- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-12
- Bylos Nr.
- e2-515-933/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00337-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas (pirm.)
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tauralaukio namai“
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos, Kauno skyriai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, BUAB ,,Tauralaukio namai", Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundas dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Tauralaukio namai“ kreditorių 2022 m. vasario 7 d. susirinkimo nutarimo 3-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tauralaukio namai“ bankroto byloje, suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos ir Kauno skyriai,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (kreditorė) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) prašė panaikinti atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Tauralaukio namai“ kreditorių 2022 m. vasario 7 d. susirinkimo nutarimą 3-uoju darbotvarkės klausimu dėl bendrovės lėšų, gautų realizavus įkeistą turtą, paskirstymo ir atsiskaitymo su hipotekos kreditoriais ir perduoti kreditorių susirinkimui svarstyti šį klausimą iš naujo. Įpareigoti administratorių priimant kreditorių susirinkimo nutarimą pateikti aiškiai detalizuotus duomenis, atitinkančius Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 98 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Šalies argumentai
2. Skunde nurodė, kad nutarimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, protingumo ir sąžiningumo principams, pažeidžia kreditoriaus VMI, taip pat ir kitų kreditorių teises bei teisėtus interesus, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu.
3. Šiuo metu bendrovės bankroto procese nėra parduotas visas turtas, nėra tiksliai žinomos visos bankroto proceso pajamos ir išlaidos, todėl apskaičiuoti teisingą proporciją tarp įkeisto ir neįkeisto turto verčių nėra galimybės.
4. Santykis visų pajamų (2022 m. sausio 24 d.), gautų už įkeistą turtą (1 884 972,52), su pajamomis, kurios gautos už neįkeistą turtą (39 922,99 Eur), sudaro 47,2 karto. Užtikrintų ir neužtikrintų įkeitimu kreditorinių reikalavimų santykis – 0,84 karto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. kovo 28 d. nutartimi pareiškėjos VMI skundo netenkino. Priteisė iš pareiškėjos VMI 363 Eur išlaidas už advokato pagalbą LUAB „Tauralaukio namai“ naudai.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad likvidavimo metu sprendimas tenkinti įkaitų turėtojų reikalavimus priimtas antrą kartą. Patenkinus reikalavimų dalį liko penki hipotekos kreditoriai – UAB „Alvora“ su 279 424,67 Eur kreditiniu reikalavimu, Estateguru tagatisagent, OU su 134 740,44 Eur kreditiniu reikalavimu, UAB „Sutelktinio investavimo fondas“ su 386 216,85 Eur kreditiniu reikalavimu, UAB „Išmanusis finansavimas“ su 246 765,30 Eur kreditiniu reikalavimu ir UAB „Nord Invest Group“ su 76 274,22 Eur kreditiniu reikalavimu. 2021 m. rugpjūčio 27 d. varžytynėse už 33 873,09 Eur (be PVM) buvo parduotas ir neįkeistas 0,0761 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ginčijamas lėšų paskirstymas nustatytas analogiškai, kaip ir 2021 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkime, tačiau kreditorė įstatymo nustatyta tvarka 2021 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimo neginčijo. Byloje įrodyta, kad yra likęs neparduotas nekilnojamasis turtas.
