Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Epola“ atstovui advokatui Sigitui Mikliušui, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Asnita“ vadovui K. Z., atsakovo atstovui advokatui Daliui Vaitiekūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Epola“ ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Asnita“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl sutartinės atsakomybės, prievolių tinkamo vykdymo ir dėl tikrosios šalių valios sutarties sudarymo metu. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Epola“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti iš skolininkės UAB „Asnita“ 50 000 Eur skolos, 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (e.b. T.I. b.l. 45). Kadangi buvo gauti skolininkės prieštaravimai dėl teismo įsakymo išdavimo, kreditorė pateikė teismui ieškinį, prašydama iš atsakovės UAB „Asnita“ priteisti 50 000 Eur skolą ir 6 proc. metines procesines palūkanas. Ieškinys pagal teismingumą buvo perduotas nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.Ieškovė ieškinyje nurodo, jog 2015 m. vasario 10 d. tarp atsakovės, kaip vykdytojo, ir ieškovės, kaip užsakovo, buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. A-02/1 (toliau – Paslaugų sutartis) pagal kurios 1.1 punktą atsakovė įsipareigojo ieškovei suteikti paslaugas žodžiu arba raštu, tai yra: 1) konsultuoti ieškovę nekilnojamojo turto projekto vystymo klausimais; 2) teikti rekomendacijas bei pasiūlymus siekiant užtikrinti projekto vystymą; 3) konsultuoti lėšų ir investuotojų pritraukimo klausimais; 4) atlikti kitus darbus bei teikti konsultacijas pagal atskirą susitarimą (e.b. T.I. b.l. 47-49). Nurodo, jog pagal Paslaugų sutarties 2.2.1 punktą ieškovė įsipareigojo per 15 darbo dienų nuo Paslaugų sutarties pasirašymo dienos atsakovei sumokėti Paslaugų sutarties 2.1 punkte numatytą 50 000 Eur sumą. Nurodo, jog ieškovė tinkamai įvykdė sudarytos Paslaugų sutarties sąlygas ir 2015 m. vasario 23 d. bei 2015 m. vasario 24 d. banko pavedimais pervedė atsakovei paslaugų sutartyje numatytą 50 000 Eur atlygį (e.b. T.I. b.l. 49). Nurodo, jog ieškovė sudarydama Paslaugų sutartį, tikėjosi tinkamai investuoti į nekilnojamąjį turtą su atsakovės pagalba ir tuo tikslu su Kredito unija „Centro taupomoji kasa“ 2015 m. kovo 24 d. sudarė Kreditavimo sutartį Nr. P15/00015 pagal kurią ieškovė, kaip kredito gavėja, gavo 138 000 Eur dydžio kreditą (e.b. T.I. b.l. 50-52). Teigia, jog atsakovė tinkamai neįvykdė Paslaugų sutarties sąlygų ir sutarties 1.3 punkte numatytu terminu, tai yra iki 2016 m. birželio 30 d. nesuteikė ieškovei paslaugų, todėl atsakovė pažeidė sudarytą Paslaugų sutartį ir turi pareigą grąžinti ieškovei jos sumokėtą 50 000 Eur sumą.Nurodo, jog šalys vykdydamos savo įsipareigojimus pagal sutartį, privalo vadovautis įstatymais bei sutarties nuostatomis, atsižvelgiant į sutarties esmę. Ieškinio reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalimi, CK 6.189 straipsnio 1 dalimi, CK 6.256 straipsnio 1 dalimi, CK 6.59 straipsniu, CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, CK 6.205 straipsniu. Nurodo, jog pagal įstatymą tiek skolininkas, tiek ir kreditorius turi pareigą bendradarbiauti (CK 6.200 straipsnis), padėti viena kitai įgyvendinti sutartines teises ir vykdyti sutartines pareigas, tai yra dėti visas pastangas, kad būtų pasiektas sutarties tikslas. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008, bei 2011 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011, kuriose pasisakyta dėl sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos, įtvirtintos CK 6.200 straipsnyje. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog šalys sudarė ieškovės nurodomą Paslaugų sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo ieškovei suteikti paslaugas žodžiu arba raštu, tai yra: 1) konsultuoti ieškovę nekilnojamojo turto projekto vystymo klausimais; 2) teikti rekomendacijas bei pasiūlymus siekiant užtikrinti projekto vystymą; 3) konsultuoti lėšų ir investuotojų pritraukimo klausimais; 4) atlikti kitus darbus bei teikti konsultacijas pagal atskirą susitarimą. Nurodė, jog pagal Paslaugų sutartį gavo iš ieškovės 50 000 Eur sumą. Nurodė, jog ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė neįvykdė Paslaugų sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir nesuteikė ieškovei paslaugų. Nurodė, kad į bylą pateikti Darbų perdavimo – priėmimo aktai bei PVM Sąskaitos faktūros patvirtina tinkamą paslaugų suteikimo faktą. Teigia, jog faktą apie tinkamą paslaugų suteikimą ir ieškovės atsikaitymą už tinkamai suteiktas paslaugas patvirtina ir atsakovės 2017 m. gegužės 5 d. buhalterinė pažyma (e.b. T.I. b.l. 80). Nurodo, jog ieškovė yra pasirašiusi Darbų perdavimo – priėmimo aktus, kuriais patvirtino tinkamą paslaugų suteikimo faktą, todėl neteisėtai reikalauja priteisti iš atsakovės 50 000 Eur pinigų sumą.Ieškovė atsiliepime į atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir atsakovės galimų nuostolių užtikrinimo (e.b. T.I. b.l. 150-153) dėl ginčo papildomai nurodė, jog tiek atsakovės pateikti Darbų perdavimo – priėmimo aktai, tiek PVM Sąskaitos faktūros neįrodo kokios paslaugos realiai buvo suteiktos atsakovei. Nurodė, jog dviejų iš penkių atsakovės pateiktų Darbų perdavimo – priėmimo aktų data yra vėlesnė nei Paslaugų sutarties įvykdymo terminas, tai yra Darbų perdavimo – priėmimo aktai sudaryti pasibaigus Paslaugų sutarties įvykdymo terminui, tai yra po 2016 m. birželio 30 d. Nurodė, jog 2016 m. birželio 30 d. ieškovės vadovė E. B. buvo atleista iš ieškovės vadovo pareigų (e.b. T.I. b.l. 154), taigi neturėjo įgaliojimų pasirašyti 2016 m. rugsėjo 30 d. ir 2016 m. gruodžio 30 d. Darbų perdavimo – priėmimo aktų. Teigia, jog atsakovės Darbų perdavimo – priėmimo aktai, taip pat teismui pateiktos PVM Sąskaitos - faktūros sudarytos neteisėtai, o atsakovės pateikta buhalterinė pažyma neįrodo paslaugų suteikimo fakto.Ieškovės atstovas 2017 m. birželio 20 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu, kuriame buvo pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus reikalavimus ir prašė teismo ieškinį tenkinti. Nurodė, jog sudarant Paslaugų sutartį šalių tikrasis susitarimas buvo, jog atsakovė ieškovei perduos nekilnojamąjį turtą, tai yra perduos daiktines teises. Paaiškino, jog ieškovė neturėjo tikslo mokėti už atsakovės teikiamas tariamas konsultavimo paslaugas. Nurodė, jog Paslaugų sutartis tokia kokia yra byloje, buvo sudaryta, nes atsakovei trūko lėšų nekilnojamojo turto projekto vystymui (gyvenamųjų namų kvartalo statybai). Nurodo, jog šalių tikrieji ketinimai buvo ne Paslaugų sutartyje numatytų paslaugų suteikimas, o susitarimas, jog ieškovė 50 000 Eur suma finansuos atsakovės vystomą nekilojamojo turto projektą, o atsakovė atitinkamai padės ir pasiūlys šią sumą investuoti į savo statomą gyvenamųjų namų kvartalą. Nurodo, jog po Paslaugų sutarties sudarymo šalys turėjo pasirašyti preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau šalių santykiai nutrūko. Paaiškino, jog pirminis šalių susitarimas buvo sudaryti Paslaugų teikimo (konsultavimo) sutartį tik dėl to, jog atsakovei trūko apyvartinių lėšų. Nurodo, jog byloje esantys sąskaitų išrašai patvirtina, jog pinigai atsakovei buvo pervesti, tačiau neįvykdyta tikroji sutarties esmė – perduotas nekilnojamasis turtas. Ieškovė pareikštu ieškiniu siekia atgauti sumokėtus pinigus, nurodo, jog atsakovė yra nekilnojamojo turto vystytoja, o ne konsultavimo paslaugų, kurios numatytos Paslaugų sutartyje, teikėja. Nurodė, jog byloje esantys nekilnojamojo turto išrašai patvirtina, jog atsakovė turi nekilnojamojo turto, taigi atsakovei yra galimybė skolą grąžinti turtu, nurodo, jog