Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17; 3.2.3.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1 (S)

2023 m. lapkričio 29 d.

dalyvaujant ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovams Kęstučiui Andrijonui, Kristinai Stripeikienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui E. T. dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas iš atsakovo E. T. (toliau – ir atsakovo) priteisti 1 583,40 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas E. T. 2022 m. gruodžio 22 d., (duomenys neskelbtini), valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Telšių regioninio padalinio Platelių girininkijos 121 kvartalo 33 ir 53 sklypuose (kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, įvykdė neteisėtą miško kirtimą, nukertant 12 (dvylika) išlaužtų pušų ir 1 (vieną) išlaužtą eglę, kurių bendras likvidinis tūris - 3,64 m³, padarydamas 1583,40 Eur žalą aplinkai. Atsakovas E. T. neteisėtais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 punkto reikalavimus, kuriais draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius, negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Žala aplinkai paskaičiuota, vadovaujantis 2014 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-249 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos patvirtinimo“ Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos 2.1. punktu, Metodikos priedo, Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainių 1.2.2. papunkčiu. 2023 m. sausio 31 d. VĮ VMU Telšių regioninio padalinio Miško apsaugos specialistas surašė E. T. administracinio nusižengimo protokolą Nr. VMU-ANR_P-3-2023 (ROIK: 23196388898), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 277 straipsnio 1 dalį, su administraciniu nurodymu. Administracinis nurodymas įvykdytas 2023 m. vasario 6 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnis nustato, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas šias nuostatas, pažymėjo, kad užtikrinti natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT), laikydamasis pozicijos, kad viešasis interesas kiekvienoje byloje turi būti nustatomas konkrečiai situacijai (ad hoc), spręsdamas žalos, padarytos gamtai, atlyginimo klausimą, taip pat pažymėjo, kad aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas neabejotinai yra viešasis interesas (LAT 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008, vienodindama teisės normų dėl žalos aplinkai dydžio nustatymo aiškinimo bei taikymo praktiką, nurodė, jog kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) nuostatas, CK 5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (LAT 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija (2018 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-916/2018), apibendrindama pirmiau nurodytą kasacinio teismo suformuotą praktiką, konstatavo, kad civilinė atsakomybė už padarytą žalą aplinkai kyla, kai ieškovas įrodo civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, t. y. pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala. Antra, žalą aplinkai, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimą. Įrodinėdamas šią civilinės atsakomybės sąlygą ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas (toliau - Metodikos). Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšį, t. y. atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalą sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė padarius tokio pobūdžio pažeidimus yra preziumuojama. Paprastai fizinio ar juridinio asmens veiksmų neteisėtumas reiškia įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymą. Atsakovo kaltė įrodyta 2023 m. sausio 31 d. administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu, administracinio nusižengimo byloje Nr. VMU-ANR_P-3-2023, administracinis nurodymas yra įvykdytas. Atsakovas, pažeisdamas imperatyvias Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nuostatas, padarė priešingą teisei veiką, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos akivaizdus, nes būtent dėl neteisėtų atsakovo veiksmų atsirado žala aplinkai, o žala aplinkai yra apskaičiuota vadovaujantis Metodika. Žala pasireiškia kaip tam tikrų vertybių praradimas, sumažėjimas ar jų negavimas ir