Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-72-844/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-04-27
Bylos Nr.: 1A-72-844/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-07200-2022-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Giedrius Endriukaitis, Odeta Gruodienė, Vaidas Vasiliauskas
Nuteistasis: E. G.
Nukentėjusysis: R. G.
Advokatai: Algimantas Šindeikis, Edgaras Jautakis

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-72-844/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07200-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 2.4.7 (S)

Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Odetos Gruodienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Indrei Vitkutei,dalyvaujant prokurorėms Virginijai Vigelienei, Ingai Balkūnei,nuteistajam E. G., jo gynėjui advokatui Edgarui Jautakiui,nukentėjusiajam R. G., jo atstovui advokatui Algimantui Šindeikiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laiku E. G. įpareigotas: per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiojo; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš E. G. priteista nukentėjusiojo R. G. naudai 500,00 Eur (penki šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimui ir 2904,00 Eur (du tūkstančiai devyni šimtai keturi eurai) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, susijusias su atstovo advokato pagalba.

Iš E. G. valstybės naudai priteista 80,64 Eur (aštuoniasdešimt eurų šešiasdešimt keturi centai) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. G. nuteistas už tai, kad 2022 m. kovo 1 d. apie 14.30 val., sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje, tyčia sudavė vieną kartą kumščiu į veidą, du kartus kumščiu į krūtinę ir vieną kartą kumščiu – apvyniotu grandine – į kairį šoną, nugarinę dalį savo artimam giminaičiui - broliui R. G., taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė žaizdelę apatinės lūpos pogleivinėje, poodinę kraujosruvą kairėje krūtinės ląstos pusės nugarinėje dalyje, tai yra nežymiai sutrikdė sveikatą.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. G. prašo panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. spalio 12 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

2.1. Skunde apeliantas teigia, kad apylinkės teismo nuosprendis nepagrįstas, neatitinkantis bylos aplinkybių. Nurodo, kad teismas liudytojų parodymus vertino labai abstrakčiai, liudytojai nurodė tik tas aplinkybes, kurias jiems papasakojo nukentėjusysis R. G.. Negretino liudytojų parodymų su nustatytais trauminiais poveikiais. Apeliantas pažymi, kad tarp brolių vyko eilinis konfliktas, tik kad šiuo atveju buvo stumdomasi, kurio iniciatorius buvo būtent nukentėjusysis R. G., tačiau to apylinkės teismas neįžvelgė. Apeliantas neturėjo nei tiesioginės, nei netiesioginės tyčios sužaloti artimąjį – brolį. Be to, nukentėjusiojo veiksmai buvo kur kas intensyvesni, negu jo.

2.2. Skunde keliamos abejonės dėl nukentėjusiajam R. G. padarytų trauminių poveikių, kadangi muštinė žaizdelė apatinės lūpos pogleivyje jis pasidarė pats, bandydamas nuimti grandinę nuo elektros skydinės. Tai, kad nebuvo suduotas smūgis kumščiu patvirtina ir liudytojas M. V., nurodęs, kad nematė jokių fizinių veiksmų. Be to, nukentėjusiojo parodymai dėl suduoto smūgio kumščiu skiriasi, todėl nėra pagrindo jais remtis ir jais tikėti. Tarpusavio santykiai (E. G. ir R. G.) yra konfliktiški ilgą laiką, akivaizdu, kad R. G. galimai siekia apkalbėti nuteistąjį. Taip pat nuteistasis teigia, kad nesudavė kumščiais jokių smūgių į krūtinę. Apeliantas taip pat ginčija ir trečiąjį trauminį poveikį „vieną kartą kumščiu apvyniotu grandine sudavė į kairį šoną, nugarinę dalį, padarydamas poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos pusės nugarinėje dalyje“, kadangi nė vienas liudytojas, betarpiškai matęs įvykį, nenurodė, kad nuteistasis būtų sudavęs smūgį kumščiu apvyniotu grandine nukentėjusiajam. Remtis tik specialisto Ą. S. išvada nėra pagrindo, kadangi jo išvada, kaip ir jis pats nurodė, yra „tikėtina“. Priešingai, specialisto P. P. išvadoje nurodyta, kad nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti neginčytiną išvadą, kad sužalojimai padaryti būtent kumščiu apvyniotu grandine, nes nėra pailgos formos daiktui būdingų poodinei kraujosruvai požymių. P. P. konsultacinė išvada paneigia Ą. S. išvadas, minėto specialisto išvada pagrįsta patikimais įrodymais, yra motyvuota. Akivaizdu, kad šios dvi išvados yra prieštaringos, tačiau apylinkės teismas prieštaravimų nepašalino. Teigia, kad Ą. S. išvados yra „tikėtinos“, o specialisto P. P. išvados yra kategoriškos, kuriomis motyvuotai paneigtos specialisto Ą. S. išvados. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad R. G. sužalojimai buvo padaryti būtent naudojant grandinę.

2.3. Taipogi skunde teigiama, kad nukentėjusiojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nuoseklūs bei patvirtinantys, kad konflikto iniciatorius buvo pats nukentėjusysis. Teismo posėdžio metu apklausiamas nukentėjusysis nurodė, kad jiems „besigrumiant“, todėl akivaizdu, kad vyko abipusės grumtynės, susistumdymas. Skirtingų apklausų metų nurodė skirtingą smūgių skaičių bei skirtingas vietas, į kurias buvo suduoti smūgiai.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiojo R. G. atstovas advokatas Algimantas Šindeikis prašo atmesti nuteistojo E. G. apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. spalio 12 d. nuosprendį palikti nepakeistą bei priteisti visas patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti apeliacinėje instancijoje.

Šalies argumentai

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis E. G. ir jo gynėjas advokatas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, nukentėjusysis bei jo atstovas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. G. apeliacinis skundas atmetamas

Žemesnės instancijos teismas

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

7. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino E. G. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas nuteistajam pritaikytas tinkamai.

8. BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį taikoma tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia. Šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs fizinį skausmą, padaromi tiesiogine tyčia. Toks kaltininko elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius ir nori taip elgtis.

9. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018).

