Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Gavelytės-Kalytienės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nidos Vigelienės,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui H. V., jo gynėjui advokatui Arūnui Kontrimavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Dainiaus Dambrausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo H. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą be užstato ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, perduotas laiduotojos L. V. atsakomybei, nustatant 2 metų laidavimo terminą bei baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, H. V. uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 metus ir 6 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 12 d.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, H. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. H. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis 2023 m. kovo 12 d. apie 18.35 val. Širvintose, Vilniaus g., prie namo Nr. 15, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VOLVO XC70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė 1,95 promilių neblaivumą. Šiais savo veiksmais H. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. birželio 1 d. priimto nuosprendžio dalį dėl atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės H. V. automobilio VOLVO XC70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo ir, vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti H. V. priklausantį automobilį VOLVO XC70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, kadangi teismas, priimdamas nuosprendį, nepaskyrė BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo. Teismas tokį sprendimą grindė manymu, kad automobilio konfiskavimas sukels neproporcingus padarinius ne tik kaltininkui, bet ir jo šeimos nariams. Teismas tik nurodė, kad VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė automobilio kaina Lietuvoje su PVM yra 7 440 Eur ir neišsakė jokių argumentų, kodėl aptariamo automobilio konfiskavimas neproporcingai suvaržytų ar neigiamai įtakotų H. V. ar jo šeimos narių gyvenimą. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad pats H. V. bei jo sutuoktinė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu įvertino savo automobilį 4 000 eurų.

2.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisminėje praktikoje yra pažymėjęs, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui skiriamų baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136-699/2018). Taip pat teismai pasisako ir apie tai, jog baudžiamojo poveikio priemonės (draudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones ir įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą) nėra pakankamos siekiant užtikrinti prevencijos tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-648/2019). Kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ne su kaltininko suinteresuotumu išvengti neigiamų pasekmių, o su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo ar klaidingos nuomonės dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2k-287-1073/2018).

2.3. Nurodoma, jog teismo sprendimas dėl turto (ne)konfiskavimo, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turi būti argumentuotas, pagrįstas detaliu bylos aplinkybių vertinimu ir individualizuotas, visoms byloje esančioms šiam klausimui išspręsti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurių aplinkybių, nes tokiu atveju būtu pažeisti išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, teisingumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-337-489/2017, 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-77-648/2019). Pažymima, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepagrįstai sumenkinamos H. V. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės, neatsižvelgiama į kitas svarbias sprendimui dėl automobilio konfiskavimo priimti reikšmingas aplinkybes. Be to, H. V. kitų baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimas savaime nereiškia, jog tokioje situacijoje konfiskuotinas turtas tampa neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone.

2.4. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad H. V. prieš pat įvykį gėrė stiprų alkoholinį gėrimą – degtinę (su draugu garaže išgėrė 2 butelius po 0,5 litro talpos alkoholio), iš karto po to sėdo į automobilį (jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – pirmu pūtimu 1,95 prom. girtumas, o antru pūtimu – 2,07 prom. girtumas) ir, ignoruodamas visuomenės interesą užtikrinti saugų eismą bei visuomenės saugumą, vairavo transporto priemonę – pavakary, esant slidžiai (padengtai sniegu) kelio dangai, važinėjo Širvintų miestu, vežiojo draugą, atvažiavo į daugiabučio namo kiemą, kur manevruodamas apgadino dvi kitas transporto priemones, apie įvykį niekam nepranešė, bandė iš įvykio vietos išvažiuoti (apie galimai neblaivų vairuotoją pranešė apgadinto automobilio savininkė), atvykus policijos pareigūnams H. V. elgėsi agresyviai ir kaltu neprisipažino – tai rodo, kad H. V. akivaizdžiai kėlė pavojų kitiems asmenims, tačiau buvo abejingas gręsiančiomis pasekmėmis ir savo veiksmais tyčia padarė vieną iš šiurkščiausių bei pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, taip keldamas didelį pavojų ne tik eismo saugumui, tačiau ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. H. V. prieš darydamas nusikalstamą veiką galėjo bei privalėjo įvertinti tai, kad vairuodamas automobilį neblaivus rizikuoja savo bei kitų eismo dalyvių sveikata, gyvybe bei turtu.