buto vertė atsakovės vystomame nekilnojamojo turto objekte atitinka 50 000 Eur sumą. Paaiškino, jog ieškovės 2015 m. kovo 24 d. su Kredito unija „Centro taupomoji kasa“ sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. P15/00015 (toliau – Kreditavimo sutartis) buvo sudaryta būtent tuo tikslu, jog ieškovė galėtų iš atsakovės įsigyti nekilnojamąjį turtą pagal sudarytą Paslaugų sutartį. Nurodo, kad dalis pinigų, gautų pagal Kreditavimo sutartį buvo pervesti atsakovei dalimis per trumpą laiką nuo kredito gavimo. Nurodė, jog atsakovės pateiktus atliktų Darbų priėmimo – perdavimo aktus pasirašė ieškovės įgalioti asmenys. Atsakovės atstovė 2017 m. birželio 20 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu, kuriame buvo pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus reikalavimus ir prašė teismo ieškinį atmesti. Nurodė, jog nesutinka su ieškovės atstovo argumentais, jog Paslaugų sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, akcentavo, jog tokių argumentų ieškovė ieškinyje nepateikė. Paaiškino, jog ieškovės atstovas, ginčydamas Paslaugų sutarties esmę, konkrečiai neapibrėžė kokiu tikslu buvo sudaryta Paslaugų sutartis. Paslaugų sutartį ieškovės atstovas apibrėžia kaip paskolos suteikimą atsakovei, taip pat kaip preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą, nenurodant kokiam konkrečiai turtui skirta ši sutartis, bei kaip investavimo sutarties sudarymą. Su ieškovės atstovo argumentais dėl tikrųjų šalių ketinimų nesutinka ir nurodo, jog šalys sudarė rašytinę Paslaugų sutartį, pagal kurią visos sutartyje numatytos paslaugos buvo tinkamai suteiktos ieškovei. Paaiškino, jog nesutinka su ieškovės atstovo argumentais, jog ieškinyje nurodoma Kreditavimo sutartis buvo sudaryta Paslaugų sutarties finansavimui ir, kad atsakovei pinigų suma buvo pervesta tik gavus finansavimą pagal Kreditavimo sutartį. Pažymi, jog Kreditavimo sutartyje yra aiškiai nurodyta, kad finansavimas pagal šią sutartį yra skiriamas ieškovo veiklos finansavimui. Nurodo, jog Kreditavimo sutarties sudarymo data yra 2015 m. kovo 24 d. (e.b. T.I. b.l. 50), tuo tarpu pavedimai pagal šalių sudarytą Paslaugų sutartį atsakovei buvo padaryti 2015 m. vasario 23 d. ir 2015 m. vasario 24 d. (e.b. T.I. b.l. 49). Tai reiškia, jog ieškovė atsiskaitė už paslaugas pagal Paslaugų sutartį dar iki Kreditavimo sutarties sudarymo. Nurodo, jog byloje yra atliktų Darbų perdavimo – priėmimo aktai, kurie yra šalių pasirašyti (e.b. T.I. b.l. 70-74). Ieškovė, pasirašydama šiuos aktus patvirtino jog paslaugos yra suteiktos tinkamai. Nurodo, jog nesutinka su ieškovės atstovo argumentais, jog atliktų Darbų perdavimo – priėmimo aktai buvo pasirašyti neįgalioto asmens. Nurodo, jog 2016 m. sausio 29 d., 2016 m. kovo 31 d., 2016 m. gegužės 31 d., 2016 m. rugsėjo 30 d., 2016 m. gruodžio 30 d. Darbų perdavimo – priėmimo aktus pasirašė ieškovės vadovė E. B.. Aplinkybė, jog paskutinių dviejų (2016-09-30 ir 2016-12-30) Darbų perdavimo – priėmimo aktų pasirašymo metu E. B. nebėjo ieškovės vadovės pareigų atsakovei nebuvo žinoma, nes pati ieškovė apie pasikeitusius vadovo duomenis atsakovės niekada neinformavo. Paaiškino, jog iš viešai prieinamų duomenų atsakovė negalėjo žinoti, jog paskutiniai du darbų perdavimo – priėmimo aktai yra pasirašyti jau neįgalioto asmens, nes ieškovė nepateikia duomenų apie savo vadovą (e.b. T.I. b.l. 169-170). Nurodo, jog VĮ Registrų centre taip pat nėra pakeisti ieškovės vadovo duomenys (e.b. T.I. b.l. 171). Nurodo, jog sužinojo, kad E. B. yra atleista iš ieškovės vadovo pareigų tik gavusi ieškovės atsiliepimą dėl nuostolių užtikrinimo. 