Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-01-20 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos vadas D. M. surašė Z. J. (Z. J.) administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 124² str. 1 d. už tai, kad jis 2015-01-13, 19.31 val. (duomenys neskelbtini)., Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę ir persirikiuodamas iš trečios eismo juostos į antrą eismo juostą neįsitikino, kad tai daryti saugu ir privertė gretima eismo juosta važiuojančią transporto priemonę staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, tuo sukeldamas pavojingą situaciją. Protokole nurodyta, kad Z. J. pažeidė KET 9,101,104 punktų reikalavimus (b. l. 10).

2015-01-20 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos nutarimu Z. J. už šį pažeidimą pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesių laikotarpiui (b. l. 12).

Šį nutarimą Z. J. apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus bei padarė įrodymais pagrįstas išvadas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Z. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir jis nubaustas už tai, kad pavojingai vairavo.

Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

Taigi nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą, ar Z. J. padarė ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, ar jo veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, sudėtis, t. y. ar byloje esanti duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad transporto priemonę vairavo pavojingai, tuo sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams.

ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pavojingą vairavimą, kuris apibrėžiamas kaip transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Taigi, administracinė atsakomybė pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį numatyta už šias alternatyvias veikas: 1) vairuotojui vienu metu ar paeiliui padarius kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui; 2) vairuotojui padarius KET pažeidimus, sukėlusius pavojingą situaciją, tai yra privertus kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, tačiau ši norma yra bendro pobūdžio, o kaltininko veiksmus būtina vertinti ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkretų KET specialios dalies normos pažeidimą.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad Z. J. savo veiksmais sukėlė pavojingą situaciją, tai yra privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti ir šiai apylinkės teismo išvadai apygardos teismas pritaria.

Iš pateikto įrašo matyti, kad Z. J. ketindamas įvažiuoti į antrą eismo juostą, rodydamas posūkį bandė tai padaryti, tačiau įsitikinęs, kad to padaryti nepavyks, nes per arti važiuoja kitas automobilis ir jo nepraleidžia, jis toliau nuvažiuoja trečia eismo juosta. Įraše nematyti, kad gretima eismo juosta važiavusi transporto priemonė būtų priversta staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Kaip nurodė V. M., matydamas šią situaciją įtarė, kad vairuotojas gali būti neblaivus, tačiau tai nepasitvirtino. Apygardos teismas visiškai pritaria apylinkės teismo išvadai, kad atsižvelgiant į intensyvų eismą žiedinėje sankryžoje, tamsų paros metą, prastą matomumą lyjant lietui, nėra pagrindo daryti teigti, kad Z. J. padarė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus Kelių eismo taisyklių nuostatų pažeidimus.

Byloje nustatytos ir ištirtos visos aplinkybės, kurios buvo svarbios objektyviam bylos ištyrimui ir teisingam bei pagrįstam sprendimo priėmimui, todėl visiškai nesuprantamas Institucijos prašymas grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, nenurodant jokių motyvų. Apygardos teismas mano, kad procesas ir duomenų rinkimas negali tęstis be galo, privalu vadovautis įrodymų pakankamumo, protingumo, ekonomiškumo, efektyvumo principais. Visi veiksmai ir duomenys šioje byloje atlikti ir surinkti, jų pakanka teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad Institucija, priimdama nutarimą ir nubausdama Z. J. pagal ATPK 124² str. 1 d., netinkamai Z. J. vairavimą įvertino kaip pavojingą. Akivaizdu, jog šiuo atveju nebuvo tinkamai įvertinta įvykio situacija, todėl apylinkės teismas, tai įvertindamas teisingai, priėmė pagrįstą sprendimą – panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarimą nepakeistą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.