teisiniu aspektu vertinant tai yra pakenkimas teisės saugomoms vertybės ar objektams. Padarius žalos gamtai, sukuriami negrįžtami neigiami aplinkos pokyčiai. Žala aplinkai suprantama kaip bet koks aplinkos būklės pablogėjimas, atsiradęs pažeidus teisinius aplinkos reikalavimus. Žalos aplinkai sąvoka apibrėžiama Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 dalyje - tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių (toliau - funkcijos) pablogėjimas. Žalos aplinkai sąvoka detalizuota minėto Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje: pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui), kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, taip pat jūros aplinkos būklei, kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme; 3) žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams ar kitoms jų funkcijoms. Miškų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo (akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) (toliau - ir Aprašas) 3.1 punktas nustato, kad teisė kirsti mišką įgyjama gavus leidimą nuo jame nurodytos datos. Leidimus kirsti mišką išduoda Valstybinės miškų tarnybos teritoriniai poskyriai (Aprašo 5 p.). Nagrinėjamu atveju leidimas kirsti mišką nebuvo išduotas Aprašo nustatyta tvarka, todėl minėtos išlaužtos 12 pušys ir 1 eglė, kurių bendras tūris 3,64 kub. m., iškirstos neteisėtai (leidimas kirsti sausuolius ar vėjovartas valstybiniame miške taip pat privalomas, kadangi teisė kirsti sausuolius ar vėjovartas be leidimo suteikiama tik privačių miškų savininkams privačiuose miškuose (Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20.2 punktas). Aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnis įpareigoja gamtos išteklių naudotojus, neteisėta veika padariusius žalos aplinkai, padarytą žalą atlyginti, Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, (toliau - ūkio subjektai) privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius“ (restitutio in integrum principas). Inter alia, minėto Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma už bet kokią žalą gamtai. Aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas yra viešasis interesas. Viešajam interesui aplinkos apsaugos srityje užtikrinti valstybė yra įsteigusi specialias institucijas. Viena iš tokių valstybės institucijų, kurios uždavinys - užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos srityje ir vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę – Departamentas, todėl šiuo ieškiniu aplinkai padarytos žalos atlyginimą prašoma priteisti valstybės naudai, priteistą sumą sumokant į ieškovo sąskaitą (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-165/2010). Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsnyje numatyta, kad Aplinkos ministerija, jai pavaldžios ar kitos valstybės ar savivaldybių institucijos pagal kompetenciją ieškinius dėl žalos aplinkai bei kitų nuostolių atlyginimo gali pareikšti ūkio subjektui arba kitam asmeniui, padariusiam aplinkai žalos per penkerius metus. Pagal Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalį mokamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, kurias prašoma teismo priteisti.

Atsakovas E. T. pateiktame atsiliepime nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas neįrodė, kad dėl jo veiksmų buvo padaryta žala aplinkai. Kaip yra ieškovui žinoma bei jo pripažįstama ir pačiame ieškinyje, atsakovas, neturėdamas išimto leidimo, nupjovė sniego masės neatlaikiusias, išlaužtas 12 (dvylika) pušų ir 1 (vieną) eglę. Tokiu būdu jis, atsakovas E. T., siekė apsaugoti tiek turtą (kuris iš dalies buvo sugadintas), tiek užtikrinti sodyboje besilankančių jo šeimos narių ir/ar kitų asmenų saugumą. Byloje yra pateikęs sniego masės nulaužtų medžių nuotraukas (nuotraukos pateiktos su prieštaravimais dėl išduoto Teismo įsakymo), įrodančias, kad žala aplinkai (medžiai išlūžo ir tapo beverčiai) kilo ne nuo jo atliktų veiksmų, bet dėl gamtinių sąlygų, o jis, nupjaudamas šiuos nulaužtus medžius, likvidavo tik gamtos sukeltus padarinius, kėlusius grėsmę turtui (iš dalies, jis buvo ir apgadintas) ir sodybą lankantiems asmenims. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo“ (Aprašas) 1 punktas numato, kad šis tvarkos aprašas nustato saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, šių darbų vykdymo, leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarką. Pagal Aprašo nustatytą tvarka ne visais atvejais nupjovus saugotinus medžius reikalinga atlyginti jų vertę. Aprašo 4 punktas ir 12 punktas numato, kad saugotini medžiai ir krūmai tam tikrais atvejais gali būti kertami neatlyginamai. Aprašo 4.1, 4.2 punktuose numatyta, kad saugotini medžiai ir krūmai neatlyginamai gali būti kertami kai yra nudžiūvę, vėjo, sniego, žaibo ar dėl kitų priežasčių išversti, nulaužti, apdegę gaisro metu. Aprašo 12.1 punktas numato, kad saugotinų medžių ir krūmų vertė neatlyginama, kai Aprašo 4 punkte nurodytais atvejais darbus vykdo žemės ar želdynų ir želdinių savininkas ir valdytojas ar jo įgaliotas asmuo. Aprašo 11 punktas numato, kad neturint leidimo (jis išduodamas per 5 darbo dienas, įvykdžius darbus) galima šalinti (kirsti) vėjo, sniego, žaibo ar dėl kitų priežasčių išverstus, nulaužtus medžius, genėti medžius, kai kelia pavojų žmonėms, pastatams ir statiniams ar eismui. Akivaizdu, kad pagal nurodytą teisinį reguliavimą, saugotinų medžių būklė yra svarbi įrodinėjant žalos padarymo faktą dėl tokių medžių nukirtimo, nes pats Aprašas numato, jog ne bet kurio saugotino medžio vertę reikia atlyginti jį nukirtus. Jeigu saugotinas medis yra nudžiūvęs, vėjo, sniego, žaibo ar dėl kitų priežasčių išverstas, nulaužtas, apdegęs gaisro metu, tai jo vertės atlyginti nereikia, nes jis iš esmės laikomas beverčiu. Ir nors, kaip minėta anksčiau, net ir tokiems medžiams reikalingas išankstinis leidimas (Aprašo 9 punktas) arba jį būtina gauti per 5 darbo dienas, įvykdžius darbus (Aprašo 11 punktas), tačiau vien tik tokių medžių iškirtimas be leidimo savaime nepadaro žalos aplinkai, nes turint ar gavus leidimą, tokių medžių vertės atlyginti nereikia. Todėl, remiantis aukščiau išdėstytomis nuostatomis jis, E. T., mano, kad šiuo atveju žala aplinkai nepadaryta, o vien formalus leidimo neišėmimas nėra pakankamas pagrindas prašyti šios žalos atlyginimo iš jo, nes visi medžiai, kuriuos jis nupjovė buvo nulaužti sniego svorio, todėl jie buvo beverčiai. Neatlaikę itin gausiai iškritusio iš šlapio sniego svorio nulūžę medžiai virto ant pastatų, tvoros, taip apgadindami turtą, o taip pat kėlė rimtą pavojų jam ir kitiems sodybą lankantiems žmonėms. Be to, leidimui nupjauti dėl sniego svorio nulaužtus medžius jis faktiškai neturėjo laiko, nes šiuos padarinius buvo būtina pašalinti nedelsiant, taip apsaugant turtą, kuriam ir taip buvo padaryta žala, tiek užtikrinant savo ir sodybą lankančių jo šeimos narių, saugumą. Byloje jis yra pateikęs (kartu su prieštaravimu dėl išduoto teismo įsakymo) 2023 m. sausio 19 d. VĮ „Valstybinių miškų urėdijos“ Telšių regioninio padalinio miško apsaugos specialisto p. V. M. paimtą iš jo paaiškinimą, patvirtinantį, kad gausiai iškritęs šlapias sniegas išlaužė 12 (dvylika) pušų ir 1 (vieną) eglę, jog nulūžę medžiai kėlė pavojų turtui (kuris dalinai buvo apgadintas) ir jam, dėl ko jis privalėjo nedelsdamas pašalinti šį pavojų, nupjauti nulūžusius medžius, kurie nebeturėjo vertės, dėl ko jis neturi pareigos atlyginti žalos aplinkai, nes ji, dėl sniego nulūžus ir išvirtus patiems medžiams, nebuvo padaryta. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos savo ieškiniu taip pat pripažino faktinę aplinkybę, t. v. kad buvo nupjauti išlaužti 12 (dvylika) pušų ir 1 (viena) eglė, todėl jis nesutinka su ieškovo reikalavimais priteisti iš jo žalą aplinkai už beverčius medžius, kuriuos jis privalėjo nedelsdamas nupjauti dėl jų keliamo pavojaus turtui ir žmonėms, lankantiems sodybą. Be to, ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos savo ieškinį taip pat motyvuoja, kad jam, E. T., pritaikyta administracinė atsakomybė už nupjautus išlūžusius medžius. Tai, kad jam buvo paskirta administracinė nuobauda (ją jis sumokėjo geranoriškai), savaime nereiškia, kad šių medžių iškirtimu buvo padaryta žala aplinkai, jeigu tie medžiai buvo beverčiai ir jų vertės atlyginimas nebūtų privalomas turint leidimą. Nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintų „Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo“ (Kriterijai) redakcija, kurios 3.1 punktas numato, / jog medžiai ir krūmai nepriskiriami saugotiniems, jeigu medžiai ir krūmai yra nudžiūvę, stichinių nelaimių, gaisrų ar avarijų metu išversti, nulaužti, apdegę, žvėrių sužaloti. