- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-06
- Bylos Nr.
- eA-1630-520/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02739-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- N. S., A. B., D. R., J. P., J. A.
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, VĮ Registrų centras
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonė Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kretingos rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba, VĮ Registrų centras, Kretingos rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų N. S., A. B., D. R., J. P. ir J. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų N. S., A. B., D. R., J. P. ir J. A. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui (teisių perėmėjas valstybės įmonė Registrų centras) (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Kretingos rajono savivaldybės administracija) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjos N. S., A. B., D. R., J. P. ir J. A. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamos panaikinti atsakovo valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Klaipėdos filialo (toliau – ir Filialas) 2018 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. (4.6.10)RS-965, 2018 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. (4.6.10)RS-1047 bei 2018 m. spalio 23 d. sprendimus Nr. (4.6.10)RS-1046, Nr. (4.6.10)RS-1048 ir Nr. (4.6.10)RS-1050 (toliau – ir Sprendimai).
2. Pareiškėjos nurodė, kad nuo 1994 iki 1999 metų su Kretingos rajono savivaldybe sudarė nuomos sutartis dėl žemės sklypų nuomos ne žemės ūkio veiklai, vėliau pareiškėjos kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybę, prašydamos leisti išnuomotuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), statyti laikinuosius prekybos paviljonus. Kretingos rajono meras 1999 metais potvarkiais išnuomojo pareiškėjoms žemės sklypus laikiniesiems prekybos paviljonams statyti. Prieš priimant minėtus potvarkius buvo nustatyta išnuomojamų žemės sklypų paskirtis, dydis, ribos, architektūriniai–urbanistiniai apribojimai, sklypų naudojimo sąlygos, nuomos terminas ir nuomos mokesčio mokėjimo tvarka. Nuomos sutartys su pareiškėjomis buvo sudarytos trejiems metams, pasibaigus šiam laikotarpiui naujos sutartys nebuvo sudarytos, tačiau nuomos mokestis buvo toliau mokamas, todėl, pareiškėjų įsitikinimu, žemės sklypų nuomos sutartys tapo neterminuotomis.
3. Pasak pareiškėjų, išsinuomotuose žemės sklypuose statiniams statyti buvo parengti ir su atitinkamomis institucijomis suderinti projektai, 1999 metais pareiškėjoms išduoti statybos leidimai, o atlikus statybos darbus prekybos paviljonai buvo pripažinti tinkamais eksploatuoti. Kretingos rajono savivaldybė 2002 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 2001 patvirtino žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), schemas laikiniesiems statiniams statyti ir nustatė žemės sklypų duomenis. Siekdamos įregistruoti nuosavybės teises į ginčo prekybos paviljonus, pareiškėjos kreipėsi į Filialą, kuris skundžiamais sprendimais atsisakė įregistruoti statinius Nekilnojamojo turto kadastre, taip pat atsisakė Nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktines teises į statinius. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimais Nr. espr1-292, Nr. espr1-293, Nr. espr1-294, Nr. espr1-292-5 ir Nr. espr1-296 Sprendimus pripažino pagrįstais, nurodydama, jog pateikti dokumentai nepatvirtina, kad ginčo paviljonai yra įstatymų nustatyta tvarka suformuoti kaip nekilnojamojo turto objektai.
4. Pareiškėjų teigimu, pagal parengtas paviljonų kadastro ir registro duomenų bylas paviljonai nėra pastatyti iš surenkamų konstrukcijų ar pagaminti gamykloje. Pareiškėjų paviljonai turi betoninius pagrindus, plastikinius langus, yra iškalti plastikinėmis dailylentėmis, prijungti prie miesto vandentiekio bei buitinių nuotekų tinklo. Nepaisant to, kad statiniai buvo įvardyti kaip laikinieji statiniai, jie jau statybos metu atitiko nekilnojamojo turto objektui keliamus reikalavimus, juos atitinka ir dabar, todėl faktiškai paviljonai nėra laikinieji statiniai ir Filialas nepagrįstai atsisakė įregistruoti jų duomenis Nekilnojamojo turto kadastre.
