Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-11-04 · Civilinė byla Nr. 2S-1121-115/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-04
Bylos Nr.
2S-1121-115/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė (pirm.), Algirdas Auruškevičius (pran.), Dalia Kačinskienė
Skolininkas
A. K.
Kategorijos
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-1121-115/2010

Teisėja Alma Pilipaitienė Procesinio sprendimo kategorijos:

129.1.;129.13.; 122.4.

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės, kolegijos teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (pranešėjas) ir Dalios Kačinskienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (išieškotojo) antstolio Rimanto Vižainiškio atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. nutarties dėl vykdomojo rašto išdavimo, civilinėje byloje Nr. 2-188-130/2010 pagal antstolio Rimanto Vižainiškio pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo iš skolininko A. K..

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n u statė:

Šalies argumentai

antstolis R. Vižainiškis kreipėsi į teismą prašydamas išduoti vykdomąjį raštą dėl vykdymo išlaidų priteisimo iš skolininko A. K. civilinėje byloje Nr. 2-188-130/2010, kurioje Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2010-01-26 nutartimi priteisė iš skolininko A. K. antstolio Rimanto Vižainiškio naudai 202,65 Lt vykdymo išlaidų (b.l. 8).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010-03-02 nutartimi nutarė atsisakyti išduoti antstoliui R. Vižainiškiui vykdomąjį raštą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko A. K. pagal Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2010-01-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 1-188-130/2010. Išaiškino antstoliui, kad vykdymo išlaidų išieškojimo pagrindas yra įsiteisėjusi teismo nutartis dėl šių išlaidų priteisimo iš skolininko (b.l. 9-10).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog vykdomojo rašto išdavimo tvarką reglamentuoja LR CPK 646 str., kuriame numatyta, kad vykdomasis raštas išduodamas išieškotojui pagal jo rašytinį prašymą. Šiuo atveju antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, vykdantis teismo sprendimą, ir jis nėra išieškotojas. LR CPK 611 str. numato teismo sprendimą vykdančio antstolio pareigą vykdyti vykdymo išlaidų išieškojimą iš skolininkų bei šių išlaidų išieškojimo tvarką: antstolis siunčia skolininkui rašytinį siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas, o jam nesumokėjus vykdymo išlaidų per antstolio nustatytą terminą, kreipiasi į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo iš skolininko. Pagal šio straipsnio numatytą vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką, vykdymo išlaidos turi būti išieškomos teismo sprendimą vykdžiusio antstolio toje pačioje vykdomojoje byloje, kurioje buvo vykdomas teismo sprendimas. LR CK 610 str. numato, kad visas vykdymo išlaidas sumoka išieškotojas, o įvykdžius sprendimą jos išieškomos iš skolininko. Pagal LR teisingumo ministro 2009-03-30 įsakymu Nr. 1R-93 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 30 punktą, antstolis, LR CPK 611 str. numatyta tvarka išieškojęs vykdymo išlaidas, privalo pervesti išieškotojui tą vykdymo išlaidų dalį, kurią buvo sumokėjęs išieškotojas, antstoliui priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą. Iš to darytina išvada, kad vykdymo išlaidų išieškojimo stadijoje antstolis netampa išieškotoju, o lieka teismo sprendimą vykdančiu asmeniu, o civilinio proceso teisės normos, reglamentuojančios vykdymo procesą, numato, kad sprendimo vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio be išieškotojo kreipimosi ir vykdomojo rašto dėl šių išlaidų pateikimo. LR CPK 612 str. numatyta, kad vykdymo procese numatyti klausimai sprendžiami teismo nutartimi arba šio kodekso numatytais atvejais – teisėjo rezoliucija. Įstatymas nenumato vykdomojo rašto išdavimo vykdymo procese kylančiais klausimais, prie kurių priskirtinas ir vykdymo išlaidų išieškojimas, todėl vykdomasis raštas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko neturi būti išduodamas. Vykdymo išlaidų išieškojimo pagrindu yra teismo nutartis dėl šių išlaidų priteisimo.

Šalies argumentai

Išieškotojas antstolis Rimantas Vižainiškis pateikė atskirąjį skundą (b.l.13-14), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, jog LR CPK 586 str. nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra pateiktas vykdomasis dokumentas ir be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama. CPK 587 str. 1 d. 1 p. įtvirtinta norma, kad vykdomieji dokumentai yra vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių pagrindu. Pabrėžia, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-01-26 nutartis dėl vykdymo išlaidų priteisimo yra įsiteisėjusi, todėl yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 str. 1 d.). Pabrėžia, kad norint pradėti priverstinius vykdymo veiksmus pagal teismo nutartį priteisti vykdymo išlaidas, reikia gauti vykdomąjį raštą (CPK 586 str. 1 d.), nes be jo pradėti vykdymo veiksmus draudžiama. Pažymi, kad vykdomoji byla yra užbaigta, todėl antstolis negali joje atlikti jokių priverstinio vykdymo veiksmų. Nurodo, kad antstolis galėtų iš skolininko išieškoti teismo priteistas vykdymo išlaidas, būtina užvesti naują vykdomąją bylą, o nauja vykdomoji byla, remiantis CPK 586 str., galėtų būti užvesta tik teismui išdavus vykdomąjį raštą.

