- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-20
- Bylos Nr.
- AS-859-492/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00764-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Virginija Volskienė (pran.), Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- G. A.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija, T. B., I. D., L. L.-R., M. J. K., R. K., V. M., A. B., A. V., E. S., I. G.-F., L. G., H. R., L. R., D. T., P. K., I. K.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. A. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, T. B., I. D., L. L.-R., M. J. K., R. K., V. M., A. B., A. V., E. S., I. G.-F., L. G., H. R., L. R., D. T., P. K., I. K.).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas G. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. CSPR-15 „Dėl Kadastro tvarkytojo priimtų sprendimų“ (toliau – ir 2025 m. sausio 21 d. sprendimas); 2) panaikinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo (toliau – ir Kadastro tvarkytojas) 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. SPR5-24436 (14.4 E) (toliau – ir 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimas); 3) panaikinti Kadastro tvarkytojo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimą (toliau – ir 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimas) dėl žymos, priimtą padarius įrašą Nekilnojamojo turto kadastre (toliau – ir Kadastras), kaip neatitinkantį Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų bei 2014 m. gegužės 27 d. statinio-gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) ekspertizės akto ir pažeidžiantį pareiškėjo teises.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centras (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į skundą prašė bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Kadastro tvarkytojo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimą nutraukti, o skundo dalį dėl Kadastro tvarkytojo 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimo ir Komisijos 2025 m. sausio 21 d. sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į šiame atsiliepime išdėstytas aplinkybes.
Atsakovas VĮ Registrų centras 2025 m. gruodžio 3 d. pateikė papildomus duomenis ir prašė bylą nutraukti.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. vasario 18 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovui VĮ Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo nutraukė.
Teismas, be kita ko, nustatė, kad Nekilnojamojo turto kadastre gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (reg. įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas), ir butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (reg. įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas Nr. 24), Vilniaus miesto savivaldybei (toliau – ir Savivaldybė) 2014 m. rugsėjo 26 d. prašant 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo įregistruota kadastro žyma „avarinis“ Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio statinio pripažinimo avariniu 2014 m. rugsėjo 16 d. akto Nr. A32-2426/14 (2.9.2.8-AP2) (toliau – ir 2014 m. rugsėjo 16 d. aktas) pagrindu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas VĮ Registrų centrui pateikė 2024 m. lapkričio 21 d. prašymą (VĮ Registrų centro Dokumentų valdymo sistemoje 2024 m. lapkričio 22 d. įregistruotas Nr. GP-123384 (4.52 Mr); Paslaugų apskaitos sistemoje prašymas įregistruotas 2024 m. lapkričio 22 d. Nr. 41951767) (toliau – ir 2024 m. lapkričio 22 d. prašymas) ištaisyti faktinių aplinkybių neatitinkančius ir neteisingus duomenis, įregistruotus Nekilnojamojo turto kadastre ir registre ir panaikinti 2014 m. rugsėjo 16 d. aktą su Vilniaus miesto savivaldybės pasamdyto rangovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Darbasta“ parengta 2014 m. gegužės 27 d. ekspertize ir išvada.
