Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-10-30 · Civilinė byla Nr. 2A-560-560/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-10-28Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-10-30Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-30
Bylos Nr.
2A-560-560/2013
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-00932-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė, Dalia Kačinskienė
Atsakovas
UAB „Ramilė“
Ieškovas
D. G.
Trečiasis asmuo
G. B.
Civilinė byla Nr. 2A-560-560/2013Teisminio proceso Nr. 2-03-3-00932-2011-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 35.5.; 42.10.; 121.18.; 121.21
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Ramilė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovui UAB „Ramilė“ dėl netesybų priteisimo, trečiasis asmuo G. B., bei pagal atsakovo UAB „Ramilė“ priešieškinį dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė teismo priteisti iš atsakovo 27 000 Lt netesybas (baudą) ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad atsakovo atstovai ieškovui 2009 m. vasaros ir rudens mėnesiais siūlė įsigyti dalį žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas tarpininkavo minėto žemės sklypo pardavėjui UAB „Ekoinvesticija“ ir garantavo ieškovui, kad pasieks, jog jo siūlomam žemės sklypui per 3 metus bus parengtas detalusis planas (pagal jau patvirtinto bendrojo plano sprendinius) bei bus pakeista žemės ūkio paskirtis į namų valdą ir ieškovo dalis visame žemės sklype bus atidalinta iš bendros dalinės nuosavybės. Šalys 2009-11-17 sudarė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pasiekti, kad per 3 metus nuo sutarties pasirašymo įsigalios teritorijos detalusis planas. Nurodė, kad tuo tikslu atsakovas turėjo sudaryti trišalę sutartį su Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir pasirinktu detalaus plano rengėju ir organizuoti bei atlikti visus kitus būtinus minėtam tikslui pasiekti darbus. Šalių sutarimu, vienas iš tokių darbų yra teritorijos detalaus plano architektūrinės dalies parengimas. Sutartimi atsakovas prisiėmė visą riziką, kad šis darbas bus atliktas ne vėliau kaip iki 2010-03-01, tačiau jam nespėjus to padaryti, 2010-03-01 buvo sudarytas sutarties pakeitimas, kuriuo terminas pratęstas iki 2010-09-01. Atsakovas, pradelsęs šį terminą, sutartimi įsipareigojo ieškovui nedelsdamas sumokėti 27 000 Lt baudą. Nurodė, kad nuo 2010-09-01 atsakovas ieškovo vengia, todėl nėra galimybės išspręsti iškilusią problemą dėl terminų praleidimo. Ieškovo duomenimis, minėta detalaus plano architektūrinė dalis net nepradėta rengti, atsakovas turi finansinių problemų, neatsiskaito su savo kreditoriais ir darbuotojais. Visos šios aplinkybės ieškovui leidžia spręsti, jog atsakovas nesuspės įvykdyti savo įsipareigojimų.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo nesutiko. Nurodė, kad atsakovas apie ieškovo nurodytą sutartį sužinojo tik iš pateikto ieškinio, todėl ieškovo teiginiai, kad atsakovo atstovai neva vengia ieškovo, yra nepagrįsti. Nurodė, kad ieškovas teismui nepateikė nė vieno įrodymo, jog jis kreipėsi į atsakovą ir kad jo yra vengiama. Buvusi atsakovo direktorė G. B. 2010-06-11 savo noru buvo atleista iš darbo, tačiau sutarties ar kitų dokumentų, susijusių su ieškovu, įmonės atstovams nepaliko, todėl apie buvusios atsakovo direktorės prisiimtas ir neperduotas įmonei prievolės atsakovas nežino. Be to, sutartis nėra sunumeruota, nors įmonėje visos sudaromos sutartys yra numeruojamos. Sutarties turinys akivaizdžiai nesutampa su atsakovo turimomis ir sudaromomis su trečiaisiais asmenimis sutartimis. Dėl to įtaria, kad ši sutartis galimai neatitinka tikrovės. Mano, kad sutartis ir jos papildymas yra atsakovo atstovės piktavališkas susitarimas su ieškovu ir turi būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu. Buvusi atsakovo direktorė G. B., palikusi įmonę, net nepranešė, kad yra pasirašyta sutartis ir sutarties papildymas, tad akivaizdu, jog buvusi direktorė veikė priešingais įmonei interesais, buvo nelojali jai ir nesąžininga. Nurodė, kad ieškovas nuo 2010-06-11 iki ieškinio pateikimo nėra nė karto kreipęsis į atsakovą dėl sutarties vykdymo, todėl mano, kad buvusi direktorė su ieškovu galėjo susitarti pasipelnyti įmonės sąskaita, t. y. piktavališkai sudaryti sutartį ir jos nevykdyti, kad būtų galima vėliau išieškoti netesybas. Pažymėjo, kad ieškovas pateikė teismui ieškinį 2011-02-21, tačiau teismas nustatė pateikto ieškinio trūkumus. Taigi, trūkumai ištaisyti ir civilinė byla iškelta pagal 2011-03-10 patikslintą ieškinį. Atsižvelgdamas į tai, prašė teismo taikyti šešių mėnesių senaties terminą, numatytą CK 1.125 str. 5 d. 1 p. dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo, ir ieškovo ieškinį atmesti.

