- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-07-22
- Bylos Nr.
- 1-1483-1034/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- R. R.
- Civilinis ieškovas
- J. Z.
- Civilinis atsakovas
- AB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Nerijus Plėdys, Augustinas Vaičiūnas
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. Z. (J. Z.), jo atstovams advokatams Nerijui Plėdžiui, Agatai Staševskajai,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, pensininkė, anksčiau neteista, gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. R., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: ji 2019 m. liepos 1 d., apie 14.14 val., (duomenys neskelbtini), vairuojamu jai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš ties (duomenys neskelbtini) pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) (prekybos centras „(duomenys neskelbtini)“) esančios automobilių stovėjimo aikštelės išvažiuodama į vienos eismo krypties dviejų eismo juostų kelią, jungiantį aikštelę su (duomenys neskelbtini) sankryža, pažeidė Kelių eismo taisyklių 102 punkto reikalavimus, numatančius, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, tai yra, sudarydama kliūtį nepraleido kelio antra eismo juosta jos judėjimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos kryptimi važiavusio J. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), vairuojamo motociklo „Honda VFR800“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė, dėl ko J. Z. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o taip pat apgadintos susidūrusios transporto priemonės.
Šiais savo veiksmais R. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji R. R. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad išvažinėdama iš automobilių stovėjimo aikštelės prie PC (duomenys neskelbtini), išsukdama į kairę pusę, prieš tai stabtelėjo, pasižiūrėjo kairėje ir dešinėje pusėje matė važiuojantį automobilį, tačiau jis buvo toli, padarė posūkį į kairę pusę, išgirdo trinktelėjimą ir pamatė, kad žmogus krenta. Sustabdė automobilį, nuėjo prie vairuotojo, pamatė, kad jam perpjauta koja. Telefoną turėjo rankoje, skambino į greitąją pagalbą, bet priėjusi moteris pasakė, kad jau iškvietė greitąją ir policiją. Vėliau ji parašė paaiškinimą ir nuvažiavo į greitosios pagalbos ligoninę, ten jai atsisakė suteikti informaciją apie nukentėjusįjį. Mano kad nukentėjusiojo pareikštas ieškinys labai didelis, yra pensininkė, sutuoktinis irgi nedirba, pensijos nėra didelės ir sumos yra labai didelės, todėl palieka spręsti teismui. Prašo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti vyrui. Gyvena su vyru jau 45 metus, turi tik vienas kitą, jis yra artimiausias žmogus, pamoko ją, vyras yra jai autoritetas. Gailisi ir išgyvena dėl šio įvykio.
Teisiamojo posėdžio metu laiduotojas R. R. parodė, kad kaltinamoji yra jo sutuoktinė, prašo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Administracine tvarka per pastaruosius metus nėra baustas. Neigiamai žiūri į tai, ką padarė žmona, ji neatsargiai važiavo. Jis dirba, pajamos apie 700-800 eurų. Ateityje žmonai duos patarimus, kaip nedaryti nusižengimų, kaip atsakingai žiūrėti. Turi galimybę daryti įtaką sutuoktinei.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis J. Z. parodė, kad prašo priteisti 10000 Eur neturtinės žalos. Paaiškino, kad buvo daug išgyvenimų, tris valandas pragulėjo ligoninės koridoriuje, kol jį priėmė. Vienas augina mažametę dukrą, kuri kiekvienais metais taupo pinigus ir važiuoja atostogauti, bet praeitais metais ši niekur neišvyko, nes prižiūrėjo jį. Dabar jaučia baimę vairuoti motociklą, po tos dienos motociklo nebevairuoja, pusantro mėnesio buvo nedarbingas. Taip pat nevaikšto su šortais dėl rando ant kojos. Nesidomėjo dėl rando pašalinimo, neturi tiek pinigų. Po eismo įvykio vartojo vaistus nuo skausmo, nuo nemigos, visi vaistai buvo receptiniai. Vaistus vartojo pusantro mėnesio, nes žaizda pūliavo, plovė, reikėjo pirkti visokius tepalus, bintus, šiai dienai jokių vaistų nevartoja. Be to, skundėsi depresija ir nerimu, ėjo pas psichiatrą, psichologą, taip pat dar išliko čiurnos skausmas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji