Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, tęsti darbą ir per bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

2) Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 64¹ straipsniu, paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje, per bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrintą 1 metų 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje, per bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Bausmė atlikta, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. S. 2025 m. gruodžio 21 d., apie 18.20 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcostest 7510“, Nr. ARKL-0692, metrologinės patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,77 promilės neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. gruodžio 21 d. Jonavoje iš ryto, kartu su žmona, draugu ir jo drauge, vartojo alkoholį, gėrė gan didelį kiekį degtinės. Po to juos į Birštoną nuvežė blaivus vairuotojas. Kadangi su tuo vairuotoju jie susipyko, į pavakarę jis (P. S.) sėdo už vairo ir automobiliu „Volkswagen Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo į Jonavą nuo Ringaudų pusės. Su juo taip pat važiavo žmona, kuri sėdėjo priekyje, ir draugas su savo drauge. Po to jis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Automobilį vairavo praėjus apie dviem valandoms po alkoholio vartojimo. Su nustatytu neblaivumo laipsniu sutinka, gailisi. Automobilis priklauso uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, jis automobilį nuomojasi ir gali išsipirkti po metų. Su nustatyta automobilio verte sutinka. Anksčiau yra baustas administracine tvarka už alkoholizmą ir muziką, bet už vairavimą esant neblaiviam baustas nebuvo. Kai nutinka problemos su alkoholio, tenka lankytis pas psichiatrą, teko susileisti ampules. Jis stengiasi pasitaisyti, bet būna atkritimų. Po šio įvykio alkoholio net į rankas neima, kreipsis psichologo pagalbos. Kai tyrėja jį apklausė, geriau prisiminė įvykio aplinkybes, galėjo būti, kad alkoholį vartojo Birštone.

Kadangi kaltinamasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorei sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai (BPK 290 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis).

Iš 2025 m. gruodžio 21 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad P. S. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą atsimerkęs ir užsimerkęs negali. P. S. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 2 val., atliktas tikrinimas prietaisu „Alcotest 7510 ARKL-0692“, patikros Nr. (duomenys neskelbtini). 18.23 val. nustatytas 2,77 promilės neblaivumas, 18.45 val. nustatytas 2,81 promilės neblaivumas (b. l. 40).

Iš 2025 m. gruodžio 21 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akto nustatyta, kad automobilis „Volkswagen Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas saugojimui adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 45–47).