10. Aukštesniojo teismo nuomone, byloje esantys įrodymai – nukentėjusiojo R. G., taip pat ir liudytojų parodymai, specialistų išvados, neabejotinai patvirtina, kad E. G. smurtaudamas savo šeimos nario (brolio) atžvilgiu, veikdamas tiesiogine tyčia, nukentėjusiajam R. G. (broliui) sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo.

11. Nukentėjusysis R. G. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad 2022 m. kovo 1 d. apie 14.30 val., jam dirbant su V. G., staiga dingo elektra ir pamatė, kad E. G. prie saugiklių dėžės kažką daro. Nuėjęs prie saugiklių dėžės pamatė, kad E. G. bando užvynioti grandinę ant jos, pradėjo jam aiškinti, kad jis neturi teisės taip daryti. E. G. tuomet atsakė, kad jis nemoka už elektrą, todėl ją atjungė, tačiau jis už elektrą mokėjo, o kai negavo iš E. G. sąskaitų už spalio, lapkričio mėnesius, tiesiog sumokėjo vidurkį pagal ankstesnius mėnesius. Nurodė, kad jau anksčiau E. G. buvo užrakinęs įvadinę dėžę, bet elektros neatjunginėjo, tačiau įvykio dieną jis nieko nesakęs atjungė elektrą. Priėjęs prie stulpo jis numetė tą E. G. uždėtą grandinę ant žemės ir įjungė elektros energiją, E. G. vėl atjungė, tada jis pasakė, kad neturi teisės taip daryti, o E. tyčia trinktelėjo jam į lūpą. Iš lūpos pradėjo bėgti kraujas, visas veidas buvo kruvinas, skaudėjo. Tada jis, saugodamasis, atbulas atsitraukė, o E. G., suspaudęs kumščius, kaip boksininkas, ėjo link jo, pasivijo ir trenkė į šoną. Jis apibėgo ir įjungė elektros saugiklį. Taip bejunginėjant elektrą E. G. dar porą kartų trinktelėjo jam į krūtinę. Viskas vyko šalia stulpo. Paskui E. G., apsivyniojęs grandine ranką, pradėjo priešais jį tą grandinę sukti. Jis bandė atsitraukti, ėjo tolyn už šunų voljero, o E. G. ėjo link jo, eidamas dar apmėtė jį šunų išmatomis. Tada jis kažkaip vėl pribėgo prie stulpo ir įjungė elektros energiją, o E. G. tuo metu vieną kartą trenkė jam į nugarą – po mente, beveik šone, trenkė su ranka, kuri buvo apvyniota grandine. Tada atėjo darbuotojas V. G., pradėjo raminti, sakė, kad reikia iškviesti policiją arba palaukti, kol E. G. praeis pyktis. E. G. ir V. G. apšaukė. Tuomet elektra buvo įjungta, todėl jie nuėjo toliau dirbti, bet po kelių minučių elektrą E. G. vėl išjungė. Nuėjęs pamatė, kad E. G. saugiklių dėžę apvyniojo grandine su spynele. Tuomet jis iš dirbtuvių pasiėmė savo kampinį šlifuoklį ir nupjovė tą grandinę, o E. G. tuo metu viską fotografavo ar filmavo. Tuo viskas baigėsi. Tuomet paskambino M. G., kuriam jis viską papasakojo. M. G. liepė kviesti policiją. Tada jis iš karto, šalia esant ir E. G., skambino policijai, bet E. G. greitai susidėjo savo daiktus ir išvažiavo. Jis E. G. atžvilgiu jokio smurto nenaudojo, jei būtų naudojęs – E. G. tikrai būtų laukęs policijos. Nepastabėjo, kad brolis būtų susižalojęs ranką, nematė ant jo jokio kraujo. Ten toks susistumdymas buvo, grumtynės, kad stumi pečiu, jungi elektrą, tačiau muštis jis pats tikrai nepuolė. Iš brolio pusės (E. G.) vyksta nuolatiniai moraliniai puldinėjimai, išpuoliai prieš jį ir jo žmoną. Ūkis yra jų abiejų, tuo pačiu ir M. G., sodyba – abiejų, bet dalys nėra atskirtos, dėl vieno pastato vyksta teisiniai ginčai. Su broliu konfliktuoja nuo 2019 metų, kai E. G. gyvenime atsirado moteris. E. G. su niekuo nesutaria, nors jų šeima didelė.