R. R. parodė, kad 2019 m. liepos 1 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki 20 km/h greičiu važiavo ties prekybos centru „(duomenys neskelbtini)“ (adresu: (duomenys neskelbtini)) esančia automobilių stovėjimo aikštele. Dvyliktu numeriu paženklintu aikštelės taku važiavo link vienos eismo krypties kelio, jungiančio automobilių stovėjimo aikštelę su (duomenys neskelbtini) sankryža. Įvažiavusi į minėtą kelią, ji ketino sukti į kairę ir judėti link sankryžos. Priartėjusi prie kelio ji pristabdė savo automobilį, t. y. sumažino jo važiavimo greitį, ir pasižiūrėjo į dešinę pusę. Norėjo įsitikinti, kad jai iš dešinės pusės keliu nevažiuoja transporto priemonės, kurioms ji turėtų duoti kelią. Nepastebėjusi kelyje jokių transporto priemonių, ji pradėjo įvažinėti į kelią. Sukdama į kairę įvažinėjo į antrąją kelio eismo juostą. Jos vairuotam automobiliui jau įvažiavus į kelią, tačiau dar nepabaigus kairio posūkio manevro, į jos automobilio priekinį dešinį kampą atsitrenkė keliu jai iš dešinės pusės važiavęs motociklas. Iš karto po eismo įvykio ji priėjo prie motociklo vairuotojo. Siekdama suteikti pagalbą, ji skambino į greitąją medicinos pagalbą. Policijai, kiek pamena, paskambino praeivis. Tos pačios dienos vakarą, apie 18.00 val., ji nuvyko į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę, į kurią, kiek jai buvo žinoma, buvo pristatytas motociklo vairuotojas. Nors norėjo betarpiškai atsiprašyti nukentėjusiojo ir pasiteirauti, ar gali kuo padėti, tačiau jai apie jį nebuvo suteikta jokios informacijos. Dėl savo veiksmų ir sukeltų pasekmių nuoširdžiai gailisi, labai išgyvena dėl įvykio. Nuoširdžiai atsiprašo nukentėjusiojo. Apie eismo įvykį pranešė draudimo bendrovei, apdraudusiai jos, kaip vairuotojos, civilinę atsakomybę. Draudimo bendrovės atstovai ją informavo, kad žalos atlyginimo klausimas dar sprendžiamas (1 t., b. l. 127-129).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. Z. parodė, kad 2019 m. liepos 1 d., apie 14.15 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas motociklą „Honda VFR800“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ esančiu keliu link (duomenys neskelbtini) sankryžos. Važiavo kairiąja eismo juosta. Važiuodamas stebėjo kelią ir į spidometrą nežiūrėjo. Jo manymu jis važiavo apie 20 km/h greičiu. Žinojo, kad toje kelio vietoje yra greitį ribojantis kelio ženklas, todėl važiavo negreitai. Oro sąlygos buvo geros, be kritulių. Važiuojant link sankryžos pro jam iš kairės eilėse priparkuotus automobilius, jis staiga pajuto smūgį. Kas vyko iškart po to, jis tiksliai nurodyti negali, neprisimena. Pamena, kad pradėjus suvokti, kas įvyko, jis suprato gulintis ant asfaltuotos kelio dangos. Prie jo iš karto susirinko daug žmonių, kurie juo rūpinosi. Policijos pareigūnus ir medikus į įvykio vietą iškvietė paskui jį važiavusio automobilio vairuotoja. Jį partrenkusio automobilio „Honda CR-V“ vairuotoja prie jo net nebuvo priėjusi. Tik jau atvykus policijos pareigūnams, jis girdėjo pastarąją rėkiant, kad esą ji nekalta. Atvykusių medikų buvo pristatytas į ligoninę (1 t., b. l. 85-88).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad J. Z. eismo įvykio metu patyrė plėštinę žaizdą (10x7 cm dydžio) kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, kuri gydymo eigoje komplikavosi supūliavimu (dėl ko gydymas užtruko ilgiau nei 10 dienų). Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 79).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. O. parodė, kad 2019 m. liepos 1 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuojamu automobiliu „Toyota Yaris“ važiavo prekybos centro "(duomenys neskelbtini) " teritorijos keliu link (duomenys neskelbtini) sankryžos. Link sankryžos važiavo nuo galinės automobilių parkavimosi aikštelės, esančios už parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Minėtos eismo krypties kelią sudarė dvi eismo juostos. Ji važiavo dešiniąja eismo juosta. Važiavo apie 30-40 km/h greičiu. Buvo geros oro sąlygos. Jos eismo juostoje, priekyje jos, kitos transporto priemonės nevažiavo. Ar tuo metu važiavo kokios nors transporto priemonės gretima kairiąja tos