Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Registrų centras, A. S., K. V. B., Trakų rajono savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Projektinis spektras“, R. G.) dėl potvarkio panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

35.5. Aplinkybės dėl pareiškėjo statinio neatitikimo 2008 metų statybos leidimui jau išnagrinėtos bendrosios kompetencijos teismuose, nustatyta, kad pareiškėjas ir R. G. neįgijo statytojo teisių pagal 2008 metų statybos leidimą. 2008 metų statybos leidimas laikytinas negaliojančiu, nes pagal jį vykdyta gyvenamojo namo statyba buvo užbaigta 2008 metais (2008 m. birželio 2 d. išduotas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas), o statiniui buvo išduotas 2012 metų statybos leidimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

36. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Inspekcijos 2018 m. lapkričio 27 d. potvarkio Nr. P1-80, kuriuo panaikintas 2017 m. birželio 6 d. patvirtintos Deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. ACCR-20-170606-01067 patvirtinimas ir įregistravimas, pagrįstumo ir teisėtumo.

37. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo bei trečiųjų suinteresuotų asmenų atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti Potvarkį. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog statinys nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre, o Rašte pateikti duomenys buvo pakankamas pagrindas Inspekcijai nustatyti nukrypimus ir pažeidimus jos 2017 m. birželio 6 d. patvirtintoje Deklaracijoje, konstatavo, kad Inspekcija, priimdama Potvarkį ir panaikindama Deklaracijos patvirtinimą, neviršijo savo kompetencijos, Potvarkis yra pagrįstas ir teisėtas.

38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, nes nagrinėjamoje byloje netinkamai įvertintos esminės bylos aplinkybės, susijusios su Inspekcijos kompetencija panaikinti Deklaraciją praėjus daugiau nei vieniems metams nuo jos patvirtinimo ir įregistravimo. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu Rašto vertinimu bei teigia, kad nagrinėjamoje byloje buvo nepagrįstai vadovaujamasi bendrosios kompetencijos teismų sprendimais.

39. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomus argumentus, susijusius su Inspekcijos kompetencija, pažymi, kad Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad statybos valstybinė priežiūra, be kita ko, apima: statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą (Įstatymo 8 str. 2 d. 2 p.); statybos užbaigimo procedūrų atlikimą (Įstatymo 8 str. 2 d. 6 p.); asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą (Įstatymo 8 str. 2 d. 9 p.); kitus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su statybos valstybine priežiūra susijusius veiksmus (Įstatymo 8 str. 2 d. 12 p.).

41. Įstatymo 16 straipsnio, reglamentuojančio statybos užbaigimo procedūrų organizavimą ir atlikimą, 4 dalyje nustatyta, kad gavęs prašymą patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą, Inspekcijos pareigūnas ją patvirtina arba atsisako tvirtinti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo visų deklaracijai patvirtinti privalomų pateikti dokumentų gavimo dienos. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Įstatymas suteikia teisę Inspekcijai panaikinti savo neteisėtai priimtą su statybos valstybine priežiūra susijusį administracinį sprendimą (Įstatymo 23 str. 1 d. 3 p.), o Įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Inspekcija turi ir kitų teisių, nurodytų kituose teisės aktuose. Statybos įstatymo 28 straipsnio, reglamentuojančio statybos užbaigimą, 6 dalies 2 punkte nustatyta, kad statybos užbaigimo akto galiojimą ar deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimą panaikina Inspekcija, jeigu nustatoma, kad statybos užbaigimo aktas pasirašytas ar deklaracija įregistruota ir patvirtinta nesilaikant teisės aktų nustatytų šios procedūros reikalavimų ar nustačius techninio pobūdžio klaidų, – iki statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

42. Taigi pagal aptartą teisinį reglamentavimą Inspekcijai suteikta teisė panaikinti deklaracijos patvirtinimą iki statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, ši teisė nėra apribota vienų metų terminu, kuris skaičiuojamas nuo deklaracijos patvirtinimo.

43. Šiuo aspektu pažymėtina, kad viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (Viešojo administravimo įstatymo 3 str.). Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu (Viešojo administravimo įstatymo 35 str.). Viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-35/2010; 2012 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1356/2012).

44. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl viešojo administravimo subjekto teisės atšaukti priimtą teisės aktą ir remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, yra nurodęs, jog Europos Sąjungos teisėje aiškiai atskiriamos dvi situacijos, pirma, Sąjungos institucija panaikina sprendimą, kuris yra teisėtas, tačiau dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių arba teisinio reguliavimo, jų manymu, turi būti pakeistas arba panaikintas, antra, kompetentinga institucija panaikina ar pakeičia sprendimą savo iniciatyva dėl to, kad priimtas sprendimas neteisėtas, pavyzdžiui, buvo priimtas, remiantis klaidingu teisės nuostatų interpretavimu, pateikus apgaulingus, netikslius duomenis ir pan. Europos Sąjungos teismų praktikoje įtvirtintas bendrasis teisės principas, pagal kurį leidžiama atgaline data atšaukti neteisėtą administracinį aktą, sukūrusį subjektines teises, tačiau teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai reikalauja, kad neteisėtas aktas būtų panaikintas per protingą laikotarpį ir būtų atsižvelgta į tai, kiek suinteresuotas asmuo galėjo pasitikėti akto teisėtumu. Tačiau akto panaikinimas atgaline data galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms konkrečiu atveju (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3537-822/2016 ir šiame sprendime nurodytą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką).

45. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su vienų metų termino taikymu, taip pat pažymėtina, kad Įstatymo penktasis skirsnis įtvirtina prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą Inspekcijoje. Asmenų prašymai pagal kompetenciją išduoti administracinius aktus ar kitus teisės aktų nustatytos formos dokumentus išnagrinėjami per šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose šių sprendimų priėmimo ar aktų išdavimo tvarką, terminus (Įstatymo 24 str.). Įstatymo 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip, skundai ir pranešimai išnagrinėjami ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų privalomų pateikti dokumentų ir informacijos gavimo dienos; dėl objektyvių priežasčių šis terminas gali būti pratęsiamas iki 20 darbo dienų, apie tai raštu informuojant skundą ar pranešimą pateikusį asmenį ir tikrinamus subjektus ir nurodant patikrinimo termino pratęsimo priežastis. Skundai ir pranešimai, kiek to nereglamentuoja šis įstatymas, nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Skundai ar pranešimai dėl statybos užbaigimo aktų ar pažymų apie statinio nugriovimą išdavimo teisėtumo, deklaracijų apie statybos užbaigimą surašymo ar patvirtinimo teisėtumo, taip pat dėl kitų, negu nurodyti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse, su statybos procesu susijusių administracinių sprendimų nenagrinėjami, apie tai raštu informuojant skundą ar pranešimą pateikusį asmenį, jeigu nuo akto ar pažymos išdavimo, deklaracijos surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip vieni metai, išskyrus atvejus, kai dėl šių dokumentų išdavimo, surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Įstatymo 25 str. 6 d. 1 p.); akto ar pažymos išdavimo, deklaracijos surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo teisėtumo klausimas dėl tų pačių aplinkybių nagrinėjamas arba išnagrinėtas teisme (Įstatymo 25 str. 6 d. 2 p.). Skundų ar pranešimų dėl pažeidimų statybos srityje nagrinėjimo tvarką, atvejus, kai šie skundai ar pranešimai nenagrinėjami arba jų nagrinėjimas nutraukiamas, nustato Inspekcija (Įstatymo 25 str. 10 d.).

46. Detali asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo tvarka nustatyta Taisyklėse (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 15 d.), kurių 5 punkte nurodyta, kad prašymo, skundo ar pranešimo nagrinėjimas – Inspekcijos darbuotojo (-ų) veikla, apimanti asmens prašymo, skundo ar pranešimo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą, faktinių duomenų patikrinimą (jeigu to reikia), faktų ir aplinkybių atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą, atsakymo parengimą ir išsiuntimą (įteikimą) asmeniui. Atsakymas – atsižvelgiant į prašymo, skundo ar pranešimo pateikimo būdą ir turinį, žodžiu ar raštu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikta administracinė paslauga, pateikta informacija, įteikta prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstyta Inspekcijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus, priimtas administracinis sprendimas. Taisyklių 5 punkte taip pat pateiktos prašymo, skundo ir pranešimo sąvokos: prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į Inspekciją prašant administracinės paslaugos – išduoti leidimą, dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą; nustatytąja tvarka pateikti Inspekcijos turimą informaciją; priimti administracinį sprendimą – įsakymą ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreiškiama Inspekcijos valia; atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus; skundas – asmens rašytinis kreipimasis į Inspekciją, kuriame nurodoma, kad viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais arba kito asmens (ne viešojo administravimo subjekto) veiksmais ar neveikimu yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti; pranešimas – asmens rašytinis kreipimasis į Inspekciją, kuriame nurodoma, kad viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais arba kito asmens (ne viešojo administravimo subjekto) veiksmais ar neveikimu yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.

47. Pastebėtina, jog vienas iš viešojo administravimo principų, kuriais turi vadovautis viešojo administravimo subjektai savo veikloje yra tarnybinės pagalbos principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektai, rengdami administracinius sprendimus, prireikus teikia vienas kitam reikalingą informaciją ir kitokią pagalbą (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 5 d.). Tarnybinės pagalbos prašymo atvejai aptarti Viešojo administravimo įstatymo 37 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas gali prašyti kito viešojo administravimo subjekto tarnybinės pagalbos prašymui nagrinėti ar administracinės procedūros sprendimui priimti: jeigu reikia informacijos, kurios jis pats neturi; jeigu reikalingi dokumentai, kuriuos turi tik viešojo administravimo subjektas, į kurį kreipiamasi; kitais būtinais atvejais.