5. Pareiškėjos taip pat atkreipė dėmesį, kad nuolat mokėjo žemės mokestį pagal Kretingos rajono savivaldybės pateiktas deklaracijas. Pareiškėjos negavo jokio pranešimo, kad sudarytos žemės sklypų nuomos sutartys yra nutrauktos. Kretingos rajono savivaldybė reikalauja nugriauti paviljonus, tačiau, nenutraukus žemės sklypų nuomos sutarčių, toks įpareigojimas yra nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo nutraukti nuomos sutartis, kadangi žemė nėra skirta visuomenės poreikiams, o šalia esančių daugiabučių namų gyventojai neprieštarauja, kad esamoje vietoje išliktų pareiškėjų statiniai.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Filialas (teisių perėmėjas VĮ Registrų centras) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Filialas nurodė, kad statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), ir daiktinės teisės į juos neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Statiniams pagal 2011 m. rugpjūčio 31 d. kadastrinių matavimų duomenis sudaryta kadastrinių matavimų byla. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 31 punktu, laikinieji statiniai ir teisės į juos Nekilnojamojo turto registre neregistruojami. Pareiškėjų prie 2018 m. spalio 21–22 d. prašymų pridėti dokumentai nepatvirtina, kad paviljonai teisės aktų nustatyta tvarka yra suformuoti kaip nekilnojamojo turto objektai. Pareiškėjos turi teisę pateikti paviljonų, kaip nekilnojamojo turto objektų, statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus, atitinkančius jų statybos metu galiojusius teisės aktus arba šiuo metu galiojančius teisės aktus.
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
9. Tarnyba nurodė, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (toliau – ir Kadastro įstatymas) imperatyviai įtvirtina, jog Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Pareiškėjų pateikti dokumentai, kuriais remiantis prašoma atlikti registraciją, neatitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme (toliau – ir Registro įstatymas) nustatytų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju nustatytas ginčo laikinųjų statinių (paviljonų) stovėjimo terminas yra pasibaigęs. Pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus pareiškėjoms priklausantys prekybos paviljonai yra teritorijoje, kuri priskirta daugiabučių namų teritorijai, šios teritorijos naudotoja yra ne Kretingos rajono savivaldybė, o daugiabučių namų gyventojai. Teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose ginčo teritorijoje komercinė veikla nenumatyta, suformuoti žemės sklypai yra kitos paskirties, o jų naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Pareiškėjos 2002 metais negalėjo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarčių su Kretingos rajono savivaldybe, kadangi šios funkcijos buvo priskirtos Klaipėdos apskrities viršininko administracijai. Tarnybos teigimu, pareiškėjos skundu siekia užvilkinti procesą dėl laikinųjų statinių nukėlimo, nors dėl to yra priimtas įsiteisėjęs Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimas.
10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
11. Administracija nurodė, kad pareiškėjos nepateikė daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo, juridinius faktus patvirtinančių dokumentų. Administracijos direktorius 2014 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. A1-61 patvirtino detalųjį planą, kurio sprendiniuose numatyta, kad suformuoti žemės sklypai, kuriuose yra pareiškėjų statiniai, yra kitos paskirties, žemės sklypų naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Detaliojo plano sprendiniai nenuginčyti ir yra galiojantys. Pagal detaliojo plano sprendinius, žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) (įskaitant paviljonų užimtą teritoriją), komercinė veikla bei laikinųjų statinių statyba nenumatyta.
II.
12. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. kovo 19 d. sprendimu pareiškėjų N. S., A. B., D. R., J. P. ir J. A. skundą atmetė.
13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:
Šalies argumentai
13.1. A. B. 2018 m. spalio 21 d. Filialui pateikė prašymą Nr. 18748929, kuriuo prašė Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamuosius daiktus – parduotuvę 6E1ž (duomenys neskelbtini) ir parduotuvę 7E1ž (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), bei nuosavybės teises į šiuos objektus. Kartu su prašymu A. B. pateikė parduotuvės 6E1ž ir parduotuvės 7E1ž kadastro duomenų bylas, 2011 metų dalinės ekspertizės aktus.
13.2. D. R. 2018 m. spalio 22 d. Filialui pateikė prašymą Nr. 19017599, kuriuo prašė Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – parduotuvę 1E1ž (duomenys neskelbtini), bei nuosavybės teises į šį objektą. Kartu su prašymu D. R. pateikė Administracijos statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2001 m. birželio 6 d. pažymą Nr. 139, Kretingos rajono priešgaisrinės tarnybos 1999 m. birželio 29 d. pažymą Nr. 140, dalinės ekspertizės aktą ir statinio individualų projektą.
