- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-21
- Bylos Nr.
- e2A-1003-232/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07046-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Venckus, Danutė Kutrienė, Liuda Uckienė
- Atsakovas
- J. T.
- Ieškovas
- A. M., S. M., L. G., K. G.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės, Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. M., S. M., L. G. ir K. G. ieškinį atsakovei J. T. bei atsakovės priešieškinį ieškovams dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. M., S. M., L. G. ir K. G. prašė atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės instituto pagrindu priteisti jiems natūrą visą šalių bendrai valdomą nekilnojamąjį turtą – 19,27 kv. m negyvenamąją patalpą, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esančią gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovėms I. Ž. ir J. T. – piniginę kompensaciją, atitinkančią joms priklausančių dalių rinkos vertę.
2. Nurodė, kad negyvenamoji patalpa priklauso šalims bendrąja daline nuosavybės teise tokiomis dalimis: ieškovams A. M. ir S. M. 3315/10000 dalys (priklausantis plotas – 6,388005 kv. m); ieškovams L. G. ir K. G. priklauso 2486/10000 dalys (priklausantis plotas – 4,788595 kv. m); atsakovei I. Ž. priklauso 265/1000 dalys (priklausantis plotas – 5,10655 kv. m); atsakovei J. T. – 155/1000 dalys (priklausantis plotas – 2,98685 kv. m). Pažymėjo, jog pagal viešo registro duomenis, (duomenys neskelbtini) butas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovams ir tik iš šio buto įmanoma įrengti tinkamą patekimą į palėpę.
3. Nurodė, kad atsakovių turimų nuosavybės teise neįrengtų palėpių dalių natūra valdomo ploto atskyrimas ir naudojimas yra faktiškai neįmanomas, o neįrengtos palėpės atkūrimo kaštai/avarinės būklės šalinimas atsakovėms pagal valdomą idealiąją dalį sudarytų protingumo kriterijus neatitinkančias išlaidas. Todėl siekdami išvengti ateityje galinčių kilti ginčų dėl bendro turto valdymo, laikantis protingos, teisingos ir sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros, mano, kad tinkamiausias atidalijimo būdas konkrečiomis bylos aplinkybėmis būtų – bendraturtėms (atsakovėms) piniginės kompensacijos išmokėjimas. Nurodė, kad atsakovei J. T. nuosavybės teise priklausančios patalpos 155/1000 dalies rinkos vertė 2017 01 05 yra lygi – 700 Eur dydžio sumai.
4. Atsakovės su ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, jog ieškovai klaidingai nurodo, kad tik iš jiems nuosavybės teise priklausančio neįrengto buto galima patekti į ginčo patalpas. Nurodė, kad ieškovų prašomas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – išmokant joms kompensacijas, pažeis jų nuosavybės teises į turtą ir pakeis suformuoto daikto panaudojimo paskirtį.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 06 16 patvirtino ieškovų ir atsakovės I. Ž. sudarytą taikos sutartį ir bylą šioje dalyje nutraukė.
6. Atsakovė J. T. pateikė priešieškinį, kuriame siūlė visiems bendraturčiams priklausančias dalis atidalinti natūra, pagal E. B. parengtą atidalinimo projektą. Nurodė, kad įstatymas prioritetą teikia atidalijimui natūra ir tik nesant atidalijimo natūra galimybės, t. y. nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pastogė yra dali ir jai priklausančią dalį galima atidalinti natūra. Prašė atidalinti 1,77 kv. m ginčo pastogės dalį.