2.5. Pažymima, kad H. V. atsakomybę lengvinančios ir teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės jau buvo įvertintos jo atžvilgiu taikant BK 40 straipsnyje numatytą atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (taip pat ir dėl užstato netaikymo), todėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo klausimo išsprendimui nėra reikšmingos. Jokių duomenų, kad dėl darbo pobūdžio, H. V. ar jo artimųjų sveikatos būklės automobilis būtų būtino poreikio daiktas, negauta, tuo labiau, kad teismas H. V. teiginius apie tai, jog jam labai reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, nes reikia rūpintis sergančia motina, darbo funkcijoms, įvertino kaip nereikšmingus, kadangi šios aplinkybės buvo ir iki nusikaltimo padarymo.

2.6. H. V. teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taigi jis nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t. y. jam nebuvo paskirta bausmė ir jis neturi teistumo. Jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones artimam minimaliam šios poveikio priemonės taikymo terminui, teismo paskirta beveik minimali įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą yra beveik keturis kartus mažesnė už nuteistojo vairuoto automobilio vertę ir šiek tiek didesnė už H. V. vieno mėnesio pajamas. Pirmosios instancijos teismo H. V. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės savo pobūdžiu iš esmės atitinka administracinio nusižengimo pasekmes ir šioje konkrečioje situacijoje nėra pakankamos siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje.

2.7. Nusikalstamos veikos priemonės – automobilio konfiskavimas negali būti laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens interesų ir teisės pažeidimų prevencijos. Šioje situacijoje visuomenės ir H. V. interesų pusiausvyra būtų pažeista, jei iš jo nebūtų konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nes taip būtų formuojama asmens nebaudžiamumo iliuzija bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo bei sudarant sąlygas pakartotiniam asmens nusikalstamumui.

2.8. Nustatyta baudžiamąja atsakomybe už transporto priemonės vairavimą neblaiviam siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta šioje byloje nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertės išieškojimo, nėra įmanomas, ypač tais atvejais, kai automobilis priklauso asmeniui, kuris jį vairavo neblaivus. Transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam pasekmės H. V. buvo žinomos, tačiau tai jo nesustabdė nuo nusikalstamos veikos. Patiriamos neigiamos pasekmės ir įvairūs nepatogumai yra natūrali jo padaryto nusikaltimo pasekmė. Netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo, tyčinių nusikaltimų padarymo atveju gali susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės ir visuomenės interesai. O tuo tarpu įstatymo leidėjas, kriminalizuodamas veikas dėl transporto priemonių vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas vidutinis ar sunkus apsvaigimo laipsnis, t. y. daugiau nei 1,5 promilės kraujyje, siekė užtikrinti visuomenės saugumą, formuoti visuomenės įpročius, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, keisti visuomenės požiūrį ir formuoti teigiamus įpročius kelyje.

2.9. Pirmos instancijos teismo neargumentuotas manymas, kad automobilio konfiskavimas sukels neproporcingus praradimus ne tik kaltininkui, bet ir jo šeimos nariams, nesudaro pagrindo išvadai, jog aptariama baudžiamojo poveikio priemonė (transporto priemonės konfiskavimas) būtų aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nuteistojo H. V. gynėjas advokatas Arūnas Kontrimavičius prašo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Dainiaus Dambrausko apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Nurodoma, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, prieštaraujantis faktinėms byloje nustatytoms aplinkybėms, įstatymų nuostatoms ir teismų jurisprudencijai. Pirmosios instancijos teismas, turėdamas diskrecinę teisę įvertinti bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, tinkamai pritaikė baudžiamuosius įstatymus, nagrinėjant bylą nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, teismo išvadas patvirtina įrodymai, ištirti teisiamajame posėdyje, teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias turėti reikšmės teismo išvadoms, teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų pakako teismo išvadoms padaryti, įrodymai įvertinti teisingai ir paskirta teisinga bausmė. Iš BK 67 straipsnio 2 dalies pateikto teisinio reguliavimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai.

3.2. Pažymima, kad nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi. Pagal BK VI skyriuje nustatytą teisinį reguliavimą, nors teismo sprendimas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės turi būti pagrįstas įsitikinimu dėl tokio asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką, apkaltinamasis nuosprendis tokiam asmeniui nepriimamas, jo byla nutraukiama (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalis). Taigi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo už nusikalstamą veiką nėra nuteisiamas. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas, nepriklausomai nuo teismo nuožiūros, yra privalomas (tiek, kiek tai neprieštarauja proporcingumo principui). Tačiau, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas, nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018).

3.3. Įgyvendinant suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, svarbu atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų aiškinimo dėl atsakomybės taikymo už teisei priešingas veikas kontekstą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai).