7. Nors neįkeistas turtas dar neparduotas, šioje proceso stadijoje teigti, kad kitiems, ne hipotekos kreditoriams, teks pareiga didesne dalimi ar neproporcingai prisidėti prie administravimo išlaidų atlyginimo, nėra pagrindo. Byloje taip pat nėra įrodymų, leidžiančių manyti, kad egzistuoja grėsmė, jog bus pažeista kreditorių pareiga proporcingai savo reikalavimų dydžiui prisidėti prie administravimo išlaidų. Neįrodyta, kad priimtas nutarimas pažeistų ar trukdytų įgyvendinti JANĮ 3 straipsnio 2 punkte nustatytą kreditorių lygiateisiškumo principą. Kaip teisingai nurodo nemokumo administratorius, jau dabar sukaupta 3 proc. įkaito turėtojų lėšų, t. y. 31 257,40 Eur, kai bankroto administravimo išlaidų sąmata bei atlyginimas sudaro 27 907,11 Eur (be kintamojo atlygio). Kreditorė nurodė, kad santykis visų pajamų (2022 m. sausio 24 d.), gautų už įkeistą turtą (1 884 972,52), su pajamomis, kurios gautos už neįkeistą turtą (39 922,99 Eur), sudaro 47,2 karto, kai užtikrintų ir neužtikrintų įkeitimu kreditinių reikalavimų santykis – 0,84 karto, tačiau faktas, kad pajamos už įkeistą turtą didesnės, nereiškia, jog kiti, ne hipotekos kreditoriai, prisideda prie administravimo išlaidų neproporcingai. Kreditorė neteikė skaičiavimų savo teiginiams įrodyti, todėl teiginiai, jog 3 proc. sulaikytų lėšų nepakaks ir (arba) bus pažeistas reikalavimas kitiems kreditoriams proporcingai prisidėti prie administravimo išlaidų, neįrodytas, o reikalavimas sulaikyti maksimalią įstatyme nustatytą 15 proc. sumą, t. y. 170 385,38 Eur, įkaito turėtojams priklausančių lėšų, pripažintas nepagrįstu. Taip pat kreditorė neįrodė teiginių dėl gautų pajamų ir paskirstytų išlaidų netikslumų, susijusių su PVM (ne)nurodymu. Skunde iškeltos abejonės yra paaiškintos nemokumo administratoriaus ir pagrindo nesutikti nenustatyta. Turto pirkėjo, kai jis yra PVM mokėtojas, valstybei sumokėtas PVM negali būti priskiriamas prie įmonės patirtų išlaidų ir paskirstytas kreditoriams, be to, tokių faktų nenurodo ir pati kreditorė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Pareiškėja VMI atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti VMI skundą dėl 2022 m. vasario 7 d. LUAB „Tauralaukio namai“ kreditorių susirinkimo nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas nevertino aplinkybės, kad pardavus įkeistą turtą nemokumo administratorius apskaičiuojant sumas, kurios paliekamos saugoti kreditorių sąskaitoje ir numatomos išmokėti, netinkamai taikė JANĮ 98 straipsnį. 2 lentelėje pateiktas išmokamų įkaito turėtojams sumų skaičiavimas, vadovaujantis JANĮ 98 straipsnio 1-3 dalimis. Pagal 1 dalies 1 punktą, iš įkeisto turto vertės pirmiausiai atskaitomos dėl įkeisto turto turėtos bankroto proceso administravimo išlaidos (6 stulpelyje gaunami dydžiai, kai iš 4 stulpelyje nurodytų pardavimo kainų (be PVM) atimame 5 stulpelyje nurodytas su konkrečiu įkeistu turtu susijusias patirtas tikslines išlaidas). Iš įkeisto turto bendrųjų išlaidų bei kintamojo atlygio dengimui skirta suma negali viršyti 170 385,38 Eur (7 stulpelis). 8 stulpelyje pateiktos sumos, kurios būtų išmokamos įkaito turėtojams, jei iš gautų pajamų būtų atskaičiuojamos maksimalios JANĮ 98 straipsnio 2 dalyje numatytos sumos. Nemokumo administratorius kreditorių susirinkimui nebuvo pateikęs paskaičiuoto numatomo kintamojo atlygio dydžio bei, vadovaujantis JANĮ 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, bendrųjų bankroto proceso (įskaitant bazinį atlygį) išlaidų ir kintamojo atlygio sumų, kurios turi būti proporcingos atitinkamai įkeisto ir neįkeisto turto vertei.
8.2. Apskaičiavę bendrųjų administravimo išlaidų (12 007,84 Eur) ir numatomo kintamojo atlygio (61 403,87 Eur) sumą, gausime 73 411,71 Eur, kurią paskirsto proporcingai pagal pajamų, gautų už įkeistą ir neįkeistą turtą, dydį (bendrąsias išlaidas (kartu su kintamuoju atlygiu) 73 411,71 Eur daugina iš pajamų, gautų už įkeistą turtą 1 630 880,54 Eur bei dalija iš visų gautų pajamų dydžio 1 664 556,04 Eur), t. y.: 73 411,71 * 1 630 880,98 : 1 664 556,04 = 71 926,54 Eur. Tikslinių išlaidų suma 7 930,38 Eur, iš viso iš įkaito turėtojų turėtų būti išskaičiuota 79 856,94 Eur suma tikslinėms, bendrosioms administravimo išlaidoms ir kintamajam atlygiui dengti. Realiai iš įkaito turėtojų buvo išskaičiuota, iš viso 71 723,60 Eur, iš jų: 31 257,40 Eur (3 proc. pagal 2022-02-24 KS), 13 757,48 Eur (proporcingai tenkanti dalis pagal 2022-02-24 KS), 14 351,80 Eur (3 proc. pagal 2021-12-08 KS), 12 356,92 Eur (proporcingai tenkanti dalis pagal 2021-12-08 KS), todėl kreditoriai, kurie nėra įkaito turėtojai, patirtų 8 133,34 Eur žalą.