Šalies argumentai
7. Ieškovai su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad prašomos atidalinti 1,77 kv. m patalpos dalis yra per mažos funkciškai panaudoti, joje nėra jokių santechninių mazgų įvadų, elektros instaliacijos, o siekiant valdyti konkrečias palėpės dalis, būtų būtina įsirengti atskirus santechninius mazgus, pertvarkyti vietinę šildymo sistemą, vandentiekį, elektros apskaitą, dėl to ateityje kils nauji ginčai. Paaiškino, kad iš 19,27 kv. m. neįrengtos pastogės – bendram naudojimo plotui skiriama net 7,84 kv. m, ko pasėkoje, visų bendraturčių dalys tampa funkciškai nepanaudojamos ir iš esmės bevertės. Ieškovams priklausantis plotas sumažinamas iki tokio patalpų dydžio, kurių apskritai panaudoti neįmanoma.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė. Atidalino atsakovei nuosavybės teise priklausančias 155/1000 dalis negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (patalpai nesuteiktas pilnas adresas), priteisiant jai iš ieškovų A. M. ir S. M. solidariai 350 Eur bei iš ieškovų L. G. ir K. G. solidariai 350 Eur pinigines kompensacijas, o visą neįrengtą pastogę natūra paliko ieškovams, atsakovės pastogės dalį ieškovams priteisiant po lygiai, t. y. ieškovams A. M. ir S. M. – 775/10000 dalis bei ieškovams L. G. ir K. G. – 775/10000 dalis. Priteisė iš atsakovės ieškovams A. M. ir S. M. 258 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės ieškovams L. G. ir K. G. 258 Eur bylinėjimosi išlaidų.
9. Nustatė, kad (duomenys neskelbtini), esanti negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau kartu – ginčo pastogė arba palėpė) bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso bendraturčiams: ieškovams A. M. ir S. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 4640/10000 dalys, ieškovams L. G. ir K. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 3810/10000 dalys, atsakovei J. T. - 155/1000 dalys.
10. Nurodė, kad atidalijimo teisė įstatymu suteikta kiekvienam bendraturčiui, kreipdamasis į teismą jis neprivalo pagrįsti ar įrodyti atidalijimo būtinumo. Atmetė atsakovės argumentus apie tai, jog ieškovai nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių būtinumą šiuo metu spręsti atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą teismine tvarka.
11. Pažymėjo, kad įgyvendinus atidalijimą pagal atsakovės parengtą projektą visa ginčo pastogė būtų pertvarkyta iš esmės, atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės ne tik atsakovės prašomą 1,77 kv. m ploto dalį (plane pažymėta 10-3), bet ir ieškovams A. ir S. M. – 5,30 kv. m plotą (plane pažymėta 10-1) bei ieškovams L. ir K. G. – dvi atskiras - 3,51 kv. m ir 0,85 kv. m patalpas (pažymėtas plane indeksais 10-2). Kartu pažymėjo, jog parengtas atidalijimo planas nėra absoliutaus atidalijimo variantas, nes be bendraturčiams tenkančių atskirų, savarankiškų ploto dalių (patalpų), yra sukuriama 7,87 kv. m bendro naudojimo patalpa – koridorius (plane pažymėtas indeksu 10-4), skirtas visų bendraturčių bendram naudojimui. Remiantis šalių skaičiavimais nustatė, kad iš kiekvieno bendraturčio tinkamai – proporcingai turimai nuosavybės daliai paimta kiekvieno bendraturčio nuosavybės dalis bendrajai nuosavybei – koridoriui sukurti, tačiau atsižvelgiant į tai, jog bendrai naudojamam koridoriui suprojektuoti yra panaudota daugiau nei 40 procentų ginčo palėpės ploto, sutiko su ieškovų išreikšta pozicija, jog toks atidalijimas negali būti vertinamas kaip racionalus ir nedarantis neproporcingos žalos pertvarkomam daiktui. Nurodė, kad pagal parengtą projektą ieškovams L. ir K. G. atidalijamos dvi skirtingose vietose (neturinčios bendrų ribų, sienų) esančios patalpos, kurių dydžiai 3,51 kv. m ir 0,85 kv. m. Sprendė, kad toks ieškovams priklausančios pastogės dalies – 7,34 kv. m išskaidymas į dvi patalpas, iš kurių viena nė nesiekia 1 kv. m., neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Konstatavo, jog atsakovės siūlomas atidalijimo būdas neatitinka atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės instituto principų, prieštarauja bendriesiems protingumo ir teisingumo principams, todėl negali būti tvirtinamas.