Iš 2025 m. gruodžio 23 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 95539217453, skambu io prad ia_ 2025-12-21 18_04_20)“. Matoma, jog garso įrašas yra 15 min. 30 sek. trukmės. Garso įraše girdimas jungimo garsas. BPC operatorius: Vienas vienas du; Pranešėjas: Kaune girtas vairuotojas priešais mane važiuoja; BPC operatorius: O automobilio kokia markė?; Pranešėjas: Volkswagen Touran, baltas; BPC operatorius: Valstybiniai, galit pasakyt?; Pranešėjas: (duomenys neskelbtini); BPC operatorius: O kur jūs čia važiuojat, kokia gatvė?; Pranešėjas: Nuo „(duomenys neskelbtini)“ link Vilniaus autostrada važiuojam dabar, palaukit, gal, gal suks kažkur nežinia, dar, suka link „(duomenys neskelbtini)“, kažkur čia; BPC operatorius: Bet jūs iš paskos važiuojat?; Pranešėjas: Jo, iš paskos; BPC operatorius: Tai sujungsiu su policija, nedėkit ragelio; Pranešėjas: Greičiau, greičiau; Operatorius: Vyksta jungimas, nepadėkite ragelio. Pranešėjas: Laba diena; Operatorius: Kauno policija, klausom, alio; Pranešėjas: Alio, su policiją kalbu, ar ne?; Operatorius: Taip; Pranešėjas: Girtą vairuotoją seku iš paskos; Operatorius: Kokiu adresu šiuo metu?; Pranešėjas: Leidžiamės nuo „(duomenys neskelbtini)“, į arba į (duomenys neskelbtini) arba į autostradą čia važiuojam, į (duomenys neskelbtini) gatvę leidžiamės nuo „(duomenys neskelbtini)“ autostradą, alio; Operatorius: Taip, girdžiu, nedėkite ragelio, kalbėkit, girdžiu; Pranešėjas: Jūs ekipažą kviečiat? Ar kviečiat ekipažą?; Operatorius: Aš sakau, aš viską girdžiu, kviečiu ekipažą, kalbėkit kur yra automobilis; Pranešėjas: Leidžiamės nuo „(duomenys neskelbtini)“, važiuojant į (duomenys neskelbtini) leidžiamės, tuoj pasakysiu kur suks į kurią puse ar link (duomenys neskelbtini) gatvės ar link (duomenys neskelbtini). Suka link (duomenys neskelbtini). Ar atvažiuoja ekipažas, nes jis čia tuoj mašinas išdaužys? Pone, girdit?; Operatorius: Kur šiuo metu automobilis?; Pranešėjas: Nuo (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojam link (duomenys neskelbtini), čia (duomenys neskelbtini) gatvė tik ką baigės, prasidėjo Neris po dešinę. Ar toli ekipažas, nes tuoj jisai kažką čia...; Operatorius: Taip toli, nes nėra laisvų ekipažų, ieškom. Kur dabar automobilis?; Pranešėjas: Čia link (duomenys neskelbtini) važiuojant „(duomenys neskelbtini)“, kur yra nuo (duomenys neskelbtini), tai jeigu jūs čia ieškot tų ekipažų tai aš čia tikrai nedirbsiu už jus jūsų darbo ir paskui nevažinėsiu žinokit; Operatorius: Jeigu jau pranešėt, tai kitaip nebus; Pranešėjas: Nu jūs man nepasakysit kaip čia bus, suka į „(duomenys neskelbtini)“; Operatorius: Kaip sakote?; Pranešėjas: Į „(duomenys neskelbtini)“, stoja automobilis; Operatorius: Gerai, važiuoja ekipažas. Tai dabar „(duomenys neskelbtini)“ sustojo?; Pranešėjas: Jo, sustojo tas automobilis, „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje. Baltas, Sharan automobilis; Operatorius: Pakartokite valstybinus Pranešėjas: (duomenys neskelbtini) raidės, dabar numerių nematau; Operatorius: (duomenys neskelbtini)?; Pranešėjas: (duomenys neskelbtini); Operatorius: Skaičiai?; Pranešėjas: Nematau skaičių dabar; Operatorius: Skaičių negalit pasakyti supratau?; Pranešėjas: Nematau žinokit, nenoriu arti važiuoti, kad čia nepamatytų kad žiūriu, nes ir tai jau čia įtaria turbūt; Operatorius: Tai dabar dar stovi, taip?; Pranešėjas: Stovi, jo, nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“; Operatorius: Mhm, o manot, kad jisai neblaivus?; Pranešėjas: Nu tai atsipūs, pamatysit, autostradoje atitvarais čiut nevažiavo; Operatorius: Mhm, supratau; Pranešėjas: Ir toks matos, veikėjai įdomus čia kažkokie; Operatorius: Supratau, važiuoja iš centro ekipažas; Pranešėjas: Pone, toli jie?; Operatorius: Jau leidžiasi žinokit į (duomenys neskelbtini). Dar „(duomenys neskelbtini)“, taip?; Pranešėjas: Jau atėjo, sėdo į mašiną, bet lyg tuoj turbūt važiuos. Jau važiuoja, išvažiuoja, va va policiją matau; Operatorius: Mhm; Pranešėjas: Tegul stabdo; Operatorius: Stabdo, taip?; Pranešėjas: Jo, sustabdė; Operatorius: Gerai, ačiū; Pranešėjas: Ačiū, iki; Operatorius: Viso. Sudaryta fotolentelė (b. l. 70–75).