Šalies argumentai

Ieškovas pateikė dubliką, kuriuo palaikė ieškinio reikalavimus dėl 27 000 Lt dydžio baudos priteisimo. Nurodė, kad reikalaujamos baudos pagrindas yra atsakovo sutartinių prievolių neįvykdymas. Pažymėjo, kad pareiga įrodyti, jog pagrindinė prievolė yra įvykdyta, tenka atsakovui. Nurodomas aplinkybes ieškovas įrodinės bendradarbiavimo sutartimi ir jos pakeitimu, paaiškinimais, kad atsakovas iki šiol nesumokėjo netesybų sumos, taip pat ieškovas remsis žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi, Nekilnojamojo turto registro išrašu, jog tokį žemės sklypą pirko, bei teismui pateiktu Vilniaus miesto administracijos direktoriaus įsakymu su priedais, kuris įrodo, kad dėl tos pačios teritorijos (duomenys neskelbtini), kur ieškovas įsigijo žemės sklypą, yra rengiamas detalusis planas. Pažymėjo, kad sutartis privaloma šalims, nebent teismo būtų pripažinta negaliojančia, o atsakovas tokių reikalavimų teisme nekelia. Nurodė, kad pats bendrovės akcininkas A. J. susirado ieškovą ir jam pasiūlė sudaryti sutartį ir pats asmeniškai dalyvavo derantis dėl minėtos sutarties teksto, jį skaitė prieš pasirašant atsakovo bendrovės atstovei. Tai įrodo laiškai, liudytojai, telefonų skambučių išklotinės. Todėl, jeigu atsakovas sumanys ginčyti minėtą bendradarbiavimo sutartį, tokius įrodymus ieškovas teismui galės pateikti. Pažymėjo, kad atsakovo pateiktas 2010-06-11 perdavimo–priėmimo aktas niekaip neįrodo aplinkybės, jog bendradarbiavimo sutartis nebuvo perduota bendrovės akcininkui, o atsakovo pateiktas pavyzdinės sutarties šablonas neįrodo aplinkybės, kad būtent tokio turinio sutartis atsakovas ir sudarinėja su savo klientais. Svarbu tai, kad atsakovas pripažįsta, jog tokio pobūdžio paslaugas dėl detaliojo planavimo atsakovo bendrovė apskritai teikia – tai jo verslas. Nurodė, kad atsakovo argumentai, neva ieškovas praleido ieškinio senaties terminą taisydamas ieškinio trūkumus, neatitinka CPK 115 str. 3 d., pagal kurią ištaisius trūkumus procesinis dokumentas laikomas paduotu jo pradinio pateikimo teismui dieną.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė teismui tripliką, kuriuo palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, jog apie ieškovo kartu su ieškiniu pateiktą sutartį sužinojo tik iš pateikto ieškinio, todėl ieškovo teiginiai, kad atsakovo atstovai neva vengia ieškovo yra nieko nepagrįsti. Nurodė, kad atsakovo akcininkui A. J. buvo žinoma tik apie ieškovo ketinimą sudaryti tokią sutartį, tačiau atsakovas neturi duomenų, kad apie sutarties sudarymo faktą ir sutarties vykdymą buvo informuotas ir akcininkas. Atkreipė dėmesį, kad vienasmeniu bendrovės valdymo organu sutarties sudarymo metu buvo direktorė G. B.. Būtent tik ji turėjo teisę atstovauti bendrovės vardu ir sudaryti sandorius, todėl akcininko žinojimas apie ieškovo ketinimą sudaryti tokią sutartį negalėjo sukurti jokių prievolių bendrovei ar įtakoti sutarties vykdymą. Mano, kad sutartis buvo sudaryta esant piktavališkam susitarimui tarp ieškovo ir atsakovo buvusios direktorės. Tai rodo šalių tarpusavio santykių praktika, šalių elgesys po sutarties sudarymo – 2011 m. kovo mėn. atvykęs į atsakovės buveinę UAB „Regroup“ projektų vadovas J. Z. pateikė atsakovui nepasirašytą 2011-03-21 komercinį pasiūlymą, kuriuo siūlėsi perpirkti UAB „Ramilė“ prisiimtus įsipareigojimus rengiant 50,2 ha teritorijos detalųjį planą. Į šią teritoriją pateko ir ieškovui priklausantis žemės sklypas. Be to, atsakovas sužinojo, kad ieškovas kartu su dar keliais žemės sklypo savininkais pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 2011-02-02 prašymą, kuriuo prašė nutraukti UAB „Ramilė“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos trišalę sutartį dėl tos pačios komerciniame pasiūlyme paminėtos 50,2 ha teritorijos detaliojo plano rengimo ir perduoti jų pasirinktam rengėjui. Mano, kad sutartis buvo sudaryta nenaudingomis atsakovui sąlygomis ir tikslu ją panaudoti kaip įrankį, siekiant perimti aukščiau paminėtos teritorijos detaliojo plano rengimo teises. Tai patvirtina G. B. susirašinėjimas su UAB „Regroup“ iš karto po 2009-11-17 sutarties tarp ieškovo ir atsakovės sudarymo. Mano, kad sutartis akivaizdžiai pažeidžia šalių lygybės principą, nes 2009-11-17 sutartyje buvo numatyta tik viena ieškovo pareiga – sumokėti už detalaus plano parengimo darbus 5 000 Lt, tuo tarpu atsakovo atžvilgiu buvo numatyta daugybė pareigų ir suteikiamų garantijų ieškovui. Svarbu ir tai, kad ieškovui nebuvo nustatyta net piniginė sankcija už pavėluotai įvykdytą jo vienintelį įsipareigojimą – sumokėti už atliktus darbus. Be to, tik ieškovui buvo nustatyta galimybė nutraukti sutartį vienašališkai. Sutarties nuostata, kad ieškovas nėra verslininkas ir neturi jokios patirties žemės reikaluose, akivaizdžiai liudija priešingą dalyką, kad ieškovas yra patyręs verslo reikaluose, naudojosi kvalifikuoto teisininko paslaugomis. Pažymėjo, kad ieškovas, prieštaraudamas, jog 50,2 ha teritorijos detalųjį planą rengtų atsakovas, kartu prieštarauja ir tam, kad atsakovas vykdytų 2009-11-17 bendradarbiavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. sąmoningai sudaro kliūtis atsakovui vykdyti sutartį. Sutartyje nustatytos 27 000 Lt netesybos yra aiškiai per didelės, net 5,4 kartus didesnės nei sutarties suma. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis išvis patyrė kokius nors nuostolius. Atsakovas taip pat palaikė prašymą taikyti ieškinio senatį.

