- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-24
- Bylos Nr.
- e2S-2250-467/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02007-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- R. V.
- Kategorijos
- 3.1.14.8.9Kiti atsisakymo priimti ieškinį atvejai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Gelvora“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nutarties atsisakyti priimti ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei R. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Gelvora“ 2018 m. birželio 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. V. dėl 28,31 EUR skolos, 7,08 EUR palūkanų, 5 proc. dydžio procesinių metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad skolą į atsakovę perėmė iš pradinio kreditoriaus AB „Telia Lietuva“ pagal 2011-07-26 skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. birželio 13 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei R. V. dėl skolos priteisimo kaip neteismingą šiam apylinkės teismui.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal atsakovės R. V. ir pirminio kreditoriaus AB „Telia Lietuva“ (buvęs - UAB „Omnitel“) pasirašytos 2010-03-13 sutarties dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo matyti, kad sutarties sąlygų 10.6 punkte nurodyta, jog ginčai, kylantys iš šios sutarties prievolių vykdymo, įskaitant ieškinius dėl kliento įsiskolinimų, nagrinėjami pagal ieškovo buveinės vietą. Nagrinėjamu atveju pirminis kreditorius UAB „Telia Lietuva“ 2011-07-26 reikalavimo perleidimo sutartimi perleido ieškovui UAB „Gelvora“ susidariusią skolą atsakovės atžvilgiu.
5. Šiuo atveju teismas laikė, kad tiek pirminio kreditoriaus, tiek ieškovo buveinės yra Vilniaus miesto savivaldybėje. Ši teritorija priklauso Vilniaus miesto apylinkės teismui (Laisvės pr. 79A, Vilnius), todėl pagal sutartinio teismingumo taisykles, ieškinys turi būti nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Gelvora“ prašo 2018 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
7. Apeliantas nurodo, kad su atsakove buvo sudaryta viešojo judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartis, kuri yra vartojimo sutartis. Vartotojo, kaip silpnesniosios šalies, teisės ir interesai turi būti apsaugoti. Be to sutartis sudaryta prisijungimo būdu, todėl nagrinėjamoje byloje turi būti taikoma contra proferentem taisyklė, kuri reiškia, kad, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4 d.).
8. Apeliantas laiko, kad atsakovė R. V., būdama vartotoja bei silpnesniąja šalimi, viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį sudarė prisijungimo būdu ir dėl sutarties nuostatų derėtis galimybės neturėjo. Minimos sutarties 10.6 punktas, nustatantis sutartinio teismingumo taisykles, vertintinas kaip nesąžiningas ir iškreipiantis interesų pusiausvyrą vartotojo nenaudai. Todėl ieškovo ieškinį, pareikštą laikantis CPK 29 str. (pagal atsakovo gyvenamąją vietą), atsisakyta priimti nepagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
10. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, atskirojo skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.
11. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas.
12. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį (CPK 29 str.), alternatyvųjį (CPK 30 str.), išimtinį (CPK 31 str.), sutartinį (CPK 32 str.) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 str.). Taigi viena iš teritorinio teismingumo rūšių – sutartinis teismingumas, kurio taisyklės nustato galimybę šalims susitarti dėl jų ginčų teismingumo.
13. Nagrinėjamu atveju UAB „Gelvora“ ieškinio reikalavimai kildinami iš mobiliojo ryšio paslaugų teikimo sutarties Nr. OM 880710, kurios 10.6 punkte aiškiai nustatyta, kad visi ginčai dėl šios sutarties prievolių vykdymo, įskaitant ieškinius dėl kliento įsiskolinimo, nagrinėjami teisme pagal ieškovo gyvenamąją ar buveinės vietą. Pradinis kreditorius perleido reikalavimo teises ieškovui, kuriam taip pat perėjo visos teisės ir pareigos pagal sutartį, iš kurios kyla prievolė (CK 6.101 str. 1 d., 6.107 str.).
