat esant sąlygai, kad žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir kai tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalis).

Tuo tarpu pareiškėja prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iš esmės grindžia vien tik tuo, jog per Privalomojo nurodymo nustatytą ir vėliau pratęstą terminą ji dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių negalėjo parengti žemės sklypo, kuriame savavališkai pastatytas statinys, formavimo ir pertvarkymo projekto dėl detaliojo plano rengimo procedūrų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, kartu su kitais bendrasavininkiais valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Byloje yra kitų bendrasavininkių sutikimas, kad nuo minėto žemės sklypo būtų atskirtas 1 839 kv. m sklypas, bendrame plote pažymėtas raide ,,E“ ir jam pakeistas žemės statusas, leidžiantis dviejų aukštų namo statybą. Pareiškėja, pateikdama minėtą sutikimą, 2017 m. balandžio 6 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydama organizuoti minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. 2017 m. gegužės 12 d. raštu Nr. A256-612/17(2.14.2.12-MP8) žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą atsisakyta organizuoti dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 9 d. įsakymo Nr. A30-426 pagrindu organizuojamo apie (duomenys neskelbtini) ha teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano rengimo. Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 13 d. dar kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu pateikti duomenis apie detaliojo plano rengimo vykdomas procedūras. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atsakydama į pareiškėjos prašymą, 2019 metų spalio mėnesio rašte nurodė, kad detaliojo planavimo procedūra yra rengimo stadijoje, rengiami detaliojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo atrankos dokumentai. Detaliojo planavimo procedūras preliminariai planuojama baigti kitų metų antrą pusmetį. Pareiškėja 2021 m. kovo 10 d. dar kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu pateikti informaciją. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atsakydama į pareiškėjos prašymą, 2021 m. balandžio mėn. rašte nurodė, kad detalusis planas buvo paviešintas visuomenei, gautos pastabos ir pasiūlymai, su detaliuoju planu, jo sprendiniais ir procedūromis galima susipažinti informacinėje sistemoje www.tpdris.lt. Analogiškas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymas buvo pateiktas ir į 2021 m. balandžio 16 d. pareiškėjos prašymą suteikti informaciją.

Taigi, pareiškėja teismui pateiktame prašyme, įvardindama priežastis, dėl kurių turėtų būti pratęstas privalomojo nurodymo įvykdymo terminas, nurodė, kad ėmėsi aktyvių veiksmų, o būtent – su prašymais ne vieną kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūras, nurodydama projekto tikslus (pertvarkyti žemės sklypą), tačiau atsakydama į jos prašymus Vilniaus miesto savivaldybės administracija savo raštuose nurodė, kad organizuojamas apie (duomenys neskelbtini) ha teritorijos, į kurią patenka ir pareiškėjai priklausantis žemės sklypas, tarp (duomenys neskelbtini) Vilniuje, detaliojo plano rengimas, todėl tenkinti jos prašymo nėra teisinio pagrindo, o ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėja dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių nustatytu terminu negali parengti statinio projekto ar pakeisti projektinės dokumentacijos.

Teismo nuomone, įvertinus kad pagal Įstatymo 14 straipsnio 5 dalį savavališkos statybos įteisinimo galimybė siejama su būtinumu teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą, taip pat galimybe žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, statyti tokios paskirties naują statinį arba vykdyti šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbus pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir kai tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, byloje nustatytina, ar pareiškėjas dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių nustatytu terminu negali parengti statinio projekto ar pakeisti projektinės dokumentacijos. Teismas pažymi, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalį statinio projektas – tai normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (statinio projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybai vykdyti ir statybos užbaigimo procedūroms atlikti, visuma.

Nors teismas buvo įpareigojęs pareiškėją pateikti teismui įrodymus, ar pareiškėja po privalomojo nurodymo surašymo atliko kokius nors veiksmus siekdama parengti savavališkai pastatyto statinio projektą ar kitokią savavališko statinio projektinę dokumentaciją ir, kad šių dokumentų ji negalėjo parengti dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių, tačiau tokių įrodymų į bylą pateikta nebuvo.

Teismo vertinimu, vien tik pareiškėjos paaiškinime nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai, kad pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu pateikti duomenis apie detaliojo plano rengimo vykdomas procedūras bei pareiškėjos elektroninis susirašinėjimas su SĮ „Vilniaus planas“ architekte nėra pakankamas veiksmas konstatuoti, kad pareiškėja aktyviais veiksmais siekė pašalinti savavališkos statybos pažeidimus, t. y. nepatvirtina, kad atliko kokius nors veiksmus siekdama parengti savavališkai pastatyto statinio projektą ar kitokią savavališko statinio projektinę dokumentaciją ir, kad šių dokumentų ji negalėjo parengti dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių.

Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į atitinkamas institucijas siekdama išsiaiškinti, ar be minimo detaliojo plano patvirtinimo yra galimybė rengti statinio projektą, gauti statybos leidimą ir kad minėtos institucijos šią galimybę paneigė, kad neteisėtos statybos padarinių pašalinimą išimtinai siejamas tik su rengiamu detaliuoju planu.

Teismas konstatuoja, jog pareiškėjai nepateikus minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, negalima daryti išvados, jog pareiškėja po privalomojo nurodymo surašymo atliko kokius nors veiksmus siekdama parengti savavališkai pastatyto statinio projektą ar kitokią savavališko statinio projektinę dokumentaciją ar, kad šių dokumentų ji negalėjo parengti dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių, todėl teismo vertinimu nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pratęsti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje nustatyto termino. Teismas akcentuoja, jog įstatymų nesilaikymas neišvengiamai sukelia tam tikras teisines pasekmes, pasireiškiančias neigiamais padariniais pažeidėjui. Pažymėtina, jog pareiškėja, pažeisdama Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio bei Statybos įstatymo 3 straipsnio reikalavimus, privalo prisiimti ir iš to kylančias neigiamas pasekmes.

Atsižvelgęs į anksčiau aptartų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visumą bei teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas netenkintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos M. Š. prašymą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Asta Adamonytė-ŠipkauskienėTomas BlinstrubisBeata Martišienė