13.3. J. A. 2018 m. spalio 22 d. Filialui pateikė prašymą Nr. 19017611, kuriuo prašė Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – parduotuvę 2E1ž (duomenys neskelbtini), bei nuosavybės teises į šį objektą. Kartu su prašymu J. A. pateikė kadastro duomenų bylą, sudarytą 2011 m. rugpjūčio 30 d. (registro Nr. 50/159248), 2011 metų dalinės ekspertizės aktą.
13.4. J. P. 2018 m. spalio 22 d. Filialui pateikė prašymą Nr. 19018205, kuriuo prašė Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – parduotuvę 5E1ž (duomenys neskelbtini), bei nuosavybės teises į šį objektą. Kartu su prašymu J. P. pateikė kadastro duomenų bylą, sudarytą 2011 m. rugpjūčio 3 d. (registro Nr. 50/159248), 1999 m. rugsėjo 7 d. statybos leidimą Nr. 31, 1998 m. balandžio 9 d. statinio projektą ir 2011 metų dalinės ekspertizės aktą.
13.5. N. S. 2018 m. spalio 22 d. Filialui pateikė prašymą Nr. 19017623, kuriuo prašė Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – parduotuvę 4E1ž (duomenys neskelbtini), bei nuosavybės teises į šį objektą. Kartu su prašymu N. S. pateikė kadastro duomenų bylą, sudarytą 2011 m. rugpjūčio 30 d. (registro Nr. 50/159248), 2011 metų dalinės ekspertizės aktą.
13.6. Filialas 2018 m. spalio 3 d. sprendimu (4.6.10)RS-965, 2018 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. (4.6.10)RS-1047 bei 2018 m. spalio 23 d. sprendimais Nr. (4.6.10)RS-1046, Nr. (4.6.10)RS-1048 ir Nr. (4.6.10)RS-1050 netenkino pareiškėjų prašymų, nurodydamas, jog su pareiškėjų prašymais pateikti dokumentai neatitinka Kadastro įstatymo 12 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimais Nr. cspr1-292, Nr. cspr1-293, Nr. cspr1-294, Nr. cspr1-295 ir Nr. cspr1-296 Filialo sprendimus paliko nepakeistus.
Žemesnės instancijos teismas
14. Įvertinęs nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis Kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, 7 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 14 straipsniu, taip pat Registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, 9 straipsnio 1 dalies 1–4 punktais, 9 straipsnio 2 dalimi, 12 straipsnio 1 dalies 1–5 punktais, 12 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 13 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog statiniai, kuriuos siekiama įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, privalo būti suformuoti Statybos įstatymo nustatyta tvarka ir nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir yra priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos Filialui pateikė dokumentus, kuriais grindė savo prašymą, t. y. turimus duomenis apie prekybos paviljonus – statinių būklę, vietovę, konstrukcijas, plotą, tūrį ir t. t.; D. R. ir J. P. su prašymais papildomai teikė ir statybos leidimus bei projektus. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad šie dokumentai išduoti laikiniesiems statiniams – prekybos paviljonams statyti, o Statybos įstatymo 27 straipsnio 31 punkte nustatyta, kad laikinasis statinys ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neregistruojami.
15. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog pareiškėjos kartu su prašymais Filialui nepateikė viešojo administravimo subjekto priimtų sprendimų, patvirtinančių faktą, jog prekybos paviljonų statyba atlikta teisėtai ir laikantis teisės aktų reikalavimų, t. y. pareiškėjos nepateikė Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje išvardytų dokumentų, todėl Filialas ginčijamais sprendimais pagrįstai netenkino pareiškėjų prašymų. Atsakovui atsisakius įrašyti pareiškėjoms priklausančius prekybos paviljonus į Nekilnojamojo turto kadastrą, atsakovas taip pat pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti jų nuosavybės teises į prekybos paviljonus, kadangi daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto registre gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.
III.