2017 m. rugsėjo 4 d. vykusio bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdžio metu atsakovės atstovas vadovas K. Z. paaiškino, jog atsakovė ieškovei suteikė visas Paslaugų sutartyje numatytas paslaugas, paslaugos buvo suteiktos Paslaugų sutartyje numatytu terminu, sutartis įvykdyta tinkamai. Nurodė, jog ieškovė suteiktas paslaugas priėmė – pasirašė Darbų priėmimo – perdavimo aktuose. Paaiškino, jog paslaugos apėmė konsultacijas nekilnojamojo turto vystymo klausimais, konsultacinių lėšų investavimo pritraukimo klausimais, nurodė, jog darbų apimtys buvo nemažos, ieškovei perduotas ne vienas projektas, buvo daromos korekcijos pagal ieškovės atstovų pastabas. Atsakovės vadovas teismui pateikė dokumentus, kurie pasak vadovo detalizuoja ieškovei suteiktas paslaugas (el. bylos priedo b.l. 100-145). Nurodė, jog jis nuo 2015 m. spalio mėnesio vidurio dalyvavo ieškovei perduodant atliktus darbus bei Darbų perdavimo – priėmimo aktus. Nurodė, jog iki 2015 m. spalio mėnesio darbus pagal Paslaugų sutartį atlikinėjo D. Z.. Darbų atlikimo metu bendravo su ieškovės atstove – vadove E. B., taip pat su J. M., kuri tam tikru metu buvo ieškovės akcininkė ir vadovė. Paaiškino, jog 2015 metais atsakovės veiklos finansiniai rodikliai buvo geri, atsakovei netrūko lėšų projektų vystymui, atsakovė iš butų pardavimų turėjo savų lėšų, taip pat turėjo skolintų lėšų, todėl neturėjo jokio pagrindo su ieškove Paslaugų sutartį sudaryti tik dėl lėšų trūkumo, nesiekiant suteikti ieškovei sutartyje numatytų paslaugų. Paaiškino, kad į atsakovės veiklos kryptį patenka konsultavimo paslaugos, nurodytos Paslaugų sutartyje, ir nekilnojamųjų objektų vystymas, nurodė, jog tokias paslaugas, kurios buvo suteiktos ieškovei atsakovė teikia nuo 2013 metų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados

Byloje nustatyta, kad ieškovė prašo taikyti sutartinę atsakomybę, įrodinėdama, kad atsakovė netinkamai įvykdė Paslaugų teikimo sutartį Nr. A-02/1 (T.I, b.l.47-49), ir tuo pačiu nurodydama, kad sutarties sąlygos neatitiko sutarties esmės.Pagal Paslaugų sutarties 1 punktą jos objektas – konsultacijos nekilnojamojo turto projekto vystymo klausimais, rekomendacijų teikimas, siekiant užtikrinti projekto vystymą, konsultavimas lėšų ir investuotojų pritraukimo klausimais. Ieškovės atstovas bylą nagrinėjant iš esmės nurodė, kad Paslaugų sutarties šalių tikrasis susitarimas buvo, jog atsakovė ieškovei perduos nekilnojamąjį turtą, tai yra perduos daiktines teises, o taip pat tai, kad ieškovė numatė, jog ji 50 000 Eur suma finansuos atsakovės vystomą nekilojamojo turto projektą, o atsakovė atitinkamai padės ir pasiūlys šią sumą investuoti į savo statomą gyvenamųjų namų kvartalą.Teismas pažymi, kad, nagrinėjant ginčą, jis remiasi Paslaugų sutarties tekstine išraiška, kaip sutarties šalių veikimo teisiniu pagrindu. Teismas gali pasisakyti tik dėl teisėtai sudarytos ir galiojančios sutarties (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis). Paslaugų suma yra 50 000 Eur, sutartis yra sudaryta raštu, o pagal CK 6.154 straipsnio 1 dalį sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Įstatymas numato, kad kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis); sutartis galioja nuo to momento, kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamoje byloje ieškovė pasiūlymų keisti Paslaugų sutarties sąlygas neteikė, todėl negali remtis sutarties neįvykdymo aplinkybe, įrodinėjant, kad joje esminės sąlygos yra ne pagal šalių pasirašytą joje tekstinę išraišką, kurios ir buvo pažeistos. Kita vertus, ieškovės atstovas įrodinėja, kad šalys susitarė dėl to, kad bus perduotas ieškovei nekilnojamasis turtas. Pagal įstatymą susitarimai dėl nekilnojamųjų daiktų turi būti patvirtinti notariškai (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o CK 1.93 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį, todėl ieškovės prašymas priteisti 50 000 Eur skolos dėl neįvykdytos Paslaugos sutarties atmetamas kaip neįrodytas (CPK 185 straipsnis).Teismas taip pat atmeta ieškovės argumentą, jog su Kredito unija „Centro