Iš 2025 m. gruodžio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus jaunesniojo tyrėjo S. A. kūno kameros vaizdo įrašai. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „export-ho43u“, matoma, jog jis yra 15 min. 10 sek. trukmės. Vaizdo įraše matoma, kaip policijos pareigūnas eina link kelkraštyje sustojusio baltos spalvos automobilio „Volkswagen Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Pareigūnui priėjus prie automobilio, matoma, jog už automobilio vairo sėdi ikiteisminio tyrimo metu nustatytas įtariamasis P. S.. Pareigūnas teiraujasi ar P. S. blaivus, šis atsako, jog ne. Pareigūnas paprašo užgesinti automobilį bei teiraujasi, prieš kiek laiko šis vartojo alkoholį, P. S. patikslina, jog alkoholį vartojo prieš 2 valandas. Pareigūnas P. S. pasiūlo pasimatuoti neblaivumą, P. S. sutinka. Matoma, jog P. S. pučia į alkoholio kiekio matuoklį. Pareigūnas pagarsina, jog jam yra nustatomas 2,77 promilės neblaivumas. Pareigūnas nurodo, jog už 15 minučių atliks antrąjį matavimą. Toliau matoma, kaip policijos pareigūnai atlieka procesinius veiksmus. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „export-nkahx“. Vaizdo įraše matoma, jog policijos pareigūnas atlieka antrąjį matavimą alkoholio kiekio matuokliu, matoma, jog P. S. pučia į alkoholio kiekio matuoklį. Vaizdo įrašo 8 min. pareigūnas pagarsina, jog antruoju matavimu jam nustatomas 2,81 promilės neblaivumas. Toliau matoma, kaip policijos pareigūnai atlieka procesinius veiksmus. Sudaryta fotolentelė (b. l. 76–81).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą – kaltinamojo P. S. parodymus, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintus liudytojo S. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, rašytinius įrodymus – tarnybinį pranešimą, įvykio vietos apžiūros protokolą, neblaivumo nustatymo aktą, apžiūros protokolą, kitų objektų apžiūros protokolą ir kitą baudžiamosios bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis P. S. 2025 m. gruodžio 21 d., apie 18.20 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcostest 7510“, Nr. ARKL-0692, metrologinės patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,77 promilės neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad sutinka su alkotesterio parodymais, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamojo vairavimo faktą būnant neblaiviu patvirtina ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinti liudytojo S. A. parodymai, jog priėjus prie automobilio vairuotojo P. S., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo veiksmai buvo nekoordinuoti, nerišliai bendravo, o pasiteiravus ar jis yra vartojęs alkoholio, P. S. patvirtino, jog alkoholį vartojo prieš maždaug dvi valandas, taip pat ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys patvirtina, kad transporto priemonę vairavo būtent kaltinamasis, jam nustatytas girtumas. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad kaltinamajam nustatyti neblaivumo požymiai yra iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą kaltinamasis ignoravo, vairavo automobilį būdamas stipriai apgirtęs ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris laikytinas nesunkiu. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi. Nusikalstama veika turtinė žala nepadaryta.

Visgi, vien formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad turi būti pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, kaltinamasis P. S. šios sąlygos neatitinka. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog kaltinamasis anksčiau yra teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl smurto naudojimo sutuoktinės J. S. atžvilgiu, teistumas išnykęs. Visgi, iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo nustatyta, jog kaltinamasis 2025 m. gruodžio 12 d. pripažintas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, jam paskirta kardomoji priemonė, o Kauno apygardos prokuratūros 2025 m. gruodžio 29 d. nutarimu, kuris patvirtintas Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2025 m. gruodžio 29 d. nutartimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BPK 212 straipsnio 5 punkto, BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu susitaikius su nukentėjusiąja J. S.. P. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – 40 val. nemokami darbai bei dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus nustatyta, kad penkerių metų laikotarpyje kaltinamasis administracine tvarka baustas tris kartus. Minėtų duomenų visuma, neigiamai apibūdinanti kaltinamojo asmenybę, neabejotinai leidžia teigti, kad P. S. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, anksčiau kaltinamojo atliktos bausmės, o taip pat kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė bei pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, nesulaikė kaltinamojo nuo priešingo teisei elgesio, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad P. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamajam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,77 prom.), kaltinamasis tamsiu paros metu (2025 m. gruodžio 21 d., 18.20 val.), esant intensyviam eismui, vairavo transporto priemonę Kauno mieste ir važiavo per Kauno miestą link Jonavos, nesiorientuodamas aplinkoje, būdamas mieguistas, ir taip keldamas pavojų ne tik savo, bet ir aplinkinių, įskaitant ir kartu su juo automobilyje buvusių asmenų sveikatai, gyvybei bei turtui, o žala nebuvo padaryta tik atsitiktinumo dėka. Pažymėtina, jog pavojingi kaltinamojo veiksmai buvo pastebėti pašalinio asmens, t. y. kito transporto priemonės vairuotojo, kuris iškvietė policijos pareigūnų pagalbą. Iš kaltinamojo paaiškinimų matyti, jog jis, prieš sėsdamas už automobilio vairo, vartojo alkoholį. Šios aplinkybės rodo P. S. lengvabūdišką bei visiškai neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, į savo paties bei kitų saugumą. Kaltinamasis, sėsdamas už vairo neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, jis veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis.

Kaip jau minėta, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi.