16. Pareiškėjos N. S., A. B., D. R., J. P. ir J. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 19 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
17. Pareiškėjos dėsto faktines aplinkybes, analogiškas nurodytoms skunde pirmosios instancijos teismui, ir pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo paviljonai yra laikinieji statiniai, šią išvadą padarė neištyręs su statinių statusu susijusių aplinkybių. Pareiškėjos pabrėžia, jog ginčo paviljonai stovi 20 metų, o pagal dalinės statinių ekspertizės aktų išvadas jų eksploatacijos laikas – 30 metų, todėl jie negali būti laikomi laikinaisiais statiniais. Ginčo statiniai turi pamatus, yra prijungti prie miesto vandentiekio ir kanalizacijos, nėra pastatyti iš lengvų konstrukcijų, prekyba vyksta jų viduje – šie požymiai patvirtina, kad paviljonai nėra laikinieji statiniai. Jeigu šie statiniai būtų laikinieji, jiems statyti nebūtų reikalingas nei leidimas, nei projektas, o nagrinėjamu atveju ginčo statiniams yra išduoti statybos leidimai, parengti projektai, yra jų priėmimo aktai, todėl šie statiniai turi būti registruojami Nekilnojamojo turto registre.
18. Pareiškėjos akcentuoja, kad nėra gavusios pranešimo apie tai, jog yra nutraukiama su jomis sudaryta žemės nuomos sutartis. Be to, Kretingos miesto bendrajame plane teritorijoje, kurioje stovi ginčo statiniai, yra numatyta žemė prekybos paviljonų veiklai.
Atsiliepimas
19. Atsakovas VĮ Registrų centras (Filialo teisių perėmėjas) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
20. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nustatė ir įvertino ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes. VĮ Registrų centras nesutinka su pareiškėjų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas turėjo tirti aplinkybes, susijusias su ginčo statinių statusu, t. y. ar jie iš tikrųjų yra laikinieji, ar nuolatiniai statiniai. Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus ir nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams arba uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų pateikti dokumentai neatitinka Kadastro įstatymo reikalavimų ir nėra pateikti duomenys apie prašomų įregistruoti nekilnojamųjų daiktų suformavimą Statybos įstatymo nustatyta tvarka, nėra nustatyti jų kadastro duomenys, nėra teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamuosius daiktus suformuoti, todėl atsakovas ginčijamais sprendimais pagrįstai nusprendė netenkinti pareiškėjų prašymų.
21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjų skundą išdėstytą poziciją, mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
22. Bylos ginčo dalykas – VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo (teisių perėmėjas VĮ Registrų centras) 2018 m. spalio 3 d. sprendimo (4.6.10)RS-965, 2018 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. (4.6.10)RS-1047 bei 2018 m. spalio 23 d. sprendimų Nr. (4.6.10)RS-1046, Nr. (4.6.10)RS-1048 ir Nr. (4.6.10)RS-1050 pagrįstumas ir teisėtumas.
23. Filialas Sprendimais netenkino pareiškėjų prašymų įrašyti joms priklausančių prekybos paviljonų (parduotuvių), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti daiktines teises į juos, nurodydamas, kad pateikti dokumentai neatitinka Kadastro įstatymo 12 straipsnyje nustatytų reikalavimų, o daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Sprendimuose dėl pareiškėjų J. P. ir D. R. prašymų nurodyta, kad jų pateikti statybos leidimai ir projektai buvo išduoti laikiniesiems prekybos paviljonams, todėl kadastro duomenų bylos tokiems statiniams neturi būti sudaromos (Kadastro įstatymo 7 str. 3 d., Statybos įstatymo 2 str. 24 d.). Pirmosios instancijos teismas sprendimu netenkino pareiškėjų skundo reikalavimų panaikinti Sprendimus, nes įvertinęs pareiškėjų su prašymais pateiktus dokumentus, padarė išvadą, jog Sprendimai yra teisėti.
24. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Nekilnojamojo turto kadastro objektu laikomas statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (kai jis yra privalomas), arba statinys, kuris pastatytas turint kitą statybos teisėtumą patvirtinantį dokumentą (Kadastro įstatymo 5 str. 2 p.). Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka (Kadastro įstatymo 7 str. 3 d.), o nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti (Kadastro įstatymo 7 str. 4 d.).
