- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-11-21
- Bylos Nr.
- e1-2207-666/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25793-2025-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Erikas Jurgutis
- Kaltinamasis
- A. K.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Erikas Jurgutis
išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokuroro Svajūno Petravičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs d. Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, įgijęs profesinį išsilavinimą, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis J. B. , Kretingoje, teistas:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 5 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį – 30 parų arešto bausme,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1) 2025 m. liepos 21 d. apie 12.19 val. jis pagrobė V. Š. priklausantį 600 Eur vertės elektrinį paspirtuką - riedį S10X 48V-25AH, kuris buvo paliktas prirakintas metaline grandine prie pastato „A. M.“, esančio adresu Gintaro g. 46, Palanga, neįgaliųjų užvažiavimo takelio rėmo, padarydamas nukentėjusiajam V. Š. 600 Eur turtinę žalą;
2) 2025 m. liepos 22 d. apie 07.10 val. pagrobė E. T. priklausantį 718 Eur vertės elektrinį paspirtuką - S. N. E2 PRO E serijos, kuris buvo paliktas prirakintas lanksčia spyna dviračių laikymo vietoje Palangos autobusų stotyje, adresu Klaipėdos pl. 42, Palanga, padarydamas nukentėjusiajai E. T. 718 Eur turtinę žalą.
Už šias nusikalstamas veikas atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje.
Šių veikų padarymo aplinkybės nekelia teismui jokių abejonių, kadangi pats A. K., apklaustas įtariamuoju visiškai pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad 2025 m. liepos 21 d. apie 12.19 val., vaikščiodamas Palangos mieste, ties klinika „Ave medica“, esančia Gintaro g. 46, Palangoje, pastebėjo prie neįgaliųjų užvažiavimo takelio rėmo pastatytą riedį. Buvo pavargęs, skaudėjo kojas, todėl nusprendė jį pagrobti. Priėjęs, kiek pamena, pamatė, kad riedis neprirakintas todėl jį paėmė. Pagrobtu elektriniu riedžiu nuvažiavo iki Palangos autobusų stoties. Stotyje įlipo į autobusą ir išvažiavo į Klaipėdą, kartu pasiėmė ir pagrobtą riedį. Klaipėdoje išlipęs autobusų stotyje, riedžiu nuvažiavo iki savo draugo namų, netoli bažnyčios ir „Švyturio“ alaus daryklos. Riedį paliko prie laiptinės, jo neprirakino ir išėjęs po kurio laiko neberado. 2025 m. liepos 22 d. apie 07.00 val. būdamas Palangos autobusų stotyje, esančioje Klaipėdos pl. 42, Palangoje, pastebėjo prie dviračių stovo prirakintą elektrinį paspirtuką. Kurį laiką pasėdėjęs ant suoliuko, palaukė, kad aplinkui nebūtų žmonių ir priėjęs prie paspirtuko žirklėmis nukirpo spyną, kuria buvo prirakintas paspirtukas. Nuėmęs spyną, paėmė paspirtuką ir juo nuvažiavo. Kur tiksliai važiavo – pasakyti negali, tačiau prisimena, kad vėliau autobusu išvažiavo į Klaipėdą, kartu pasiimdamas ir pagrobtą paspirtuką. Nuvykęs į Klaipėdą išlipo Klaipėdos autobusų stotyje ir paspirtuku nuvažiavau pas tą patį draugą. Paspirtuką paliko prie laiptinės neprirakintą ir išėjęs po kurio laiko į lauką paspirtuko prie laiptinės neberado, kur jis dingo – nežino. Spyną, kurią nukirpo nuo pagrobto paspirtuko išmetė, kur – neprisimena. Draugo, pas kurį vyko abu kartus į Klaipėdą, kontaktinius duomenis nurodyti atsisako. Gailisi nusikaltęs.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. K. kaltę be jo paties visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai.
Iš nukentėjusiojo V. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad 2025 m. liepos 21 d. apie 09.00 val. elektriniu paspirtuku - riedžiu S10X 48V-25AH atvažiavo į „A. M.“ kliniką, esančią Gintaro g. 46, Palangoje. Paspirtuką – riedį paliko prirakintą prie neįgaliųjų užvažiavimo takelio rėmo, virš kurio yra vaizdo stebėjimo kamera, be to, ir įėjimas šalia, todėl manė, kad saugu palikti būtent toje vietoje. Apie 12.45 val. išėjęs iš klinikos, paspirtuko – riedžio kartu su spyna neberado. Apie vagystę pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Jam padaryta 600 Eur turtinė žala, pateikia žalą patvirtinančius dokumentus. Paspirtukas – riedis buvo apdraustas. Draudimas jam visiškai padengė turtinę žalą už prarastą paspirtuką. Spyna, kuria buvo prirakintas paspirtukas, taip pat buvo pagrobta, tačiau spyną vertina kaip mažareikšmę žalą. Civilinio ieškinio nereikš.
