Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015 m. lapkričio 23 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės, neturtinės žalos atlyginimo bei procesinių palūkanų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė advokato padėjėja palaikė skunde išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, pareiškėjo teigimu, atsiradusios dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno neteisėtų veiksmų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau ir Institucijos) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Nurodytos žalos atlyginimas siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina Institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis). Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Pažymėtina, jog tam, kad pareiškėjo reikalavimas būtų pripažintas pagrįstu, turi būti konstatuotos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: valstybės institucijų neteisėti veiksmai, pareiškėjo patirta žala ir priežastinis ryšys tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų bei pareiškėjo patirtos žalos. Kaltės klausimas nėra teisiškai reikšmingas, kadangi valstybės civilinė atsakomybė šiuo atveju atsiranda nepaisant valstybės institucijų kaltės.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2015 m. sausio 20 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos vadas D. M. surašė Z. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2015 m. sausio 13 d., 19.31 val. Šilutės pl., Baltijos pr., Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę ir persirikiuodamas iš trečios eismo juostos į antrą eismo juostą neįsitikino, kad tai daryti saugu ir privertė gretima eismo juosta važiuojančią transporto priemonę staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, tuo sukeldamas pavojingą situaciją ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 101, 104 punktų reikalavimus. 2015 m. sausio 20 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos nutarimu Z. J. už šį pažeidimą pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesių laikotarpiui.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-71-890/2015 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 2015 m. sausio 20 d. nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nenustatęs Z. J. veikoje administracinio teisės pažeidimo, nurodyto ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, sudėties. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 26 d. nutartimi byloje Nr. ATP-375-360/2015 paliko Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarimą nepakeistą.

Pareiškėjas patirtą turtinę ir neturtinę žalą būtent ir kildina iš šių neteisėtų atsakovo veiksmų – nepagrįstai surašyto 2015 m. sausio 20 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 30P-24600184-15 bei neteisėtai priimto 2015 m. sausio 20 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-24600186-15.

Atsakovas atsiliepimą į skundą iš esmės grindžia tuo, jog nors administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjo atžvilgiu nutraukta ir konstatuota, kad pareiškėjui nepagrįstai inkriminuotas ATPK 124² straipsnio 1 dalies pažeidimas, tačiau byloje nenustatyta, jog policijos pareigūnai veikė ne taip, kaip jie privalėjo veikti, ar pažeidė teisės aktų nuostatas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Lietuvos policijos veiklos principus ir teisinius pagrindus, policijos uždavinius, policijos pareigūnų įgaliojimus, teises, pareigas nustato Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas. Šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad policija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutu ir kitais teisės aktais, 5 straipsnio 1 dalyje išvardyti pagrindiniai policijos uždaviniai, tai yra: žmogaus teisių ir laisvių apsauga, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenims, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, kitų teisės pažeidimų, stichinių nelaimių ar panašių veiksnių, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas, saugaus eismo priežiūra.

Pagal ATPK 248 straipsnį vienas iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta institucijos (pareigūno), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, pareiga išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 256 straipsnio 3 dalyje numatyta institucijos (pareigūno), turinčių teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nagrinėjančių administracinio teisės pažeidimo bylą, teisė, o kartu ir pareiga rinkti įrodymus, prireikus pasitelkti eksperto ar specialisto pagalbą. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad institucija (pareigūnas) įvertina įrodymus administracinio teisės pažeidimo byloje pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Pirmiau paminėtų kodekso normų analizė suponuoja išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau pažymėtina tai, kad vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis institucijos (pareigūno) subjektyvus įsitikinimas, nuojauta ar nuomonė, o įrodymais, t. y. faktiniais duomenimis, pagrįsta išvada, kai įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą nustatomi bylai reikšmingi faktai bei jų pagrindu konstatuojamos nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nustatytinos aplinkybės (ATPK 284 straipsnio 1 dalis). Be kita ko, pažymėtina, kad asmens kaltė administracinio teisės pažeidimo padarymu, kaip viena iš privalomai nustatytinų pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį aplinkybių, gali būti konstatuojama tik surinkus pakankamai neabejotinų įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, jog teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Tokia išvada taip pat grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1192-492/2015).