48. Nekilnojamojo turto kadastras steigiamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenims kaupti, oficialiai informacijai apie kadastre sukauptus duomenis teikti (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 1 d.). Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d.). Kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 str. 2 d.).

49. Nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti (Nekilnojamojo registro įstatymo 2 str.). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. 2 d.).

50. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi, nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-486-611/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1514-602/2020). Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas nustato reikalavimus įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-623-143/2015; 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1630-520/2020).

51. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. S. ir K. V. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1,0037 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo vardu žemės sklype registruoti vandentiekio tinklai ir nebaigtas statyti (25 proc. baigtumo) statinys. Administracija 2008 m. balandžio 9 d. statytojams A. M., K. V. B. ir J. N. išdavė statybos leidimą Nr. AS1-148, suteikiantį teisę 149,24 kv. m gyvenamojo namo ir 149,24 kv. m pagalbinio pastato statybai pagal 2008 metų techninį projektą „Ūkininko sodybos įkūrimas. Gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato statyba“. Gyvenamojo pastato statyba buvo užbaigta 2008 metais, išduodant 2008 m. birželio 2 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (100)-11.73-123, kurio pagrindu gyvenamasis namas buvo įregistruotas, o statinio statybai buvo išduotas 2012 metų statybos leidimas, kuris buvo panaikintas 2017 m. balandžio 25 d. įsiteisėjusiu Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimu.

52. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 31 d. parengė deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 1, kurioje skelbiama apie pagalbinio ūkio paskirties statinio statybos pagal Administracijos 2008 m. balandžio 9 d. statybos leidimą Nr. AS1-148 statybos užbaigimą, nurodant, jog statinys pastatytas pagal statinio projektą „Ūkininko sodybos įkūrimas. Gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato statyba“. 2017 m. birželio 6 d. Deklaracija buvo patvirtinta Inspekcijos. Inspekcijoje buvo gautas Raštas, kuriuo prašoma pateikti išvadą, ar 2017 m. birželio 6 d. patvirtinta Deklaracija atitinka teisės aktų reikalavimus ir gali būti pagrindas pakeisti statinio, kadastro ir registro duomenis. Su Raštu buvo pateikti Nutartis ir Trakų rajono apylinkės teismo sprendimas. Inspekcija, atlikusi 2017 m. birželio 6 d. patvirtintos Deklaracijos apie statybos užbaigimą patikrinimą, 2017 m. lapkričio 13 d. patikrinimo akte Nr. DTA-31-(15.39) padarė išvadą, jog Deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų, kadangi patikrinimo metu buvo nustatyti pažeidimai. Inspekcijos viršininko pavaduotojas priėmė Potvarkį.

53. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šioje nutartyje aptartas įstatymų nuostatas, teismų praktiką viešojo Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo pareigų aspektu, įvertinusi Rašto turinį prieina prie išvados, kad viešojo administravimo subjektai (VĮ Registrų centras ir Inspekcija), vykdydami jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose (atitinkamai Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Nekilnojamojo turto registro įstatyme ir Įstatyme) įtvirtintas funkcijas, turi teisę teikti vienas kitam tarnybinę pagalbą. Nepaisant to, jog, kaip teisingai savo apeliaciniame skunde pastebėjo pareiškėjas, nagrinėjamu atveju negali būti taikomas Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuris įtvirtina Inspekcijos teisę atitinkamiems viešojo administravimo subjektams ir kitiems asmenims teikti privalomuosius nurodymus pateikti išvadas jų kompetencijos klausimais, tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog Raštas nelaikytinas nei skundu, nei pranešimu pagal Įstatymo 25 straipsnio 6 dalies nuostatas.

54. Aprašas nustato Inspekcijos išduotų statybos užbaigimo aktų ir statytojų (savininkų, užsakovų, valdytojų, naudotojų, paveldėtojų) surašytų bei Inspekcijos patvirtintų arba tiesiogiai VĮ Registrų centrui pateiktų deklaracijų apie statybos užbaigimą teisėtumo tikrinimo tvarką. Statybos užbaigimo aktai tikrinami ne vėliau kaip vienus metus nuo jų išdavimo dienos, deklaracijos – ne vėliau kaip per vienus metus nuo jų patvirtinimo, surašymo ar įregistravimo VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre (kai netvirtinamos) dienos (Aprašo 3 p.). Vadovaujantis šiuo Aprašu atliekami statybos užbaigimo aktų ir deklaracijų patikrinimai, vykdant Inspekcijos Teritorijų planavimo ir statybos departamento darbo planą, atskirus Inspekcijos vadovybės pavedimus, Inspekcijos ir VĮ Registrų centro pasirašyto bendradarbiavimo susitarimo sąlygas ir nagrinėjant Inspekcijos gautus skundus (pranešimus), susijusius su statybos užbaigimo dokumentų teisėtumu (Aprašo 4 p.).