taupomoji kasa“ 2015 m. kovo 24 d. sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. P15/00015 (T.I, b.l.50-52) buvo skirta nekilnojamojo turto įsigijimui pagal Paslaugų sutartį, kaip neįrodytą (CPK 12, 178 straipsniai). Kreditavimo sutarties objektas – bendras įmonės veiklos finansavimas (9.1 punktas), ši sutartis sudaryta vėliau nei 2015 m. vasario 10 d. Paslaugų sutartis. Kredito suma yra 138 000 Eur, o Kreditavimo sutartyje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti minėtus ieškovės atstovo teiginius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. sausio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013 išaiškino, jog paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, tačiau jie pripažįstami patikimais, jei pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais. Nagrinėjamoje byloje objektyvių faktų dėl Paslaugų sutarties kitokios esmės, nei jos tekstinė išraiška, nėra.Taip pat ieškovė prašė priteisti 50 000 Eur skolos motyvuodama ir tuo, kad atsakovė nesuteikė paslaugų.Teismas atmeta šį argumentą, nes atsakovė pateikė į bylą abiejų šalių pasirašytus Darbų perdavimo – priėmimo aktus: 1) 2016 m. sausio 29 d. Darbų perdavimo – priėmimo aktą, kuriuo 1.1 punktu buvo perduoti konsultacijų nekilnojamojo turto projekto vystymo klausimais, darbai (e.b. T.I. b.l. 70); 2) 2016 m. kovo 31 d. Darbų perdavimo – priėmimo aktą, kuriuo 1.1 punktu buvo perduoti rekomendacijų bei pasiūlymų siekiant užtikrinti projekto vystymą, darbai; (e.b. T.I. b.l. 71); 3) 2016 m. gegužės 31 d. Darbų perdavimo – priėmimo aktą, kuriuo 1.1 punktu buvo perduoti konsultacijų lėšų ir investuotojų pritraukimo klausimais, darbai; (e.b. T.I. b.l. 72); 4) 2016 m. rugsėjo 30 d. Darbų perdavimo – priėmimo aktą, kuriuo 1.1 punktu buvo perduoti konsultacijų nekilnojamojo turto projekto vystymo klausimais, darbai; (e.b. T.I. b.l. 73); 5) 2016 m. gruodžio 30 d. Darbų perdavimo – priėmimo aktą, kuriuo 1.1 punktu buvo perduoti konsultacijų lėšų ir investuotojų pritraukimo klausimais, darbai; (e.b. T.I. b.l. 71). Visų Darbų perdavimo – priėmimo aktų 2 punkte nurodyta, jog už atliktus darbus sumokėta šalių sudarytos Paslaugų sutarties nustatyta tvarka (2015-02-24 avansiniu mokėjimu).Atsakovė taip pat pateikė teismui PVM sąskaitas – faktūras: 1) 2016 m. sausio 29 d. PVM Sąskaita – faktūra, serija Nr. 16/01-2, 10 000 Eur sumai (e.b. T.I b.l. 75); 2) 2016 m. kovo 31 d. PVM Sąskaita – faktūra, serija Nr. 16/03-2, 10 000 Eur sumai (e.b. T.I b.l. 76); 3) 2016 m. gegužės 31 d. PVM Sąskaita – faktūra, serija Nr. 16/05-1, 10 000 Eur sumai (e.b. T.I b.l. 77); 4) 2016 m. rugsėjo 30 d. PVM Sąskaita – faktūra, serija Nr. 16/09-1, 10 000 Eur sumai (e.b. T.I b.l. 78); 5) 2016 m. gruodžio 30 d. PVM Sąskaita – faktūra, serija Nr. 16/12-1, 10 000 Eur sumai (e.b. T.I b.l. 79). Atsakovė pateikė 2017-05-30 pažymą apie ieškovės atsikaitymą (T.I, b.l. 80) pagal Paslaugų sutartį. Aplinkybė, jog paskutinių dviejų (2016-09-30 ir 2016-12-30) Darbų perdavimo – priėmimo aktų pasirašymo metu E. B. nebėjo ieškovės vadovės pareigų, neturi teisinės reikšmės. Atsakovė nurodė, kad duomenys VĮ Registrų centre nėra pakeisti apie ieškovės vadovo pasikeitimą (e.b. T.I. b.l. 171). Ieškovė, atlikusi apmokėjimą pagal darbų perdavimo – priėmimo aktus, patvirtino atstovės veiksmus (pagal CK 2.133 straipsnio 6 dalį, jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pasisakyta, jog atsiskaitymas pagal sutartį yra jos vykdymas, atsižvelgiant į tai, kad vykdant sutartį yra siekiama teisinių padarinių – užbaigti prievolinius teisinius santykius, jis atitinka sandorio požymius (CK 1.63 straipsnio 1 dalis) ir gali būti ginčijamas, esant atitinkamam sandorio negaliojimo pagrindui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015; 2017-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/2017). Tokie