- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- e2S-1950-577/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01263-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- BUAB „Architelio statyba“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Orkanas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ieškovo BUAB „Architelio statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Architelio statyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Orkanas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „Architelio statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Orkanas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Ieškinys priimtas 2019 m. balandžio 25 d., o 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi paskirtas parengiamasis teismo posėdis 2019 m. rugpjūčio 5 d., 9.45 val. 2019 m. gegužės 29 d. gautas ieškovės atstovo advokato G. G. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą (pakeisti posėdžio datą), kadangi laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. advokatas yra suplanavęs atostogas. 2019 m. rugpjūčio 5 d., patenkinus ieškovės prašymą, bylos nagrinėjimas atidėtas ir kitas parengiamasis teismo posėdis paskirtas 2019 m. spalio 23 d. 9.40 val. Ieškovės atstovas advokatas G. G. į parengiamąjį posėdį neatvyko, nors apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Atsakovės atstovas prašė ieškinį palikti nenagrinėtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 246 straipsnio 1 dalimi, 2019 m. spalio 23 d. nutartimi ieškovės BUAB „Architelio statyba“ ieškinį atsakovei UAB „Orkanas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo paliko nenagrinėtą. Teismas nurodė, kad į parengiamąjį posėdį neatvyko ieškovės atstovas advokatas G. G., apie šį posėdį ieškovės atstovui buvo žinoma ir tinkamai pranešta, neatvykimo priežastys nėra žinomos, ieškovės atstovas apie jas neinformavo, prašymo atidėti posėdį ar nagrinėti bylą jam nedalyvaujant teismui nepateikė, o atsakovas (jo atstovas) neprašė priimti sprendimą už akių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Ieškovė BUAB „Architelio statyba“ atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Ieškovės atstovas neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį dėl žmogiško suklydimo, nes 2019 m. rugpjūčio 5 d. teismui skiriant posėdžio datą atostogavo ir informacijos apie posėdžio datą nepersikėlė į darbo knygoje esantį užimtumo grafiką. Pažymi, kad dėl atstovo klaidos pasekmės taikomos ieškovei, kuri yra bankrutuojanti įmonė, todėl jas patirs visi bankrutuojančios įmonės kreditoriai.
3.2. Ieškovės atstovas nesiekia vilkinti šio teisminio proceso, nesiekia piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, viso proceso metu elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, operatyviai informuodavo teismą, kai buvo žinoma apie procesą.
3.3. Nustačius, kad neatvykimas į teismo posėdį nereiškia ieškovės siekio ar noro vilkinti bylą arba galutinio teismo procesinio sprendimo joje priėmimą, ieškinys neturėtų būti paliktas nenagrinėtas.
Atsiliepimas
4. Atsakovė UAB „Orkanas“ atsiliepime prašo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
4.1. Civiliniame procese nėra normų, leidžiančių teismui atidėti bylos nagrinėjimą, kai nežinomos priežastys, dėl kurių į teismo posėdį neatvyko tinkamai informuota šalis. Pasak atsakovės, tokiu atveju teismas gali priimti tik CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytus procesinius sprendimus, t. y. pagal atsakovo prašymą priimti sprendimą už akių arba ieškinį palikti nenagrinėtą. Kadangi šiuo atveju atsakovės atstovas neprašė priimti sprendimo už akių, teismas neturėjo kito procesinio pasirinkimo, kaip tik ieškinį palikti nenagrinėtą.
4.2. Atskirajame skunde nurodyta ieškovės atstovo neatvykimo priežastis negali būti laikoma pagrindu naikinti skundžiama nutartį. Informacija apie perkeltą posėdžio datą EPP kortelėje buvo beveik tris mėnesius. Skunde nurodoma situacija galėjo susidaryti tik visiškai nesidomint šios bylos eiga. Toks neatidumas, atsakovės įsitikinimu, pažeidžia CPK 42 straipsnio 5 dalies nuostatą, kuri nustato šalims (jų atstovams) pareigą domėtis bylos eiga. Pažymi, kad ieškovės atstovo prašymu teismo posėdis jau buvo perkeltas.
4.3. Atskirajame skunde nurodomos teismų nutartys priimtos bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos situacijos, todėl jose esantys apeliacinio teismo išaiškinimai šiuo atveju negali būti taikomi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
6. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą, ieškovei (atstovui) neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį.
7. CPK 246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.
8. Šių nuostatų analizė sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškinys paliekamas nenagrinėtas tuomet, kai neatvyksta ieškovas (jo atstovas) ir nėra pateiktas prašymas nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, nepateikti duomenys apie neatvykimo priežastis, ar kai teismas nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių nepripažįsta svarbiomis.
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą, todėl ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Ieškinį palikus nenagrinėtą, kai nėra duomenų, jog ieškovas nebesuinteresuotas bylinėtis, nepagrįstai dėl kreipimosi į teismą pakartotinai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, galėtų būti pažeista ieškovo teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-498/2014).
10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nagrinėjamu atveju į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko ieškovė, kuriai apie posėdžio vietą ir laiką buvo tinkamai pranešta, o prašymas bylą nagrinėti ieškovei nedalyvaujant ar atidėti parengiamąjį teismo posėdį nebuvo pateiktas, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas formaliai turėjo teisinį pagrindą spręsti klausimą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu. Visgi, atsižvelgiant į šios bylos faktines aplinkybes, į civilinio proceso principus, teisingumo bei protingumo kriterijus, pripažintina, kad procesinis sprendimas palikti ieškinį nenagrinėtą nebuvo teisingas.
11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė aktyviai dalyvavo procese, teikė atsiliepimus į atsakovės pateiktus procesinius dokumentus; ieškovės atstovas advokatas G. G., sužinojęs apie 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi paskirtą parengiamojo posėdžio datą, nedelsdamas (kitą dieną) informavo, kad tuo metu numatytos jo atostogos, ir prašė paskirti kitą posėdžio datą (atidėti bylos nagrinėjimą). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės atstovo neatvykimas į parengiamąjį teismo posėdį, įvykęs dėl žmogiško faktoriaus (atostogų metu gautos informacijos apie posėdžio datą nepažymėjimas darbo knygoje), nesudaro pagrindo tokį elgesį pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ar konstatuoti proceso vilkinimą.
12. Pažymėtina, kad nors ieškinio palikimas nenagrinėto neužkerta kelio ieškovei dar kartą kreiptis į teismą, tačiau tokiu būdu būtų užtęstas ginčo nagrinėjimas, padidėtų proceso dalyvių ir teismo išlaidos bei laiko sąnaudos, būtų pažeisti proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principai. Tokiu atveju bylos dalyviai pakartotinai turėtų atlikti visas procedūras, kurios šioje byloje jau atliktos – byloje išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, procesiniai dokumentai įteikti kitai šaliai, pateiktas atsiliepimas į ieškinį ir kt.
13. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo formalų CPK 246 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą palikti ieškinį nenagrinėtą, tačiau, šiuo atveju, neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovės (apeliantės) atžvilgiu dėl atstovo neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėto instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl pripažintina, kad ieškinio palikimas nenagrinėto nebuvo pagrįstas, o tai sudaro teisinį pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.