Kadastro tvarkytojas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2024 m. lapkričio 22 d. prašymą, 2024 m. lapkričio 28 d. priėmė sprendimą šį prašymą atmesti, nes nustatė, kad Kadastre kadastro žyma „avarinis“ Namui 2014 m. rugsėjo 30 d. įrašyta pagal Savivaldybės pateiktą 2014 m. rugsėjo 26 d. prašymą ir 2014 m. rugsėjo 16 d. aktą, todėl laikyti šiuos duomenis klaidingais neturi teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija VĮ Registrų centrui 2025 m. balandžio 2 d. pateikė prašymą „Dėl namo avarinės būklės įrašo panaikinimo skubos tvarka per 1 darbo dieną“. Kartu su šiuo prašymu pateikė UAB „Codeco grupė“ eksperto T. S. elektroniniu parašu 2025 m. kovo 20 d. pasirašytą 2025 m. kovo 18 d. parengtą Dalinės statinio ekspertizės aktą Nr. CE-250301 (toliau – ir Ekspertizės aktas), kuriame padaryta išvada, jog „Pastato konstrukcijų būklė yra patenkinama. Laikančiųjų konstrukcijų avarinės būklės požymių pagal STR 1.03.01:2016 nenustatyta, t. y. gyvenamasis namas šiuo metu nėra avarinis.“
Kadastro tvarkytojas, išnagrinėjęs Savivaldybės 2025 m. balandžio 2 d. prašymą, 2025 m. balandžio 4 d. priėmė sprendimą (sprendimas priimtas padarius įrašus Kadastre) pateikto Ekspertizės akto pagrindu Kadastre Namui ir Butui Nr. 24 išregistruoti Kadastre 2014 m. rugsėjo 30 d. įregistruotas kadastro žymas „avarinis“.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo, o tai reiškia, kad administraciniame teisme gali būti sprendžiama ne dėl bet kokios valstybinio administravimo subjekto veiklos ar neveikimo, o tik tokio, kuris atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 1 dalies bei 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.
Teismas vertino, kad tenkinus Savivaldybės 2025 m. balandžio 2 d. prašymą, Namui ir Butui Nr. 24 Kadastre nuo 2025 m. balandžio 4 d. išregistruotos kadastro žymos „avarinis“, todėl nagrinėjamu atveju iš esmės neliko ginčo dalyko, dėl kurio turėtų būti priimtas teismo sprendimas. Be to, pareiškėjas 2025 m. balandžio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleido jam nuosavybės teise priklausiusį butą, (duomenys neskelbtini), kitiems asmenims ir, Registro duomenimis, neturi nuosavybės į patalpas, esančias Name. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad reikalavimo išsprendimas nesukeltų pareiškėjui materialiųjų teisinių pasekmių, t. y. jo turimų teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, jokie įstatymo saugomi jo interesai negalėtų būti apginti, todėl toks procesas būtų beprasmis. Priėjęs prie išvados, kad byloje neliko ginčo dalyko, teismas administracinę bylą nutraukė, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu.
III.
Pareiškėjas G. A. atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 18 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės; 2) jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylą spręstų iš esmės – pripažinti neteisėtais (ex tunc) Kadastro tvarkytojo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimą (įrašą Kadastre) ir 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimą, Komisijos 2025 m. sausio 21 d. sprendimą; nurodyti, kad šių aktų neteisėtumo konstatavimas yra būtina (sąlyga) pareiškėjo teisei kreiptis dėl žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (tolia – ir CK) 6.271 straipsnį. Pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jeigu teismas matytų tai tikslinga visapusiškam faktinių aplinkybių ištyrimui.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą. Pareiškėjas pažymi, kad skundo padavimo momentu (2025 m. vasario 18 d.) ginčo dalykas egzistavo – žyma „avarinis“ galiojo, pareiškėjas buvo savininkas, o vėlesnis žymos panaikinimas (2025 m. balandžio 4 d.) neeliminuoja teismo pareigos įvertinti akto teisėtumą, kai tai yra būtina tolesniam pareiškėjo teisių gynimui. Bylos nutraukimas paneigia pareiškėjo teisę į veiksmingą gynybą (ABTĮ 5 str.), nes neleidžia gauti teismo išvados dėl ginčijamų administracinių aktų teisėtumo, kuri yra būtina sąlyga pareiškėjo galimybei ateityje realizuoti teisę reikalauti žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį. Toks procesinis sprendimas sudaro prielaidas formuotis neteisingai administravimo praktikai, kai viešojo administravimo subjektas, užuot veikęs teisėtai nuo pat pradžių, „sutvarko“ neteisėtą įrašą tik tuomet, kai byla jau nagrinėjama teisme, taip išvengdamas teisminės kontrolės. Šioje byloje žyma „avarinis“ buvo panaikinta tik po to, kai pareiškėjas pateikė skundą teismui, o pažeidimas egzistavo beveik dešimtmetį.
