- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-14
- Bylos Nr.
- 2S-1367-260/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15861-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- UAB „Romainių autoservisas“, UAB „Carbo“, UAB „Kvesmedis“
- Ieškovas
- AB SEB bankas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių UAB „Romainių autoservisas“ ir UAB „Carbo“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-336-454/2016 pagal ieškovės AB SEB bankas ieškinį atsakovėms UAB „Kvesmedis“, UAB „Romainių autoservisas“ ir UAB „Carbo“ dėl iškeldinimo bei atsakovės UAB „Carbo“ priešieškinį dėl sutarčių sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, sutarčių modifikavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Prašymo esmė
Ieškovas AB SEB bankas prašė išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-336-454/2016, kurioje Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 23 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį. Nurodė, jog pagal patvirtintą taikos sutartį bei papildomai pasirašytą susitarimą atsakovės turėjo mokėti mokėjimus pagal atnaujintas 2007 m. vasario 19 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. 2007-020191 ir 2007 m. vasario 19 d. finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-020192, tačiau atsakovės taikos sutarties sąlygų tinkamai nevykdo daugiau nei 45 dienas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartimi ieškovo AB SEB bankas prašymą tenkino ir išdavė ieškovui vykdomąjį raštą dėl atsakovių UAB „Carbo“, UAB „Kvesmedis“ ir UAB „Romainių autoservisas“ iškeldinimo iš 4 sandėlių, kurių unikalūs numeriai: 1999-3034-3011, 1999-3034-2022, 1999-3034-2033, 1999-3034-2055 ir kiemo statinių, kurių unikalus numeris 1999-3034-2044, esančių Kaune, Romainių g. 29A.
Teismas nurodė, kad šalys Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi susitarė atnaujinti 2007 m. vasario 19 d. išperkamosios nuomos sutarties Nr. 2007-020191 ir 2007 m. vasario 19 d. finansinio lizingo sutarties Nr. 2007-020192 galiojimą. Šiuo tikslu papildomai pasirašė 2015 m. kovo 18 d. susitarimą Nr. 3. Atnaujinus minėtų sutarčių galiojimą, atsakovėms kilo pareiga mokėti nustatytus mokėjimus, aptartus 2015 m. kovo 18 d. susitarime bei jo priede. Taikos sutarties 2 punkte numatė, kad atsakovėms nevykdant numatytų mokėjimų ilgiau kaip 45 kalendorines dienas ieškovė turi teisę vienašališkai nutraukti taikos sutartį ir kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto dėl atsakovių iškeldinimo išdavimo. Teismas ištyręs ieškovės pateiktas pažymas apie UAB „Carbo“ atliktus mokėjimus ir mokėjimo grafikų duomenis, nustatė, kad atsakovės laiku ir tinkamai neatliko mokėjimų pagal atnaujintas sutartis. Ieškovas, vadovaudamasis taikos sutarties nuostatomis, informavo apie pradelstus mokėjimus ir sutarčių nutraukimą. Kadangi atsakovės šiuo klausimu savo pozicijos nepareiškė, o taikos sutartis nėra vykdoma, todėl ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo laikė pagrįstu ir tenkintinu.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskirajame skunde atsakovė UAB „Romainių autoservisas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo AB SEB bankas prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti. Nurodo, kad atsakovė UAB „Carbo“ dėjo maksimalias pastangas vykdyti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-79-221/2015 patvirtintą taikos sutartį, prioritetiškai siekė, kad ieškovą pasiektų visos sumos pagal 2007 m. vasario 19 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. 2007-020191 ir 2007 m. vasario 19 d. finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-020192, kontroliavo, jog subnuomininkai – atsakovė UAB „Romainių autoservisas“ ir UAB „Forsitus“ tinkamai ir laiku pervedinėtų nuompinigius ieškovui. Tačiau dėl nenumatytų aplinkybių nutiko taip, kad ieškovui per mėnesį buvo pervedamos mažesnės sumos nei reikėtų pagal išperkamosios nuomos ir finansinio lizingo sutartis. Pažymėjo, jog pagrindinės bendrovės veiklos pajamos yra iš statinių, iš kurių ieškovas AB SEB bankas siekia iškeldinimo, nuomos. Atsakovė nėra išnuomojusi visų sandėlių patalpų, ji tikėjosi, jog pavyks tai padaryti, o gautas pajamas panaudoti išperkamosios nuomos ir finansinio lizingo sutarčių vykdymui, tačiau šis procesas užtruko, kas lėmė nepilnus atsakovių mokėjimus ieškovei. Apeliantė mano, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, kadangi konstatavo tik taikos sutarties pažeidimą, tačiau neįvertino jo mąsto, kas turėjo lemiamą reikšmę sprendžiant, ar teisiniai santykiai tarp šalių gali toliau klostytis pagal taikos sutartį ar tokie santykiai turi būti nutraukiami.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo išnagrinėjo paviršutiniškai, nevertindamas sprendžiamam klausimui reikšmingų aplinkybių, procesines teisės normas taikydamas formaliai, jų netaikė bendrųjų teisės principų kontekste, neatsižvelgė į tai, jog vykdomojo rašto pagrindu ieškovas siekia iškeldinimo įmonių, kuriose dirba darbuotojai, atitinkamai nutrūkus atsakovių veikloms, bus reikalinga juos atleisti.
