Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-10-28 · Civilinė byla Nr. 2S-1469-611/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-10-28Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-10-30Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-28
Bylos Nr.
2S-1469-611/2011
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-00932-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andžej Maciejevski
Ieškovas
D. G.
Atsakovas
UAB „Ramilė“
Kategorijos
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1469-611/2011
(S)
Teisminio proceso Nr. 2-03-3-00932-2011-6Procesinio sprendimo kategorija: 110.4; 122.2; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. spalio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovui UAB „Ramilė“ dėl netesybų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 27000 Lt netesybų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą. Nurodė, kad atsakovas nustojo bendrauti su ieškovu, nevykdo savo įsipareigojimų dėl netesybų, be to, pagal nusistovėjusią teismų praktiką reikalaujama suma laikytina didele, todėl sprendimo įvykdymo apsunkinimas preziumuojamas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2011 m. kovo 21 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovas, nurodydamas, jog atsakovas nustojo bendrauti su ieškovu, nevykdo savo įsipareigojimų dėl netesybų, nepateikė teismui tai patvirtinančių dokumentų. Teismas nurodė, kad nors atsakovo įsiskolinimo suma yra didelė, tačiau ieškovas nepateikė teismui jokių kitų įrodymų, patvirtinančių prielaidą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas. Atsakovo neatsiskaitymas suponuoja ieškovui teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo, bet neįrodo atsakovo nemokumo.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nepranešus atsakovui areštuoti jo pinigines lėšas, esančias kredito įstaigų sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis ir grynuosius pinigus atsakovo kasoje pareikšto reikalavimų ribose, o piniginių lėšų atsakovo kredito įstaigų sąskaitose ir/ar kasoje esant nepakankamai, arba jų nesant - areštuoti kitą atsakovo turtą (kilnojamuosius ar nekilnojamuosius daiktus, turtines teises). Atskirąjį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

Teismų praktikoje laikoma, kad kai ieškinio suma yra didelė, preziumuojama, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas, tenkinus ieškinio reikalavimus, gali pasunkėti arba tapti neįmanomu. Tokia prezumpcija atleidžia ieškovą nuo pareigos teikti papildomus įrodymus minėtoms aplinkybėms įrodyti. Skundžiamoje nutartyje teismas pripažįsta, kad ieškinio suma yra didelė, tačiau laikosi nuomonės, kad ieškovas privalėjo pateikti papildomus įrodymus, kad įrodytų jog teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti. Ši nutartis prieštarauja LR CPK 144 straipnsio 1 daliai ir vyraujančiai teismų praktikai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo palikti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo nutartyje yra nurodyti visi ieškovo argumentai, kuriais remdamasis jis prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2. Ieškovas nenurodė nė vienos teismo nutarties ar sprendimo apie šiuo klausimu vyraujančią teismų praktiką. Nenurodė ir nepateikė nė vienos aplinkybės, patvirtinančios, kad neva atsakovas vengia su juo bendrauti. Priešingai, pats ieškovas nėra skambinęs ir bendravęs su atsakovo atstovais po to, kai G Bieliūnienė pasitraukė ir direktorės pareigų.

3. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog su ieškiniu nėra pateikta įrodymų ar bent tikėtinų duomenų apie atsakovo veiksmus, iš kurių galima būtų padaryti išvadą, kad atsakovas siekia apsunkinti galimą išieškojimą vykdant būsimą teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo turtui.

Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Jų taikymo poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (LR CPK 144 str. 1 d.). Taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama, kad visą bylos nagrinėjimo laiką šalių finansinė padėtis išliktų tokia, kokia buvo prieš nagrinėjant bylą, kad būtų reali galimybė įgyvendinti priimtą teismo procesinį sprendimą.

Pagal LR CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokiu būdu įstatymo leidėjas ne tik numatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, bet ir šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinta reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011 ir t.t.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas, atsižvelgdamas į turimų įrodymų visetą, sprendžia, ar ieškinio suma konkretaus atsakovo atžvilgiu pripažintina didele. Kitaip tariant, kiekvienu atveju teismas turi vertinti, ar pareikšto ieškinio suma yra didelė konkrečiam atsakovui, ar ne, todėl ieškovas turi pareigą argumentuotai pagrįsti, jog ieškinio suma yra didelė atsakovui.

Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė jokių įrodymų ar faktinių duomenų, kurie patvirtintų grėsmę įvykdyti teismo sprendimą dėl netesybų priteisimo, t.y. duomenų apie atsakovo ketinimus perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą (lėšas) ir tokiu būdu apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo vykdymą. Taip pat nepateikė duomenų, galinčių daryti prielaidą, kad atsakovas neturi pakankamai turto galimais palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėtina, kad atskirajame skunde ieškovas nenurodė jokių papildomų aplinkybių ar argumentų, dėl kurių pirmos instancijos teismas nebūtų pasisakęs skundžiamojoje nutartyje.

Atsižvelgdama į tai, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones. Dėl nurodytų motyvų ieškovo atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Andžej Maciejevski