2025 m. liepos 22 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu atliktos įvykio vietos apžiūros su fotolentele duomenimis – įėjimas į pastatą, esantį Gintaro g. 26, Palangoje yra vakarų pusėje. Šalia pastato matomas neįgaliųjų užkilimo takelis su rėmais bei greta esantys laiptai. Ant pastato yra vaizdo stebėjimo kamera.
2025 m. liepos 29 d. tarnybinio pranešimo dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo duomenimis – išplatinus aplinkraštį Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams su asmens, pagrobusio paspirtuką – riedį, nuotrauka, nustatyta asmens tapatybė – A. K..
2025 m. liepos 31 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis – UAB „A. M.“ pateiktame vaizdo įraše užfiksuota A. K. įvykdyta paspirtuko, priklausančio V. Š., vagystė.
Iš nukentėjusiosios E. T. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad 2025 m. liepos 20 d. apie 17.20 val. paspirtuku S. N. E2 PRO E ji atvažiavo į Palangos autobusų stotį, prirakino jį juoda lanksčia kodine spyna prie dviračių stovo ir autobusu išvyko keletai dienų į Klaipėdą. 2025 m. liepos 22 d. apie 12.30 val. grįžusi, prirakinto paspirtuko neberado. Jos paspirtuke integruota GPS sistema, kurią ji yra susiejusi su savo telefone esančia programėle Find me, todėl ji gali matyti paspirtuko buvimo vietą. Supratusi, kad paspirtuką pavogė, ji nedelsiant telefone atsidarė minėtą programėlę ir pamatė, kad jos paspirtuko paskutinė buvimo vieta fiksuota 2025 m. liepos 22 d. 12.31 val. Klaipėdos rajone, Šilininkuose, Šilininkų g. Vėliau patikrinus minėtą programėlę pamatė, kad 2025 m. liepos 22 d. 13.24 val. paspirtukas buvo Klaipėdos g., Stoniškiuose. Dar vėliau paspirtuko buvimo vieta fiksuota 2025 m. liepos 23 d. 09.37 val. Klaipėdos g., Barštininkuose. Paspirtukas juodos spalvos, stabdžių laidas oranžinis, su dar nenuplėšta apsaugine plėvele ant galinio žibinto, serijos numeris yra N. Pagrobtąjį paspirtuką ji buvo įsigijusi 2025 m. gegužės 22 d. už 718 Eur, pateikia įsigijimo dokumentus. 2025 m. rugpjūčio 11 d. pagrobtasis paspirtukas jai buvo grąžintas. Ant grąžinto paspirtuko korpuso ir abiejų rankenų buvo matomi nubrėžimai bei važiuojant, kai paspirtukas pasiekdavo tam tikrą greitį, pradėdavo stabdyti. Ji dėl šių sugadinimų kreipėsi į garantinį remontą, buvo pakeisti paspirtuko mechanizmai ir baterija. Ji remonto išlaidų nepatyrė, dėl paspirtuko spynos pretenzijų neturi, ją pirko seniai, vertė mažareikšmė. Civilinio ieškinio nereikš.
Iš liudytojos D. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad 2025 m. liepos 23 d. ji prekiavo K. T. turguje. Bendraudama su klientais išgirdo, kad kažkas siūlo parduoti paspirtuką. Ji susigundė pasiūlymu ir nusipirko paspirtuką iš prie jos priėjusio asmens už 100 Eur. Pirkdama paspirtuką, nepastebėjo nieko įtartino ir nemanė, kad šis gali būti vogtas. Tik po kurio laiko jai pasirodė keista, nes paspirtukas buvo be pakrovėjo. Paspirtuką įsigijo iš asmens, kurio atpažinti negalėtų - jo veido bruožų neįsidėmėjo, jis buvo apsirengęs tamsiais rūbais, apie 40 metų amžiaus, ilgokais, tamsiais plaukais.