pačios krypties eismo juosta, ji tiksliai pasakyti negali. Motociklą, važiavusį kairiąja juosta šiek tiek priekyje jos automobilio, ji pastebėjo tik prieš pat jam susidūrus su visureigiu. Jai atrodo, kad prieš susidūrimą motociklas važiavo panašiu kaip ir ji greičiu, nors tiksliai šios aplinkybės nurodyti negali. Tiesiog vienu metu atkreipė dėmesį į priekyje važiavusį motociklą, o jau už kelių sekundžių pamatė, kaip iš kairėje pusėje esančių automobilių parkavimuisi skirtų eilių išvažiuoja visureigis. Užkirsdamas kelią, visureigis išvažiavo tiesiai prieš motociklą. Iškart po to motociklas trenkėsi į visureigio priekinės dalies dešinę pusę. Pamatyti vaizdai jai sukėlė šoką, ji labai išsigando. Sustabdžiusi savo automobilį, ji išlipo ir norėjo prieiti prie motociklo vairuotojo. Ją nustebino, kad prie visureigio stovinti vairuotoja niekam neskambino pranešti apie eismo įvykį ir sužalotą motociklo vairuotoją. Dėl minėtos priežasties jį grįžo į savo automobilį ir telefonu apie įvykį pranešė bendrajam pagalbos centrui, informavo, kad nukentėjusiam reikia medikų pagalbos. Pirmiems į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams nurodė savo duomenis ir iš įvykio vietos išvažiavo (1 t., b. l. 95-97).
Eismo įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad eismo įvykis kilo (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), pastato esančioje teritorijoje, apimančioje tarp minėto pastato ir (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies esančią automobilių stovėjimo aikštelę ir ties ja besitęsiantį asfaltuotą kelią, jungiantį aikštelę su (duomenys neskelbtini) sankryža. Minėtą kelią sudaro dvi apie 3,2-3,5 m pločio eismo juostos. Pagal kelio ženklus, šiuo keliu nustatytas vienos krypties eismas link (duomenys neskelbtini) sankryžos (nuo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pusės). Pagal kelio ženklus, leistinas maksimalus greitis šiuo keliu 20 km/h. Iš automobilių aikštelės į kelią galima išvažiuoti ties kiekviena automobilių stovėjimui skirtų vietų eile esančiais apie 6 m pločio išvažiavimais. Ties kiekvieno išvažiavimo iš aikštelės pabaiga, ties jo susikirtimo su kelio važiuojamąją dalimi vieta yra eismo režimą/tvarką nustatantis horizontalus kelio ženklinimas Nr. 1.12. (iš trikampių sudaryta linija), nurodantis, kad iš aikštelės į kelią įvažiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir duoti kelią kertamu keliu važiuojančioms transporto priemonėms. Eismo įvykis, t. y. transporto priemonių susidūrimas, įvyko aptariamame kelyje, kelio ilgio atžvilgiu – jo atkarpoje ties 13-a – 12-a aikštelėje esančiomis automobilių stovėjimui skirtų vietų eilėmis. R. R. eismo įvykio metu vairuotas automobilis „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo kelio antroje eismo juostoje, išilgai kelio ašinei linijai, priekine dalimi nukreiptas eismo kryptimi link (duomenys neskelbtini) sankryžos. Kelio ilgio atžvilgiu, automobilis stovėjo tarp 13-os ir 12-os aikštelėje esančių automobilių stovėjimui skirtų vietų eilių (tarpe tarp išvažiavimų iš šių eilių į kelią), apie 4,5 m atstumu už išvažiavimo į kelią iš 13-os eilės tolimesniojo krašto (žiūrint eismo kryptimi link (duomenys neskelbtini) sankryžos). Ant važiuojamosios dalies, toje pačioje eismo juostoje, apie 2 m atstumu prieš automobilio galinę dalį (žiūrint eismo kryptimi link (duomenys neskelbtini) sankryžos) gulėjo nulūžęs priekinis automobilio bamperis. J. Z. eismo įvykio metu vairuotas motociklas „Honda VFR800“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po įvykio gulėjo kelio antroje eismo juostoje, kelio ilgio atžvilgiu – apie 17 m atstumu už toje pačioje eismo juostoje stovinčio automobilio (žiūrint eismo kryptimi link (duomenys neskelbtini) sankryžos). Ant ties kelio važiuojamosios dalies dešiniuoju (tuo pačiu – pirmos eismo juostos dešiniuoju) kraštu esančio atitvaro, kelio ilgio atžvilgiu – esančio tarpe tarp automobilio ir motociklo buvimo vietų, buvo rasta įbrėžimų. Ties atitvaru, nurodytoje vietoje, buvo rasta išilgai kelio ašinei linijai besitęsianti apie 9,7 m ilgio tikėtina motociklo ratų padangų palikta slydimo žymė (1 t., b. l. 11-15, 17-19).