12. Teismas padarė išvadą, jog ieškovų teisė į atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės gali būti tenkinama ieškovų pasirinktu būdu – ieškovams paliekant visą ginčo nekilnojamąjį turtą, o atsakovei išmokant jos nuosavybės dalį atitinkančią pinigų sumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Atsakovė J. T. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą, ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
14. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų, nepagrįstai rėmėsi iš esmės tik ieškovų duotais paaiškinimais, kai kuriems iš jų nesant paremtiems pagrįstais įrodymais, netinkamai taikė atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės instituto normas.
15. Apeliantės manymu, ieškovai neįrodė, jog apeliantės turimos nuosavybės teise neįrengtos pastogės dalies valdomo ploto atskyrimas ir naudojimas yra faktiškai neįmanomas.
16. Nurodė, kad iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 10 03 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2014, matyti, jog minėtą civilinę bylą nagrinėję teismai vieningai priėjo išvados, jog į pastogę galima patekti per bendrojo naudojimo laiptinę, į pastogę yra atskiras įėjimas. Ieškovų teiginys dėl neva techninės galimybės įrengti stacionarių laiptų, atitinkančių priešgaisrinės apsaugos keliamus reikalavimus, iš bendrojo naudojimo patalpų – laiptinės – nebuvimo, nėra pagrįstais jokiais įrodymais. Pažymėjo, kad apeliantė buvo pateikusi net 3 skirtingus atidalijimo natūra variantus, kas tik parodo, jog galimi įvairūs atidalijimo natūra būdai.
17. Apeliantės manymu, ieškovai, reikalaudami atidalijimo ne natūra, o kompensavimo būdu, turėjo pareigą, remiantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis, įrodyti, kad šiuo konkrečiu atveju atidalijimas natūra nėra galimas. Ieškovai neįrodė, jog atidalijimas natūra nėra įmanomas pagal CK 4.80 str. 2 dalį.
18. Pažymėjo, kad priteisti kompensaciją be savininko sutikimo vienam ar keliems bendraturčiams galima, kai yra išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, siekiant padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis. Visos galimybės dėl atidalijimo natūra nėra išnaudotos. Apeliantė pateikė kelis galimus atidalijimo variantus, pati remdamasi pirmuoju variantu. Nors juo sukuriama bendrojo naudojimo patalpa – koridorius, tačiau atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės nereiškia, kad negali likti jokių bendrojo naudojimo patalpų. Koridoriaus paskirtis – užtikrinti visų padalintos pastogės dalių savininkų patekimą į jiems priklausančias pastogės dalis.
Šalies argumentai
19. Ieškovai A. M., S. M., L. G. ir K. G. prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
20. Pažymėjo, kad apeliantė, formuluodama apeliacinio skundo pagrindą, nenurodė konkrečių skundžiamo teismo sprendimo išvadų, su kuriomis nesutinka, ir iš esmės pakartojo procesiniuose dokumentuose išdėstytus abstrakčius argumentus.
21. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyręs pateiktus šalių rašytinius įrodymus, jų paaiškinimus, liudytojų parodymus, išvadą teikiančios institucijos išvadą bei atstovės paaiškinimus vertino ginčo aplinkybes bei padarė pagrįstą išvadą – atidalinti ginčo turtą, išmokant apeliantei piniginę kompensaciją už jai priklausančią nuosavybės teise turto dalį.
22. Pažymėjo, kad apeliaciniame skunde nesąžiningai teigiama, jog visus teisminius ginčus inicijuoja ieškovai. Pažymėjo, kad ieškovai buvo už taikų bylos išsprendimą. Teismas patvirtino ieškovų ir atsakovės I. Ž. sudarytą taikos sutartį.
23. Paaiškino, kad ieškovai byloje pateikė pačios atsakovės iniciatyva kitoje byloje parengtą antstolio I. G. 2012 03 27 Faktinių aplinkybių protokolą, iš kurio matyti, koks yra patekimas į pastogę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
25. Ginčas byloje yra kilęs tarp gyvenamojo namo pastogės bendrasavininkių dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo.