14. Šioje civilinėje byloje ieškovas ieškinį pareiškė Vilniaus regiono apylinkės teismui Vilniaus rajono rūmams pagal atsakovės R. V. gyvenamąją vietą. Ieškovas tokį pasirikinimą motyvuoja tuo, kad teisiniai santykiai kyla iš vartojimo sutarties, taigi reikalinga užtikrinti vartotojo interesus, o sutarties sąlyga dėl teismingumo negali būti laikoma sąžininga vartotojo atžvilgiu. Tačiau tokie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
15. Apeliantas nėra įgaliota institucija ar tinkamas subjektas ginti vartotojų, įskaitant atsakovės konkrečioje byloje, interesus. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad, nagrinėjamu atveju ieškovas pats ieškinio pateikimo metu savo iniciatyva, nežinant atsakovei, nusprendė, kad sutarties sąlyga, kurioje aptartas teismingumo klausimas, yra nesąžininga, todėl kreipėsi su ieškiniu pagal atsakovės gyvenamąją vietą. Tačiau vartojimo sutarčių sąlygas sąžiningumo aspektu turi patikrinti ne ieškovas, o teismas ex officio, priešingu atveju, ieškovas turi siūlyti atsakovei keisti jų sudarytos sutarties sąlygas. Šiuo atveju, atsižvelgiant į ieškovo, kuris nėra vartotojas, interesus, teismas neturi pagrindo vertinti, kad šalių susitarimas dėl ginčų nagrinėjimo ne vartotojo gyvenamosios vietos teisme, a priori yra nesąžiningas ir negaliojantis. Priešingu atveju būtų paneigtas sutarties laisvės principas (CK 6.156 str.).
16. Kita vertus, ieškinio priėmimo stadijoje tokios sąlygos sąžiningumo teismas objektyviai ir negali įvertinti, nes šioje stadijoje dar nežinomos aptariamos sąlygos sąžiningumo klausimui išspręsti reikšmingos teisinės ir faktinės aplinkybės. Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, nežinoma, ar konkretus vartotojas, sudarydamas sutartį prisijungimo būdu, tinkamai suprato šią sąlygą, ar pats vartotojas mano, kad sutarties sąlyga dėl teismingumo pažeidžia jo teises ir pan. Ieškinio priėmimo stadijoje sutarties sąlygą dėl teismingumo a priori vertinti kaip nesąžiningą bet kurio vartotojo atžvilgiu būtų neprotinga ir neatsakinga dėl to, jog, atsisakius priimti ieškinį pagal vartojimo sutartyje pasirinktą teritorinį teismingumą ir iškėlus bylą vartotojo gyvenamosios vietos teisme, vartotojas gali pareikšti, kad jis nelaiko šios sąlygos nesąžininga, nes jam patogiau bylinėtis ne gyvenamosios vietos, bet sutartyje pasirinktame teisme, ir būtent dėl to į sutartį buvo įrašyta sąlyga dėl kitokio teritorinio teismingumo.
17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju kreipimasis į Vilniaus regiono apylinkės teismą Vilniaus rajono rūmus, motyvuojant atsakovo, kaip vartotojo, geresne padėtimi, kadangi kreipiamasi pagal atsakovo gyvenamąją vietą, yra formalus. Civilinių bylų, kylančių iš vartojimo teisinių santykių, nagrinėjimo pagal ieškovo pasirinkimą, pagal vartotojo gyvenamąją vietą (CPK 30 str. 11 p.), tikslas yra tas, kad vartotojui, kaip silpnesnei šaliai, būtų patogu dalyvauti teismo posėdžiuose ir būtų užtikrintas greitas ir ekonomiškas procesas vartotojo atžvilgiu. Šiuo konkrečiu atveju tokios aplinkybės nekonstatuotinos. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tuo atveju, kai šalių sudarytoje sutartyje yra sąlyga dėl galinčių kilti ginčų teritorinio teismingumo, ieškinys turėtų būti reiškiamas pagal šalių sulygto sutartinio teritorinio teismingumo taisykles (CPK 32 str.) ir tik paties vartotojo pageidavimu galima būtų spręsti priešingai.
18. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).
19. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė sutartinį teritorinį bylos teismingumą reglamentuojančias teisės normas (CPK 32 str.), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.