kasacinio teismo išaiškinimai suponuoja išvadą, kad mokėjimo veiksmas gali būti vertinamas kaip atsiskaitymo sandoris, nes jį atlikusios šalies valia nukreipta užbaigti sutartį ir iš jos kylančius prievolinius teisinius santykius (CK 1.63 straipsnio 1, 3 dalys). Todėl ieškovės atlikti pavedimai reiškia sutarties tinkamą įvykdymą, todėl ieškovės reikalaujamos sumos priteisimas galimas tik nuginčijant atsiskaitymą pagal darbų atlikimo – perdavimo aktus, tačiau ieškovė tokio reikalavimo nereiškė. Atsakovė UAB „Asnita“ pateikė jos užsakymu atliktą rinkos vertės nustatymą (T.I, b.l. 92-121), siekdama pagrįsti, kad jis užsakytas ieškovės konsultavimo tikslu pagal Paslaugų sutartį. Taip pat į bylą pateiktas Investicinio projekto kaimo turizmo sodybai vertinimas (el. bylos priedo b.l.102-115), Viešbučio įsigijimo verslo planas (el. bylos priedo b.l.116-145). Ieškovė nepaneigė, kad šie dokumentai paruošti ne pagal Paslaugų sutartį, todėl teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo fakto, todėl ieškinys atmetamas (CK 1.5 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.245 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šalys prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Ieškovės reikalavimas atmestas, todėl atsakovės naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Atsakovė sumokėjo 28 Eur žyminio mokesčio, pateikdama atskirąjį skundą (T.I, b.l.34) dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, ir 315,81 Eur už parengimą atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-24 nutarties (dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo). Taip pat atsakovė sumokėjo advokatui 473,71 Eur už parengimą atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2017-06-21 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4272-803/2017 pagal UAB „Epola“ ieškinį. Atskirieji skundai buvo atmesti, todėl šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės 2017-06-20 prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų nurodyta, kad atsakovė, naudodamasi advokato teisine pagalba, patyrė 210,54 Eur bylinėjimosi išlaidas už parengimą prieštaravimų į UAB „Epola“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo c.b. Nr. eL2-19030-599/2017 Vilniaus miesto apylinkės teisme. Atmetus ieškovės ieškinį, šios išlaidos pripažįstamos kaip pagrįstos, todėl priteisiamos iš ieškovės. Taip pat atsakovė sumokėjo 359,67 Eur už atsiliepimo parengimą, 157,90 Eur už teisinę pagalbą ir atstovavimą.Prašoma bendra priteisti 728,11 Eur suma už suteiktas teisines paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių rekomenduojamų dydžių, byloje atsakovės atstovas pateikė daug įrodymų, todėl atsakovės naudai iš ieškovės priteisiama 728,11 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo nustatytas kreditoriui UAB „Epola“ terminas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pateikti teismui ieškinį ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, t. y. 725,00 Eur. UAB „Epola“ pateikė prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, kuris buvo patenkintas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi. Atmetus ieškinį, iš ieškovės UAB „Epola“ priteisiama 725,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnis). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurai sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės UAB „Epola“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Epola“ (juridinio asmens kodas 303388187) atsakovės RUAB Asnita (juridinio asmens kodas 303187896) naudai 728,11 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės UAB „Epola“ (juridinio asmens kodas 303388187) 725,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (mokamos į sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (188659752)). Mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.