Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko P. Z. (P. Z.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutarties, civilinėje byloje pagal skolininko P. Z. skundą dėl antstolio Dainiaus Šidlausko veiksmų, išieškotojas Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Skolininkas P. Z. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų ir prašė nutraukti vykdomąją bylą, suėjus vykdymo senaties terminui. Nurodė, kad skola nebuvo išieškota per du metus, todėl vykdomojo byla turi būti nutraukta.Antstolis Dainius Šidlauskas 2018 m. balandžio 24 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skolininko skundą ir vykdomąją bylą su skolininko skundu persiuntė nagrinėjimui Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis atsisakydamas tenkinti skolininko skundą, nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą dėl baudos išieškojimo iš P. Z. valstybės naudai ir jo pagrindu užvesta vykdomoji byla. Teigė, kad nėra dvejų metų laikotarpio tarp antstolio veiksmų vykdomojoje byloje, jis nuolat užklausdavo registrus ir kredito įstaigas apie skolininko turtinę būklę, siekdamas, kad bauda būtų išieškota.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi skolininko skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų, teismas nustatė, kad antstolis tinkamai domėjosi skolininko turtine būkle ir jo galimybėmis sumokėti skolą bei vykdymo išlaidas, dėl to konstatavo, kad skolininko teiginiai, jog administracinės nuobaudos- baudos vykdymo senaties terminas yra suėjęs, nepagrįsti. Pažymėjo, jog skolininkas pats tinkamai nesidomėjo procesu, galimybėmis padengti skolą ir vykdymo išlaidas, dėl to, nebuvo objektyvios galimybės efektyviai vykdyti išieškojimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Skolininkas P. Z. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutarties ir prašo skundžiamą nutartį panaikinti bei vykdomąją bylą nutraukti, suėjus senaties terminui. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į naujausią teismų praktiką, kurioje konstatuojama, jog nors antstolis atliko savo pareigą sąžiningai, tačiau senaties terminas yra taikomas. Antstolis Dainius Šidlauskas ir išieškotojas Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM atsiliepimų į atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje keliamas klausimas dėl vykdomosios bylos nutraukimo CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu – jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas.Nustatyta, kad antstolis Dainius Šidlauskas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0178/14/01752 dėl administracinės nuobaudos – 14,48 Eur baudos išieškojimo, išieškotojos Lietuvos Respublikos naudai.Skolininkas teigia, kad minėta vykdomoji byla turi būti nutraukta, kadangi yra suėjęs administracinių nuobaudų išieškojimo vykdymo senaties terminas.Susipažinęs su bylos medžiaga apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skolininko skundo dėl vykdomosios bylos nutraukimo netenkino pagrįstai.Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intravires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).Vienas iš CPK 629 straipsnio 1 dalyje numatytų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas.2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnis nustato senaties terminų ir teisenos taikymo taisykles. Šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais administracinį teisės pažeidimą perkvalifikavus pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, taikomi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje nustatyti terminai (5 str. 1 d.). Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 str. 2 d.). Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 str. 3 d.). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (5 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju nutarimai, kurių pagrindu užvestos vykdomosios bylos, priimti bei vykdomasis raštas dėl turto konfiskavimo išduotas 2007-2013 metais, t. y. iki įsigaliojant Administracinių nusižengimų kodeksui, duomenų, kad baudos buvo perkvalifikuotos, nėra, todėl teisena vykta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK) (Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 str. 4 d.).Nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013 m. lapkričio 19 d. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2571, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 3025, 3028, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 2572 straipsniu įstatyme Nr. XII-601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280) nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka.Nagrinėjamu atveju iš vykdomųjų bylų nustatyta, kad apelianto (skolininko) atžvilgiu bauda buvo paskirta iki 2015 m. liepos 1 d., todėl baudos už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas pagal iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusios įstatymo redakcijos nustatytą tvarką. Vykdomosios bylos Nr. 0178/14/01752 duomenys patvirtina, kad nutarimas dėl baudos išieškojimo iš skolininko antstoliui vykdyti pateiktas nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties termino.Administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminai nei CPK, nei ATPK nenustatyti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant Administracinių teisės pažeidimo kodekso 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312–316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009).Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Vertinant, ar nebuvo praleistas dviejų metų senaties terminas išieškant administracinę nuobaudą, nustatyta, kad antstolis vykdomojoje byloje aktualiu laikotarpiu periodiškai tikrino skolininko turtinę padėtį, teikė užklausas įvairiems Lietuvos Respublikos registrams, kredito įstaigoms, tikrino, ar skolininkas turi darbo santykių. Konstatuotina, kad ilgesnis kaip dviejų metų laikotarpis, kai antstolis neatliko veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo, nenustatytas.Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad baudų išieškojimas užsitęsė dėl paties skolininko vengimo vykdyti jam paskirtą nuobaudą. Iš vykdomosios bylos medžiagos spręstina, kad skolininkui negalėjo būti nežinoma apie jam taikytą administracinę nuobaudą, kadangi antstolio procesiniai dokumentai, jam esant įkalinimo įstaigoje, buvo siunčiami pastarosios adresu, todėl nėra abejonių dėl jų įteikimo skolininkui. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad apeliantas visiškai nesirūpino ir nesidomėjo jo atžvilgiu vykdomo išieškojimo procesu. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra akcentavęs tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliamą pareigą vykdymo procese būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010). Ši kasacinio teismo nurodyta teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė dar kartą patvirtina išvadą, kad nagrinėjamu atveju skolininkas nesidomėjo nei administracinės bylos, nei vykdomosios bylos eiga, nebendradarbiavo nei su išieškotoja, nei su antstoliu, geranoriškai nedengė skolos. Byloje nėra duomenų, jog skolininkas būtų atlikęs veiksmus, rodančius siekį sumokėti paskirtas baudas (CPK 178 str.)Atsižvelgus į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taikyti senaties terminą ir vykdomąją bylą nutraukti vykdymo procese nebuvo teisinio pagrindo. Dėl to, skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o skolininko skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., teismas,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.