3.4. Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

3.5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Vertindamas taikyto turto konfiskavimo proporcingumą, EŽTT atsižvelgia į daugelį veiksnių, tokių kaip nusikalstamos veikos pobūdis, jos sunkumas; konfiskuojamo turto statusas nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumas; asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybė ir elgesys, konfiskuojamo turto reikšmė pareiškėjui; dėl nusikalstamos veikos padaryta arba potencialiai sukelta turtinė žala valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės, jų griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 7-130-699/2015, 2K-39-495/2020).

3.6. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose. Manoma, kad nurodyti teismų precedentai, Lietuvos Aukščiausio Teismo išaiškinimai turto konfiskavimo klausimu yra aktualūs nagrinėjamoje byloje ir jais reikėtų vertinti sprendžiant H. V. ir jo sutuoktinės automobilio konfiskavimo klausimą.

3.7. Manoma, kad apeliantas, vertindamas konfiskavimo taikymą, nepagrįstai vadovaujasi vien proporcingumo principu, kuris kaip išimtinis konfiskavimo netaikymo pagrindas numatytas BK 72 straipsnyje. Tuo tarpu, šiuo atveju taikytinos BK 67 straipsnio nuostatos.

3.8. Minėtos įstatymų nuostatos ir teismų jurisprudencija patvirtina tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje H. V. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu, teismui, vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi, priėmus sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti laiduotojos L. V. atsakomybei, nustatant 2 metų laidavimo terminą, o baudžiamąją bylą nutraukti, teismas turėjo teisę spręsti klausimą dėl turto konfiskavimo taikymo ar netaikymo. Teismas, įgyvendindamas šią diskrecinę teisę, priėmė sprendimą turto konfiskavimo netaikyti.

3.9. Priimdamas sprendimą netaikyti H. V. turto konfiskavimo teismas nurodė, jog automobilio konfiskavimas sukels neproporcingus praradimus ne tik kaltininkui, bet ir jo šeimos nariams, todėl transporto priemonės konfiskavimas netaikomas. Manoma, kad visuma bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių pagrindžia minėtą teismo sprendimą.

3.10. Teismas priimdamas nuosprendį konstatavo, kad iš byloje esančių kaltinamąjį H. V. charakterizuojančių duomenų – UAB „V.“ charakteristikos matyti, kad H. V. charakterizuojamas teigiamai, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, taip pat IKNR išrašo matyti, kad kaltinamasis neteistas. Atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę , nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, teismas atleido kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

3.11. Teismas taip pat nuosprendyje nurodė, kad nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis vairavo automobilį, kuris yra padidinto pavojaus šaltinis, kai jam nustatytas vidutinis (1,95 prom.) neblaivumas. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise kaltinamajam yra būtinas, kad būtų užkirstas kelias naujų analogiškų nusikalstamų veikų darymui. Todėl, vadovaujantis BK 68 straipsniu bei įvertinus kaltinamojo neblaivumo laipsnį nusikalstamos veikos padarymo metu, bei minėtas nusikaltimo padarymo aplinkybes, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas skirtinas mažesnis už vidurkį, t. y. 1 metams 6 mėnesiams. Įvertinęs tai, kad neblaivūs asmenys, vairuojantys transporto priemonę, kelia ypač didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir aplinkinių asmenų bei savo sveikatai, gyvybei ir turtui, teismas nutarė, kad kaltinamajam tikslinga taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1 000 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

3.12. Nesutinkama su apelianto argumentu, kad H. V. atsakomybę lengvinančios ir teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės jau buvo įvertintos jo atžvilgiu taikant BK 40 straipsnyje numatytą atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (taip pat ir dėl užstato netaikymo), todėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo klausimo išsprendimui nėra reikšmingos. Tokia išvada prieštarauja teismų jurisprudencijai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123-788/2022; 2021 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021 ir kt.).

3.13. Nepagrįstas apelianto tvirtinimas, kad H. V. teismo nuosprendžiu nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, o paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės savo pobūdžiu iš esmės atitinka administracinio nusižengimo pasekmes ir šioje konkrečioje situacijoje nėra pakankamos siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje.

