Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų sprendimas

2022-03-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-119-958/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-03-14
Bylos Nr.
A20.-119-958/2022
Teisminio proceso Nr.
4-50-3-00036-2022-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Kristina Latožienė (pirm.)
Pareiškėjas
Dramblio Kaulo Kranto
Suinteresuotas asmuo
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų užsieniečių registracijos centras
Advokatai
Dmitrijus Korsakovas
Kategorijos
Byla Nr. A20.-119-958/2022
Teisminio proceso Nr. 4-50-3-00036-2022-7Procesinio sprendimo kategorija 21.8.7. (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 14 d.Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Kristina Latožienė,sekretoriaujant Ramunei Bukerienei,dalyvaujant pareiškėjai užsienietei F. M., jos atstovui advokatui Dmitrijui Korsakovui,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) atstovei Gabrielei Vasiliauskienei,

vertėjai Nomedai Gritėnaitei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo pareiškėjos Dramblio Kaulo Kranto piliete prisistačiusios užsienietės F. M., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Migracijos departamento 2022-02-14 sprendimo Nr. 22S1500 dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Dramblio Kaulo Kranto piliete prisistačiusi užsienietė F. M., gim. (duomenys neskelbtini), pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento 2022-02-14 Nr. 22S1500 dalį dėl užsienietės laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Skunde nurodoma, kad užsienietė nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidusi migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, todėl prašo taikyti jai Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietę Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokiu atveju būtų užtikrintas užsienietės buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jai laisvai judėti.

Užsienietė ir jos atstovas teismo posėdyje prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėja neteisėtai kirtusi Lietuvos Respublikos sieną ir sulaikyta pareigūnų pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje, pareiškėjos prašymas dar neišnagrinėtas, sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo nėra priimtas. Pareiškėja MIGRIS sistemoje buvo užregistruota 2021-08-30, galutinis sprendimas dėl jos dar nėra priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalimi turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjos įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jos tapatybę, ir jo nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, taip pat nepateikė ir kelionės dokumento kopijos. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu pareiškėja nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, tokiu būdu siekdama klaidinti pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, kad pareiškėja gali pasislėpti, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą apgyvendinti pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Pažymi, kad ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjos veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, asmens dokumento neturėjimas, siekiant apsunkinti pareiškėjos tapatybės nustatymą bei grąžinimą į kilmės valstybę, klaidinanti informacija), todėl jis yra pagrįstas. Užsienietės prašymas taikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę negali būti tenkinamas, kadangi pareiškėja nėra sulaikyta.

Migracijos departamento atstovė posėdžio metu palaikė pateiktą atsiliepimą, prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėja valstybės sieną kirto neleistinoje vietoje, neturėjo tapatybę patvirtinančio ar kito kelionės dokumento, nebendradarbiavo su pareigūnais, dėl ko iki galutinio sprendimo priėmimo jos atžvilgiu dėl teisinės padėties, gali pasislėpti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja anksčiau minėtas Įstatymas. Šio Įstatymo nustatyta, kad užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota.

Byloje nustatyta, kad užsienietė, prisistačiusi Dramblio Kaulo Kranto piliete F. M., gim. (duomenys neskelbtini), neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, 2021-08-31 pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Iš pažymos dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo matyti, kad jos tapatybė nenustatyta, prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės (skubos tvarka) (b. l. 68). Sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo nėra priimtas.

Migracijos departamentas 2022-02-14 priėmė sprendimą Nr. 22S1500 įleisti F. M. į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties, ir apgyvendinti užsienietę Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos iš šio laikotarpio atėmus teismo sprendimu skirtą terminą. Pažymėta, kad užsienietė neturi asmens tapatybės patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jos asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdama suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus ir pan.), prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietė nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, todėl egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte, 10 punkte numatyti veiksniai, leidžiantys vertinti, kad ji pasislėps. Su priimtu sprendimu užsienietė supažindinta 2022-02-17.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 517 paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio, todėl vadovaujantis Įstatymo 140⁷ straipsnio 3 dalimi taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos, kitos šio Įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos.

Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per šešis mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose (Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalis). Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, - kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytu aplinkybių, kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Lietuvos vyriausiasis administracinio teismas yra išaiškinęs, kad sprendimai dėl užsieniečių, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną iki 2022 m. sausio 1 d., iš jų – dėl termino, kuriuo jie gali būti apgyvendinti iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 6 dalies tvarka, o nuo 2022 m. sausio 1 d. – Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalies tvarka, turi būti priimami, atsižvelgiant ir į iki 2022 m. sausio 1 d. šiuos santykius reglamentavusias Įstatymo nuostatas, iš jų – kad jie gali būti laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1184-624/2022, 35 punktas). Taigi šešių mėnesių terminas turėtų būti skaičiuojamas ne nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS), bet nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos.

Įvertinus tai, kad užsienietė neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, rodo, kad užsienietė siekia apsunkinti tapatybės nustatymą bei grąžinimą į kilmės valstybę. Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad pagrįstai Migracijos departamentas nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte ir 10 punkte numatyti pagrindai, leidžiantys manyti, kad užsienietė gali pasislėpti. Atitinkamai tai reiškia, kad sprendimas užsienietę apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, yra teisėtas ir pagrįstas.

Skundu prašoma skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, tačiau teismas pažymi, kad vadovaujantis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skiriama tik tuo atveju, jei asmens tapatybė yra nustatyta, o nagrinėjamu atveju negalima vertinti, kad ji nustatyta, nes užsienietė neturi asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-575-57/2014).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad skundu prašoma skirti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę, tačiau nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojus Įstatymo X2 skyriaus nuostatoms, kitos šio Įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos (Įstatymo 140⁷ straipsnio 3 dalis). Atitinkamai tai reiškia, kad užsieniečiui gali būti taikomos tik Įstatymo 140¹⁹ straipsnyje nurodytos alternatyvios sulaikymui priemonės. Įstatymo 140¹⁹ straipsnis nenumato galimybės taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę. Tačiau savo turiniu analogiška alternatyvi sulaikymui priemonė yra įtvirtinta Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punkte, kurioje įtvirtinta galimybė užsienietį apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Byloje nenustatyta, kad Migracijos departamento sprendimas apgyvendinti užsienietę laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jos teises. Užsienietė neturi ekonominių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, todėl yra pagrindas manyti, jog užsienietei pritaikius švelnesnę priemonę, ji gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrina sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4459-815/2021, 26 punktas; 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4344-442/2021, 18 punktas; 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4354-261/2021, 27 punktas). Teismo vertinimu, užsienietės atžvilgiu taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. nustatyti užsienietės tapatybę ir pilietybę, išsiaiškinti užsienietės prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti.

Teismas, išnagrinėjęs užsienietės skundą, išanalizavęs pateiktą medžiagą ir išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus sprendžia, kad Migracijos departamentas, ginčijamo sprendimo priėmimo metu, tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką užsienietės situacijos vertinimą ginčijamo sprendimo kontekste, užsienietės nesutikimas su priimtu sprendimu (jo dalimi) nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu, todėl skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 117 straipsniu, 140⁸ straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

atmesti pareiškėjos Dramblio Kaulo Kranto piliete F. M., gim. (duomenys neskelbtini), prisistačiusio užsieniečio atstovo Dmitrijaus Korsakovo skundą dėl Migracijos departamento 2022-02-14 sprendimo Nr. 22S1500 dalies panaikinimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Kristina Latožienė