Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (ieškovo) UAB “Carbo” atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Cargo“ ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl išperkamosios nuomos ir finansinio lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtais, tretieji asmenys: UAB „Romainių autoservisas“, UAB „Forsitus“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Šioje civilinėje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo UAB „Cargo“ ieškinį dėl 2007-02-19 finansinio lizingo ir 2007-02-19 išperkamosios nuomos sutarčių nutraukimų pripažinimo neteisėtais CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. kad jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas negalėjo atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, kadangi ieškinio dalykas ir pagrindas nėra tapatus Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2A-79-221/20155 nagrinėtam ginčui. Tokie apelianto argumentai laikytini nepagrįstais.

CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, įtvirtintas draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą, pagal kurį teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo klausimu, yra išaiškinęs, kad šia norma įstatymų leidėjas apsaugo, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-05 nutartis c. b. Nr. 3K-3-123/2011). Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-602/2013).

Ar egzistuoja CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, įprastai nepakanka nustatyti atskirų ieškinių elementų lingvistinių formuluočių tapatumo. Turi būti vertinama jau išnagrinėtos bei norimos iškelti bylos dalykų, apimančių siekiamas nustatyti faktines aplinkybes bei teisinius santykius, visuma. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma dėl kriterijų tapačiam ieškiniui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-137/2013). Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje; vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais, taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas reiškia ieškinį dėl 2007-02-19 finansinio lizingo sutarties Nr. 2007-02-19 ir 2007-02-19 išperkamosios nuomos sutarties Nr. 2007-020192 nutraukimo pripažinimo neteisėtais. Teismų informacinės sistemos “Liteko” duomenimis nustatyta, jog Kauno miesto apylinkės teismas 2014-07-07 sprendimu išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB SEB lizingas ieškinį atsakovams UAB „Kvesmedis“, UAB „Romainių autoservisas“, UAB „Carbo“ dėl iškeldinimo bei atsakovo UAB „Carbo“ priešieškinį dėl sutarčių (2007-02-19 lizingo sutarties ir 2007-02-19 išperkamosios nuomos sutarties) sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, šių sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, sutarčių modifikavimo, ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas išnagrinėjęs atsakovės UAB „Carbo“ ir atsakovių UAB „Romainių autoservisas“ bei UAB „Kvesmedis“ apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2014-07-07 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-336-454/2014, panaikino Kauno apylinkės teismo 2014-07-07 sprendimą bei patvirtino tarp ieškovo AB SEB bankas ir atsakovių UAB „Carbo“, UAB „Kvesmedis“ ir UAB „Romainių autoservisas“ 2015-03-23 pasirašytą taikos, kuria šalys susitarė atnaujinti 2007-02-19 išperkamosios nuomos sutarties ir 2007-02-19 finansinio lizingo sutarties galiojimą, taip pat susitarė, kad 2007-02-19 išperkamosios nuomos sutartyje Nr. 2007-020191 ir 2007-02-19 finansinio lizingo sutartyje Nr. 2007-020192 bei susitarime Nr. 3 numatytų mokėjimų nevykdymas ilgiau kaip 45 kalendorines dienas yra laikomas esminiu šių sutarčių pažeidimu, todėl ieškovas tokiu atveju turi teisę, laikydamasis šiose sutartyse nustatytos tvarkos, vienašališkai nutraukti minėtas sutartis dėl esminio jų pažeidimo ir kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuriuo atsakovai iškeldinami iš nurodyto nekilnojamojo turto: 4 sandėlių, kurių unikalūs Nr. 1999-3034-2011,1999-3034-2022, 1999-3034-2033, 1999-3034-2055 ir kiemo statinių, kurių unikalus Nr. 1999-3034-2044, esančių Kaune, Romainių g. 29A.

Pagal CPK 42 straipsnio 1 dalies, 140 straipsnio 3 dalies nuostatas šalys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas nustato civilines teises ir pareigas bei išsprendžia tarp jų kilusį teisinį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Kaip minėta, šalys pasirašydamos taikos sutartį, susitarė atnaujinti 2007-02-19 išperkamosios nuomos sutarties ir 2007-02-19 finansinio lizingo sutarties galiojimą, susitarė, kad 2007-02-19 išperkamosios nuomos sutartyje Nr. 2007-020191 ir 2007-02-19 finansinio lizingo sutartyje Nr. 2007-020192 bei susitarime Nr. 3 numatytų mokėjimų nevykdymas ilgiau kaip 45 kalendorines dienas yra laikomas esminiu šių sutarčių pažeidimu, todėl ieškovas tokiu atveju turi teisę, laikydamasis šiose sutartyse nustatytos tvarkos, vienašališkai nutraukti minėtas sutartis dėl esminio jų pažeidimo ir kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Minėta taikos sutartimi šalys patvirtino savo valią taikiai baigti kilusį civilinį ginčą, pareikšdamos, kad joms yra žinomos CPK 294 straipsnio 2 dalyje numatytos taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo pasekmės, jog nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Pagal savo pobūdį taikos sutartis – tai ginčo sureguliavimas pačių ginčo šalių pastangomis ir abipusiais kompromisais, o teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnis). Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškinio reikalavimas (dėl 2007-02-19 finansinio lizingo sutarties Nr. 2007-020191 ir 2007-02-19 išperkamosios nuomos sutarties Nr. 2007-020192 pripažinimo nutrauktomis neteisėtai) sietinas su įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2015-03-23 nutartimi patvirtintos sudarytos taikos sutarties nevykdymo pasekmėmis. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nustatė, jog Kauno apylinkės teismas, spręsdamas prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, konstatavo taikos sutarties nevykdymo faktą bei 2016-03-30 nutartimi išdavė vykdomąjį raštą. Kauno apygardos teismas 2016-06-14 nutartimi minėtą nutartį paliko nepakeistą. Pažymėtina, jog aukščiau nurodytoje byloje atsakovas neginčijo neįvykdytos taikos sutarties sąlygų t.y. nereiškė jokių prieštaravimų dėl sutarčių nutraukimo neteisėtumo. Teismas spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą vertina, ar yra įvykdytos taikos sutartyje nurodytos sąlygos ir dėl neįvykdytos taikos suarties dalies suinteresuoto asmens prašymu išduoda vykdomąjį raštą. Minėta, jog teismas spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą konstatavo taikos sutarties nevykdymo faktą bei išdavė vykdomąjį raštą, o sutarties nutraukimas yra neatsiejamai susijęs su patvirtintos taikos sutarties sąlygų tinkamu vykdymu ir vertinamas kompleksiškai. Taigi įvertinus apelianto pareikšto ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką šioje nagrinėjamoje byloje ir jau išnagrinėtoje civilinėje byloje, konstatuotinas civilinių bylų tapatumas t.y. ieškovo ieškinyje reiškiamas reikalavimas laikytinas išspręstu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė teisės normas, apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.