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog vien tik neteisėtais veiksmais žala aplinkai savaime nėra padaroma, jeigu tie veiksmai nepadaro nei tiesioginio, nei netiesioginio neigiamo poveikio ar žalos aplinkai, o nubaudimas už tokius neteisėtus veiksmus administracine tvarka nereiškia, kad savaime kyla ir pareiga atlyginti žalą aplinkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-686/2016). Todėl, jis, E. T., mano, kad jam inkriminuojamas vien formalus medžių kirtimo tvarkos pažeidimas (t. y. neturint leidimo) savaime dar nereiškia, kad jis savo veiksmais padarė žalą aplinkai, nes kaip minėjo, medžius išlaužė šlapias sniegas, o jis, nupjaudamas nulaužtus ir išvirtusius medžius, tik pašalino gamtos sukeltus padarinius, užtikrindamas turto (iš dalies jau apgadinto, užvirtus nulūžusiems medžiams ant tvoros, statinių) ir sodybą lankančių asmenų saugumą. Be to, ieškovas ieškinyje nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Dl-1055 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo (akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) (toliau - Aprašas) 3.1. punktas nustato, kad teisė kirsti mišką įgyjama gavus leidimą nuo jame nurodytos datos. Leidimus kirsti mišką išduoda Valstybinės miškų teritoriniai poskyriai. Ieškovo teigimu, nagrinėjamu atveju leidimas kirsti mišką nebuvo išduotas Aprašo nustatyta tvarka, todėl minėtos išlaužtos 12 pušys ir 1 eglė, kurių bendras tūris 3,64 kub. m, iškirstos neteisėtai (leidimas kirsti sausuolius ar vėjovartas valstybiniame miške taip pat privalomas, kadangi teisė kirsti sausuolius ar vėjovartas be leidimo suteikiama tik privačių miškų savininkams privačiuose miškuose). Ieškovo teigimu, Aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnis įpareigoja gamtos išteklių naudotojus, neteisėta veika padariusius žalos aplinkai, padarytą žalą atlyginti, Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „gamtos išteklių naudotojai ar asmenys, vykdantys ūkinę veiklą (toliau - ūkio subjektai) privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui ir interesams, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai padarymo, ir atlyginti visus nuostolius. Minėto Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma už bet kokią žalą gamtai. Jis, E. T., mano, kad ieškovo ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas, nes, kaip minėjo, medžiai, kuriuos jis nupjovė neturėdamas išimto leidimo, buvo išlaužti šlapio sniego bei nuvirtę, iš dalies apgadino turtą, o taip pat kėlė realią grėsmę sodyboje besilankančių asmenų saugumui. Gamtos padarinių išlaužti medžiai buvo beverčiai, dėl ko jis neturi pareigos atlyginti žalos aplinkai, kuria iš esmės ir pagal faktą padarė ne jis, o šlapias sniegas, kurio svorio neatlaikę nulūžo ieškinyje minimos 12 (dvylika) pušų ir 1 (viena) eglė. Jis asmeniškai tik ėmėsi neatidėliotinų ir skubių veiksmų pašalinti lūžusių medžių sukeltus padarinius, nes nulūžę ir išvirtę medžiai kėlė realų pavojų ir žmonių sveikatai, ir gyvybei. Akivaizdu, kad šioje nagrinėjamoje byloje būtina vertinti nupjautų medžių būklę, dėl ko jis šioje byloje pateikė visą eilę nuotraukų. Pažymėtina ir tai, kad tiek ieškinyje, tiek jo ir ieškovo pateiktuose kituose dokumentuose yra nurodyta (tuo pačiu, patvirtinta), kad nupjauti medžiai buvo išlaužti, tokiu atveju, patvirtinama faktinė aplinkybė, kad šie medžiai iš esmės laikytini beverčiais (Aprašo 9 punktas). Todėl, ieškovo pagrindinis ir faktiškai vienintelis motyvas, kuriuo pagrinde vadovautasi, prašant priteisti iš jo žalos aplinkai atlyginimą, t. y. kad jis saugotinus medžius (pastaba: sniego išlaužtus ir išvirtusius medžius) iškirto, neturėdamas išimto leidimo, turi būti atmestas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, nes turint ar gavus toki leidimą, tokių medžių vertės atlyginti nereikia. Prašo remtis išlūžusių medžių nuotraukomis ir 2023 m. sausio 19 d. VĮ „Valstybinių miškų urėdijos“ Telšių regioninio padalinio miško apsaugos specialisto p. V. M. surašytu paaiškinimu, pateiktais kartu su prieštaravimais dėl išduoto teismo įsakymo.