Pareiškėjas nurodo, kad jo teisinis suinteresuotumas neišnyko. Jis (pareiškėjas) kreipėsi į teismą savalaikiai – tada, kai žyma „avarinis“ galiojo, o pareiškėjas buvo nekilnojamojo turto bendraturtis. Vėlesnės aplinkybės, įskaitant žymos panaikinimą tik kilus ginčui ir bendrą bylos nagrinėjimo trukmę, nepriklausė nuo pareiškėjo valios. Todėl pareiškėjas negali būti laikomas praradusiu suinteresuotumą dėl procesinių aplinkybių, kurias sukėlė ne jis, o administravimo subjektų pozicijos kaita ir proceso trukmė. Kitaip vertinant, pareiškėjui būtų taikomi neproporcingi neigiami padariniai už aplinkybes, kurių jis negalėjo kontroliuoti.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis buvo priverstas parduoti turtą vėlesniu metu ir už mažesnę kainą, nes potencialūs pirkėjai, susipažinę su Kadastro įrašu, derėjosi dėl mažesnės kainos arba apskritai atsisakydavo pasiūlymų. Tai patvirtina tęstinį žalos pobūdį, kylantį iš neteisingai ir neteisėtai įrašytos bei ilgą laiką nepašalintos žymos „avarinis“. Taigi, žala pareiškėjui buvo padaryta iki skundo padavimo teismui, ji yra tiesiogiai susijusi su neteisėta žyma ir atsakovo atsisakymu ją panaikinti 2024 m., pareiškėjas neprarado suinteresuotumo ginčyti sprendimus, nes net ir pardavus turtą jam išlieka teisė reikalauti žalos atlyginimo, o vien tik žymos panaikinimas 2025 m. balandžio 4 d. neatkuria padarytos žalos ir negali eliminuoti teisės į teisinę gynybą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat nurodo esminius materialiosios teisės pažeidimus, dėl kurių, jo manymu, yra būtinas Kadastro tvarkytojo sprendimo teisėtumo vertinimas.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.
Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą pažymi, kad juridinio fakto, jog Namas ir Butas Nr. 24 yra avarinis, paviešinimas Registre savaime negali sukelti žalos pareiškėjui, nes tai yra išvestinis veiksmas, kurį nulėmė Kadastro žymos „avarinis“ į Namą ir Butą Nr. 24 atsiradimo pagrindas – 2014 m. rugsėjo 16 d. aktas. Todėl atskirajame skunde dėstomi argumentai, kad pareiškėjas neva patyrė žalą dėl to, jog Kadastre 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo įregistruotos ginčo žymos, yra teisiškai ydingi. Be to, Kadastro tvarkytojas neatsako už 2014 m. rugsėjo 16 d. akto, kuris, anot pareiškėjo, neatitiko faktinės situacijos, teisėtumą ir pagrįstumą. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalis numato, kad Kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad Kadastre kaupiami ir Registre įregistruoto nekilnojamojo daikto duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą. Kadastro tvarkytojui nėra suteikta teisė vertinti pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ginčo žymas VĮ Registrų centras 2025 m. balandžio 4 d. išregistravo Savivaldybės 2025 m. balandžio 2 d. pateikto Ekspertizės akto pagrindu, o ne jas panaikino kaip klaidingai įrašytas Registre. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad VĮ Registrų centras pakeitė savo poziciją, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą, yra visiškai nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 18 d. nutarties, kuria administracinė byla nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jeigu teismas matytų tai tikslinga visapusiškam faktinių aplinkybių ištyrimui.