26. Išnagrinėjusi bylą kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl visų bylos faktinių aplinkybių tinkamai taikė materialines bei procesines teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti faktais ir galiojančiu teisiniu reguliavimu pagrįstą teismo sprendimą.
27. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia apeliantė pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė į bylą pateiktus įrodymus ir nustatė ginčui spręsti reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas teisingai išspręsti šalių ginčą.
28. Pirmosios teismas nustatęs kokiomis proporcijomis ginčo neįrengta pastogė priklauso jos bendrasavininkiams ieškovams: A. M. ir S. M. bendrosios jungtinės nuosavybės 4640/10000 dalys, ieškovams L. G. ir K. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 3810/10000 dalys, atsakovei 155/1000 dalys arba 1,55 procentų ginčo pastogės, tinkamai taikė materialinės teisės normas nurodė, jog remiantis CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatomis atidalijimas iš bendrosios nuosavybės gali būti įgyvendintas dviem būdais: natūra ir piniginiu ekvivalentu. Pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi ir kasacinio teismo praktika, kurioje ne kartą išaiškinta, kad atidalijimas piniginiu ekvivalentu (kompensacija) nesant kito bendraturčio sutikimo galimas tik išimtinais atvejais.
29. Parinkdamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą teismas kruopščiai ištyrė tiek ieškovų, tiek atsakovės pateiktus planus ir pasisakė dėl visų šalių nurodytų argumentų už ir prieš atidalijimo būdus kruopščiai ištyrė atsakovės priešieškinio dėl atidalijimo jos dalies natūra argumentus ir schemą.
30. Atmesdamas priešieškinio reikalavimą pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi teismų praktikoje pripažįstamomis nuostatomis, jog atidalijant bendraturtį jo teisė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės turi būti įgyvendinama laikantis proporcingumo ir bendraturčių interesų derinimo bei pusiausvyros principų, o atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės siekiantis bendraturtis turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai ir atitinkamai pateikti siūlomo atidalijimo projektą.
31. Pasisakydamas dėl priešieškinyje pateikto atidalijimo projekto teismas teisingai elgėsi įvertindamas tai, kad atsakovei siekianti atsidalinti į asmeninę nuosavybę 1,77 kv. m. pastogės plotą, įgyvendinus jos siūlomą atidalijimo variantą, pagal jos parengtą projektą visa ginčo pastogė būtų pertvarkyta iš esmės, atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės ne tik atsakovės prašomą 1,77 kv. m ploto dalį (plane pažymėta 10-3), bet ir ieškovams A. ir S. M. – 5,30 kv. m plotą (plane pažymėta 10-1) bei ieškovams L. ir K. G. – dvi atskiras - 3,51 kv. m ir 0,85 kv. m patalpas (pažymėtas plane indeksais 10-2), sukuriant 7,87 kv. m bendro naudojimo patalpą koridorių (plane pažymėtas indeksu 10-4), skirtą visų bendraturčių bendram naudojimu, jo sukūrimui išnaudojant 40 procentų ginčo palėpės ploto. Įvertinęs šias atsakovės siūlomo varianto ypatybes, teismas pagrįstai sprendė, jog toks atidalijimo būdas negali būti vertinamas kaip racionalius ir nedarantis neproporcingos žalos pertvarkomam daiktui bei atitinkantis bendraturčių interesų derinimo ir pusiausvyros principus.