12. Nuteistasis E. G. neigia savo kaltę ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. kovo 1 d., apie 14.30 val., sodyboje (duomenys neskelbtini) kaime, pasakė broliui R. G., kad susimokėtų už elektrą, o pastarasis atsakė, kad net negalvoja. Sutartį su elektros tinklais pasirašęs jis, už elektrą moka jis, todėl nusprendė atjungti elektrą. Brolio ūkis ir technikos kiekiai yra žymiai didesni, todėl jis nesutinka, kad brolis moka tik trečdalį sumos. Jis priėjo prie paskirstymo dėžutės, pradėjo vynioti grandinę, išjungė saugiklius. Tada brolis pribėgęs pradėjo draskyti tą grandinę ir su grandinės galu stuktelėjo sau į lūpos sritį. Konflikto metu matė, kad brolio apatinė lūpa kraujuoja. Jokio smūgio ranka nebuvo. Tą grandinę plėšiant, gal apsidraskė ir ranką. R. G. toliau jį terorizavo, pradėjo spardyti. Kai jis norėjo grandinę sutrumpinti, kad galėtų užrakinti, brolis jam spyrė į dešinę koją, o kadangi jis (E. G.) buvo pasiruošęs nupjauti tą grandinę su kampiniu šlifuokliu prieš ją susegdamas, tai broliui įspyrus, jis įsipjovė į pirštą. Paskui priėjo darbininkas V. G., kuris tuo metu dirbo su broliu garaže, aiškiai matė, kad jis jokio puolimo nedarė, tik brolis atbėgęs pradėjo stumdytis ir ginčytis. Teigia, kad jis brolio nepuolė, jokių smūgių jam nesudavė, tik fotografavo kaip brolis savivaliauja. Kai brolis griebė grandinę, neleido apvynioti, jie susistumdė, bet jis jokio smūgio broliui nesudavė nei ranka, nei grandine. Brolio jis nesivijo, tik atsimušinėjo, nes brolis jį spardė kai jis dėjo grandinę. Brolis puldinėjo, jie stumdėsi ir todėl nuėjo už tų voljerų besistumdydami. Šunų išmatų į brolį nemėtė. Jokio smūgio jis broliui nė karto nesudavė, saugojo savo sveikatą, nes jis yra operuotas tris kartus dėl klubo sąnario. Brolis jam į dešinę koją penkis kartus pataikė prie tos paskirstymo dėžutės, ir į kairę koją keturis kartus spyrė, ir dar vieną kartą brolis įspyrė, kai jis ėjo su kampiniu šlifuokliu. Jam skaudėjo, ant kojų liko mėlynės. Į specialistą kreipėsi praėjus beveik mėnesiui laiko, nes nenorėjo tęsti konflikto su broliu, o po įvykio jis buvo apžiūrėtas chirurgo savo darbe Kėdainių ligoninėje. Jis visų pirma nuėjo pas moterį ekspertę, bet ten nuotraukų nedarė, todėl išėjęs pasidarė pats. Kalbėdamas telefonu pareigūnui nepasakė, kad įsipjovė į pirštą, kai brolis jam įspyrė, kadangi nežinojo su kuo kalba. Policijai sakė, kad ne dėl to susižalojo, ir neatsimena ar sakė pareigūnams, kad brolis jį spardė. Iš įvykio vietos išvažiavo, nes prasipjautas pirštas kraujavo. Kai policija skambino, jis jau buvo beveik prie namų. Suprato, kad brolis iškvietė policiją, kad jau vyksta tyrimas. Visa tai susiję su tuo, kad tarp jo ir brolio vyksta žemės, pastatų pasidalinimas ir brolis, galvoja, kad jis jau vieną kartą teistas, tai yra nusikaltėlis. Jo santykiai su broliu labai blogi nuo 2019 metų, nes jis išsiaiškino, kad brolis jį apvaginėja, nors prokurorai nustatė, kad nėra nusikaltimo sudėties. Su sūnumi santykiai taip pat blogi. Jis dažnai brolį įspėdavo, kad turi susimokėti už elektrą. Broliui sąskaitų buvo nepateikęs 3-4 mėnesius, nes neturėjo tam laiko. Gavo brolio avansinius mokėjimus, bet jie jo netenkino. Nemano, kad atjungęs elektrą sumaišė broliui dirbti darbus. Brolis virino tuo metu, bet tai nebuvo būtini darbai. Jis brolio neprovokavo, brolis galėjo padaryti pavedimą ir viskas, bet brolis pasirinko muštynes. Jis į elektros tinklus dėl elektros atjungimo nesikreipė, jis sumoka pinigus, o brolis jam nekompensuoja.

13. Išanalizavus visą baudžiamosios bylos medžiagą, aukštesniojo teismo vertinimu, nukentėjusiojo R. G. parodymai apie įvykį viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs ir logiški, sutapo su liudytojų V. G., M. G., M. V. parodymais apie jiems žinomas bylos aplinkybes, taip pat su kitais byloje esančiais objektyviais duomenimis, jų visetu. Todėl netikėti nukentėjusiojo R. G. nurodytomis aplinkybėmis apie įvykį, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Apelianto teiginys, kad lūpą R. G. prasikirto nuvyniodamas grandinę nuo saugiklių dėžės, laikytinas paneigtu, kadangi nukentėjusysis nurodė, kad E. G. vieną kartą kumščiu smūgiavo į veido sritį. Tai, kad buvo suduotas smūgis patvirtino ir būtent šio įvykio epizodą matęs liudytojas V. G., parodęs, kad matė, kaip E. G. vieną kartą dešine ranka smūgiavo R. G. į veidą ir vėliau konfliktuojantys asmenys užėjo už šuns voljero ir kurį laiką jų nematė. Be to, apklausiamas tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek apklausiamas apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu specialistas Ą. S. patvirtino, kad labai mažai tikėtina tokia aplinkybė, kad lūpoje atsiradęs sužalojimas galėjo būti padarytas grandinės galu ir jį pasidarė būtent pats nukentėjusysis R. G., kadangi jeigu grandinė būtų atsitrenkusi į lūpą, tai sužalojimas būtų bent jau vidutinio mąsto, o smūgis ranka sukelia mažesnį sužalojimą, koks yra nustatytas ir šiuo metu. Nors apeliacinės instancijos metu apklausiamas specialistas ir negalėjo tiksliai įvardinti, ar sužalojimo mastas ir dydis skirtųsi, jei sužalojimas būtų buvęs padarytas grandinės galu, tačiau sužalojimai matytųsi ir ant veido išorinės, raudonosios dalies ar odos, o kai smogiama kumščiu, veido išorėje gali ir nesimatyti jokių sužalojimų, gali matytis kraujosruva, o gleivinėje, pogleivyje gali būti žaizdos, viskas priklauso nuo smūgio energijos. Jei lūpa būtų sužalota su grandine ar su kokiu nors kietu metaliniu daiktu, tikėtina, kad matytųsi sužalojimai ir ant veido išorinės dalies, tačiau šiuo atveju, kuomet specialistas Ą. S. apžiūrinėjo nukentėjusįjį R. G. – to nebuvo nustatyta.

14. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojas M. V. nenurodė, kad būtų matęs suduotus nuteistojo smūgius nukentėjusiajam ir yra pagrindas jo tokiais duotais parodymais remtis bei priimti išteisinamąjį nuosprendį E. G. atžvilgiu, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojas M. V., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad jam dirbant įvykio dieną dingo elektra ir jis tuo metu negalėjo tęsti darbo, todėl ėjo ieškoti priežasties dėl ko dingo elektra ir tuo pat metu išgirdo konfliktuojančius brolius (E. G. ir R. G.) prie elektros skydinės. Jis tai pamatęs arčiau jų ir skydinės nėjo, jis tiesiog apsisuko ir išėjo, nenorėjo kištis į konfliktą, matė, kad jie stumdėsi. Vadinasi, kad liudytojas M. V. matė tik labai trumpą įvykio epizodą. Šiuos liudytojo parodymus be kita ko patvirtina V. G. parodymai, kadangi jis M. V. kalbino kartu eiti išskirti brolių, sustabdyti konfliktą, tačiau kaip nurodė V. G. – M. V. nėjo kartu skirti besistumdančių brolių, todėl jis ėjo vienas. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos liudytojo parodymus daro išvadą, kad M. V. nebuvo tas asmuo, kuris betarpiškai matė visą įvykį, todėl remtis jo parodymais ir daryti išvadą, kad E. G. nesmūgiavo nukentėjusiajam nei į veido sritį, nei į krūtinę, nei kumščiu apvyniotu grandine – nėra teisinio pagrindo, todėl ir sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad neva apylinkės teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojo M. V. parodymais, laikytinas atmestinu. Priešingai, beveik visą įvykį matęs bei bandęs išskirti konfliktuojančius asmenis V. G. patvirtino, kad matė E. G. smūgiuojant R. G., todėl netikėti ir nesiremti šio liudytojo parodymais, kurie patvirtina ir nukentėjusiojo duotus parodymus, apylinkės teismas neturėjo pagrindo. Be to, kaip teisingai ir pagrįstai nustatyta apylinkės teismo, liudytojas M. G. patvirtino, kad sekančią dieną po įvykio jis matė R. G. sužalojimus, matė, kad jis šlubuoja, kadangi įvykio metu išsisuko koją, nukentėjusysis jam skundėsi, kad skaudą krūtinę, parodė esantį sužalojimą ant nugaros, kuris buvo padarytas smūgiuojant kumščiu jį apvyniojus grandine, matė praskeltą bei ištinusią jo lūpą.

15. Apeliaciniame skunde keliama versija, kad konfliktą iniciavo pats nukentėjusysis R. G., kad jis nuteistojo atžvilgiu naudojo smurtą, spardė kojomis, o apeliantas nesudavė jokio smūgio nukentėjusiajam, kad jam pačiam buvo padaryti sužalojimai – laikytina nepagrįsta, kadangi byloje esantys duomenys nepatvirtina tokios išsakytos nuteistojo pozicijos, todėl teisėjų kolegija tokią nuteistojo poziciją vertina kaip gynybinio pobūdžio. Nors nuteistasis E. G. teigia, kad nukentėjusysis R. G. jo atžvilgiu naudojo fizinę jėgą, jį spardė kojomis, todėl ant jo (E. G.) kojų buvo atsiradę sužalojimai (byloje pateiktos foto nuotraukos), tačiau vertinti šiuos jo pateiktus duomenis (fotonuotraukas), kaip objektyvius ir patikimus, nėra jokio teisinio pagrindo, nes šie duomenys neįrodo, kad būtent minėti sužalojimai atsirado dėl R. G. atliktų spyrių, galimai, jie atsiradę visai dėl kitokių aplinkybių, kadangi nuteistasis nepateikė tikslių įrodymų, patvirtinančių, kad minėti sužalojimai atsirado būtent minimo konflikto metu. Taip pat nėra aišku kada tiksliai pateiktos nuotraukos darytos, ant nuotraukų nesimato tikslios fotografavimo dienos, laiko, nuotraukose nesimato veido bruožų, patvirtinančių, kad ten tikrai E. G. ir ant jo kūno esantys sužalojimai. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo E. G. pateikta į bylą specialisto P. P. konsultacinė išvada buvo atlikta tik 2022 m. kovo 24 d., t. y. beveik praėjus mėnesiui laiko po to, kai jis patyrė tariamus sužalojimus konflikto metu (konfliktas vyko 2022 m. kovo 1 d.), taigi, galimai, buvę sužalojimai ant nuteistojo kojų, negali būti siejami su konflikto metu atliktais veiksmais. Papildomai pažymėtina, kad nė vienas apklaustas liudytojas, ar kita byloje esanti rašytinė medžiaga, nepatvirtina šios nuteistojo keliamos versijos, kad R. G. jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad būtent E. G. smūgiavo R. G.. Įvertinus aplinkybių visumą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis E. G. iš įvykio vietos pasišalino, nors, kaip pagrįstai nustatyta, jis girdėjo ir žinojo, kad yra kviečiama policija, tačiau nenorėdamas likti įvykio vietoje, iš jos pasišalino, nors akivaizdžiai matė, kad jo broliui R. G. kraujuoja lūpa, jam pačiam buvo sužalotas pirštas (kraujavo), todėl privalėjo likti įvykio vietoje iki kol atvyks policijos pareigūnai, kad būtų išsiaiškintos visos tikslios ir aiškios įvykio aplinkybės, tačiau jis to nepadarė. Papildomai teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pats nuteistasis viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu vis keisdavo parodymus apie įvykio aplinkybes, iš pradžių policijos pareigūnams telefoninio pokalbio metu nurodydamas, kad jokio konflikto tarp jo ir brolio nebuvo, jokio smurto nebuvo, vėliau nurodydamas, kad konflikto iniciatorius buvo brolis R. G., o jis tik gynėsi nuo brolio puolamų veiksmų, todėl visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo parodymai yra nepatikimi, prieštaringi, save ginantys, todėl nėra jokio pagrindo jais vadovautis kaip objektyviais duomenimis. Akivaizdu, kad nuteistasis E. G., pateikdamas vis skirtingas pozicijas dėl buvusio įvykio siekia visais įmanomais būdais pateisinti savo veiksmus, sušvelninti savo kaltę. Iš visų byloje apklaustų liudytojų parodymų bei surinktos medžiagos, neįrodyta, kad R. G. buvo konflikto iniciatorius ir atliko smurtinius veiksmus nuteistojo E. G. atžvilgiu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje padaryta apylinkės teismo teisinga ir pagrįsta išvada, kad nuteistojo E. G. parodymai yra deklaratyvaus pobūdžio, nenuoseklūs ir todėl nepatikimi. Tokie nuteistojo parodymai ir įvykio aplinkybių aiškinimas vertinamas kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jokia kita bylos medžiaga nepatvirtina nuteistojo duotų parodymų, priešingai, byloje esantys nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga patvirtina apelianto kaltę.