Šalies argumentai

Atsakovas taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2009-11-17 bendradarbiavimo sutartį, sudarytą tarp D. G. ir UAB „Ramilė“, negaliojančia. Nurodė, kad pagal susiformavusią teismų praktiką bylose dėl sandorių pripažinimo tariamais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, turi būti nustatyta, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkančios teisinės pasekmės, ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas, antra, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Ieškovas nesiekė, kad sutartis būtų vykdoma ir įvykdyta laiku. Tai patvirtina aplinkybė, kad ieškovas, sudaręs sutartį, nesikreipė į atsakovą su pretenzijomis dėl jos nevykdymo. Be to, ieškovas aktyviais veiksmais siekė, kad atsakovas negalėtų įgyvendinti sutarties, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė 2011-02-02 prašymą, kuriuo prašė nutraukti su atsakovu sudarytą trišalę sutartį dėl 50,2 ha teritorijos detaliojo plano rengimo. Po to 2011-03-21 UAB „Regroup“ pateikė atsakovui komercinį pasiūlymą, kuriuo mainais už teisių rengiant 50,2 ha teritorijos detalųjį planą perpirkimą pasiūlė nutraukti D. G. sutartis ir „pamiršti neįvykdytus įsipareigojimus, sumokėtus pinigus“. Nurodė, kad buvusios atsakovo atstovės G. B. veiksmai rodo, jog sutarties nebuvo siekiama vykdyti, todėl mano, kad sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia.

Atsiliepimas

Ieškovas pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareikštu priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad priešieškinys grindžiamas vien tik prielaidomis ir atsakovo fantazijomis, tačiau ne realiais faktais. Atsakovas aplinkybei, jog ginčijamas sandoris buvo tariamas, įrodyti teikia įrodymus ir argumentus dėl 2011 m. įvykių, tuo tarpu bendradarbiavimo sutartis sudaryta 2009-11-17, o jos įvykdymo terminas (po pratęsimo) baigėsi 2010-09-01. Taigi, atsakovas įrodinėja ginčo šalių valios defektus sandorio sudarymo metu, savo argumentus grįsdamas po pusantrų metų galimai įvykusiomis aplinkybėmis. Nurodė, kad nepagrįstas atsakovo teiginys, jog ginčijamas sandoris sudarytas neketinant jo vykdyti, nes šis teiginys prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Iš G. B. pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovo vienintelis akcininkas A. J. aktyviai dalyvavo ne tik sudarant bendradarbiavimo sutartį, bet ir siekė, kad ji būtų vykdoma ir kontroliavo šį procesą. Kaip matyti iš pačios bendradarbiavimo sutarties preambulės, jos esmė – tai atsakovo pareiga rūpintis, kad būtų parengtas teritorijos, kurioje yra ieškovo žemės sklypas, detalusis planas. Tokius įsipareigojimus atsakovas prisiėmė, nes pasiūlė ieškovui pirkti žemės sklypą toje teritorijoje, o, ieškovui sutikus su sąlyga, kad perkama žemė bus pripažinta namų valda, tuo pačiu metu buvo pasirašyta ne tik žemės pirkimo–pardavimo, bet ir bendradarbiavimo sutartis. Dėl šių priežasčių ieškovui yra kur kas svarbiau, kad jo pirkta žemė būtų pripažinta namų valda, nes tokiu atveju žemės vertė ženkliai išaugtų, o kas svarbiausia – ieškovas galėtų pradėti statyti namą. Nurodė, kad pagal ginčijamą sandorį atsakovo prievolė mokėti 27 000 Lt sumą kaip netesybas atsiranda tik praėjus 3 metams nuo bendradarbiavimo sutarties sudarymo, iki tol atsakovo prievolė mokėti šią sumą yra užstato ieškovui sumokėjimas kaip garantija, kad sutartis bus vykdoma. Taigi atsakovui pagal sutartį nekyla jokia atsakomybė tuo atveju, jeigu savo įsipareigojimus atsakovas įvykdys per nustatytą galutinį 3 metų terminą. Pažymėjo, kad ieškovo tikslas – įsigyti namų valdą, o atsakovo vienintelis akcininkas siūlė prisiimti riziką, susijusią su šio statuso ieškovo pirktai žemei suteikimu, žadėdamas „viską sutvarkyti“, kad tik ieškovas sudarytų žemės pirkimo sandorį tarpininkaujant atsakovui. Atsakovui ieškovo sudaromi sandoriai turėjo kur kas didesnę vertę, nei bendradarbiavimo sutarties kaina, nes galėjo atverti finansines galimybes finansuoti atsakovo verslo planą. Taigi visos šios aplinkybės bei ieškovo noras, kad atsakovas prisiimtų atsakomybę už savo pažadus, ir nulėmė bendradarbiavimo sutarties turinį.