Pažymėtina, kad atskiriesiems skundams, kurie paprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 153 str. 2 d.), paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju visos esminės bylai reikšmingos aplinkybės yra išdėstytos rašytiniuose procesiniuose dokumentuose, todėl nenustačius būtinumo administracinę bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, šis pareiškėjo prašymas netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų nagrinėjimo komisijos 2025 m. sausio 21 d. sprendimą, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimą (įrašą Registre). Pareiškėjas skunde paaiškino, kad jis yra buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Jam nuosavybės teise priklausančio buto pardavimo metu paaiškėjo, kad Nekilnojamojo turto kadastre pastatui (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Namas) yra įrašyta kadastro žyma „avarinis“. Pareiškėjo teigimu, žyma, dėl kurios visas Namas yra laikomas avariniu, buvo įrašyta nepagrįstai, todėl pareiškėjas, kaip vieno iš butų, esančių Name, savininkas bei Namo bendraturtis, 2024 m. lapkričio 21 d. prašymu reikalavo, kad Kadastro tvarkytojas ištaisytų klaidingus duomenis. Tačiau Kadastro tvarkytojas 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimu jo prašymą atmetė, o Komisija 2025 m. sausio 21 d. sprendimu paliko galioti Kadastro tvarkytojo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimą (įformintą Registro įrašu) ir 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimą, pastarąjį išdėstant nauja redakcija, „ištaisant“ tik esą „netikslų“ Kadastro tvarkytojo 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimo teisinį pagrindą.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kadastro tvarkytojas, išnagrinėjęs Vilniaus miesto savivaldybės 2025 m. balandžio 2 d. prašymą, 2025 m. balandžio 4 d. priėmė sprendimą (sprendimas priimtas padarius įrašus Kadastre) išregistruoti Namui ir Butui Nr. 24 Kadastre 2014 m. rugsėjo 30 d. įregistruotas kadastro žymas „avarinis“. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2025 m. balandžio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleido jam nuosavybės teise priklausiusį butą, (duomenys neskelbtini), kitiems asmenims ir, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, neturi nuosavybės į patalpas, esančias Name. Šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo reikalavimo išsprendimas nesukels jam materialiųjų teisinių pasekmių ir tai yra pagrindas administracinę bylą nutraukti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog administracinė byla nutraukiama pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą tik tais atvejais, kai ginčijamas aktas apskritai negali būti administracinės bylos dalyku, o tuo atveju, jeigu ginčijamas aktas tokiu nelaikytinas, pagrindo nutraukti bylą pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą nėra. Konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigomis, nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialiojo teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-473-442/2021; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-800-756/2021). Todėl išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą, bet negali būti pagrindas nutraukti administracinę bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1328-520/2015; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-800-756/2021; 2022 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2826-789/2021; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-128-624/2022).
Tokia išvada, be kita ko, yra grindžiama ir tuo, kad administracinis teismas, užbaigdamas bylą nutartimi dėl bylos nutraukimo, t. y. procesiniu dokumentu, kuriuo nėra byla išnagrinėjama iš esmės, negali pasisakyti dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo. Nutraukiant bylą negali būti sprendžiamas klausimas dėl to, ar materialiosios teisės normos nustato asmeniui besikreipiančiam į teismą su tam tikru reikalavimu teisinių pasekmių atsiradimą šiam asmeniui. Šis klausimas yra susijęs su materialiosiomis teisinėmis kreipimosi į teismą prielaidomis, todėl gali būti sprendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant byloje sprendimą. Sprendžiant bylos nutraukimo klausimą, yra nagrinėjamos tik procesinės prielaidos kreiptis į teismą, nustatytos ABTĮ 103 straipsnyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-646/2013).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybė, jog skundžiami Kadastro tvarkytojo ir Komisijos sprendimai pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, t. y. neturi jokios įtakos jo materialiosioms teisėms, turėtų būti nustatyta bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, o ne bylą nutraukiant. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kuria administracinė byla buvo nutraukta ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu (kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai), t. y. užbaigdamas bylą nepriėmus sprendimo, pažeidė proceso teisės normas. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau šis prašymas šioje proceso stadijoje nesprendžiamas, kadangi administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo G. A. atskirąjį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.