Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės, Eglės Venckienės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. S. ir jos gynėjo advokato Jevgenijaus Bogdanovo apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį, 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. S. paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Nuspręsta iš V. S. nukentėjusiajai D. H. priteisti 820 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo, o nukentėjusiajam L. H. priteisti 530,72 Eur (penkis šimtus trisdešimt eurų ir septyniasdešimt du euro centus) turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai ir prašymai

2.2. BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismo nuteistajai paskirta galutinė vienerių metų laisvės atėmimo bausmė yra pernelyg griežta ir aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Dėl to, apygardos teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, galėtų paskirti švelnesnę bausmę ar paskirti švelnesnės bausmės rūšį, kadangi bausmės tikslai galėtų būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo.

2.3. Pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino aplinkybę, kad V. S. anksčiau buvo teista daug kartų, tačiau teismas neatsižvelgė ir neįvertino aplinkybės, kad V. S. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo priklausoma nuo narkotinių medžiagų ir iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo jau pusę metų gydėsi nuo narkotinių medžiagų priklausomybės (metadono programoje), bandė ir stengėsi pakeisti gyvenimo būdą, tapti pilnaverčiu visuomenės nariu. Be kita ko, nuteistoji teisiamojo posėdžio metu gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, pripažino civilinius ieškinius.

4.1. Pirmosios instancijos teismas skirdamas V. S. bausmę, tinkamai pritaikė BK 54 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo pagrindus (atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, baigtumą, kaltės formą). Apylinkės teismas tinkamai įvertino tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, tiek nuteistosios asmenybę ir laisvės atėmimo bausmės skyrimą nuosprendyje motyvavo. Dėl to pagrįstai padaryta išvada, kad bausmės tikslai už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymą, bus pasiekti tik skyrus griežčiausią iš sankcijoje numatytų bausmės rūšių, t. y. laisvės atėmimą.

4.2. V. S. anksčiau teista penkiolika kartų Lietuvos Respublikoje ir vieną kartą Vokietijos Federacinėje Respublikoje, taip pat daug kartų bausta administracine tvarka už smulkias vagystes. V. S. ankstesniais teismų nuosprendžiais už nusikalstamas veikas skirtos bausmės (bauda, areštas, laisvės atėmimas) teigiamos įtakos nepadarė. Prokurorės vertinimu, vien V. S. pozityvios pastangos (gydymasis nuo priklausomybių) nepadėtų nuteistajai sėkmingai sugrįžti į visuomeninį gyvenimą be realaus laisvės atėmimo bausmės. V. S. yra linkusi sistemingai daryti nusikalstamas veikas (vagystes), o nuo to nuteistosios neapsaugo aplinkybės, kad ji nori gydytis ir keisti gyvenimo būdą. Be kita ko, prokurorė pažymi, kad nors apeliaciniuose skunduose teigiama, kad V. S. pusę metų iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo gydėsi, keitė gyvenimo būdą, tačiau nuteistajai 2024 m. balandžio 27 d., balandžio 28 d., gegužės 27 d. buvo surašyti administracinių nusižengimų protokolai už smulkias vagystes pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios ir jos gynėjo apeliaciniai skundai atmestini

6. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis) ar tik jo dalis, o pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-303/2018).

Dėl vagystę kvalifikuojančio požymio – įsibrovimo į patalpą

7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. S. 2023 m. gruodžio 26 d. apie 02.30 val. įėjo į viešučio „A.“ kambarį, kuriame nakvojo nukentėjusieji L. H. ir D. H., ir paėmė du mobiliojo ryšio telefonus bei vyrišką laikrodį, t. y. taip įsibrovus į patalpą pagrobė nukentėjusiesiems priklausantį 1 350,72 Eur vertės turtą. Apeliaciniame skunde nuteistoji V. S. nesutinka su apylinkės teismo išvada dalyje dėl vagystę kvalifikuojančio požymio (įsibrovimo į patalpą) ir teigia, kad teismas neteisingai patekimą į kambarį traktavo kaip įsibrovimą, kadangi viešbučio kambario durys buvo atviros, ji durų nelaužė (šios aplinkybės matėsi per vaizdo kameras); teigia, kad jeigu ne pačių nukentėjusiųjų neapsižiūrėjimas, nusikaltimo nebūtų buvę.

8. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią gyvenamąją ar negyvenamąją patalpą. Įsibrovimu taip pat pripažįstami ir tokie atvejai, kai kaltininkas pagrobimo tikslais į patalpą patenka laisvai, tačiau pašalinių asmenų patekimas į šias patalpas yra ribojamas. Be to, įsibrovimas konstatuojamas ne tik tada, kai įveikiamos tam tikros kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207-788/2021).

10. Priešingai nei teigia nuteistoji, byloje esantys objektyvūs įrodymai – vaizdo įrašai patvirtina, kad V. S. užėjo į viešbučio kambarį, kuriame miegojo nukentėjusieji ir paėmė du mobiliojo ryšio telefonus bei vyrišką laikrodį. Sutiktina su nuteistąja, kad ji viešbučio kambario durų nelaužė (tai matyti ir vaizdo įrašuose), tačiau pagal aptartą kasacinio teismo praktiką, įsibrovimas konstatuojamas ne tik tada, kai įveikiamos tam tikros kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad kiekvienas viešbučio kambarys yra rakinamas, o bet kuris pašalinis asmuo, norintis patekti į viešbučio kambarį (net esant aplinkybei, kad viešbučio kambario durys nėra iki galo uždarytos), turi turėti tam atitinkamą pagrindą, o ne eiti savavališkai, be viešbučio kambario gyventojų žinios. Nuteistosios apeliacinio skundo argumentas, kad jeigu ne pačių nukentėjusiųjų neapsižiūrėjimas, nusikaltimo nebūtų buvę, vertintinas tik kaip ciniškas teiginys, iš esmės pagrindžiantis nuteistosios požiūrį ne tik į teisės, bet ir moralės normas bei jų laikymąsi, taip pat kaip nepagrįstas bandymas kaltę permesti nukentėjusiesiems.

Dėl bausmės skyrimo ir vykdymo atidėjimo

11. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme numatytos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

12. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Šiame kontekste kartu atkreiptinas dėmesys, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

13. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

14. Už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bausmė – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

15. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas V. S. bausmę atsižvelgė į tai, kad ji padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstama veika yra baigta ir padaryta tiesiogine tyčia. V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nagrinėjamu atveju vertintini ir V. S. asmenybę charakterizuojantys duomenys – iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį (toliau – ĮKNR) matyti, kad V. S. penkiolika kartų teista bei traukta baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos Respublikoje (daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams), paskutinį kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, 178 straipsnio 5 dalį – galutine subendrinta trisdešimties parų arešto bausme; taip pat vieną kartą už vagystę yra teista Vokietijos Federacinėje Respublikoje (2 t., b. l. 70–88). Pažymėtina, kad ankstesniais nuosprendžiais V. S. buvo taikomos švelnesnės bausmės, pavyzdžiui, bauda, areštas, laisvės atėmimas jos vykdymą atidedant. Be kita ko, V. S. asmenybę neigiamai charakterizuoja jos padaryti administraciniai nusižengimai – vienerių metų laikotarpyje V. S. vienuolika kartų bausta administracine tvarka už smulkias vagystes, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 59–69). Nors apeliaciniu skundu nuteistoji prašo suteikti jai galimybę susirasti darbą, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad V. S. ne tik nėra oficialiai dirbusi (2 t., b. l. 100), bet būtent jos pačios pageidavimu buvo nutrauktos darbo paieškos Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 101). Tai reiškia, kad V. S. šiuo metu neturi legalaus pragyvenimo šaltinio ir pastovaus darbo, o darydama naujus nusikaltimus siekia finansinės naudos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad visos paminėtos aplinkybės skundžiamoje nutartyje buvo teisingai įvertintos kaip rodančios, jog nuteistosios padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis. Akcentuotina, kad anksčiau taikytos tiek švelnesnės bausmės (bauda, areštas, laisvės atėmimas jos vykdymą atidedant), tiek griežtesnės bausmės (laisvės atėmimas), V. S. elgesiui teigiamos įtakos nepadarė. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, spręstina, kad nuteistoji turi polinkį į nusikalstamą elgesį ir nesiekia išvengti naujų nusikalstamų veikų darymo, kas rodo jos neigiamą požiūrį į visuomenėje galiojančias elgesio normas.

16. Gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad V. S. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo priklausoma nuo narkotinių medžiagų ir iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo jau pusę metų gydėsi nuo narkotinių medžiagų priklausomybės (metadono programoje). Iš nuteistosios apeliacinio skundo matyti, kad ji pripažįsta turinti priklausomybę narkotinėms medžiagoms. Šiame kontekste paminėtina, kad nepaisant to, kad nuteistoji gydėsi, keitė gyvenimo būdą iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo apylinkės teisme, tačiau jos atžvilgiu 2024 m. balandžio 17 d. buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje už smulkią vagystę (2 t., b. l. 59–69). Kita vertus, nors teisėjų kolegija teigiamai vertina nuteistosios pastangas keisti savo elgesį pozityvia linkme, gydytis, tačiau anksčiau aptartų nuteistąją charakterizuojančių duomenų kontekste, tai nėra pakankamas pagrindas bausmei švelninti. Be to, pastebėtina ir tai, kad priešingai apeliacinių skundų argumentams, aplinkybės dėl narkotinių medžiagų vartojimo ir gydymosi metadono programoje pirmosios instancijos teismui buvo žinomos nuosprendžio priėmimo metu ir buvo įvertintos nuteistajai skiriant bausmę, todėl šiuo atveju nėra pagrindo daryti kitokią išvadą (past. – bylos duomenimis duomenų apie psichiatrinį gydymą ir priklausomybės ligų gydymą, įskaitą byloje nėra). Be kita ko, nuteistosios apeliacinio skundo teiginiai, kad turi būti ieškoma, dėl ko ji padarė nusikaltimą, siūlomi variantai, kad atsikratytų priklausomybių, laikytini deklaratyvaus (subjektyvaus) pobūdžio. Šiuo aspektu sutiktina su prokurorės nuomone, kad V. S. atsakomybę nori perkelti valstybės institucijoms, savo elgesio neanalizuoja, neieško tokio elgesio kilimo priežasčių.

17. Be to, apeliaciniame skunde prašoma atidėti nuteistajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiausia turi būti nustatytos formalios sąlygos, kurioms esant galima spręsti, ar yra pagrindas svarstyti klausimą dėl šio instituto taikymo.

18. Nagrinėjamu atveju V. S. nuteista galutine vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme (kuri pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas buvo sumažinta vienu trečdaliu) už vieną apysunkį nusikaltimą, todėl yra pagrindas svarstyti klausimą dėl BK 75 straipsnio 2 dalies taikymo, t. y. bausmės vykdymo atidėjimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-639/2017).

19. Spręstina, kad V. S. charakterizuojama neigiamai. Nuteistoji niekur oficialiai nedirba, neregistruota Užimtumo tarnyboje, kadangi pati pageidavo nutraukti darbo paieškas. Taip pat V. S. ne kartą teista bei traukta baudžiamojon atsakomybėn už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat už smulkaus pobūdžio vagystes bausta administracine tvarka. Akcentuotina, kad ĮKNR duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendžiu V. S. buvo nuteista pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (dvi veikos), BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – galutine ketverių mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas buvo atidėtas vieneriems metams. Vis dėlto, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas. Taigi nuteistoji išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio nepadarė, nepakeitė požiūrio į baudžiamajame įstatyme numatytus reikalavimus, t. y. V. S. nusikalstamas elgesys pasižymi sistemingumu ir ji nesiekia išvengti naujų nusikalstamų veikų darymo. Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra priskiriamas teismo diskrecijai, nėra objektyvaus pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajai galėtų būti pasiekti be realaus skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

20. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bausmės tikslai nuteistajai V. S. gali būti pasiekti tik skiriant realią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis pirmosios instancijos teismo parinktas tinkamai. Vertinti, kad bausmės tikslai nuteistajai V. S. galėtų būti pasiekti paskyrus švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo

21. Vilniaus apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodyta, kad iš V. S. valstybės naudai prašoma išieškoti 58,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

22. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

23. Pažymėtina, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir V. S. gynėju paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Teisėjų kolegija, vertina tai, šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistosios ir jos gynėjo apeliacinius skundus, kurie šiuo nuosprendžiu netenkintini, taip pat tai, kad gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistosios valios, į jos turtinę padėtį (oficialiai nedirbanti), skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kuria šia nutartimi paliekama nepakeista, byla išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš V. S. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios V. S. ir jos gynėjo advokato Jevgenijaus Bogdanovo (Jevgenij Bogdanov) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. nuosprendžio atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš V. S. neišieškoti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.