3.14. Pažymima, kad turto – automobilio, kainuojančio 7 440 Eur, kuris yra bendra sutuoktinių nuosavybė, konfiskavimas neabejotinai sudarytų didžiulius materialinius nuostolius šeimai. H. V. vidutiniškai uždirba apie 800 Eur, dar mažiau jo sutuoktinė L. V. – vidutiniškai apie 600 Eur. Dėl pritaikytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemonę, jis turi išlaidų važiuojant į darbą. Net ir nekonfiskavus (ar konfiskavus) automobilio, jis privalės sumokėti paimto automobilio saugojimo išlaidas, kurios šiuo metu sudaro 490,78 Eur. Dėl bylos nagrinėjimo jis turėjo išlaidų apmokėdamas už gynybą advokatui. Pagal teismo nuosprendį jis turės sumokėti 1 000 Eur. įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Jis pilnai padengė nukentėjusiems padarytą turtinę žalą. Šios aplinkybės ir patirtas didžiulis stresas, gėda dėl padarytos nusikalstamos veikos leidžia daryti išvadą, kad H. V. dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė neigiamų tiek turtinių, tiek neturtinių padarinių, sudarančių pagrindą manyti, kad pirmosios instancijos teismo taikomomis poveikio priemonėmis iš esmės užtikrinama teisės pažeidimų prevencija.

3.15. Pažymima ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas „Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalgoje” taip pat konstatavo, kad per turto konfiskavimo institutą į baudžiamosios teisės reguliavimo sferą įtraukiami asmenys, tarp kurių ir valstybės nesusiklosto baudžiamieji teisiniai santykiai dėl nusikalstamos veikos padarymo. Nepaisant to, kad tokie asmenys nėra kaltinami nusikalstamos veikos padarymu, konfiskuojant turtą ribojama teisė į nuosavybę, todėl jiems turi būti suteikiamos tinkamos procesinės garantijos. Pagal galiojančias BPK nuostatas trečiasis asmuo, iš kurio gali būti konfiskuojamas turtas, iš esmės neturi aiškaus procesinio statuso ikiteisminio tyrimo stadijoje ir proceso pirmosios instancijos teisme metu. Tačiau sprendžiant turto konfiskavimo klausimą turi būti imamasi visų priemonių siekiant garantuoti tokio asmens teisių apsaugą: nustatomos reikšmingos aplinkybės, asmeniui suteikiama galimybė išdėstyti savo poziciją, pateikti atitinkamus argumentus ir pan. Išsprendus turto konfiskavimo klausimą pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, asmuo, kurio turtas ar jo vertę atitinkanti pinigų suma konfiskuoti, turi teisę apskųsti nuosprendį dėl šio sprendimo apeliacine tvarka (BPK 312 straipsnio 4 dalis). Toks asmuo taip pat turi teisę paduoti kasacinį skundą (BPK 367 straipsnio 1 dalis). Tokios praktikos turi būti laikomasi ir teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo atveju (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1N-97/2012).

3.16. Šiuo atveju, konfiskuojant iš H. V. turtą, neabejotinai paliečiami ir jo sutuoktinės, turto bendrasavininkės, turtiniai interesai, jos nuosavybės teisės.

3.17. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl turto konfiskavimo kaip poveikio priemonės taikymo atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą H. V., įvertino visas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, taip pat nustatė būtiną sąlygą atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Nebuvo suabejota, kad H. V. padaryta veika yra atsitiktinio pobūdžio ir kad galima tikėti, jog šis būdamas neblaivus nebevairuos. Konstatavus, kad H. V. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nėra pagrindo teigti, jog transporto priemonės palikimas savininko dispozicijai kels pavojų visuomenei, tuo labiau, kad teisė vairuoti transporto priemonę teismo nuosprendžiu iš H. V. atimta. Pažymima, kad H. V. dėl nustatyto peties sąnario sausgyslės plyšimo būtina operacija, kas taip pat patvirtina jo ribotą galimybę naudotis transporto priemone. Išvardytos aplinkybės ir teismo įsitikinimas, kad asmuo daugiau nenusikals, šioje byloje yra svarbus kriterijus, rodantis prevencinio poveikio tikslo pasiekimą be nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo.

3.18. H. V. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, gerai charakterizuojamas darbovietėje, gyvena santuokoje, augina nepilnametę dukrą V. V., rūpinasi neįgalia motina S. V., dirba, gauna darbines pajamas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pilnai atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, duomenų apie jo gydymą psichiatrijos ar priklausomybės ligų įstaigose byloje nėra.