2025 m. liepos 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele duomenimis – į autobusų stotį, esančią Klaipėdos pl. 42, Palangoje, patenkama iš pastato vakarinės pusės. Kairėje – matomos autobusų sustojimo vietos, laukiamasis, o dešinėje – autobusų stoties patalpos. Palei autobusų laukiamąjį, prie sienos, įrengtas dviračių laikymo stovas. Ant pastato sienos matoma vaizdo stebėjimo kamera, nukreipta į dviračių laikymo vietas.
2025 m. liepos 24 d. tarnybinio pranešimo duomenimis - nuvykus palei GPS rodomas koordinates N 55.13463, E 21.82244 į Pagėgių sav., Vičių k., netoli Gėgės upės, matomas stacionarus namelis, šalia – automobilis. Prie upės tolumoje matėsi valtis, kurioje buvo keli asmenys. Šių asmenų pasiteiravus, kam priklauso minėtas namelis ir automobilis, vienas iš asmenų – B. S. – nurodė, kad jo tėvams. Grįžus prie namelio, B. S. pateikė paspirtuką ir paaiškino, kad paspirtuką Klaipėdos turguje nusipirko jo mama D. S.. Susisiekus telefonu su D. S., ši patvirtino paspirtuką nusipirkusi Klaipėdos turguje.
2025 m. liepos 31 d. daiktų apžiūros protokolo su fotolentele duomenimis – elektrinis paspirtukas S. N. E2 PRO E yra juodos spalvos, stabdžių laidas oranžinis. Ant paspirtuko nestebima jokių apgadinimų. Po paspirtuko kojų rėmo platforma matomi paspirtuko techniniai bei identifikaciniai duomenys. Serijos numeris SN: N.
2025 m. rugpjūčio 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis – Palangos autobusų stoties pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuota A. K. įvykdyta paspirtuko, priklausančio E. T., vagystė.
BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą. Vagystės (BK 178 straipsnis) dalykas gali būti tik svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-211-511/2023). Pagrobdamas svetimą turtą, kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2013, 2K-118-746/2016).???
Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo arba kai kaltininkas suvokė, kad jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2013, 2K-63-648/2016, 2K-187-895/2017, 2K-61-489/2018, 2K-212-511/2023). Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad, pagal teismų praktiką, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-746/2016, 2K-147-511/2016, 2K-151-628/2018, 2K-243-699/2018, 2K-94-303/2019, 2K-183-511/2019).
Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą A. K. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis pagrobė svetimą turtą, t. y. 1) 2025 m. liepos 21 d. apie 12.19 val. jis pagrobė V. Š. priklausantį 600 Eur vertės elektrinį paspirtuką - riedį , kuris buvo paliktas prirakintas metaline grandine prie pastato „A. M.“, esančio adresu Gintaro g. 46, Palanga, neįgaliųjų užvažiavimo takelio rėmo, padarydamas nukentėjusiajam V. Š. 600 Eur turtinę žalą, ir 2) 2025 m. liepos 22 d. apie 07.10 val. pagrobė E. T. priklausantį 718 Eur vertės elektrinį paspirtuką - S. N. E2 PRO E serijos, kuris buvo paliktas prirakintas lanksčia spyna dviračių laikymo vietoje Palangos autobusų stotyje, adresu Klaipėdos pl. 42, Palanga, padarydamas nukentėjusiajai E. T. 718 Eur turtinę žalą.
Padarytos veikos teisingai kvalifikuojamos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi ir dydžiu.
Atsižvelgiant į BK 41 straipsnyje apibrėžtus bausmės tikslus, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti du nesunkūs nusikaltimai nuosavybei), kaltės formą ir rūšį (nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia), veikų motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinės veikos), kaltininko asmenybę – anksčiau teistas, ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikęs, administracine tvarka baustas, nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, A. K. už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas. Paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnyje nustatyta tvarka.
Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. K. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
A. K. nebuvo laikinai sulaikytas, jam nepaskirtos kardomosios priemonės.
Civilinių ieškinių ir proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu,
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (2025 m. liepos 21 d. padaryta vagystė) ir paskirti jam 40 parų arešto.
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (2025 m. liepos 22 d. padaryta vagystė) ir paskirti jam 70 parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti A. K. subendrintą bausmę – 75 paras arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. K. 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.
Išaiškinti A. K., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmę į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą, esantį Trakų g. 10, Šiauliuose. Jei dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių nuteistieji negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos, A. K. turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.