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad su ieškiniu sutinka, o priešieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad pas atsakovą dirbo iki 2010-06-11. Šalių sudaryta sutartis buvo pratęsta iki 2010-09-01, todėl jai nėra žinomos aplinkybės, sutrukdžiusios paruošti pagal sutartį įsipareigotą architektūrinę detaliojo plano dalį. Paaiškino, kad nuo 2008-07-08 iki 2010-06-11 dirbo atsakovo direktore, tačiau nė vienos dienos nevadovavo atsakovui viena – visada šalia buvo 52 procentų akcijų turėtojas akcininkas A. J., su kuriuo kasdien buvo aptariami visi įmonės veiksmai bei reikalai, teikiamos buhalterinės bei užsakymų įvykdymo ir priėmimo, naujų sutarčių sudarymo ataskaitos. Akcininkas raštu teikdavo nurodymus, ką turi direktorė daryti. Nurodė, kad atsakovas UAB „Ramilė“ vykdyti (duomenys neskelbtini) teritorijos detalųjį planą ieškovo žemės pardavėjui UAB „Ekoinvesticija“ žada nuo 2005 m. Tarp UAB „Ekoinvesticija“ direktorės O. K. ir atsakovo akcininko buvo susitarimas, kad detaliojo projekto vystymas galės būti finansuojamas tik po to, kai A. J. suras jos žemės sklypo dalies pirkėją ir taip atsiras pinigų šiems darbams. Atsakovo akcininkas A. J. surado pirkėją D. G., su juo aptarė visas žemės sklypo dalies bei detaliojo projektavimo detales ir jai 2009-07-17 dieną davė raštiškus nurodymus atlikti konkrečius darbus – paruošti perkamo žemės sklypo dalies naudojimosi tvarką, detaliojo planavimo sutarties projektą, suorganizuoti geodezininkų darbą taip, kad klientui tinkamu metu būtų galimybė perkamą žemės sklypo dalį nužymėti vietovėje. Atkreipė dėmesį, kad A. J. davė jai nurodymą projektavimo darbų sutartį paruošti vienerių metų terminui, tačiau kadangi ji žinojo, kad rengiant detalųjį planą neįmanoma iš anksto visko įvertinti ir tikrai vienerių metų terminas tokio didelio (50,20 ha) ploto teritorijos detaliajam planui parengti praktiškai neįmanomas, paruošė sutartį trejų metų laikotarpiui. Toks ženklus termino pasikeitimas iššaukė ieškovo įtarumą firmos rimtumu ir pajėgumu atlikti šį darbą, todėl su atsakovo akcininku A. J. ir direktore ieškovas bendravo jau su advokatu, t. y. derybos vykdavo keturiese. Būtent taip atsirado šalių sudaryta bendradarbiavimo sutartis, kuri nėra tipinė atsakovo ruošiama sutartis, tačiau ji atitiko keturių derybų dalyvių sutartas aplinkybes, ir buvo pasirašyta. Pažymėjo, kad jokio piktavališko susitarimo nebuvo, nes derybas su ieškovu vedė akcininkas A. J.. Nurodė, kad sutarties su ieškovu pasirašymo metu jau buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, pradėtos derybos su SĮ „Vilniaus planas“, visiems šios 50,2 ha teritorijos žemės sklypų savininkams išsiųsti registruoti laiškai, kviečiantys atvažiuoti į UAB „Ramilė“ susipažinti su numatomu projektavimu, daroma toponuotrauka, ieškoma specialisto, galinčio atlikti poveikio aplinkai vertinimą, todėl įvertindama firmos paruošiamųjų darbų įdirbį bei gavusi akcininko A. J. pritarimą, pasirašė bendradarbiavimo sutartį turėdama tik vieną tikslą – sutartį įgyvendinti sutartomis sąlygomis. Sutarties sudarymo metu jau buvo įsibėgėjusi krizė, todėl buvo sunku prikalbinti kokį nors pirkėją pirkti žemę, kurią įsigijo ieškovas, nes siūloma žemė nebuvo namų valdos paskirties. Nurodė, kad, kadangi ieškovas norėjo garantijų, teko sudaryti išskirtinę sutartį, kurios turinys rodo tik tai, kokią svarbą ši sutartis turėjo atsakovui, kuris buvo pasiruošęs prisiimti daugiau atsakomybės, nei paprastai. Su ieškovo pateiktu bendradarbiavimo sutarties variantu susipažino ir trečiasis asmuo, ir atsakovo akcininkas. Sutartis nelabai patiko, nes joje buvo numatyta nemažai atsakovo įsipareigojimų, tačiau atsakovo akcininkas A. J. labai norėjo, kad ieškovas pirktų žemę, todėl liepė bendradarbiavimo sutartį su ieškovu pasirašyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-08-17 sprendimu ieškovo ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovo 27 000 Lt baudą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 27 000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-02-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 800 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai ir 800 Lt bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens naudai. Taip pat teismas atmetė atsakovo pateiktą priešieškinį. Teismas nurodė, kad teismui ieškinys pateiktas 2011-02-22, o ieškovui 2011-02-28 nutartimi buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, per kurį nustatytu terminu trūkumai pašalinti, todėl ieškinys priimtas. Pagal CPK 115 str. 3 d. laikytina, kad ieškinys buvo pateiktas 2011-02-22, t. y. nepasibaigus ieškinio senaties terminui, dėl to teismas atsisakė taikyti ieškinio senatį, nes jos terminas nebuvo praleistas. Taip pat teismas nurodė, kad pradinis ieškinys yra pasirašytas paties