16. Netikėti liudytojų (V. G., M. G., M. V., D. Š., A. I., E. J., A. M. – E.) bei nukentėjusiojo R. G. parodymais nėra pagrindo, kadangi visi minėti asmenys teisiamųjų posėdžių metu parodymus davė įspėti dėl gręsiančios baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Be to, byloje nenustatyta, kad visi šie asmenys siektų apkalbėti nuteistąjį E. G. ir tokiu būdu norėtų jam pakenkti. Apklausiami šie liudytojai patikino, kad jų santykiai su E. G. geri, draugiški, visuomet pasisveikina, ir nors žino, kad vyksta konfliktai tarp brolių, tačiau jie į juos nesikiša. Iš pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotų liudytojo M. G. parodymų matyti, kad E. G. (savo tėvą) jis apibūdina kaip konfliktišką asmenį, linkusį smurtauti, visuomet reikalaujantį susimokėti už elektrą, tačiau negebantį laiku atsiųsti reikiamų sąskaitų už elektrą. Nurodė, kad R. G. (jo dėdė) visada yra ramus, tolerantiškas, sukalbamas, o tėvas karštakošis. Santykiai su tėvu nutrūko, kai jis (tėvas) susirado sugyventinę. Vien ta aplinkybė, kad nors liudytojas M. G. nesutaria su savo tėvu, nesudaro pagrindo jo duotus parodymus vertinti kritiškai ar jais nesiremti priimant apkaltinamąjį nuosprendį, kadangi, kaip teisingai nustatyta pirmosios instancijos teismo, M. G. parodymai papildo kitų liudytojų ir nukentėjusiojo objektyvius parodymus, jie yra nuoseklūs ir logiški. Todėl apygardos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, neturi pagrindo sutikti su skunde nurodytu argumentu, kad apylinkės teismas liudytojų parodymus vertino abstrakčiai. Priešingai, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje detaliai aptarė bei išnagrinėjo kiekvieno liudytojo parodymus, pašalino buvusius prieštaravimus ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą vadovaujantis liudytojų objektyviais parodymais, kurie akivaizdžiai tarpusavyje su nukentėjusiojo parodymais yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine, be to, juos patvirtina ir byloje išnagrinėti bei aprašyti rašytiniai įrodymai.

17. Darytina išvada, kad priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, E. G. kaltę patvirtina eilė į bylą pateiktų duomenų, kuriuos apeliantas nepagrįstai siekia nuginčyti, vertinti atskirai. Kaip jau nustatyta, liudytojas V. G. aiškiai ir vienareikšmiškai patvirtino, kad nuteistasis nukentėjusiajam dešine ranka sudavė į veidą. Jokios byloje nustatytos aplinkybės nepaneigia šio liudytojo parodymų, o ir apeliantas nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių būtų negalima vadovautis šio liudytojo parodymais. Ą. S. išvadoje yra aiškiai konstatuota, kad R. G. muštinė žaizdelė apatinės lūpos pogleivyje padaryta vienu smūgiu, kietu buku daiktu ir galimai smūgiuojant ranka. Tokiu būdu smūgį nukentėjusiajam į veidą patvirtina ne tik liudytojo parodymai, bet ir specialisto išvada. Šią išvadą specialistas patvirtino ir apklausiamas apeliacinės instancijos metu. Teismų praktikoje nustatyta, kad reikia vertinti ne atskirus duomenis, o įrodymų visumą, todėl E. G. siekis šiuos įrodymus vertinti atskirai, izoliuotai vienas nuo kito akivaizdžiai neatitinka kasacinio teismo išaiškinimų (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-229/2013).

18. Apeliaciniame skunde didžiulis dėmesys skiriamas specialistų išvadoms. Skunde keliamos abejonės dėl teismo specialisto Ą. S. pateiktų išvadų (pirminės ir patikslintos), abejojama jų pagrįstumu. Nuteistojo manymu, minėtos teismo specialisto išvados yra nepagrįstos, o specialisto P. P. išvada paneigia ankstesnes specialisto išvadas, todėl nėra pagrindo vadovautis teismo specialisto išvada Nr. G 389/2022(02) bei papildoma teismo specialisto išvada Nr. pG 495/2022 (02). Tačiau su tokiais apelianto skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, todėl juos atmeta kaip nepagrįstus.

19. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 389/2022(02) nurodyta, kad R. G. nustatyta muštinė žaizdelė apatinės lūpos pogleivyje, padaryta vienu smūgiu kietu buku daiktu ir galimai smūgiuojant ranka. Poodinė kraujosruva kairėje krūtinės ląstos pusėje padaryta kietu buku pailgos formos daiktu ar įrankiu, vienu smūgiu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 73-74). Papildomoje valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. pG 495/2022 (02) nurodyta, kad R. G. nustatytas sužalojimas - poodinė kraujosruva kairėje krūtinės pusėje, nugarinėje dalyje galėjo būti padarytas smūgiuojant kumščiu, kuris buvo apvyniotas grandine (1 t., b. l. 78-79).

20. UAB „I“ teismo medicinos konsultacinėje specialisto P. P. išvadoje, atliktoje kaltinamojo gynėjo prašymu, ištyrus Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto Ą. S. išvadą ir papildomą specialisto išvadą, nurodyta, kad: 1) nepagrįstai specialisto išvadoje Nr. G. 389/2022 (02) nustatyta, kad R. G. muštinė žaizdelė apatinės lūpos pogleivyje padaryta vienu smūgiu kietu buku daiktu ir galimai smūgiuojant ranka, o poodinė kraujosruva kairėje krūtinės ląstos pusėje padaryta kietu buku pailgos formos daiktu ar įrankiu vienu smūgiu; 2) nepagrįstai papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG. 495/2022 (02) nustatyta, kad R. G. specialisto išvadoje konstatuota poodinė kraujosruva kairėje krūtinės ląstos pusės nugarinėje dalyje galėjo būti padaryta smūgiuojant kumščiu, kuris apvyniotas pateikta metaline grandine. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, tačiau konkretizuoti žalojančio daikto ar įrankio negalima, nes nėra duomenų iš kurių būtų galima apie tai spręsti, o teigti, kad tai padaryta kumščiu su apvyniota grandine negalima, nes nėra pailgos formos daiktui būdingų poodinei kraujosruvai požymių (2 t., b. l. 183-188; 3 t., b. l. 2-7).