Transporto priemonių apžiūros metu nustatyta, kad 2019 m. liepos 1 d., eismo įvykio metu susidūrusios transporto priemonės buvo apgadintos. 1. R. R. eismo įvykio metu vairuoto automobilio „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas – R. R.; privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draustas draudimo bendrovėje AB „(duomenys neskelbtini)“) pagrindiniai apgadinimai lokalizavosi transporto priemonės priekinėje dalyje, t. y. priekinis bamperis ir priekinis dešinės pusės sparnas (1 t., b. l. 29, 35). 2. J. Z. eismo įvykio metu vairuoto motociklo „Honda VFR800“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindiniai apgadinimai lokalizavosi transporto priemonės priekinėje dalyje, t. y. priekinis sparnas, priekiniai posūkių žibintai, šoniniai galinio vaizdo veidrodžiai, vairo rankena, priekinės ir abiejų šonų plastikinės apdailos dalys (1 t., b. l. 20-21, 35).
Ikiteisminio tyrimo metu buvo išreikalautas ir prie bylos medžiagos prijungtas tyrimui reikšmingas prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) vaizdo stebėjimo kamera nufilmuoto vaizdo įrašas (kuriame užfiksuotos pagrindinės eismo įvykio aplinkybės). Apžiūros metu peržiūrėjus apie 2 minučių trukmės vaizdo įrašą, nustatyta, kad vaizdo stebėjimo kamera buvo nufilmuota prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) esanti automobilių stovėjimo aikštelė (esanti tarp prekybos centro pastato ir (duomenys neskelbtini)), tiksliau - jos automobilių stovėjimui skirtos eilės (pagal nuorodas, nuo 9 eilės iki 14 eilės), ir ties ja besitęsiantis aikštelę su (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža jungiantis 2 eismo juostų kelias, kuriuo eismas vyksta nuo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pusės link minėtos sankryžos. Vaizdo įraše užfiksuota, kad 14 val. 10 min. 47 s. (kameros laikmačio duomenys) iš 13 eilėje esančios stovėjimo vietos išvažiavo lengvasis automobilis (kaip tyrimo metu nustatyta - „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Po to (14.10.56), automobilis pravažiavimu tarp eilėse stovinčių automobilių privažiavo minėtą kelią, stabtelėjo ir vėl pajudėjo įvažinėdamas į kelią ir sukdamas į kairę. Automobiliui beveik įvažiavus į kelią (14.10.58), jam iš dešinės pusės keliu atvažiavo motociklas (kaip tyrimo metu nustatyta - „Honda VFR800“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), po ko sekė transporto priemonių susidūrimas. Motociklas kontaktavo su automobilio priekinės dalies dešine puse. Po susidūrimo, motociklas atsitrenkė į kelio dešinėje esantį atitvarą, po ko kartu su vairuotoju nukrito. Automobilis po susidūrimo sustojo pilnai įvažiavęs į kelio važiuojamąją dalį. Iš automobilio išlipo vairuotoja, kuri nuėjo prie gulinčio motociklo vairuotojo. Po to, vairuotoja grįžo prie savo automobilio ir lyg jo salone kažko ieškojo. Po to, ji vėl grįžo prie gulinčio motociklo vairuotojo, prie kurio jau buvo priėję daugiau žmonių (1 t., b. l. 99-103).