ieškovo D. G., dėl to atsakovo teiginys, jog ieškinys yra nepasirašytas, atmestinas. Teismas nurodė, kad tai, jog akcininkui A. J. buvo teikiama įvairi informacija apie atsakovo veiklą ir su juo derinami įvairūs atsakovo veiklos klausimai, patvirtina byloje esantys atsakovo akcininko A. J. raštu 2009-07-17–2010-05-30 duoti nurodymai atsakovo direktorei, 2010-06-11 priėmimo perdavimo aktas. Tai, kad atsakovo akcininkas A. J. faktiškai vadovavo atsakovo veiklai, patvirtina trečiojo asmens, buvusių ir esamų atsakovo darbuotojų liudytojų G. V. – R., M. U., S. P. parodymai, paties atsakovo atstovo A. J. paaiškinimai. Nurodė, kad atsakovo atstovai nepateikė teismui atsakovo vidaus darbo tvarką nustatančių dokumentų, dokumentų, kuriuose būtų įtvirtinta atsakovo vadovo kompetencija, dokumentų, patvirtinančių, kad atsakovo darbuotojai buvo prisiėmę pareigą nevykdyti analogiškos atsakovui veiklos, trečiojo asmens pasirašyto pareigybės aprašymo, dėl to, atsižvelgdamas į liudytojų parodymus, trečiojo asmens paaiškinimus, įstatuose įtvirtintą nuostatą dėl informacijos teikimo akcininkams, padarė išvadą, kad atsakovo akcininkai dalyvavo atsakovo veikloje bei priiminėjo sprendimus, reikšmingus atsakovo veiklai. Teismo vertinimu, byloje esantys atsakovo akcininko nurodymai direktorei patvirtina liudytojos O. K. parodymus, ieškovo D. G. paaiškinimus, trečiojo asmens G. B. paaiškinimus, kad atsakovo akcininkui buvo žinomos bendradarbiavimo sutarties sudarymo aplinkybės, sudarytos sutarties turinys, atsakovo direktorė veikė vykdydama akcininko nurodymus. Pateiktas 2010-06-11 perdavimo aktas, teismo vertinimu, nėra pakankamas įrodymas, kad atsakovui nebuvo perduota ginčo sutartis, nes iš minėto akto matyti, kad trečiasis asmuo atsakovo akcininkui perdavė 3 sutarčių bylas su registracijos žurnalais. Be to, akte nėra nurodyta, kad trečiasis asmuo neperdavė 50,2 ha teritorijos dokumentų, o kalbama apie 5,2 ha teritoriją. Nurodė, kad atsakovo pateiktos sutarčių sąrašo kopijos nėra pasirašytos jį sudariusio asmens, todėl šie įrodymai neatitinka rašytiniam įrodymui keliamų reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė atsakovo argumentus, kad tiek atsakovui, tiek atsakovo akcininkui nebuvo žinoma, jog 2009-11-17 buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis, jos turinys, sutarties sudarymo tikslas. Teismas nurodė, kad sudaryta sutartis nelaikytina pažeidžiančia atsakovo teises, o sąžiningu šalių susitarimu, nes abi šalys sutartį sudarė derybų būdu. Nurodė, kad derybos su ieškovu pradėtos atsakovo iniciatyva, todėl nagrinėjamu atveju šalims sudarius sutartį pagal atsakovo pateiktų tipinių sutarčių nuostatas, atsakovo elgesys ikisutartinių santykių metu galėtų būti vertinamas kaip nesąžiningas ieškovo atžvilgiu. Taip pat teismas išvardijo eilę byloje nustatytų aplinkybių, iš kurių galima spręsti, jog atsakovui, jo atstovams su ieškovu sudaryta sutartis buvo žinoma ir po sutarties sudarymo ji buvo vykdoma. Pažymėjo, kad nėra pagrįsti atsakovo atstovų argumentai, jog ieškovo 2011-02-17 raštu savivaldybei jis darė kliūtis sutarties vykdymui, nes šiuos argumentus paneigė 2011-03-04 savivaldybės atsakymas. Be to, veiksmai atlikti po sutartyje nustatyto termino pabaigos negali būti laikomi piktavališku susitarimu sudarant sutartį. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo reikalavimą pripažinti 2009-11-17 bendradarbiavimo sutartį negaliojančia. Pažymėjo, kad byloje esanti 2010-10-22 trišalė sutartis sudaryta ne tarp asmenų, nurodytų 2009-11-17 bendradarbiavimo sutartyje, o atsakovas iki bylos iškėlimo teisme nebuvo informavęs ieškovo apie sudarytą trišalę sutartį, todėl teismas atsakovo pateiktus 2011 metų rudenį rašytus raštus, adresuotus ieškovui, kuriuose jis kviečiamas atvykti pas atsakovą aptarti detaliojo projekto tolimesnio vykdymo, taip pat laikė įrodymais, patvirtinančiais, kad atsakovas 2009-11-17 sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ieškovui sutartyje nustatytu terminu nėra įvykdęs. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, jog ieškovas turi pagrindą reikalauti iš atsakovo sumokėti sutartyje numatytas 27 000 Lt netesybas – baudą. Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, kad netesybos nepagrįstai didelės. Nurodė, kad 2009-11-17 bendradarbiavimo sutarties šalys sumą, lygią 27 000 Lt, prilygino žemės ūkio paskirties sklypo kainos ir namų valdos paskirtį turinčio sklypo kainų skirtumui, dėl to padarė išvadą, jog 27 000 Lt suma laikytina ieškovo nuostoliais tuo atveju, jeigu atsakovas, kuriam tarpininkaujant ieškovas įsigijo žemės ūkio paskirties žemės sklypą, atsakovui įsipareigojus pakeisti žemės paskirtį, šio įsipareigojimo sutartyje nustatytais terminais neįvykdys. Nurodė, kad numatytos netesybos negali būti vertinamos pagal sutarties 2.1 p. sulygtą sutarties kainą, nes minėtame punkte nurodyta sutarties kaina yra už atsakovo pareigą suteikti paslaugą – parengti detalųjį planą, t. y. kildinamas iš sutarties 1 p., o sutarties 4.8 p. numatytas atsakovo įsipareigojimas, už kurio nevykdymą ar netinkamą įvykdymą nustatyta 27 000 Lt bauda, kildinama iš bendradarbiavimo sutarties preambulės, ir todėl laikytina netesybomis tuo atveju, jeigu atsakovas nevykdytų susitarimų ir įsipareigojimų, kurie nulėmė tai, kad ieškovas sutiko, atsakovui tarpininkaujant, sudaryti žemės pirkimo sutartį su atsakovo atstovų nurodytu žemės pardavėju. Teismo vertinimu, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo svarbios priežastys, nulėmusios prisiimto įsipareigojimo netinkamą įvykdymą, o aplinkybė, kad 2009-11-17 sudarytos sutarties 4.8 p. nustatytas terminas buvo pratęstas iki 2010-09-01, yra naudinga ne ieškovui, o atsakovui, dėl to teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl 27 000 Lt baudos iš atsakovo priteisimo. Taip pat teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti iš atsakovo ir įstatymo nustatyto dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovo priešieškinį, o ieškovo ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad iš liudytojų parodymų galima daryti priešingą išvadą, nei teismas padarė skundžiamame sprendime, o būtent, kad akcininkas nežinojo apie sudarytą sutartį. Po neįvykusių derybų akcininkas manė, kad sutarties nepavyko pasirašyti. Nurodė, kad teismo išvada, kad atsakovas neįrodė, jog ginčo sutartis jam nebuvo perduota, nepagrįsta, nes teismui pateiktame sutarčių žurnale minėta sutartis nėra pažymėta. Nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovo akcininkui buvo žinomi bendrovės klausimai, susiję su 50,2 ha teritorijos detaliuoju planavimu, negali suponuoti išvados, kad jis žinojo apie konkrečią sutartį. Teismo teiginys, kad atliekami 50,2 ha teritorijos detaliojo planavimo veiksmai rodo, jog buvo vykdoma sutartis, nepagrįsti, nes šios teritorijos detalusis planavimas buvo pradėtas dar iki 2009-11-17, t. y. sutarties pasirašymo. Pažymėjo, kad buvusi įmonės direktorė G. B. neteikė akcininkui jokios informacijos apie sutartį, o veikė priešingai įmonės interesams, dėl to mano, kad sutartis turi būti pripažinta negaliojančia. Nurodė, kad sutartis buvo naudinga išimtinai ieškovui, nes jam buvo numatyta daug garantijų, tuo tarpu atsakovui jokios garantijos nenumatytos. Be to, žemės sklypo detaliajam planui parengti buvo numatyti tik 3 metai, tuo tarpu savo prievolei sumokėti pardavėjui 27 104 Lt ieškovas numatė 10 metų terminą. Taip pat įmonės apskaitoje nebuvo jokių finansinių operacijų teismo paminėtam planui sudaryti. Faktą, jog įmonės direktorė G. B. veikė prieš įmonės interesus, įrodo ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimas, kuriame nurodyta, kad direktorė pati disponavo įmonės finansiniais dokumentais, bet su ja nebuvo atsiskaityta dėl jos pačios kaltės. Pažymėjo, kad paties ieškovo nesidomėjimas sutartimi ir jos vykdymu rodo, kad ieškovui nerūpėjo sutarties tikslas. Faktas, jog ieškovas nesikreipė į atsakovą su pretenzijomis, byloje nėra paneigtas, kaip ir tas faktas, jog buvusi bendrovės direktorė nuslėpė nuo akcininko sutarties sudarymo faktą. Mano, kad ieškovas su G. B. susitarė dėl teisinių pasekmių nesukuriančio dalyko, o atsakovas negalėjo vykdyti to, kas realiai nustatyta tvarka negali būti parengta ir patvirtinta, nes sutartyje nurodyta „architektūrinės dalies“ sąvoka jokiuose teisės aktuose nėra apibrėžta. Teismas neįvertino, kad toks įsipareigojimas nėra įvykdomas iš viso, dėl to teismo sprendimas naikintinas. Mano, kad ir netesybos yra nepagrįstos vien dėl to fakto, jog sutartyje atskirai buvo apibrėžtas kitas galutinis susitarimo objektas, dėl to tokia išvada galėjo būti tinkama nebent netesyboms už sutarties 4.6.2 p. numatytų įsipareigojimų nevykdymą, tačiau ne už neegzistuojančios prievolės nevykdymą. Pažymėjo, kad ieškovas jokių nuostolių nepatiria, o teismo sutarties netesybų susiejimas su galutiniu sutarties tikslu vertintinas kaip nepagrįstas, dėl to tenkinant ieškinį netesybos turi būti mažinamos.

Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kurį prašo atmesti. Nurodo, kad atsakovo prašymas pripažinti bendradarbiavimo sutartį tariamu sandoriu nepagrįstas, nes sutartis buvo vykdoma ir įvykdyta iš dalies, o tikrieji šalių ketinimai atitiko įvardintiems sutartyje. Tai įrodo ir byloje pateikta pasirašyta trišalė sutartis ir jos projektas. Pažymėjo, kad iš fiksuoto specialisto liudijimo matyti, jog urbanistinė detaliojo plano dalis yra tas pats, kas architektūrinė dalis. Pažymėjo, kad, nors apeliaciniame skunde atsakovas įrodinėja, kad teismas nepagrįstai nepripažino bendradarbiavimo sutarties tariama, tačiau tuo pačiu pripažino, kad atsakovas vykdė teritorijos detalaus plano rengimo darbus, numatytus kaip įsipareigojimai bendradarbiavimo sutartyje. Be to, nurodė, kad piktavališku susitarimu laikytinas tik tyčinis bendrovės atstovo susitarimas su kita šalimi. Mano, kad atsakovo pateikti dokumentai nepaneigia galimybės, jog ginčijama sutartis buvo išimta iš teismui pateikto segtuvo. Atsakovo teiginius byloje paneigia paties akcininko A. J. ranka rašyti nurodymai direktorei G. B.. Svarbi ir aplinkybė, kad pats akcininkas pripažino, jog dalyvavo derybose su ieškovu dėl sutarties pasirašymo. Atsakovo argumentai ir įrodymai dėl 2009 m. neva sudaryto piktavališko susitarimo remiasi 2011 m. įvykiais, tai reiškia 2011 m. atlikti veiksmai įtakojo 2009 m. rezultatą. Taigi atsakovas byloje neįrodė ieškovo veiksmų tyčios. Pažymėjo, kad nustatant baudos dydį, svarbi ne tik atsakovo paslaugų, bet ir jo pažadų bei tiektų garantijų vertė, apibrėžtina kaip vertės skirtumas tarp namų valdos ir žemės ūkio paskirties žemės, esančios bendroje dalinėje nuosavybėje. Šis skirtumas įskaičiuotinas į ieškovo nuostolius, nes ieškovas negavo atitinkamos vertės rezultato, t. y. jam tinkamos paskirties sklypo.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo G. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad byloje esantys įrodymai ir liudytojų parodymai tik įrodo, jog visus sprendimus įmonėje priimdavo akcininkas, o teiginys, kad jis nežinojo apie su ieškovu pasirašytą sutartį, neatitinka tikrovės. Pažymėjo, kad akcininkas dalyvavo derybose su ieškovu dėl sutarties pasirašymo. Atsakovo teiginiai dėl lygybės principo pažeidimo sudarant sutartį yra nepagrįsti, nes atsakovas ieškovui nėra išreiškęs jokių pretenzijų dėl pačios sutarties. Pažymėjo, kad architektūrinė dalis ir urbanistinis planas yra tas pats. Nurodė, kad 27 000 Lt bauda nebuvo laikoma didele palyginti su laukiamomis įplaukomis, be to, šios netesybos nustatytos laisva šalių valia.

Taip pat atsakovas pateikė teismui paaiškinimus, kuriuose nurodė atsikirtimus į ieškovo bei trečiojo asmens atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovo reikalavimas atsakovui yra teisėtas ir įrodytas byloje pateiktais įrodymais, dėl to pagrįstai ieškovo ieškinį tenkino. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys 2009-11-17 sudarė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pasiekti, kad per 3 metus nuo sutarties pasirašymo įsigalios teritorijos detalusis planas. Tuo tikslu atsakovas turėjo sudaryti trišalę sutartį su Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir pasirinktu detalaus plano rengėju bei organizuoti ir atlikti visus kitus būtinus minėtam tikslui pasiekti darbus. Sutarties 4.8 p. atsakovas prisiėmė visą riziką, kad šis darbas bus atliktas ne vėliau kaip iki 2010-03-01, tačiau jam nespėjus to padaryti, 2010-03-01 buvo sudarytas sutarties pakeitimas, kuriuo terminas pratęstas iki 2010-09-01. Atsakovas, pradelsęs šį terminą, sutartimi įsipareigojo ieškovui nedelsdamas sumokėti 27 000 Lt baudą. Nuo 2010-09-01 atsakovas įsipareigojimo nevykdo, dėl to ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo sutartimi sulygtą 27 000 Lt dydžio baudą už sutarties neįvykdymą.

CK 6.154 str. 1 d. nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Taigi, sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str.). CK 6.200 str. 1 d. numatyta, kad šalys sutartį privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai. Nagrinėjamu atveju matyti, kad tarp šalių pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, kurioje šalys numatė abipuses teises ir įsipareigojimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad sutartis pasirašyta po tarp šalių vykusių derybų, kurių fakto neginčija ir pats atsakovas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo teiginiai, jog sudaryta sutartis pažeidžia šalių lygybės principą, yra nepagrįsti, nes atsakovas neįrodė, jog sutartis sudaryta ne laisva šalių valia. Be to, atsakovas nagrinėjamu atveju vertindamas, jog pasirašyta sutartis pažeidžia atsakovo teises (nes, jo teigimu, būtent atsakovui numatyta nepagrįstai daug įsipareigojimų, kai tuo tarpu atitinkamos sankcijos ieškovui nėra numatytos), iki ieškovo ieškinio pateikimo nesiėmė jokių veiksmų prisiimtų įsipareigojimų užginčijimui. Šalių 2009-11-17 sudarytos sutarties preambulės A-F punktuose yra išdėstytos sąlygos, nulėmusios šios sutarties sudarymo būtinybę, o būtent sutarties A punkte yra nurodyta, kad pats atsakovas pasiūlė ieškovui įsigyti žemės ūkio paskirties žemę iš trečiojo asmens, tai reiškia, kad atsakovas buvo suinteresuotas minėtos sutarties sudarymu. Atsakovo įstatų 7.1. p. nustatyta, kad atsakovo vadovas yra direktorius. Įstatų 7.8 p. numatyta, kad atsakovo direktorius turi teisę vienvaldiškai atsakovo vardu sudaryti sandorius. Tai reiškia, kad sutarties sudarymo metu atsakovo vadove buvo trečiasis asmuo G. B., kuri buvo įgaliota atsakovo vardu sudaryti visas sutartis su trečiaisiais asmenimis. Pažymėtina, kad atsakovo teiginiai, jog įmonės akcininkas nežinojo apie sudarytą sutartį, nėra įrodyti, o byloje surinkti įrodymai apeliaciniame skunde interpretuojami atsakovui palankia linkme. Atkreiptinas dėmesys, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Teisėjų kolegija vertina kritiškai atsakovo argumentą, jog po neįvykusių derybų akcininkas manė, kad sutartis nebuvo sudaryta. Vertinant įmonės valdymo organų, tarp jų akcininkų, t. y. verslo subjektų, statusą, nepateisinamas ir nėra tikėtinas toks neapdairus aplaidumas ir nesidomėjimas valdomos įmonės padėtimi, kaip kad nagrinėjamu atveju nurodo atsakovas. Be to, pažymėtina, kad CPK 178 str. numatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pagal CPK 177 str. 1 d. nuostatas, įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan. (CPK 177 str. 2 d.). Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Nagrinėjamu atveju atsakovas, nurodydamas eilę argumentų, jog jis nebuvo informuotas apie pasirašytą sutartį, nepateikė jokių šiuos argumentus pagrindžiančių įrodymų, priešingai, byloje esančius ir ištirtus įrodymus interpretuoja jam palankia linkme, kas jokiu būdu nepagrindžia jo nurodytų faktų teisingumo. Taigi, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nustačius, jog atsakovo teiginiai dėl nežinojimo apie sudarytą sutartį yra nepagrįsti, bei įvertinus, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tokius faktus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo naikinti teisėtą ir šalių valią atitinkančią bendradarbiavimo sutartį.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, taip pat konstatuoja, kad byloje nėra paneigtas faktas, jog atsakovas neįvykdė įsipareigojimo ieškovui, o už neįvykdytą įsipareigojimą pagal sutartį įsipareigojo sumokėti 27 000 Lt baudą. Fakto, kad šis įsipareigojimas nėra įvykdytas, neneigė ir pats atsakovas. Vertindama, ar ieškovo prašoma priteisti ir šalių pasirašytoje sutartyje numatyta 27 000 Lt dydžio baudos suma yra pagrįsta, teisėjų kolegija sutinka su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo išvada, kad šalys, sudarydamos 2009-11-17 sutartį, sutarė, jog 27 000 Lt suma laikytina ieškovo nuostoliais tuo atveju, jeigu atsakovas, kuriam tarpininkaujant ieškovas įsigijo žemės ūkio paskirties žemės sklypą, atsakovui įsipareigojus pakeisti žemės paskirtį, šio įsipareigojimo sutartyje nustatytais terminais neįvykdys. Tai reiškia, kad 2009-11-17 bendradarbiavimo sutarties šalys sumą, lygią 27 000 Lt, prilygino žemės ūkio paskirties sklypo kainos ir namų valdos paskirtį turinčio sklypo kainų skirtumui. Pažymėtina, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas yra kompensuoti ieškovo galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012; 2013-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2013). Pažymėtina, kad teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Pažymėtina, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Atitinkamai negali būti ir vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi būti mažinamos. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su ieškovo teiginiu, jog jo nuostoliais šiuo atveju laikytinas faktas, jog nepakeitus žemės ūkio sklypo paskirties jo vertė neatitinka realios sklypo, kurį siekė įsigyti ieškovas, t. y. sklypo namų valdos paskirties, vertės. Pagrindų konstatuoti netesybų dydį kaip neprotingą (akivaizdžiai per didelį) nagrinėjamu atveju, anot pirmosios instancijos teismo, nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su šia skundžiamo sprendimo išvada, pabrėždama, kad, atsižvelgiant į sutarties objektą ir CK 1.5 str. įtvirtintą protingumo principą, mokėtina 27 000 Lt bauda nepripažintina aiškiai per didele. Be to, įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepagrįstas ir atsakovo argumentas, jog sutartyje nurodytas netesybų dalykas yra neegzistuojantis, nes į sutartį įtraukta architektūrinės dalies sąvoka niekur nėra apibrėžta, dėl to faktas apie šio įsipareigojimo neįgyvendinimą nepatvirtina pasirašytos sutarties 4.8 p. numatytos prievolės taikymo. Ištyrusi bylos medžiagą bei įvertinusi šalių pateiktus paaiškinimus, teisėjų kolegija nurodo, jog tarp šalių pasirašytos sutarties prasme architektūrinė dalis apibrėžtina kaip urbanistinė detaliojo plano dalis, kuri nagrinėjamu atveju ir nebuvo įgyvendinta, taigi taip pažeistas sutartinis įsipareigojimas. Taigi, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog 27 000 Lt netesybų suma nagrinėjamu atveju nėra nepagrįstai didelė ir pagrįstai šią sumą priteisė iš atsakovo. Nustačius, jog 27 000 Lt bauda iš atsakovo ieškovo naudai priteista pagrįstai, darytina išvada, jog pagrįsta ir skundžiamo sprendimo dalis, kuria ieškovo naudai priteistos 5 proc. dydžio procesinės metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pažymėtina, kad CPK 321 str. 1 d. įtvirtinta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 str. nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo G. B. prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodė jokių argumentų, dėl kurių toks nagrinėjimas būtinas (reikalingas). Šis trečiojo asmens prašymas netenkinamas, kadangi bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės pagrįstos pateiktais įrodymais, byloje dalyvaujantys asmenys procesiniuose dokumentuose išdėstė savo motyvuotus ir išsamius argumentus, kuriuos teismas nagrinėdamas apeliacinį skundą įvertino. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Taigi, teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Ramilė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-18-17 sprendimo, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, taip pat CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Trečiasis asmuo G. B. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 800 Lt išlaidų, todėl ši suma priteistina iš atsakovo UAB „Ramilė“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo UAB „Ramilė“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Ramilė“ trečiojo asmens G. B. naudai 800 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apmokėti.

Teisėjai Laima GerasičkinienėDalia KačinskienėKolegijos pirmininkas Dainius Rinkevičius