Nors laiduotoja J. S. neteista, administracine tvarka bausta vieną kartą, charakterizuojama teigiamai ir nori daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir jį paveikti, tačiau realios įtakos kaltinamajam, kaip asmeniui, ji negalėjo padaryti nei praeityje, nei, teismo nuomone, negalės daryti ateityje. Nors kaltinamąjį ir jo sutuoktinę sieja santuokiniai ryšiai, visgi, tai nesudaro pagrindo teigti, kad laiduotoja kaltinamajam gali daryti kokią nors realią teigiamą įtaką. Aplinkybės, kad J. S., pati būdama neblaivi, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo kartu su kaltinamuoju, sėdėjo šalia jo, kaltinamasis į jos prašymus nevairuoti transporto priemonės neblaiviam, nereagavo ir jos neklausė, be to laiduotoja nurodė, kad kaltinamasis yra užsispyręs, todėl jos ir neklausė, taip pat aplinkybės, kad kaltinamasis du kartus jau yra teistas dėl smurto J. S. atžvilgiu, taip pat sutuoktinės atžvilgiu smurtavo vos kelios dienos iki nagrinėjamo nusikaltimo padarymo, sudaro pagrindą abejoti, jog J. S. savo sutuoktiniui gali padaryti kokią nors realią teigiamą įtaką. Šie paminėti duomenys taip pat sudaro pagrindą abejoti J. S. teiginiais, kad ji su kaltinamuoju sutaria puikiai. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės neleidžia teismui spręsti, kad J. S. yra autoritetas kaltinamajam ir gali sulaikyti jį nuo priešingo teisei elgesio. Kaip matyti, kaltinamasis yra visiškai susiformavusi asmenybė, todėl abejotina, kad tokiam asmeniui papildoma jo elgesio korekcija šiuo atveju būtų bent kiek efektyvi, juolab, kad J. S. pati nurodė, jog bandė įkalbinti kaltinamąjį nevairuoti automobilio neblaiviam, tačiau jis dėl užsispyrimo jos nepaklausė.

Teismas, įvertinęs tiek kaltinamojo asmenybę, tiek laiduotojos galimybių daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir tiesiogiai kontroliuoti jo elgesį realumą, kitas išdėstytas aplinkybes, mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo P. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taigi, nesant visų BK 40 straipsnio 2, 4 dalyse numatytų sąlygų, prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netenkinamas.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant kaltinamajam P. S. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos rūšį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, suvokiant daromos veikos pavojingumą ir norint taip veikti, formali veikos sudėtis; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikalsta dėl neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą, savo ir kitų asmenų sveikatą bei gyvybę, nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – teistas, teistumas išnykęs (b. l. 96–100), penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas tris kartus, paskirtas baudas sumokėjęs, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 101–108), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (b. l. 111, 112), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Kaltinamasis P. S. nedirba, gyvena iš bedarbio pašalpos, išlaiko du nepilnamečius vaikus, todėl jam neskirtina baudos bausmė. Kaltinamasis laikomas neteistu, 2025 m. gruodžio 29 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su J. S., todėl jam neskirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam P. S. skirtina sumažinta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų.

Kadangi P. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, turi pastovią gyvenamąją vietą, šeimą, augina du nepilnamečius vaikus, be to BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai yra kaltininką ne tik nubausti, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, siekiant išsaugoti kaltinamojo teigiamus socialinius ryšius, teismas vertina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant P. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą, nustatant 9 (devynių) mėnesių arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Kaltinamajam intensyvi priežiūra neskirtina, tačiau vietoj jos, atidedant arešto bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5 punktu, 10 punktu, kaltinamasis arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui įpareigotinas dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį, be gydytojo paskyrimo.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Be to, įvertinus tai, kad kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, siekiant koreguoti kaltinamojo elgesį teigiama linkme, kaltinamajam skirtina BK 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015).

Nustatyta, jog P. S. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis (2,77 promilės), vairavo transporto priemonę. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Nors P. S. kaltu prisipažino, nurodė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, netaikant specialiosios teisės atėmimo, šiuo atveju, tai akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties, todėl P. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. gruodžio 22 d., apie tai praneština akcinei bendrovei „Regitra“.

Toks terminas nustatytas įvertinus nusikaltimo pavojingumą, tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę praėjus neilgam laiko tarpui po alkoholinių gėrimų vartojimo, jam nustatytas girtumo laipsnis žymiai viršija ribą, nuo kurios įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę, nesant tam būtinybės, vairavo mieste, esant intensyviam eismui ir tokiais veiksmais kėlė itin didelį pavojų kelių eismo saugumui, savo ir kitų kelių eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, taip pat į kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Nei kaltinamasis, nei gynėjas nepateikė jokių argumentų, kodėl už sunkesnį pažeidimą – nusikaltimo padarymą – kaltinamajam turėtų būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, savo griežtumu prilygstanti ar netgi švelnesnė, nei numatyta už analogiško pobūdžio administracinį nusižengimą.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 281¹ straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas, taigi transporto priemonė yra BK 281¹ straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Tokiais atvejais, pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad P. S. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Volkswagen Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nekyla abejonių, kad šis automobilis kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė pagal BK 72 straipsnį laikytinas konfiskuotinu turtu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra paminėto automobilio savininkė (b. l. 88), nežinojo ir negalėjo žinoti, kad kaltinamasis šį automobilį panaudos BK uždraustai veikai daryti, todėl transporto priemonė nekonfiskuotina, tačiau iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.