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1969(19) nustatytas eismo įvykio mechanizmas: automobilio „Honda CR-V“ vairuotoja R. R. išvažinėjo iš automobilių parkavimo aikštelės į kelią ir suko į kairę link (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos. Motociklo „Honda VFR800“ vairuotojas J. Z. važiavo motociklu keliu link (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos automobiliui iš dešinės apie 60 km/h greičiu. Automobilio „Honda CR-V“ vairuotojai įvažiavus į kelio antrąją eismo juostą, kuria judėjo motociklas, ties brūkšnine horizontaliojo kelio ženklinimo linija, skiriančia tos pačios krypties eismo juostas, įvyko transporto priemonių susidūrimas. Automobilis dešinės pusės priekiniu kampu atsitrenkė į motociklo kairiojo šono priekinę dalį. Po susidūrimo motociklas buvo nublokštas į dešinę link kelio atitvarų, į kuriuos atsitrenkęs, nuslydo į priekį ir į kairę. Po susidūrimo motociklas liko gulėti kelio važiuojamosios dalies antroje eismo juostoje. Automobilis po susidūrimo taip pat buvo sustabdytas antroje eismo juostoje, priekine dalimi nukreiptas link motociklo. Specialistas nustatė, kad J. Z., važiuodamas nustatytu apie 60 km/h greičiu, neturėjo techninės galimybės sustabdyti motociklo prieš kliūtį. Važiuodamas įvykio vietoje leistinu maksimaliu 20 km/h greičiu, J. Z. būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu. Atsakydamas į klausimą, kurio iš eismo įvykio dalyvių ir kokie veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, specialistas pateikė išvadą, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio „Honda CR-V“ vairuotojos R. R. veiksmai, pasireiškę tuo, kad išvažinėdama iš automobilių parkavimo aikštelės ji nepraleido kertamuoju keliu jai iš dešinės artėjančio motociklo „Honda VFR800“. Motociklo „Honda VFR800“ vairuotojo J. Z. veiksmai, pasireiškę tuo, kad jis važiavo viršydamas maksimalų leistiną įvykio vietoje greitį, techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir taip pat sąlygojo eismo įvykio kilimą (1 t., b. l. 109-115).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Iš surinktų, aukščiau išdėstytų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, daroma išvada, kad kaltinamoji R. R. padarė nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, t. y. vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: ji 2019 m. liepos 1 d., apie 14.14 val., (duomenys neskelbtini), vairuojamu jai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš ties (duomenys neskelbtini) pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) (prekybos centras „(duomenys neskelbtini)“) esančios automobilių stovėjimo aikštelės išvažiuodama į vienos eismo krypties dviejų eismo juostų kelią, jungiantį aikštelę su (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, pažeidė Kelių eismo taisyklių 102 punkto reikalavimus, numatančius, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, tai yra, sudarydama kliūtį nepraleido kelio antra eismo juosta jos judėjimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos kryptimi važiavusio J. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), vairuojamo motociklo „Honda VFR800“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė, dėl ko J. Z. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o taip pat apgadintos susidūrusios transporto priemonės.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji R. R. savo kaltę pripažino ir parodė, kad išvažinėdama iš automobilių stovėjimo aikštelės prie PC (duomenys neskelbtini), išsukdama į kairę pusę, prieš tai stabtelėjo, pasižiūrėjo kairėje ir dešinėje pusėje matė važiuojantį automobilį, tačiau jis buvo toli, padarė posūkį į kairę pusę, išgirdo trinktelėjimą ir pamatė, kad žmogus krenta. Sustabdė automobilį, nuėjo prie vairuotojo, pamatė, kad jam perpjauta koja. Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais: nukentėjusiojo J. Z., liudytojos J. O. parodymais, specialistų išvadomis, eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, vaizdo įrašu bei kitais byloje surinktais įrodymais.
Teismas, remdamasis išvardintų nuoseklių ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma konstatuoja, kad kaltinamosios R. R. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)
Kaltinamosios R. R. sutuoktinis R. R. teismui pateikė prašymą atleisti R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jo atsakomybėn be užstato.
BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamoji R. R. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytas formalias sąlygas, nes jos padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių, šį nusikaltimą ji padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi. Teismui pateikti duomenys, kad dalį nusikalstama veika padarytos žalos nukentėjusiajam (pervedant pinigus į teismo depozitinę sąskaitą) atlygino pati kaltinamoji. Be to, kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu įsipareigojo atlyginti papildomą žalą, jeigu tokia būtų nustatyta. Kaltinamoji yra nedirbanti, pensininkė, nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, anksčiau neteista, bausta administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi. Nustatyta, kad eismo įvykio metu R. R. buvo blaivi, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad būtų viršijusi leistiną greitį. Būtent padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio ir pavojingumo įvertinimas bei kaltinamosios asmenybės (aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, pensininkė, neteista, charakterizuojama teigiamai) vertinimas sudaro pagrindą teismui manyti, kad ateityje R. R. nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kita baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Teisiamajame posėdyje laiduotoju apklaustas R. R. paaiškino, kad kaltinamoji yra jo sutuoktinė, Neigiamai žiūri į tai, ką padarė žmona, neatsargiai važiavo. Jis dirba, pajamos apie 700-800 eurų. Ateityje žmonai duos patarimus, kaip nedaryti nusižengimų, kaip atsakingai žiūrėti, turi galimybę daryti įtaką sutuoktinei. Teismas nustatė, kad R. R. neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis. Laiduotojo asmenybė yra teigiama, jis yra kritiškas dėl kaltinamosios įvykdytos nusikalstamos veikos, jo vertybinė orientacija pozityvi, charakterizuojamas teigiamai. Laiduotojas taip pat nurodė, kad R. R. jo klauso, tarp jų yra glaudus ryšys, yra ilgą laiką susituokę. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje laiduotojo charakteristika, jo bei kaltinamosios tarpusavio santykių pobūdis leidžia daryti išvadą, kad R. R. yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai R. R.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatyti visi BK 40 straipsnyje numatyti pagrindai ir sąlygos, todėl kaltinamoji R. R. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją pagal laidavimą R. R.. Laidavimas taikytinas be užstato 1 metų 6 mėnesių terminui.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kardomųjų priemonių
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-366/2008; 2014 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121/2014). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Atsižvelgiant į tai, kad R. R. nagrinėjamu atveju buvo blaivi, padarė neatsargų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, pensininkė, charakterizuojama teigiamai, neteista, bausta administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, prokurorui nesiūlant skirti minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo skirti R. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Be to, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji anksčiau neteista, viso proceso metu kaltę pripažino ir išreiškė gailestį dėl padarytos nusikalstamos veikos ir ja sukeltų pasekmių, kaltinamajai R. R. neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Kaltinamajai R. R. kardomoji priemonė nepaskirta ir neskirtina.
Dėl civilinio ieškinio ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. Z. civiliniu ieškiniu prašo iš AB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 83,36 Eur turtinės žalos atlyginimo, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, medicinos ekspertui sumokėtus 200 Eur, siekiant nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą, ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 176-180).
Civilinis atsakovas AB „(duomenys neskelbtini)“ su ieškinyje išdėstytais reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytais motyvais (2 t., b. l. 20-24).
Teismas pažymi, kad pagal BPK 109 straipsnį asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturinės žalos turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Baudžiamojoje byloje gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltininkas, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys.
Civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis J. Z. grindžia šiomis išlaidomis: išlaidos už vaistus bei tvarsčius – 83,36 Eur, išlaidos medicinos ekspertui – 200 Eur. Teismo vertinimu, tikslinga priteisti nukentėjusiojo prašomą turtinę žalą, nes ji yra susijusi su eismo įvykiu ir tinkamai pagrįsta dokumentais.
Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Tokiu būdu teismas nukentėjusiojo J. Z. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkina visiškai ir priteisia iš civilinio atsakovo – AB „(duomenys neskelbtini)“ 283,36 Eur (200 Eur + 83,36 Eur) turtinei žalai atlyginti.
Kaip jau buvo minėta, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. Z. civiliniu ieškiniu taip pat prašė iš AB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti jam 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje laikoma, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas) padariniais. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jos turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai ar šeiminiams santykiams.
Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamoji padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kaltinamoji nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajam kūno sužalojimus, teismo medicinos specialisto įvertintus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl neabejotinai kaltinamosios veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiojo sveikatai. Byloje nustatyta, jog nuosprendyje aptariamo eismo įvykio metu nukentėjusiajam buvo padaryta plėštinė žaizda kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, kuri gydymo eigoje komplikavosi supūliavimu, dėl ko gydymas užtruko ilgiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 77, 79). Nukentėjusysis pusantro mėnesio buvo nedarbingas. Šie byloje surinkti duomenys neabejotinai leidžia spręsti, kad dėl nusikalstamų kaltinamosios veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Pasekmės nukentėjusiojo fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jam kaltinamosios padaryta nusikalstama veika buvo padaryta neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
Taip pat pastebėtina, kad nors nukentėjusysis neturtinę žalą grindė ir rando ant kojos buvimu, tačiau taip pat pripažino, jog nesidomėjo rando šalinimo perspektyvomis, be to, jokių duomenų apie rando buvimą išvis nepateikė. Teismo vertinimu, toks prašymas yra vertintinas kaip siekis prisiteisti turtinę žalą, o ne – neturtinę (moralinę) žalą. CK 6.249 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Vis tik teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012). Taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios, būtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011, 2K-21-942/2016). Nagrinėjamu atveju, teismas neįžvelgia pagrindo vadovautis šiomis CK nuostatomis ir tokia teismų praktika bei priteisti nukentėjusiajam numatomą ar numanomą žalos dydį. Pažymėtina, kad nukentėjusysis J. Z. ieškinį dėl sumos, reikalingos galimam rando šalinimui, priteisimo gali pateikti teismui civilinio proceso tvarka, kai šią žalą realiai patirs.
Teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajam priteistino neturtinės žalos dydžio, pažymi, jog pagal teismų praktiką už nesunkų sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu priteistinas neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 580 Eur iki 7000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-97/2013, 2K-370/2013, 2K-551/2013, 2K-258/2014, 2K-292/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-331-174/2016). Taigi nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos dydžio suma (10 000 Eur) yra kur kas didesnė nei formuojamoje teismų praktikoje yra priteisiama.
Akcentuotina, jog nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį teismas privalo atsižvelgti ne tik į sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius, tačiau ir į žalą padariusio asmens kaltę, kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamoji nusikaltimą padarė dėl neatsargumo, prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, gailėjosi. Taip pat įvertintina tai, jog Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. vasario 4 d. specialisto išvada, be kita ko, konstatuota, jog motociklo vairuotojo J. Z. veiksmai – važiavo viršydamas maksimalų leistiną įvykio vietoje greitį – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo eismo įvykio kilimą (1 t., b. l. 115).
Taigi teismas, įvertinęs eismo įvykio metu nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą ir pasekmes, sužalojimų pobūdį ir liekamuosius reiškinius, nukentėjusiojo patirtus nepatogumus ir skausmą, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamosios kaltę, turtinę padėtį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, teismų praktiką panašiose bylose sprendžia, jog 3000 Eur suma geriausiai atspindi nukentėjusiojo dėl eismo įvykio patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus. Teismas, vadovaudamasis CK 6.251 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsnio 2, 3 dalimis, 6.254 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, sprendžia, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas iš dalies ir neturtinė žala – 3000 Eur – priteistina iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ (CK 6.245 – 6.249 straipsniai, 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnis).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas, advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos priteistinos būtent iš kaltinamojo, o ne kitų civilinių atsakovų.
Spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiojo J. Z. patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, teismas pažymi, kad nukentėjusiojo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš esmės susijusios su jo pareikštu civiliniu ieškiniu, todėl šiuo atveju aktualios CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimą, 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas.
Teismas, įvertinęs byloje kilusio civilinio ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą (išnagrinėta per du posėdžius, taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas), advokatų nukentėjusiajam suteiktų paslaugų pastovumą ir Rekomendacijose nurodytus dydžius, daro išvadą, kad nukentėjusiojo J. Z. patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 2000 Eur – pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis, todėl priteistinos iš kaltinamosios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
R. R., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojo R. R. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nukentėjusiojo J. Z. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš AB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam J. Z. 283,36 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus trisdešimt šešis euro centus) turtinei žalai atlyginti, 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš R. R. nukentėjusiajam J. Z. 2000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti R. R. į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą jos pervestus 300 Eur (tris šimtus eurų).
R. R. kardomosios priemonės ir baudžiamojo poveikio priemonių neskirti.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui R. R., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.