8.3. Iš įkaito turėtojų proporcingai išskaičiavus bendrą 71 926,54 Eur sumą, nebus pažeista JANĮ 98 straipsnio 2 dalies nuostata, kad neturi būti viršytas 15 procentų parduoto ar perimto turto vertės dydis, likęs atskaičius šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad realiai priskaičiuota, jog iš įkaito turėtojų reikalinga išskaičiuoti iš viso 71 723,60 Eur sumą (tikslinėms ir bendrosioms išlaidoms bei kintamajam atlygiui dengti), kuri depozitinėje sąskaitoje sukaupta pagal 2021 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimą arba kurią numatoma palikti pagal 2022 m. vasario 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, o iš įkaito turėtojų pagal aukščiau pateiktus skaičiavimus depozitinėje sąskaitoje turėtų būti sukaupta 79 856,94 Eur suma, darytina išvada, kad 3 proc. sukauptų įkaito turėtojų lėšų nepakanka dengti tikslinėms bei proporcingai tenkančioms bendrosioms išlaidoms ir kintamajam atlygiui.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius prašo atskirąjį skundą patenkinti. Pritaria apeliantės nuomonei, jog ginčijamas nutarimas prieštarauja JANĮ 98 straipsniui, pažeidžia kreditorių, kurių reikalavimai nėra užtikrinti įkeitimu, teises, nes jiems teks pareiga didesne dalimi dengti administravimo išlaidas, nors kreditoriai, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu, ir kreditoriai, kurių reikalavimai nėra užtikrinti įkeitimu, yra pasidaliję beveik po lygiai. Ne visas turtas parduotas, administravimo išlaidų paskirstymas kreditorių susirinkimui nurodytas netiksliai, nes dalis kitų išlaidų nurodyta be PVM. Neproporcingai paskirsčius administravimo išlaidų dengimą, t. y. hipotekos kreditoriams mažesne dalimi prisidedant prie administravimo išlaidų dengimo iš įkeisto turto gautų pajamų, šios išlaidos būtų dengiamos iš pajamų, gautų pardavus (perdavus) neįkeistą turtą, o tai tiesiogiai susiję su šių kreditorių teisėmis ir jų reikalavimų patenkinimo galimybėmis.
10. Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą atsakovės LUAB „Tauralaukio namai“ nemokumo administratorius prašė pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Kintamasis atlygis yra skaičiuojamas bankroto proceso pabaigoje. Administratorius bendrovės depozite pasiūlė saugoti bendrųjų nemokumo proceso administravimo išlaidų ir kintamojo atlygio dalies dengimui ne JANĮ numatytą didžiausią leidžiamą 15 proc. pajamų, gautų už įkeistą turtą, dalį, o 3 proc. nuo grąžintinos hipotekos kreditoriams sumos, jau atskaičius tikslines bankroto administravimo išlaidas bei proporcingai priskaičiuotas kitas bankroto proceso administravimo išlaidas, t. y. skundžiamu nutarimu, administratorius depozite siūlo pasilikti 31 257,40 Eur, kai visa bankroto administravimo išlaidų sąmata bei administratoriaus bazinis atlyginimas sudaro 27 907,11 Eur. Šią dieną įkaito turėtojai jau padengė bendrai 26 114,40 Eur administravimo išlaidų sąmatą, o depozite yra palikta/sulaikyta iki bankroto proceso pabaigos dar bendrai 45 609,20 Eur įkaito turėtojų lėšų. Šią dieną yra likęs neparduotas tik neįkeistas turtas, o jį pardavus įkaito turėtojams tenkanti administravimo išlaidų dalis sumažės.
10.2. Atskirajame skunde nurodyti kintamojo atlygio skaičiavimai yra nepagrįsti ir neteisingi bei netinkamai taikomi. Apeliantė selektyviai pasirenka skaičius, įtrauktinus į kintamojo atlygio skaičiuoklę, pvz.: (1) į pajamas traukia tik dalį gautų pajamų iš įkeisto turto, taip pat į pajamas traukia 3 proc. deponuotų lėšų, kai tokio pobūdžio lėšos negali būti vertinamos kaip gautos pajamos ir pan. Tai yra ne tik neteisinga, bet ir nelogiška. Kintamasis atlygis nemokumo administratoriui yra skaičiuojamas bankroto proceso pabaigoje, o šią dieną kintamojo atlygio skaičiavimai gali būti tik preliminarūs.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino pareiškėjos VMI skundo dėl LUAB „Tauralaukio namai“ kreditorių 2022 m. vasario 7 d. susirinkimo nutarimo 3-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
12. Byloje keliamas klausimas dėl netinkamo JANĮ 98 straipsnio taikymo, pažymint, jog ginčas yra dėl kreditorių susirinkimo sprendimo depozite palikti 3 proc. lėšų pardavus įkeistą turtą ir paskirsčius lėšas hipotekos kreditoriams.