Kaltinamojo gynėjas teisiamojo posėdžio metu teigė, kad automobilio vertė turėtų būti ne ta, kuri nurodyta viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymoje, o mažesnė suma, kuri yra nurodyta akcinės bendrovės „Regitra“ duomenų bazės išraše.

Viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis, transporto priemonės vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 8 680 Eur (b. l. 89). Akcinės bendrovės „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad transporto priemonė „Volkswagen Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pirkimo-pardavimo sutartį 2025 m. lapkričio 13 d. buvo įgyta už 7 990 Eur. Pažymėtina, jog bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad konkretaus automobilio pardavimo kaina įprastai neturėtų būti laikoma kaip vidutinę rinkos vertę pagrindžiantis įrodymas, kadangi konkretaus automobilio pardavimo kainą gali lemti pardavėjo siekis greičiau parduoti automobilį žemesne nei rinkos kaina, įvairūs faktoriai, sietini su perkamo–parduodamo automobilio savybėmis, konkrečia technine būkle, tačiau šiuo atveju iš viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymos matyti, kad šio konkretaus automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta kaina reikšmingai nesiskiria nuo vidutinės rinkos vertės. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirba, gyvena iš bedarbio pašalpos, išlaiko du nepilnamečius vaikus, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarinius, kaltinamojo individualią situaciją ir jo galimybes sumokėti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, teismas vertina, kad visos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas kaltinamajam būtų per sunki finansinė našta, suvaržanti jo teises daugiau negu yra būtina ir būtų neproporcinga priemonė prevenciniams tikslams įgyvendinti, todėl, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, iš kaltinamojo P. S. išieškotina dalis konfiskuotino automobilio „Volkswagen Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 3 000 Eur.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gauta 2026 m. sausio 9 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad advokatui Evaldui Liutkevičiui teikiant antrinę teisinę pagalbą P. S. šioje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 142,51 Eur (b. l. 157–161).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į kaltinamojo P. S. turtinę padėtį ir tai, kad baudžiamojo proceso normos įsakmiai nurodo būtiną advokato dalyvavimą nagrinėjant bylas pagreitinto proceso tvarka, teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo P. S. nepriteisiamos.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Jurgitos Baltrūnienės 2025 m. gruodžio 22 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Volkswagen Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), kurio valdytojas P. S., o savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 59–62), paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 125–128), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomosios priemonės panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

automobilis „Volkswagen Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su užvedimo rakteliais, saugomas adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 48–50), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas UAB „(duomenys neskelbtini)“;

automobilio „Volkswagen Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), supakuotas į voką, saugomas baudžiamojoje byloje (b. l. 64), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas UAB „(duomenys neskelbtini)“;

P. S. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), supakuotas į voką, saugomas baudžiamojoje byloje (b. l. 131), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas akcinei bendrovei „Regitra“;

skaitmeninės laikmenos (2 vnt.), saugomos baudžiamojoje byloje (b. l. 68, 69), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

P. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti P. S. sumažintą 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5 punktu, 10 punktu, P. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui, arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant P. S. dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį, be gydytojo paskyrimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimą vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyrius. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas kaltinamasis privalo susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos, atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną, vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus, pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, P. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu P. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. gruodžio 22 d., apie tai pranešti akcinei bendrovei „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš P. S. valstybės naudai išieškoti dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio konfiskuotino automobilio „Volkswagen Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų). Minėta suma turi būti sumokėta iki nuosprendžio įsiteisėjimo į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6610. Laiku nesumokėjus priteistos sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Jurgitos Baltrūnienės 2025 m. gruodžio 22 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Volkswagen Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kurio valdytojas P. S., o savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

automobilį „Volkswagen Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su užvedimo rakteliais, saugomą adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“;

automobilio „Volkswagen Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), supakuotą į voką, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“;

P. S. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), supakuotą į voką, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti akcinei bendrovei „Regitra“;

skaitmenines laikmenas (2 vnt.), saugomas baudžiamojoje byloje (b. l. 68, 69), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš P. S. valstybės naudai nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.