Atsiliepimas
Ieškovas AB SEB bankas, atsakovės UAB „Kvesmedis“, UAB „Romainių autoservisas“ atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 3 d.). Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 str. 1 d.). Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą, joje nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos (CPK 140 str. 3 d., 629 str. 1 d. 2 p.). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str. 1, 2 d.). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teismas, prieš tvirtindamas šalių rašytine forma sudarytą ir jų pasirašytą taikos sutartį, turi pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014). Pagal bendrąsias vykdymo proceso nuostatas teismo patvirtintos taikos sutartys priskirtos prie vykdytinų dokumentų, kurie vykdomi pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles (CPK 584 str. 1 d. 4 p.). Vienu iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimų, nutarčių pagrindu (CPK 587 str. 1 p.). Teismų sprendimai ir nutartys gali būti vykdomi tik po to, kai jie įsiteisėja (CPK 588 str. 1 d.). CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2A-79-221/2015 pagal ieškovo AB SEB bankas ieškinį atsakovėms UAB „Kvesmedis“, UAB „Romainių autoservisas“ ir UAB „Carbo“ dėl iškeldinimo bei atsakovės UAB „Carbo“ priešieškinį dėl sutarčių sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, sutarčių modifikavimo tarp šalių buvo sudaryta taikos sutartis. Taikos sutartimi šalys susitarė atnaujinti 2007 m. vasario 19 d. išperkamosios nuomos sutarties Nr. 2007-020191 ir 2007 m. vasario 19 d. finansinio lizingo sutarties Nr. 2007-020192 galiojimą, papildomai pasirašė 2015 m. kovo 18 d. susitarimą Nr. 3. Atnaujinus minėtų sutarčių galiojimą, atsakovėms kilo pareiga mokėti nustatytus mokėjimus, aptartus 2015 m. kovo 18 d. susitarime bei jo priede. Taikos sutarties 2 punktas numatė, kad atsakovėms nevykdant numatytų mokėjimų ilgiau kaip 45 kalendorines dienas ieškovas turi teisę vienašališkai nutraukti atnaujintas sutartis ir kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto dėl atsakovių iškeldinimo išdavimo. Šalių sudaryta taikos sutartis buvo patvirtinta Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartimi. Šiai nutarčiai įsiteisėjus, taikos sutartis jos šalims įgavo galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir tapo priverstinai vykdytinu dokumentu (CK 6.985 str. 1, 2 d.).
Vykdomojo rašto išdavimas dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies siejamas su nustatymu, kad viena iš sutarties šalių pažeidė (neįvykdė) joje nustatytų prievolių (CPK 646 str. 3 d.). Teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, vertina, ar yra įvykdytos taikos sutartyje nurodytos sąlygos, ir dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies suinteresuoto asmens prašymu išduoda vykdomąjį raštą. Nagrinėjamoje byloje atsakovės neginčijo neįvykdytos taikos sutarties sąlygų, nurodė tik tai, jog pirmosios instancijos teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, neatsižvelgė į taikos sutarties pažeidimo mąstą, atsakovių turtinę padėtį ir į tai, kad dėl jų iškeldinimo nukentės jų įmonėse dirbantys darbuotojai, jokių kitų abiem šalims priimtinų taikos sutarties vykdymo galimybių nenurodė. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų vykdymo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog iš ieškovės pateiktos 2016 m. vasario 23 d. pažymos apie atsakovės UAB „Carbo“ atliktus mokėjimus ir mokėjimų grafikų duomenis, matyti, kad atsakovė laiku ir tinkamai neatliko mokėjimų pagal atnaujintas sutartis, ieškovas, vadovaudamasis taikos sutarties nuostatomis, informavo apie pradelstus mokėjimus ir sutarčių nutraukimą, tačiau atsakovės savo pozicijos nagrinėjamu klausimu nereiškė, toliau nevykdė taikos sutarties. Atsižvelgiant į nustatytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, tenkino ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tik nustatęs taikos sutarties pažeidimo mastą ir atsakovių pastangas bendradarbiauti vykdant taikos sutarties sąlygas.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog sprendimą dėl vykdomojo rašto (ne) išdavimo pagal taikos sutartį ar jos dalį lemia buvimas aplinkybių, įrodančių, kad nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis. Byloje ginčo dėl apeliantės neįvykdytų įsipareigojimų (skolos) dydžio nebuvo. Ieškovas su prašymu išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutartį kreipėsi jau pasibaigus prievolės įvykdymo terminui, pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius, jog apie pradelstus mokėjimus ir sutarčių nutraukimą atsakovė buvo informuota, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais, konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.