13. Iš LUAB „Tauralaukio namai“ 2022 m. vasario 7 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad 3 darbotvarkės klausimu dėl lėšų, gautų, realizavus įkeistą turtą, paskirstymo ir atsiskaitymo su hipotekos kreditoriais buvo nutarta („Už” – 83,67 %; „Prieš“ – 3,73 %): patvirtinti nemokumo administratoriaus pateiktą pajamų – sąnaudų suvestinę su patirtų bankroto administravimo išlaidų paskirstymu, realizavus įkeistą turtą, o taip pat pateiktu apskaičiavimu lėšų, kurių apimtimi hipotekos kreditoriai: (1) UAB „Alvora“; (2) UAB „Nord invest group“; (3) UAB „Išmanusis finansavimas“; (4) UAB „Sutelktinio finansavimo fondas“; (4) Estateguru tagatisagent OU, turėtų prisidėti prie patirtų bankroto administravimo išlaidų; įpareigoti nemokumo administratorių atlikti: (1) 248 206,54 Eur dydžio mokėjimo pavedimą UAB „Alvora“; (2) 72 994,19 Eur dydžio mokėjimo pavedimą UAB „Nord invest group“; (3) 210 905,67 Eur dydžio mokėjimo pavedimą UAB „Išmanusis finansavimas“; (4) 369 385,38 Eur dydžio pavedimo mokėjimą UAB „Sutelktinio finansavimo fondas“; (5) 109 164,21 Eur dydžio mokėjimo pavedimą „Estateguru tagatisagent OU“; įpareigoti nemokumo administratorių, pervedus pinigus, kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su prašymu patikslinti kreditorių sąrašą, t. y. sumažinti hipotekos kreditorių: (1) UAB „Alvora“; (2) UAB „Nord invest group“; (3) UAB „Išmanusis finansavimas“; (4) UAB „Sutelktinio finansavimo fondas“; finansinius reikalavimus atliktų mokėjimų dydžiu ir perkelti į antros eilės kreditorių sąrašą su neišmokėtu likučiu; o dėl Estateguru tagatisagent OU kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su prašymu išbraukti iš LUAB „Tauralaukio namai“ kreditorių sąrašo.
Dėl atskirojo skundo argumentų
14. Aptariamu atveju pasisakant dėl apeliantės keliamų klausimų pažymėtina, kad: i) pačiame 2022 m. vasario 7 d. kreditorių susirinkimo protokole dėl 3-iojo darbotvarkės klausimo: a) išsamiai išdėstytos aplinkybės su kuriomis siejamas vykdytas balsavimas; b) buvo balsuota ir už pareiškėjos (kreditorės) VMI teiktą pasiūlymą už kurį balsavo „Už” – 3,73 %; c) nemokumo administratorius teikė pastabas dėl kreditorės VMI siūlymo; ii) 2021 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą patvirtinti realizuoto įkeisto turto hipotekos kreditoriams išmokėtinas sumas, jų dydį apskaičiavus analogišku (kaip ir skundžiamo nutarimo atveju) būdu (į šią aplinkybę atkreiptas dėmesys ir skundžiamoje nutartyje); iii) ginčijamo nutarimo priėmimo metu dar buvo likę neparduoto turto.
15. JANĮ 98 straipsnis numato, kad pardavus ar perdavus įkeistą turtą, iš jo vertės yra atskaitomos šios išlaidos: 1) dėl įkeisto turto turėtos bankroto proceso administravimo išlaidos; 2) bankroto proceso administravimo išlaidų, likusių atskaičius šios dalies 1 punkte nurodytas išlaidas, dalis; 3) kintamojo atlygio už bankroto proceso administravimo rezultatus dalis (1 dalis). Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų išlaidų sumą nustato kreditorių susirinkimas. Ji turi būti proporcinga atitinkamai įkeisto ir neįkeisto turto vertei ir negali viršyti 15 procentų parduoto ar perimto turto vertės dydžio, likusio atskaičius šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas išlaidas (2 dalis). Pardavus įkeistą turtą, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 7 dienas nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimo dienos perveda į įkaito turėtojo nurodytą sąskaitą jam priklausančią sumą (3 dalis). Nemokumo administratorius perduoda įkeistą turtą įkaito turėtojui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią įkaito turėtojas perveda į juridinio asmens kreditorių sąskaitą šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išlaidų ir, jeigu įkaito turėtojo reikalavimas yra mažesnis už perimamo turto vertę, perimamo turto vertės ir reikalavimo skirtumo sumą (4 dalis).