Ieškovės atstovai teismo posėdžio metu ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad įvykus nenumatytoms gamtos stichijoms, visų pirma reiktų kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112 ir kviestis priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą. Jeigu aptariamu atveju tai būtų buvęs privatus miškas, būtų užtekę savininko sutikimo, nes privačiame miške leidžiamas sanitarinis kirtimas, bet valstybiniame miške be leidimo kirsti jokių medžių negalima. Atsakovas remiasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintu Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašu, tačiau šiuo atveju šis aprašas tinka saugotiniems medžiams, kurie auga ne miško paskirties žemėje, šiuo atveju reikia vadovautis Miškų įstatymo nustatyta tvarka. Miško žemėje nudžiūvęs ar išvirtęs medis taip pat gali būti paliekamas dėl biologinės įvairovės, tai, kad medis nudžiūvęs, išvirtęs, nereiškia, kad jis bevertis.

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad jeigu medis yra nudžiūvęs, vėjo, sniego, žaibo ar dėl kitų priežasčių išverstas, nulaužtas, apdegęs gaisro metu, tai jo vertės atlyginti nereikia, nes jis iš esmės laikomas beverčiu, remiasi Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašu. Gyvybė, turtas, kitų žmonių sveikata jam svarbiausia, todėl tuos veiksmus ir atliko. 2022 m. gruodžio 22 d. buvo daug sniego, atvyko į sodybą apžiūrėti situaciją ir pamatė grėsmingą situaciją, pasikvietė kaimyną, atsivežė iš kaimyno „Husvarna“ įrankį – pjūklą ir pjovė medžius: 12 pušų ir 1 eglę, kurių viršūnės buvo nulūžusios, kurie buvo pasvirę ir perlinkę, ir tik laiko klausimas, kad jie galėjo lūžti ir kelti grėsmę, užtruko, kol iškirto, apie 2 val. Už medieną Telšių urėdijai sumokėjo apie 100 Eur. Sodybą nuosavybės teise valdo apie 20 m., tokia situacija pirmą kartą. Darydamas veiksmus, žinojo, kad reikalinga išsiimti leidimą, buvo girdėjęs, kad leidimą išsiimti užtrunka apie 5 dienas, tada situacijos neįvertino, gailisi dėl savo veiksmų. Tuomet niekam nepranešė apie medžių iškirtimą. Po įvykio, praėjus savaitei, specialistas pamatė nupjautus medžius, ir surašė protokolą. Prieš kirsdamas medžius, žinojo, kad miškas priklauso Valstybinių miškų urėdijai, medžiai įėjo į jo ribas. Nevertina, kad aplinkai padarė žalą, nes pati gamta padarė žalą. Medžių viršūnės buvo nulūžusios, kiti medžiai perlinkę, todėl tie medžiai beverčiai. Specialistai vietoje įvertino medžius, jis sutiko su konstatuotomis aplinkybėmis, ginčo nekilo. Mediena jam buvo palikta, nes už ją su Urėdija jis atsiskaitė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai), o kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Taigi, nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams taikytinos bendrosios deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, atsižvelgiant į aplinkos apsaugos teisinius santykius reguliuojančių teisės normų ypatumus sprendžiant dėl žalos aplinkai padarymo ir jos atlyginimo.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą, taip grąžinant jį į padėtį, buvusią iki delikto padarymo (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019). Sprendžiant dėl nuostolių, kurie yra piniginė žalos išraiška, atlyginimo, taikytinas visiško nuostolių atlyginimo principas, reiškiantis, jog padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.254 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas reiškia ieškinį, susijusį su deliktine civiline atsakomybe. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad civilinė atsakomybė už padarytą žalą aplinkai kyla, kai ieškovas įrodo civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas, t. y. pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala. Antra, žalą aplinkai, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimą. Įrodinėdamas šią civilinės atsakomybės sąlygą ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, t. y. atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalą sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė padarius tokio pobūdžio pažeidimus yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018). Kaip ir minėta, visas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti ieškovas (CPK 12, 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. Miško savininkai privalo laikytis šio įstatymo, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų bei kitų teisės aktų, taip pat privalomų vykdyti miškotvarkos projekto dalių – pagrindinių kirtimų dešimtmečio normos, miško atkūrimo bei aplinkosaugos reikalavimų (Miškų įstatymo 9 straipsnio 5 dalis). Draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas (Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalis). Pagal Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3 punktą, teisė kirsti mišką įgyjama gavus leidimą, nuo leidime nurodytos datos. Leidimas kirsti mišką yra dokumentas, kuriuo suteikiama teisė kirsti mišką jame nurodytu mastu ir sąlygomis. Toks leidimas atsakovui išduotas nebuvo.

Byloje nustatyta ir ginčo dėl to byloje nėra, kad atsakovas E. T. 2022 m. gruodžio 22 d., (duomenys neskelbtini), valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Telšių regioninio padalinio Platelių girininkijos 121 kvartalo 33 ir 53 sklypuose (kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, neteisėtai (pažeidžiant miško naudojimą reglamentuojančius teisės aktus – Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį) įvykdė miško, priklausančio valdytojui valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai, kirtimą, nukirsdamas 12 (dvylika) išlaužtų pušų ir 1 (vieną) išlaužtą eglę, kurių bendras likvidinis tūris - 3,64 m³. 2023 m. sausio 31 d. Valstybinių miškų urėdijos Miškų apsaugos specialistas V. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VMU-ANR_P-3-2023 (ROIK: 23196388898) su administraciniu nurodymu E. T. už administracinio nusižengimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 277 straipsnio 1 dalį padarymą; administracinis nurodymas įvykdytas 2023 m. vasario 6 d. Iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos miškų kontrolės departamento Klaipėdos miškų kontrolės skyriaus 2023 m. vasario 20 d. Žalos aplinkai paskaičiavimo Nr. Ž56-1439/2023 matyti, kad žala, atsiradusi 2022 m. gruodžio 22 d., aplinkai paskaičiuota, vadovaujantis 2014 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-249 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos patvirtinimo“ Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos 2.1. punktu, Metodikos priedo – Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainių 1.2.2. papunkčiu: neteisėtai neplynai iškirtus medžius: 3,64 m³ × 1,5 × 290 = 1 580,40 Eur.

Kaip aukščiau nurodyta, įstatymu draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius, negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas (Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalis). Fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai (Miškų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis).

Sutiktina su ieškovo atstovo argumentais, jog nagrinėjamu atveju atsakovas, aiškindamas vykdęs sanitarinį miško kirtimą, nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintu Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo nuostatomis, kadangi šis aprašas, nuo 2021 m. lapkričio 11 d. pripažintas netekusiu galios su visais pakeitimais ir papildymais, nustatė saugotinų medžių ir krūmų (priskirtų saugotiniems pagal Kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje) kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, šių darbų vykdymo, leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų atkuriamosios vertės atlyginimo tvarką.