3.19. Manoma, kad atleidžiant H. V. nuo atsakomybės pagal laidavimą, pirmosios instancijos teismo jam parinktos baudžiamojo poveikio priemonės (draudimas naudotis specialiąja teise bei įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą) atitinka pusiausvyrą tarp asmeninių kaltininko interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei teismų praktiką tokios kategorijos bylose.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras prašė tenkinti apeliacinį skundą, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo H. V. ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Dainiaus Dambrausko apeliacinis skundas tenkinamas

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuspręsta atlikti dalinį įrodymų tyrimą, kurio metu išvardinti prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikti dokumentai: pranešimas, ambulatorinio apsislankymo aprašymas, radiologinio tyrimo vertinimas, medicinos dokumentų išrašas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

7. Kaip nustatyta byloje, H. V. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, jam paskiriant dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones ir įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokuroras neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių, veikos kvalifikavimo, taip pat sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis dėl H. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau prokuroras mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dalyje dėl sprendimo nekonfiskuoti H. V. priklausančio automobilio kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės.

8. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. balandžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104-1073/2019).

9. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemones gali būti skiriamos ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi, tačiau baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pagal susiformavusią teismų praktiką atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šios kategorijos bylose (dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje) paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, derinant ją su turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone (priemonėmis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019).

10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą bei skundžiamą nuosprendį, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą bei apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje aplinkybės reikšmingos turto konfiskavimo tikslingumui bei proporcingumo klausimams išspręsti nėra tinkamai įvertintos, dėl ko teismas, nuspręsdamas nekonfiskuoti H. V. priklausančios aktualios transporto priemonės netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

11. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimas pagal teismų praktiką paliekamas teismo nuožiūrai. Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-250-976/2020).

12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad H. V. vairavo transporto priemonę – automobilį VOLVO XC70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas 1,95 promilių neblaivumas. Byloje nustatyta, kad minimas automobilis nuosavybes teise priklauso pačiam H. V. ir pagal BK 72 straipsnio 2 dalį atitinka konfiskuotino turto sampratą. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo kontekste skundžiamame nuosprendyje akcentavo tai, kad minėtas automobilis yra bendras sutuoktinių turtas, kurio vidutinė kaina Lietuvoje VšĮ „Emprekis“ duomenimis su PVM yra 7 440 Eur. Nors pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pažymėta, kad sutuoktinių turto bendrumas nėra kliūtis konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę (BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punktas), tačiau apylinkės teismo vertinimu šiuo atveju automobilio konfiskavimas sukeltų neproporcingus praradimus ne tik kaltininkui, bet ir jo šeimos nariams. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos apylinkės teismo išvados byloje esantys duomenys nepagrindžia, automobilis VOLVO XC70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nekonfiskuotas nepagrįstai. Nors skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, susijusios su H. V. asmenybe, jo turtine padėtimi bei pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės leido teismui taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau tai visiškai nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, be kita ko, atsižvelgiant į automobilio vertę, kuri nelaikytina neproporcingai didele, bei tai, kad automobilis yra sutuoktinių bendras turtas, susidariusi situacija yra tokia, dėl kurios kaltininkui priklausančio konfiskuotino turto, t. y. nusikalstamos veikos priemonės (automobilio VOLCO XC70), konfiskavimas būtų netikslingas ir neproporcingas. Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, asmens asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-648/2019).

13. Kaip nustatyta byloje, H. V. yra darbingo amžiaus, tiek jis, tiek jo sutuoktinė yra dirbantys asmenys, todėl teigti, kad jo materialinė padėtis ypatingai sunki, nėra pagrindo. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato. Kaip minėta, nustatyta jo vairuoto automobilio vertė yra 7 440 Eur su PVM (1 t., b. l. 43). Nenustatyta, kad iš jo konfiskuojant automobilį, nebūtų įmanoma užtikrinti būtiniausių jo poreikių ir jis patirtų akivaizdžiai neproporcingas, neigiamas materialines pasekmes. Taigi tai, jog H. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimo institutą, kad jis dirbantis, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, išlaiko nepilnametę dukrą, jo mama yra serganti, savaime nesudaro pagrindo automobilio konfiskavimą laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir dėl to galinčias kilti neigiamas pasekmes, už kurias yra atsakingas tik jis pats.