55. Atsižvelgiant šioje byloje nustatytas aplinkybes, dėl kurių buvo panaikintas Potvarkis, nėra pagrindo teigti, jog Inspekcija nagrinėjamu atveju neturėjo teisinio pagrindo priimti Potvarkį, kuriuo panaikintas neteisėtos Deklaracijos patvirtinimas ir įregistravimas.

56. Pareiškėjas prie 2017 m. gegužės 31 d. prašymo pridėjo 2008 metų statybos leidimą ir 2017 metais parengtą projekto A laidą, su pakeistais projekto sprendiniais, kurie iš esmės skyrėsi nuo 2007 metais parengto techninio projekto A laidos sprendinių. Aplinkybės dėl pareiškėjo statinio neatitikimo 2008 metų statybos leidimui jau išnagrinėtos bendrosios kompetencijos teismuose. Nustatyta, kad Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu buvo panaikintas 2012 metų statybos leidimas, sprendimą paliko galioti Vilniaus apygardos teismas.

57. Bendrosios kompetencijos teismai nustatė, kad pareiškėjas neįgijo statytojo teisių pagal 2008 metų statybos leidimą, pagal jį vykdyta gyvenamojo namo statyba buvo užbaigta 2008 metais (2008 m. birželio 2 d. išduotas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas), o statinys nebuvo visiškai pastatytas (statinio baigtumas – 25 proc.). Statiniui buvo išduotas 2012 metų statybos leidimas. Pareiškėjas, vykdydamas statinio statybą (rekonstrukciją), pakeitė esminius projekto sprendinius, t. y. statinio vietą žemės sklype (vietoje buvusio pirminiame projekte atstumo (11 m) tarp gyvenamojo namo ir statomo statinio yra kitoks atstumas (apie 4–5 m) ir laikančiąsias konstrukcijas, todėl pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo R. G. turėjo gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, taip pat kitų žemės sklypo bendraturčių sutikimus. Bendrosios kompetencijos teismai konstatavo, kad kitų žemės sklypo bendraturčių sutikimas nelaikytinas sutikimu vietoje nebaigto statyti statinio rekonstrukcijos vykdyti žemės sklype naujo statinio statybą.

58. Akcentuotina, kad bendrosios kompetencijos teismai, panaikindami 2012 metų satybos leidimą, nustatė, jog pareiškėjui, 2010 m. birželio 22 d. įsigijusiam dalį žemės sklypo su nebaigtu statyti pagalbiniu pastatu (priklausiniu), visos statytojo, gavusio statybos leidimą, prievolės ir teisės galėjo pereiti tik šį leidimą perregistravus statinį įsigijusio asmens, t. y. pareiškėjo, vardu, tačiau pareiškėjui nebuvo perduotos buvusio pagalbinio pastato statytojo teisės pagal anksčiau išduotą 2008 metų statybos leidimą ir statybos leidimas nebuvo perregistruotas pareiškėjo vardu, todėl ginčijamo 2012 metų statybos leidimas prieštarauja STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 37 ir 38 punktų reikalavimams.

59. Tiek Inspekcija, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi bendrosios kompetencijos teismų nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su 2008 metų statybos leidimu ir pareiškėjo teise vykdytą statybą pagal šį leidimą, nes teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. Bendrosios kompetencijos teismo sprendimo privalomumo principas yra įtvirtintas CPK 18 straipsnyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bendrosios kompetencijos teismuose nagrinėtas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo teise vykdyti statybą pagal 2008 metų statybos leidimą, pagrįstai ir teisėtai darė išvadą, jog bendrosios kompetencijos teismų procesiniuose sprendimuose buvo nustatyti prejudiciniai faktai, kurie privalomi tiek pareiškėjui, tiek Inspekcijai, tiek kitiems asmenims (ABTĮ 57 str. 2 d.).

60. Atsižvelgiant į pareiškėjo akcentuojamą aplinkybę, kad 2008 metų statybos leidimas nėra panaikintas, kad Inspekcija turėjo vertinti dokumentus, kurių pagrindu išduotas statybos leidimas, pažymėtina, kad buvo vertinamos aplinkybės, susijusios su tuo, kad pareiškėjo statyba neatitinka 2008 metų statybos leidimo, kad buvo pateikti prie šio leidimo neegzistuojantys dokumentai – techninio projekto „A“ laida, kt.

61. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

62. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, todėl netenkinamas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.