Atkreiptinas dėmesys, jog Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 286 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priimtame nutarime administracinėje byloje inter alia turi būti pateiktas bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito teisės akto, numatančio atsakomybę už šį pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, nurodymas; byloje priimtas sprendimas. Minėtų nuostatų turinys leidžia daryti išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis pareigūnas privalo išsamiai išnagrinėti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir tik tuomet priimti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad turtinė ar neturtinė žala, padaryta taikant ATPK nuostatas, gali būti atlyginama, jei yra nustatomos teisės aktuose apibrėžtos civilinės atsakomybės sąlygos (žr., pvz., 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A422-330/2008; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858–940/2010; 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-3321/2011) o pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda pagrindas nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą (žr., pvz., administracines bylas Nr. A442-155/2010, A822-207/2010, A662-491/2010).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Vadovaujantis šiuo imperatyvu, nagrinėjamoje administracinėje byloje negali būti kvestionuojamos aplinkybės ir faktai, nustatyti įsiteisėjusiais teismų sprendimais – Klaipėdos miesto apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-71-890/2015 ir Klaipėdos apygardos teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-375-360/2015. Todėl tiek Klaipėdos miesto apylinkės teismui, tiek Klaipėdos apygardos teismui pripažinus, jog nutarimas, kuriuo Z. J. paskirta administracinė nuobauda, yra priimtas nepagrįstai ir jį panaikinus, spręstina, kad atsakovas veikė neteisėtai, t.y. netinkamai atliko jam priskirtą pareigą išsamiai išnagrinėti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir tik tuomet priimti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir netinkamai vykdė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai, traukiant konkretų asmenį administracinėn atsakomybėn. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas konstatuoti valdžios institucijos – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmų neteisėtumą CK 6.271straipsnio prasme.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Vertintina, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą.

Pažymėtina, jog tam, kad būtų priteista pareiškėjo patirta turtinė žala, teismui turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys tokios žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Kitaip tariant, iš byloje pateiktų įrodymų turi būti aišku, jog pareiškėjas patyrė žalą dėl atitinkamų policijos pareigūnų veiksmų, ir atitinkamai, įmanoma nustatyti tokios žalos dydį.

Pareiškėjas turtinės žalos atsiradimą sieja su 430 Eur dydžio išlaidomis už advokato padėjėjos M. D. teisines paslaugas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Klaipėdos miesto apylinkės teisme bei Klaipėdos apygardos teisme.

Vertinant šią nurodytą turtinę žalą, akivaizdu, kad pareiškėjo turėtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos administracinio teisės pažeidimo byloje, yra konkrečiai apibrėžiamas, apčiuopiamas turto netekimas, taigi, bendriausia prasme tokios išlaidos laikytinos nuostoliais CK 6.249 straipsnio prasme (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1720/2010).

CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pareiškėjo nurodomi nuostoliai, susiję su teisinės pagalbos teikimu administracinio teisės pažeidimo byloje, pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su pirmiau nurodytais neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų priimtas nepagrįstas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė jį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Todėl darytina išvada, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų neteisėtų veiksmų ir jo patirtų 430 Eur nuostolių nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą.

Pažymėtina, kad net ir pripažįstant turėtas 430 Eur išlaidas nuostoliais (turtine žala), byloje turi būti įvertinta, ar šie patirti nuostoliai yra pagrįsti. Kaip matyti iš 2015 m. sausio 21 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 773710, 2015 m. vasario 4 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 773814, 2015 m. kovo 26 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 773718, 2015 m. gegužės 12 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 773725, pareiškėjas už dokumento surašymą, atstovavimą ir kitas teisines paslaugas sumokėjo 50 Eur, 150 Eur, 150 Eur, 80 Eur, viso – 430 Eur. Išlaidos už minėtų skundų paruošimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos visos – 430 Eur.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 500 Eur patirtą neturtinę žalą.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 (žr. Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14)), be kita ko, yra pažymėjusi, kad neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratą, atskleistą CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, negali nepasižymėti atitinkama specifika. Neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais ir dažnai yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, kaip tai galėtų būti padaryta, pavyzdžiui, dėl automobilio sugadinimo, dažnai yra neįmanoma. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Būtina pažymėti ir tai, jog kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, fiksuotų byloje, o teismas turi nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti.