14. Sprendžiant transporto priemonės konfiskavimo klausimą, būtina įvertinti ne tik atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens asmenybę apibūdinančius duomenis, bet ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. kovo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-676/2019). Kaip minėta, H. V. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,95 promilės girtumas (antru pūtimu nustatytas 2,07 promilių girtumas). Liudytoja L. Z. nurodė, kad ji gavusi žinutę, kad daugiabučio namo kieme automobilis kliudė jos transporto priemonę ir bandė šalintis. Liudytoja išėjusi į kiemą pamatė stovintį minėtą automobilį VOLVO XC70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo su užvestu varikliu, o jo viduje vairuotojo vietoje sėdėjo vyras. Jis bandė lėtai važiuoti, o liudytoja pribėgusi pastukseno į automobilio langą, tačiau vyras nekreipė į tai dėmesio. Tada L. Z. atidarė duris ir jis (vairuotojas) bandė jas traukti atgal ir užsidaryti, bet liudytoja neleido jam to padaryti. Liudytojai pasakius, kad šis atsitrenkė į jos automobilį, vyriškis tada jau užgesino variklį, išlipo ir ėjo apžiūrėti, kur apgadintas automobilis, tačiau greitai apžiūrėjęs apsisuko, nuėjo link savo automobilio ir skambino nežinomam liudytojai asmeniui, kad šis atvažiuotų jo pasiimti. Prieš atvykstant policijai, vyras, kai atvyko jo sūnus, atsisėdo į keleivio vietą, o sūnus į vairuotojo ir bandė išvažiuoti, tačiau liudytoja jiems neleido to padaryti bei teigė, kad jau iškviesta policija ir jiems reikia laukti, kol jie atvyks. Policijos pareigūnams atvykus, jie atlikinėjo įvykio vietoje asmenų apklausas, tarp kurių buvo apklaustas H. V., kuris, pasak pareigūnų, nieko negalėjo paaiškinti. Pareigūnams apžiūrėjus įvykio vietą, pastebėjo, kad be liudytojos L. Z. apgadinto automobilio, aptiko kitą apgadintą transporto priemonę „MITSUBISHI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje sulaikytas vairuotojas H. V. pradėjo elgtis agresyviai, trankėsi tarnybiniame automobilyje, todėl jam buvo uždėtos spec. priemonės – antrankiai (1 t., b. l. 48). Akivaizdu, kad tokie H. V. veiksmai sukėlė pavojų kitų asmenų turtui. H. V. veiksmai liudytojai priėjus prie jo automobilio rodo, jog jis buvo abejingas savo padarytai veikai, vairuoti automobilį H. V. nusprendė nepaisydamas to, kad buvo išgėręs alkoholio. H. V. nurodytos gyvenimo aplinkybės niekaip nepateisina jo vairavimo būnant neblaiviam ir neduoda pagrindo teigti, jog jo veika dėl to buvo mažiau pavojinga, priešingai, H. V. veiksmai rodo jo neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią tvarką, į savo paties bei kitų asmenų saugumą bei įstatymo leidėjo įtvirtintą draudimą vairuoti neblaiviam.

15. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybę, kad H. V. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, darytina išvada, kad sprendimas taikyti baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir turto konfiskavimą laikytinas tinkamu siekiant prevencinių tikslų įgyvendinimui, nelaikytinas pertekliniu ar neproporcingu. Būtent BK 41 straipsnio 2 dalies kontekste nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį kitiems likusiems nusikalsti asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-719/2022). Išimtis iš šios taisyklės nustatyta BK 72 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

16. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog konfiskuotinas turtas būtų paslėptas, suvartotas, priklausytų tretiesiems asmenims ar dėl kitų priežasčių nebūtų galima jo konfiskuoti. Nesant objektyvių priežasčių, ribojančių galimybę konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę ir automobilį paliekant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, nebuvo atsižvelgta į turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės tikslus – atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, prevencinį siekį. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netaikydamas BK 72 straipsnio nuostatų, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju neprieštarauja teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams bei dera su kitomis H. V. paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis: uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios taikymo terminas – 1 metai ir 6 mėnesiai nustatytas artimas minimaliam įstatyme numatytam laikotarpiui (BK 68 straipsnio 2 dalis) ir įpareigojimas sumokėti 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios paskirta suma yra artima minimaliai įstatyme numatytai sumai (BK 71 straipsnio 1 dalis), ją atliekant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, prokuroro skundas tenkinamas, H. V. priklausanti transporto priemonė – automobilis VOLVO XC70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 72 straipsnį, dėl ko yra realus teisinis pagrindas sutikti su pateiktu apeliaciniu skundu, dėl ko Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. birželio 1 d. nuosprendis yra keičiamas dalyje dėl BK 72 straipsnio taikymo, o automobilio VOLVO XC70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas galioti iki nuosprendžio dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Dainiaus Dambrausko apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. birželio 1 d. nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo ir laikino nuosavybės teisės apribojimo:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, H. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio VOLVO XC70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui VOLVO XC70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalyje dėl šios transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo, o konfiskavus transporto priemonę – panaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.