21. Teisėjų kolegija, atmesdama nuteistojo apeliacinį skundą, atkreipia dėmesį, kad pagal kaltinamojo (jo gynėjo) ar kito proceso dalyvio prašymą privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialiųjų žinių, atliktas daiktų ar dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tyrimas nėra objektų tyrimas BPK 205 straipsnio prasme. Šių asmenų surašytas dokumentas nelaikomas ekspertizės aktu (BPK 88 straipsnis), ar specialisto išvada (BPK 90 straipsnis) – jis yra tiriamas ir vertinamas kaip dokumentas – konsultacinė išvada, surašyta specialiųjų žinių turinčio asmens (BPK 95 – 96 straipsniai) (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-521/2008, 2K-465/2010, 2K165/2013, 2K-337/2014). Konsultacinė išvada negali būti prilyginta ekspertizės aktui (specialisto išvadai) (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53/2011). Šiems specialiųjų žinių pagrindu surašytiems dokumentams nenustatyti griežti turinio ar formos reikalavimai.

22. Specialistas Ą. S. apklausiamas apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu vienareikšmiškai patvirtino, kad tam tikras smūgis ranka į veido sritį buvo, dėl ko R. G. lūpa buvo sužalota, ir kad tikimybė, jog sužalojimas lūpoje galėjo gautis grandinės galui atsitrenkiant į lūpą yra labai maža, beveik neįmanoma, jei tai būtų buvusi tampri guma ar virvė, tuomet tikėtina, kad taip galėjo atsitikti, tačiau šiuo atveju buvo netampri grandinė. Atsiradęs sužalojimas pogleivyje galėjo gautis suduodant smūgį ranka, priklauso nuo smūgio energijos, nebūtinai turi likti kumščio antspaudas. Parodė, kad kraujosruva kairės krūtinės pusėje nugarinėje dalyje, galėjo būti padaryta smūgiuojant kumščiu, kuris apvyniotas buvo metaline grandine. Tokią išvadą padarė, nes jis turėjo galimybę apžiūrėti grandinę, ir ją apžiūrėjęs padarė tokią išvadą. Nurodė, kad jeigu ta grandinė būtų tik vieną sykį apsukta apie delną, tai jos maždaug matmenys, iškilimas ant plaštakos, ant pirštų būtų panašus į kraujosruvos. Pakartojo pirmosios instancijos metu duotus parodymus, kad nors visoje literatūroje rašo, kad gali atsispindėti ir jeigu atsispindi, tačiau tai nėra imperatyvus teismo medicinoje faktas, kad smūgis tokiu daiktu būtinai sukels tokią kraujosruvą. Nurodė, kad tiek jo, tiek kolegos (P. P.) išvados yra tikimybinės. Jeigu smūgiuojama per kuo storesnius rūbus, tai tuo labiau mažesnė tikimybė, kad atsispindės daikto kontūras. Teikiant savo išvadą jis apžiūrėjo tik nukentėjusįjį ir grandinę, nuteistojo E. G. jis neapžiūrinėjo, todėl ir negali atsakyti, ar ant jo rankos buvo sužalojimai nuo grandinės. Specialistas patvirtino savo pateiktas tiek pirminę, tiek patikslintą išvadas kaip teisingas, jų nekeičia. Be to, palaiko savo išvadą, kad R. G. poodinė kraujosruva kairės krūtinės pusėje nugarinėje dalyje buvo padaryta smūgiuojant kumščiu, kuris apvyniotas metaline grandine.

23. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu specialistas P. P. nurodė, kad laikosi savo pateiktos konsultacinės išvados, nurodydamas, kad specialisto Ą. S. pateiktos išvados yra neteisingos ir netikslios. Specialistas Ą. S. savo išvadoje nenurodė, kad lūpos raudonyje buvo odos nubrozdinimas, išvadoje nurodė tik žaizdelę, esančią lūpos gleivinėje. Kadangi yra nubrozdinimas lūpos raudonyje, todėl yra pagrindas manyti, kad sužalojimas padarytas nedideliu kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršių, konkrečiu atveju – grandine. Todėl tikėtinas variantas, kad grandinės galas atsitrenkė R. G. į lūpą ir tokiu būdu atsirado sužalojimas. Kas liečia poodinę kraujosruvą nugaroje, vien pailgos formos kraujosruva nereiškia, kad sužalojimas padarytas pailgu daiktu. Nagrinėjamu atveju nėra galimybės konstatuoti, kad sužalojimas nugarinėje dalyje padarytas naudojant grandinę, kadangi nėra tam būdingo sužalojimo, nėra nustatyta jokiu specifinių požymių. Jeigu negalima nustatyti daikto, tai tada išvadoje nurodoma, kad tik kietu buku daiktu, kurio patikslinti negalima, nes pailgos formos daiktui būdingų sužalojimų nėra. Parodė, kad jam buvo pateiktos tik dvi Ą. S. išvados, daugiau jokia informacija, dokumentai ar duomenys, fotografijos jam nebuvo pateiktos, savo išvadą pateikė vertinęs tik dvi minėtas specialisto išvadas. Už pateiktą išvadą jam buvo atlyginta.

24. Akivaizdu, kad apklausiamas apeliacinės instancijos teisme specialistas Ą. S. pasiliko prie savo pateiktų išvadų, nurodė analogiškas aplinkybes, kokias buvo nurodęs ir pirmosios instancijos teisme ir pakartotinai patvirtino, kad laikosi savo pateiktų išvadų, t. y., kad buvo suduotas smūgis kumščiu, kad buvo suduoti smūgiai į krūtinę bei kumščiu į nugarinę dalį apvyniotu grandine. Nors apklausiamas apeliacinės instancijos teisme specialistas P. P. pateikęs konsultacinę išvadą ir bandė paneigti Ą. S. padarytas išvadas, nurodydamas, kad buvo nubrozdinimas lūpos raudonojoje dalyje, todėl galėjo minimą susižalojimą lūpos srityje pasidaryti grandinės galu, tačiau šią aplinkybę, kad buvo suduotas smūgis į veido sritį, patvirtina jau šioje nutartyje anksčiau aptarti liudytojo V. G. parodymai, kuris patvirtino matęs kaip E. G. sudavė vieną smūgį R. G. į veido sritį. Apeliantas nenurodė jokių naujų aplinkybių, dėl kurių būtų galima netikėti ir nesivadovauti liudytojo V. G. parodymais, priešingai, pats nuteistasis apeliaciniame skunde cituoja ir vadovaujasi pastarojo liudytojo parodymais siekdamas pagrįsti jo paties įrodinėjamas aplinkybes, kad jis (E. G.) jokio smurto nenaudojo prieš R. G.. Taigi, šioje dalyje specialisto P. P. parodymai bei jo išvadoje pateikti aiškinimai laikytini nepagrįstais. Kaip ir nurodė Ą. S., kad sužalojimas lūpos raudonyje galėjo atsirasti ir nuo suduoto smūgio kumščiu, tačiau jis visai kitoks, negu, kad būtų sužalojimas padarytas grandine. Papildomai jis parodė, kad nubrozdinimas raudonojoje lūpos dalyje galėjo išsivystyti ir lūpai atsimušant į dantis viršutiniame žandikaulyje, nebūtinai grandinė turėjo nubrozdinti. Taigi, šią specialisto P. P. keliamą versiją, jog lūpos dalyje sužalojimas buvo padarytas grandine ir E. G. nesmūgiavo R. G. į veido sritį, paneigia Ą. S. išvados bei atliktą smūgį patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, kuriuos jau yra nurodęs apeliacinės instancijos teismas, todėl papildomai jie nebeatkartojami.