32. Kolegija sutinka su teismo vertinimu, jog padalinus pastogę pagal atsakovės parengtą projektą būtų esminiai pažeistos ieškovų kaip bendrasavininkų teisės. Ieškovams L. ir K. G. tenkanti 7,34 kv. m pastogės dalis būtų išskaidomą į dvi 3,51 kv. m ir 0,85 kv. m. jiems atitenkančias patalpas, skirtingose vietose (neturinčios bendrų ribų, sienų), kitą dalį paverčiant bendro naudojimo koridoriumi. Toks ieškovams priklausančios pastogės dalies iš kurių viena nė nesiekia 1 kv. m., o pastačius sienas sumažėtų iki apytiksliai 0,5 kv. m, net jei de jure yra galimas, de fakto neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų sunkiai įsivaizduojamas tokios patalpos panaudojimas. Mintiems principams, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, prieštarauja ir projekto sprendiniai dėl šalių beveik pusės nuosavybės skyrimo bendrajai nuosavybei – koridoriui sukurti, kai ieškiniu visi bendraturčiai deklaruoja ir reiškia reikalavimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
33. Kolegija pritaria pirmosios instancijos byloje pateiktam vertinimui, kad toks atsakovės pateiktas atidalijimo būdas sukurtų ad absurdum rezultatą, kuomet vietoje vienos 19,27 kv. m patalpos, butų sukurti 4 atskiri nekilnojamojo turto objektai, kai kurie 1 ar 2 kv. m ploto, turintys skirtingus unikalius numerius, kuriems būtų suteikti atskiri adresai ir, kad tokio atidalijimo plano įgyvendinimas nepasitarnautų ir socialinei taikai tarp šalių atkurti, priešingai, sąlygotų naujų ginčų atsiradimą, nes šalys ir toliau bendrai valdytų 7,84 kv. m patalpą – koridorių.
34. Ieškovai pasirinko piniginiu ekvivalentu pagrįstą atidalijimo būdą, kuomet visas nekilnojamas turtas atitektų jiems, o atsakovei būtų išmokėta jos nuosavybės dalį atitinkanti pinigų suma. Teismas, atmetė atsakovės siūlomą atidalijimo natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės projektą. Atsakovė nors, tiek pasirengimo bylos nagrinėjimui, tiek bylos nagrinėjimo iš esmės metu, deklaravo, kad galimai pageidautų išpirkti ieškovams priklausančią bendros nuosavybės dalį, tačiau tokio reikalavimo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepareiškė. Įvertinus minėtas aplinkybes, taip pat tai, kad atsakovei bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklauso tik 2,98 procento bendro ploto, kad šalys nesugyvena ir jų tarpusavio konfliktai yra dažnai sprendžiami teismuose (Liteko duomenys), taip pat į tai, kad ginčo pastogė yra virš ieškovams bendrai priklausančio buto, o atsakovė be pastogės dalies visame name neturi jokios kitos nuosavybės, nenustačius galimybės, nedarant neproporcingai didelės žalos, atidalinti šalių nuosavybę natūra, darytina išvada, jog ieškovų teisė į atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės gali būti tenkinama jų pasirinktu būdu.
35. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės instituto pagrindu pasikeičia tik nuosavybės teisės rūšis, bet ne jos apimtis, t. y. bendraturčiai negali įgyti daugiau nuosavybės teisių nei turėjo ar, priešingai, dalį jų prarasti. Kiekvienas bendraturtis po atidalijimo lieka tokios pat nuosavybės teisės dalies savininkas, tik ji iš bendrosios dalinės tampa asmeninės nuosavybės teise. Šis imperatyvas galioja visais atidalijimo atvejais: tiek tada, kai atidalijama natūra, tiek tada, kai turtas natūra atitenka vienam bendraturčiui, o kitam sumokama kompensacija. Tam, kad nebūtų pažeistos atidalijamo bendraturčio, kuriam išmokama kompensacija, nuosavybės teisės, ši kompensacija turi atitikti jo dalies bendrojoje nuosavybėje vertę, buvusią atidalijimo metu, t. y. tuo metu, kai pasibaigė bendroji dalinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-403/2012).
36. Kolegijos įsitikinimu apeliantė apeliaciniame skunde be pagrindo įrodinėjimo naštą perkelia ieškovams, kurie teigė, jog dėl atsakovei tenkančios dalies dydžio bei pastogės savybių atsakovės dalies atidalijimas natūra yra neįmanomas, ko atsakovė pateikdama priešieškinio reikalavimą nepaneigė, todėl teismas pagrįstai priteisė jai kompensaciją.
37. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir taip pat nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
38. Apeliacinį skundą atmetus, remianti CPK 250 straipsniu, iš atsakovės ieškovų A. M. ir S. M. naudai priteisiamos jų turėto bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti sudarančios 250 Eur sumokėtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovų A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai
250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, apmokėti.