25. Atskiru Nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai (Kadastro įstatymo 12 str. 1 d.). Kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (Kadastro įstatymo 12 str. 2 d.). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre (Kadastro įstatymo 3 str. 3 d.). Daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats daiktas (Registro įstatymo 13 str. 1 d.). Kadastro įstatymo 14 straipsnis nustato Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo teisę atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti.
26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr. 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011; kt.). Nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012; kt.). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui Kadastro įstatymas ir Registro įstatymas nustato reikalavimus įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-361-492/2015; 2015 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-623-143/2015; kt.).
27. Apibendrinant konstatuotina, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas (nagrinėjamu atveju atsakovas) turėjo išsamiai patikrinti pareiškėjų pateiktus dokumentus, kurių pagrindu buvo prašoma įrašyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti daiktines teises Nekilnojamojo turto registre, įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą galėjo tik patikimus duomenis apie nekilnojamuosius turto objektus.
28. Pareiškėjos, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, susijusių su statinių statusu, t. y. ar jie iš tikrųjų yra laikinieji statiniai, ar nuolatiniai statiniai. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodo duomenis apie paviljonų (kioskų) konstrukcijas, tai, kad jie turi pamatus, yra prijungti prie miesto vandentiekio ir kanalizacijos, kad prekyba vyksta pastatų viduje, jog paviljonai stovi jau 20 metų, o jų eksploatacijos laikas – 30 metų, taip pat nurodo duomenis apie sudarytas žemės nuomos sutartis, mokamą žemės nuomos mokestį, tai, kad Kretingos miesto bendrajame plane teritorijoje, kurioje yra pareiškėjoms priklausantys statiniai, yra numatyta žemės naudojimo paskirtis – prekybos paviljonai. Šie apeliacinio skundo argumentai nepaneigia Sprendimuose nustatyto fakto, jog pareiškėjos nepateikė Kadastro įstatymo 12 straipsnyje nurodytų dokumentų, kuriais remdamasis Nekilnojamojo kadastro tvarkytojas (atsakovas) būtų turėjęs faktinį ir teisinį pagrindą įregistruoti statinius į Nekilnojamojo turto kadastrą. Pareiškėjos teigia, kad statiniams buvo išduoti leidimai, parengti projektai, yra priėmimo aktai, tačiau pareiškėjų pateiktuose dokumentuose yra nurodyta, kad prekybos paviljonai (kioskai) yra laikinieji statiniai.
29. Nagrinėjamu atveju nei Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas (atsakovas), nei pirmosios instancijos teismas neturėjo nagrinėti ir vertinti pareiškėjų nurodomų aplinkybių, susijusių su statinių konstrukcijomis, naudojimo ypatumais ir kt., nes pareiškėjos atsakovui turėjo pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad statiniai yra suformuoti Statybos įstatymo nustatyta tvarka, ir priimtus viešojo administravimo subjekto sprendimus nekilnojamuosius daiktus suformuoti (dokumentus, patvirtinančius, kad jos įgijo statybos teisę į stacionarius statinius, o ne į laikinuosius).
30. Laikinasis statinys – statinys, kurį leidžiama statyti numatant naudoti ribotą terminą (Statybos įstatymo 2 str. 24 p.). Statybos įstatymo 27 straipsnio 31 punkte nustatyta, kad laikinasis statinys ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neregistruojami. Dėl to atsakovas pagrįstai ir teisėtai pareiškėjų statinių neįregistravo į Nekilnojamojo turto registrą.
31. Akcentuotina, kad pareiškėjų statinių statuso klausimas buvo išspręstas Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-6-206/2017), kuriuo nustatyta, jog prekybos paviljonai yra laikinieji statiniai ir turi būti nugriauti pagal Kretingos rajono savivaldybės administracijos reikalavimą, pareiškėjos įpareigotos per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje savo lėšomis nugriauti laikinuosius statinius, o per nustatytą terminą nenugriovus laikinųjų statinių, leista Kretingos rajono savivaldybės administracijai nugriauti šiuos laikinuosius statinius, patirtas išlaidas išieškant iš statinių savininkų. Šis sprendimas įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 8 d. Klaipėdos apygardos teismui 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (civilinė byla Nr. e2A-1273-613/2017).
32. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos, ir nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
33. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams bei jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl Sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų N. S., A. B., D. R., J. P. ir J. A. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.