25. Nors nuteistasis teigia, kad nėra jokių duomenų, įrodančių, kad jis smūgiavo kumščiu apvyniotu grandine, tačiau kaip ir teismo posėdyje parodė apklausiamas specialistas Ą. S., kad jo išvada yra tikimybinė, ne kategoriška, bet jo pateiktų išvadų taip pat negalima paneigti, kas buvo bandoma padaryti teikiant konsultacinę P. P. išvadą. Apklausiamas teismo posėdžio metu tiek pirmosios instancijos metu, tiek apeliacinės instancijos metu, specialistas Ą. S. patvirtino, kad apžiūrinėjo gyvai nukentėjusįjį, jam pateiktą grandinę, matavo jos ilgį, plotį, todėl padarė atitinkamas išvadas įvertinęs jam pateiktą grandinę ir buvusius sužalojimus ant nukentėjusiojo nugarinės dalies. Tuo tarpu, kaip nustatyta baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, specialistui P. P. buvo pateikta tik ankstesnės, kito specialisto (t. y. Ą. S.) pateiktos išvados (pirminė ir patikslinta). Darytina išvada, kad minėtasis specialistas P. P. neturėjo galimybės gyvai įvertinti grandinės, neturėjo fotografijų, kuriose būtų matomi sužalojimai ant R. G. kūno, taip pat neturėjo galimybės gyvai apžiūrėti R. G. sužalojimų, ir savo konsultacinę išvadą pateikė įvertinęs tik dvi kitas specialisto išvadas, todėl specialisto Ą. S. išvados (pirminė ir patikslinta) yra kur kas tikslesnės, teisingesnės ir objektyvesnės, sutampančios su kitais byloje esančiais objektyviais duomenimis, lyginant su P. P. pateikta konsultacine išvada. Ą. S. pažymėjo, kad įvykio situacija nebūtinai turi tiksliai atitikti moksliniuose straipsniuose ar literatūroje aprašytus vertinimus. Papildomai būtina visada atsižvelgti ir į praktiką, be to, žmonių organizmai skirtingi, įvairūs požymiai ant kūno gali likti, gali ir nelikti. Neginčytinai nustačius, kad Ą. S. savo išvadas pateikė įvertinęs visas aplinkybes (gyvai apžiūrėjo nukentėjusįjį, jo patirtus sužalojimus, padarė fotografijas, apžiūrėjo grandinę), todėl nurodoma, kad Ą. S. pateiktos išvados yra kur kas tikslesnės ir tuo patikimesnės už konsultacinę P. P. išvadą. Neabejojama, kad vien konsultacinės išvados pateikimu nuteistasis siekė, kad būtų vadovaujamasi tik jo paties pateiktais įrodymais, kurie, anot jo, yra teisingi, tokiu būdu sukritikuojant jau pateiktas kito specialisto išvadas, o visi kiti byloje esantys įrodymais, kurie jam nenaudingi, būtų neanalizuojami ir nevertinami.

26. Kaip teisingai nurodyta apylinkės teismo nuosprendyje, jog vertinant prieštaringas specialistų išvadas, atkreiptinas dėmesys, kad P. P. išvados tiriamąją dalį sudarė tik eksperto Ą. S. išvadų turinys, tuo tarpu Ą. S. išvados pateiktos ne tik įvertinus įvykio aplinkybes, bet ir apžiūrėjus tiek nukentėjusįjį R. G. sekančią dieną po įvykio (2022 m. kovo 2 d.), tiek grandinę, paimtą įvykio vietoje, buvo padarytos fotonuotraukos. Kaip nustatyta apeliacinės instancijos teisme, P. P. nebuvo pateiktos minėtos fotografijos, nematė kokie sužalojimai buvo padaryti R. G., jam apskritai nebuvo žinomos jokios aplinkybės, kadangi jam buvo pateikta tik specialisto Ą. S. išvados. Pažymėtina, kad Ą. S. išvadas patvirtina ir kiti byloje išnagrinėti bei teismo nuosprendyje aptarti įrodymai, ji padaryta atlikus išsamesnį tyrimą, priešingai negu P. P. pateikta išvada, kadangi specialistas P. P. savo išvada tik kritikavo kito specialisto išvadą, neturėjo galimybės pats asmeniškai apžiūrėti nei nukentėjusiojo, nei grandinės. Akivaizdu, kad specialistas Ą. S. prieš pateikdamas savo išvadą atliko išsamų aplinkybių tyrimą, tuo tarpu P. P. pateikta išvada buvo pateikta tik įvertinus baudžiamosios bylos dokumentus, tačiau ir tai ne visus, specialistas neatliko tokio išsamaus tyrimo, kokį atliko specialistas Ą. S., todėl nesivadovauti Ą. S. pateikta išvada Nr. G 389/2022(02) bei papildoma išvada Nr. Nr. pG 495/2022 (02), nėra jokio teisinio pagrindo.

27. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad nukentėjusysis R. G. daug kartų keitė parodymus dėl tariamo smurto aplinkybių, kad nurodydavo vis skirtingas kūno vietas kur buvo suduoti smūgiai bei skirtingą smūgių skaičių, tačiau viso to teismas net nevertino ir nuosprendyje apie tai net neužsiminė. Tačiau aukštesniojo teismo nuomone, nukentėjusiojo parodymai viso proceso metu dėl esminių įvykio ir sužalojimų aplinkybių nekito. Pažymėtina, kad asmuo, kurio atžvilgiu yra naudojamas smurtas, yra išgąsčio būsenoje, todėl kaip tiksliai jam buvo suduota ar kaip konkrečiai buvo sukeltas fizinis skausmas jis gali ir neprisiminti. Vien tokie nukentėjusiojo parodymų neatitikimai, kai vietoje žodžių „du kartus smūgiavo į krūtinę“ pasakyta „vieną kartą smūgiavo į krūtinę“, arba netinkamai nurodyta kūno vieta, į kurią buvo smūgiuota kumščiu, savaime nesuponuoja išvados, kad tokie parodymai yra nenuoseklūs ir nepatikimi. Teisingai nustatyta, kad nukentėjusiojo parodymai yra logiški iš išsamūs, atitinkantys faktines aplinkybes ir nėra prieštaringi. Todėl aplinkybės, kad R. G. tam tikrus sužalojimus galimai nurodė nevisai tiksliai ar ne tokia tvarka kaip jie buvo patirti, šiuo atveju veikos kvalifikavimui neturi jokios reikšmės, juo labiau, kai kiti byloje esantys duomenys, apylinkės teismo pagrįstai pripažinti įrodymais, patvirtina, kad nuteistasis E. G. smurtavo prieš nukentėjusįjį R. G..

28. Apygardos teismo teisėjų kolegijos nuomone, E. G. veiksmai, kurie nurodyti kaltinime (kumščiu sudavimas į veidą, smūgiavimas į krūtinę, smūgis kumščiu apvyniotu grandine), atitinka tiesioginės tyčios (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) apibūdinimą, t. y. neginčytinai nustatyta, kad nuteistasis suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad tokiu būdu sukels nukentėjusiajam fizinį skausmą ir galimai sužalos, tačiau vis tiek pasirinko taip veikti. Manytina, kad tokie E. G. smurtiniai veiksmai, suvokiant tokių veiksmų pasekmes, ir buvo jo pasirinktas veikimo būdas tikslu savotiškai „pamokyti“ brolį R. G., kas ir patvirtina būtinąją nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltės formą. Toks nuteistojo E. G. elgesys netoleruotinas ir nepateisinamas.

29. Byloje neginčytinai nustačius, kad E. G. 2022 m. kovo 1 d. apie 14.30 val., sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje, tyčia sudavė vieną kartą kumščiu į veidą, du kartus kumščiu į krūtinę ir vieną kartą kumščiu – apvyniotu grandine – į kairį šoną, nugarinę dalį savo artimam giminaičiui - broliui R. G., taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė žaizdelę apatinės lūpos pogleivinėje, poodinę kraujosruvą kairėje krūtinės ląstos pusės nugarinėje dalyje, tai yra nežymiai sutrikdė sveikatą, jo veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį buvo kvalifikuota teisingai.

30. Skirdamas nuteistajam E. G. bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimo taisyklių taip pat nepažeidė, įvertino reikšmingų aplinkybių visumą ir pagrįstai E. G. skyrė bausmę – laisvės atėmimą, bausmės dydį pagrįstai parinko sankcijos ribose, t. y. parinko minimalią laisvės atėmimo bausmę (3 mėnesiams), be to, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis bausmės vykdymas yra atidėtas 1 metams 6 mėnesiams su tam tikrais įpareigojimais. Nuteistojo E. G. apeliaciniame skunde bausmės švelninimo klausimas nekeliamas, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmės skyrimo motyvų detaliau neanalizuoja.

31. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas E. G. pritaikytas tinkamai, jam paskirtos bausmės rūšis ir dydis individualizuoti teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų.

32. Daroma išvada, kad nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo E. G. apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. spalio 12 d. nuosprendis paliekamas galioti.

Dėl advokato išlaidų priteisimo nukentėjusiajam

33. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiojo R. G. atstovas advokatas Algimantas Šindeikis prašė priteisti iš nuteistojo patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas ir pateikimas bei atstovavimas apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose. Byloje yra pateikti dokumentai, kurie patvirtina, jog už šių paslaugų atlikimą 2022 m. lapkričio 30 d. R. G. buvo išrašyta sąskaita faktūra 786,50 Eur sumai (3 t., b. l. 155), kurią nukentėjusysis apmokėjo (3 t., b. l. 156), 2023 m. sausio 12 d. R. G. buvo išrašyta sąskaita faktūra 423,50 Eur sumai (3 t., b. l. 157), kurią nukentėjusysis apmokėjo (3 t., b. l. 158), 2023 m. vasario 17 d. R. G. buvo išrašyta sąskaita faktūra 423,50 Eur sumai (3 t., b. l. 168), kurią nukentėjusysis apmokėjo (3 t., b. l. 169). Taigi, už atstovo advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme R. G. savo atstovui sumokėjo viso 1 633,50 Eur.

34. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).

35. Kadangi nagrinėjamu atveju apeliacinį procesą iniciavo nuteistasis ir jos apeliacinis skundas atmetamas, atsižvelgiant į aukščiau aptartą kasacinio teismo praktiką dėl išlaidų priteisimo ir jų dydžio nustatymo, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo 10 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus dydžio vienam advokatui, prašomos iš nuteistojo E. G. priteisti R. G. turėtos išlaidos už suteiktas advokato teisines paslaugas apeliaciniame procese atlygintinos visiškai, priteisiant nukentėjusiojo R. G. naudai 1 633,50 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt tris eurus ir penkiasdešimt centų). Minėta suma yra teisinga ir proporcinga, neviršijanti Rekomendacijose nustatytų dydžių.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo E. G. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo E. G. nukentėjusiojo R. G. naudai 1 633,50 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt tris eurus ir penkiasdešimt centų) turėtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme advokato pagalbai apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Giedrius EndriukaitisOdeta GruodienėVaidas Vasiliauskas