Motyvuojamoji dalis

Apelianto Rimanto Vižainiškio atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą nustatė, jog antstolis R. Vižainiškis kreipėsi į teismą prašydamas išduoti vykdomąjį raštą dėl vykdymo išlaidų priteisimo iš skolininko A. K. civilinėje byloje Nr. 2-188-130/2010, kurioje Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2010-01-26 nutartimi priteisė iš skolininko A. K. antstolio R. Vižainiškio naudai 202,65 Lt vykdymo išlaidų (b.l. 8). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010-03-02 nutartimi atsisakė išduoti antstoliui R. Vižainiškiui vykdomąjį raštą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko A. K. pagal Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2010-01-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 1-188-130/2010. Išaiškino antstoliui, kad vykdymo išlaidų išieškojimo pagrindas yra įsiteisėjusi teismo nutartis dėl šių išlaidų priteisimo iš skolininko (b.l.9-10).

Šioje byloje kilo ginčas, ar antstolis turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kai vykdymo išlaidų priteisimo klausimas yra išspręstas teismo nutartimi.

Teisėjų kolegija pažymi, kad taikant CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Dėl šių priežasčių vykdymo išlaidų išieškojimas galimas tik pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 str.), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. S., Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-7-277/2008; 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Aibės mažmena“ v. antstolis D. Stakeliūnas, bylos Nr. 3K-3-341/2007). Taigi darytina išvada, jog antstolis turi veikti pagal savo kompetenciją ir neišeidamas už jos ribų.

Vadovaujantis CPK 610 str. nuostata, visas vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas. Įvykdžius sprendimą, vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. CPK 611 str. 1 d. nustato, kad dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis su pareiškimu kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą, prašydamas jas priteisti. Vykdymo išlaidų apmokėjimo ir grąžinimo klausimus antstolis privalo išspręsti užbaigdamas vykdomąją bylą, vykdomasis dokumentas išieškotojui gali būti grąžinamas tik po to, kai yra išspręstas visų vykdymo išlaidų apmokėjimo klausimas. Antstolio pareiškimas dėl vykdymo išlaidų priteisimo teisme nagrinėjamas vykdomojoje byloje CPK 593 str. nustatyta tvarka. Šiame straipsnyje reglamentuojamas pareiškimų teismui nagrinėjimas vykdymo proceso metu. Be to, pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 49 p. antstolis, užbaigdamas vykdomąją bylą, privalo išspręsti vykdymo išlaidų apmokėjimo ir grąžinimo klausimus.

Iš aptarto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad dėl vykdymo išlaidų išieškojimo jokia nauja vykdomoji byla nėra užvedama ir nauji vykdomieji raštai neišduodami.

Teisėjų kolegija pažymi, jog įstatymas taip pat nenumato vykdomojo rašto išdavimo vykdymo procese kylančiais klausimais, prie kurių priskirtinas ir vykdymo išlaidų išieškojimas. Tai reiškia, jog vykdomasis raštas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko neturi būti išduodamas.

Vadovaujantis CPK 609 str. 1 d., vykdymo išlaidas sudaro atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą.

CPK 633 str. 1 d. nustatyta, kad išieškotojas ir skolininkas laikomi vykdymo proceso šalimis, o 2 dalyje – kad asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese. Pagal šias įstatymo normas antstolis vykdymo procese negali būti nei šalis, nei suinteresuotas asmuo, nes pagal CPK 598 str. 1 d. antstoliui galima pareikšti nušalinimą CPK 65 str. nurodytais pagrindais (CPK 636 str. 1 d.). Vienas tokių pagrindų yra antstolio tiesioginis ar netiesioginis suinteresuotumas bylos, t. y. vykdomojo proceso, baigtimi. CPK 636 str. 4 d. nustatyta, kad antstolis negali vykdyti sprendimų ir turi nusišalinti, kai yra šio Kodekso 65 str. numatyti pagrindai. Iš išdėstyto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad tuo atveju, kai antstolis yra šalis ar suinteresuotas asmuo vykdymo procese, jis privalo nusišalinti nuo sprendimo vykdymo ar gali būti nušalintas. Taigi antstolis negali vykdyti teismo sprendimo savo atžvilgiu ir turi nusišalinti nuo jo vykdymo.

Jei nagrinėjamu atveju antstoliui būtų išduotas vykdomasis raštas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, jis turėtų kreiptis dėl vykdymo išlaidų išieškojimo į kitą antstolį. Šis antstolis dėl vykdymo išlaidų (tarp jų ir atlygio) turėtų kreiptis vėl į kitą antstolį. Taigi susidarytų paradoksali situacija, kai procesas dėl kai kurių vykdymo išlaidų ir atlygio antstoliams išieškojimo tęstųsi ir būtų neracionalus, ypač skolininkui, turinčiam ar nepakankamai turinčiam lėšų (turto) ir negalinčiam susimokėti vykdymo išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, c.b. Nr. 3K-3-40/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 23 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-137/2010).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vykdymo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta antstolio teisė, prisiteisus vykdymo išlaidas iš skolininko, kreiptis į kitą antstolį dėl jų išieškojimo.

Atsižvelgiant į šias minėtas aplinkybes ir proceso teisės reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokiose situacijose antstolis neturi teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Vykdymo išlaidų išieškojimo pagrindu yra teismo nutartis dėl šių išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas išduoti antstoliui vykdomąjį raštą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, dėl to pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (CPK 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.), o apelianto atskirasis skundas netenkinamas.

Netenkinus atskirojo skundo, iš apelianto antstolio R.Vižainiškio priteistina 5,60 Lt (b.l.19) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d., 336 str., 337 str. 1 d., 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-188-130/2010 palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto antstolio Rimanto Vižainiškio 5,60 Lt (penkis Lt 60 cnt) pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Algirdas AuruškevičiusDalia Kačinskienė