Pagal CK 6.250 str. 2 d. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., administracinę bylą Nr. A17-1001/2007), neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byla prieš pareiškėją nutraukta dėl to, jog pažeidimo byloje nebuvo nustatyta pakankamai objektyvių ir neginčytinų aplinkybių, galinčių įrodyti pareiškėjo kaltę padarius pažeidimą. Darytina išvada, jog minėtos aplinkybės bei neteisėtas pareiškėjo patraukimas administracinėn atsakomybėn nulėmė tam tikro pobūdžio neigiamą poveikį pareiškėjo emocinei būsenai – sukėlė stresą, papildomų rūpesčių dėl laikino leidimo pratęsimo, negalėjimo išvykti į užsienio valstybę. Tačiau, teismo vertinimu, valstybės institucijos pažeidimas nebuvo itin intensyvus ir ilgalaikis, be to, nagrinėjamoje byloje nepateikta pakankamai duomenų ir įrodymų apie tai, kad pareiškėjas realiai dėl streso patyrė sveikatos pablogėjimą ar jam kilo negrįžtamų padarinių. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato neteisėti veiksmai nebuvo tokio intensyvaus pobūdžio ir tokie ilgalaikiai, kad būtų galima įvertinti jais pareiškėjui sukeltą neturtinę žalą pareiškėjo nurodyta 500 Eur suma. Vertinant bylos aplinkybes pagal teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašiose bylose (žr., pvz., 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008; 2012 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2233/2012 ir kt.) pareiškėjo patirta neturtinė žala įvertintina 70 Eur suma. Tarp šios pareiškėjo patirtos neturtinės žalos ir valstybės institucijų neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys, taigi, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, ši žalos atlyginimo suma priteistina iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (ABTĮ 57 str.).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Pareiškėjas prašo priteisti 5 procentus palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, tokio pobūdžio bylose, t.y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (pvz., 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012), todėl vadovaujantis Civilinio kodekso 6.2. straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2015 m. spalio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl išlaidų atlyginimo

Pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti 220 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Administracinėse bylose atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant šią administracinę bylą, patvirtina 2015 m. spalio 22 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. 22-01/2015, kuria pareiškėjas Z. J. advokato padėjėjai Mirandai Deinekienei pavedė atstovauti ir ginti jį administracinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo Klaipėdos apygardos administraciniame teisme, 2015 m. spalio 19 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 773734, patvirtinantis, jog už dokumento (skundo) surašymą pareiškėjas sumokėjo 140 Eur bei 2015 m. lapkričio 20 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 773739, patvirtinantis, jog už atstovavimą pareiškėjas sumokėjo 80 Eur.

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už dokumentų parengimą (prašymo surašymą) maksimali priteistina suma gali sudaryti 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis (www.socmin.lt), vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2015 m. II ketv. buvo 713,90 Eur, todėl maksimali priteistina suma už prašymo surašymą yra 1784,75 Eur (713,90 x 2,5). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą maksimali priteistina suma sudaro 71,39 Eur (713,90 x 0,1). Kaip matyti iš bylos medžiagos, bylos nagrinėjimas 2015 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje, kuriame pareiškėją atstovavo advokato padėjėja Miranda Deinekienė, vyko 1 val. 14 min. – teismo posėdžio pradžia 10:30 val., pabaiga 11:44 val. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir Rekomendacijose pateiktą atstovavimo laiko skaičiavimą, maksimali priteistina išlaidų už atstovavimą pirmosios instancijos teismo posėdyje suma už 1 valandą yra 71,39 Eur.

Remiantis Rekomendacijų 5 punktu, už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio, todėl aukščiau nurodytos maksimalios priteistinos sumos mažintinos atitinkamai iki 1427,80 Eur už skundo surašymą ir 57,11 Eur už atstovavimą teismo posėdyje.

Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato padėjėjos darbo ir laiko sąnaudas už skundo surašymą prašoma priteisti 140 Eur suma laikytina pagrįsta, tuo tarpu už atstovavimą prašoma priteisti 80 Eur suma mažintina iki pagal Rekomendacijas apskaičiuoto maksimalaus dydžio – 57,11 Eur.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr. pvz. 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012).

Nagrinėjamu atveju tik dalis pareiškėjo prašomos priteisti žalos pripažinta pagrįsta ir priteistina, t.y. 500 Eur iš prašytos 930 Eur sumos, kas sudaro 54 proc. Todėl darytina išvada, kad Z. J. turi teisę į turėtų teismo išlaidų atlyginimą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t.y. į 106,44 Eur ((140 + 57,11) x 54 proc.).

Remdamasis Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, įvertinęs bylos sudėtingumą, teiktų teisinių paslaugų pobūdį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad ši suma vertintina kaip pagrįsta ir protinga, kuri užtikrina bylinėjimosi išlaidų tikslų įgyvendinimą, šalių interesų pusiausvyrą, nepažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pareiškėjui priteistinas 106,44 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo Z. J. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti Z. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 430 Eur (keturis šimtus trisdešimt eurų) turtinės žalos ir 70 Eur (septyniasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. spalio 30 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti Z. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 106,44 Eur (vieną šimtą šešis eurus 44 ct) su šios bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.