Nagrinėjamu atveju aktualios Miškų įstatymo bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 patvirtintas Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo (akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) nuostatos, kurio (pastarojo) 3.1 punktas nustato, kad teisė kirsti mišką įgyjama gavus leidimą nuo jame nurodytos datos. Leidimus kirsti mišką išduoda Valstybinės miškų tarnybos (Aprašo 5 p.). Atsakovui leidimas kirsti mišką nebuvo išduotas Aprašo nustatyta tvarka, todėl minėtos 12 pušų ir 1 eglė, kurių bendras tūris 3,64 kub. m., iškirstos neteisėtai (leidimas kirsti sausuolius valstybiniame miške taip pat privalomas, kadangi teisė kirsti sausuolius ar vėjavartas be leidimo suteikiama tik privačių miškų savininkams privačiuose miškuose (Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20.2 punktas).

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais, ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Atsakovas priešingais teisei veiksmais padarė žalą aplinkai, nes iškirto 13 medžių: dvylika išlaužtų pušų ir vieną išlaužtą eglę, neturėdamas leidimo kirsti mišką. Šiuo atveju atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškė valstybinio miško medžių iškirtimu, savavališkai, neturint tam leidimo, o dėl to atsirado žala. Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008). Neteisėtais veiksmais padaromas neigiamas poveikis aplinkai, dėl ko vyksta ar gali įvykti reikšmingi ekosistemos ar jos elementų natūralių funkcijų pokyčiai (pažeistas ekosistemos stabilumas, pažeistas natūralus kraštovaizdis bei jo estetinės savybės). Žala, padaryta neteisėtai iškertant mišką, traktuojama kaip reikšminga ir didelė žala aplinkai, nes tokiu būdu pažeidžiamas biotopas, sunaikinama miško aplinka kaip buveinė, kurios atsikūrimo ciklas siekia maždaug 100 metų. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nurodytus rašytinius įrodymus, žala aplinkai (miškui kaip aplinkos objektui) padaryta, neigiamas pokytis akivaizdus. Iškirsti medžiai, kurių nebuvo galima kirsti, ir atitinkamai buvo padaryta žala aplinkai (įvyko neigiami gamtos pokyčiai), taigi tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir gamtai kilusios žalos egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys.

Ieškovas apskaičiavo žalos dydį, vadovaudamasis 2014 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-249 patvirtinta „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika“, jos 2.1. punktu, Metodikos priedo – Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainių 1.2.2. papunkčiu. 2023 m. vasario 20 d. žalos aplinkai apskaičiavime Nr. Ž56-1439/2023 žala įvertinta po 290 Eur už 1 kubinį metrą medienos II grupės miškuose neplynais kirtimais, nes medžiai neteisėtai nukirsti II brandumo grupės (pusamžiame) medyne, todėl, vadovaujantis Metodikos 2.1 punktu, padarytos žalos aplinkai dydžio skaičiavimui taikomas koeficientas 1,5 už 3,64 m³ (medienos tūrį). Apskaičiuotas atsakovo padarytos žalos dydis pagrįstai apskaičiuotas – 1 580,40 Eur: 3,64 m³ × 1,5 × 290 = 1 580,40 Eur. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina visas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas, todėl ieškovo, kuris turi teisę pareikšti ieškinius dėl neteisėta veika padarytos žalos, ieškinys tenkinamas – iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 1 580,40 Eur žala (Miškų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas, CK 6.245 straipsnio 1, 4 dalys, 6.246–6.249 straipsniai, 6.251 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui prašant, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. balandžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį, valstybei iš atsakovo priteisiamas 36 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo yra atleistas ieškovas (CPK 80 straipsnio dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 583,40 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų 40 ct) žalą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2023 m. balandžio 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, priteistą sumą sumokant į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT62 4010 0510 0425 0887, esančią AB Luminor banke, nurodant mokėjimo paskirtį – Ž56-1439/2023.

Priteisti iš atsakovo E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 36 Eur (trisdešimt šešių eurų) žyminį mokestį, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.