15.1. Aiškinant paminėtą normą pažymėtina, kad: i) ji numato, kokios išlaidos yra atskaitomos pardavus ar perdavus įkeistą turtą; ii) dėl JANĮ 98 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų, išlaidų sumą nustato kreditorių susirinkimas; iii) pagal JANĮ 98 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus išlaidų suma negali viršyti 15 procentų parduoto ar perimto turto vertės dydžio, likusio atskaičius šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas išlaidas.
15.2. Pasisakant dėl kintamo atlygio už bankroto proceso administravimo rezultatus pažymėtina, kad: a) kintamąjį atlygį už bankroto proceso administravimo rezultatus sudaro šio įstatymo 77 straipsnio 5 dalyje nurodytos išlaidos (JANĮ 73 straipsnio 4 dalis); b) kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus yra atlygio nemokumo administratoriui dalis, kurios sumą apskaičiuoja nemokumo administratorius bankroto proceso pajamų ir bankroto proceso administravimo išlaidų skirtumą padaugindamas iš Vyriausybės nustatyto procentinio dydžio, atvirkščiai proporcingo šio skirtumo dydžiui (JANĮ 77 straipsnio 5 dalis); c) galutinėje bankroto ataskaitoje turi būti nurodytos kintamajam atlygiui už bankroto proceso administravimą skiriama suma (JANĮ 99 straipsnio 3 dalies 4 punktas).
16. Kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymo, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir / ar bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-469-781/2021).
17. CPK yra įtvirtina ribota apeliacija, kurios tikslas yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir(ar) pagrįstumą. Teismų praktikoje išaiškina, kad apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame (atskirajame) skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu (nutartimi) motyvus bei teisinius argumentus, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-617-330/2016). Nors apeliacinės instancijos teismas pakartotinai nustatinėja bylos faktus, tačiau tai nereiškia bylos nagrinėjimo iš naujo; apeliacijos tikslas yra išsiaiškinti ir ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės bei fakto klaidas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1736/2014).
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, tarp jų teiktus skaičiavimus, sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamos nutarties. Aptariamu atveju, kaip paminėta ir nutarties 14 punkte, likvidavimo metu sprendimas tenkinti įkaitų turėtojų reikalavimus priimtas antrą kartą, o klausimas spręstas analogiškai, dar yra likę neparduoto turto. Esant tokiam bankroto proceso etapui apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo teigti, jog kitiems (ne hipotekos) kreditoriams, teks pareiga didesne apimtimi ar neproporcingai prisidėti prie administravimo išlaidų atlyginimo.
19. Proporcingo visų kreditorių prisidėjimo prie administravimo išlaidų naštos, bankroto procese nesant pakankamai bankrutavusios įmonės turto, iš kurio visa apimtimi būtų galima patenkinti visų kreditorių reikalavimus, pasekmė yra ta, kad kreditorių reikalavimų patenkinimas ribojamas ne tik kreditorių reikalavimų patenkinimo eiliškumu ir bendra bankrutavusios įmonės turto verte, bet ir bankroto procese patirtų administravimo išlaidų dydžiu (Lietuvos apeliacinis teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-724-585/2020).
20. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime. Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382-313/2015; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-53-450/2022). Šiuo atveju kreditorių susirinkimo dauguma buvo priimtas ginčijamas sprendimas, vadinasi didžioji dauguma kreditorių pritarė, jog kreditorių susirinkime patvirtinta tvarka kreditorių teises užtikrina.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal ginčo šalių teiktus duomenis taip pat nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad sukauptų įkaito turėtojų lėšų nepakanka dengti tikslinėms bei proporcingai tenkančioms bendrosioms išlaidoms ir kintamajam atlygiui.
22. Kiti skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
23. Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
24. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
25. Atsakovės LUAB „Tauralaukio namai“ bankroto administratorius prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas bei teikė įrodymus apie 605 Eur išlaidas, siejamas su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu.
26. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalių dydžių nustatytų maksimalių dydžių, todėl šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš pareiškėjos atsakovei.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Tauralaukio namai“, juridinio asmens kodas 304405369.