Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: E. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir teismui nurodęs gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį – 3 mėnesių laisvės apribojimu, bausmę atlikęs 2022 m. sausio 18 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimu, nežymiu sveikatos sutrikdymu artimam giminaičiui - broliui), padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2022 m. kovo 1 d. apie 14.30 val., E. G., sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje, tyčia sudavė vieną kartą kumščiu į veidą, du kartus kumščiu į krūtinę ir vieną kartą kumščiu - apvyniotu grandine - į kairį šoną/nugarinę dalį savo artimam giminaičiui - broliui R. G., taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė žaizdelę apatinės lūpos pogleivinėje, poodinę kraujosruvą kairėje krūtinės ląstos pusės nugarinėje dalyje, tai yra nežymiai sutrikdė sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Rašytiniai įrodymai.

Byloje pateiktos kaltinamojo įvykio vietoje darytos nuotraukos, kuriose matoma elektros skydinė apvyniota grandine ir uždėta spyna, prie skydinės su kampiniu šlifuokliu stovintis R. G., R. G. laikantis rankoje elektros skydinės dureles, ant žolės gulinti spyna su nupjauta ąsele, sužalotas kairės rankos smilius (3 t., b. l. 24-40), taip pat kojų ir rankų nuotraukos (3 t., b. l. 60-69).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykiai yra konfliktiški, broliai nesutaria dėl įvairių dalykų, ginčus sprendžia ir teismuose (duomenys iš LITEKO), o ir pastarasis konfliktas prasidėjo dėl bendroje ūkio teritorijoje naudojamos elektros ir mokėjimo už ją. Teismui pateikti elektroniniai laiškai bei mokėjimo nurodymai patvirtina, kad kaltinamasis nukentėjusiajam savalaikiai nepateikdavo sąskaitų už kiekvieną mėnesį suvartotą elektros energiją, todėl nukentėjusysis mokėdavo kompensaciją už elektrą pagal sunaudojamą elektros vidurkį. Kaltinamasis posėdžio metu tvirtino, kad brolio mokamų kompensacijų dydis jo netenkino, o įvykio dieną nukentėjusysis atsisakė mokėti už elektrą, todėl jis nutarė pats ją atjungti, dėl ko ir įvyko konfliktas. Taigi, atsižvelgiant į tarpusavio nesutarimus, teismas kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus vertino ypač atidžiai bei kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamojo neprisipažinimą padarius nusikaltimą, jo pateiktus argumentus, kurie, teismo manymu, yra akivaizdžiai deklaratyvūs, nenuoseklūs ir nepatikimi, teismas vertina kritiškai, kaip kaltinamojo siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, nes kaltinamojo kaltė, kaip jau paminėta, buvo įrodyta byloje surinktų ir išnagrinėtų įrodymų visuma.

Nukentėjusysis R. G. teismui iš esmės nuosekliai tvirtino, kad kaltinamasis prieš jį smurtavo – tyčia kumščiu sudavė į lūpą, dėl ko iš lūpos bėgo kraujas, skaudėjo; o kai bandė atsitraukti eidamas atbulas, E. G. pasivijo ir trenkė jam į šoną, bejunginėjant saugiklius dar pora kartų sudavė ir į krūtinę, o paskui, apsivyniojęs grandine ranką, E. G. pradėjo priešais jį tą grandinę sukti, o jam pribėgus prie stulpo vėl įjungti elektrą, su ranka, kuri buvo apvyniota grandine, vieną kartą trenkė jam į nugarą – po mente, beveik šone.

Netikėti nukentėjusiojo, įspėto dėl melagingo pranešimo ir dėl melagingų parodymų davimo, parodymais, teismas neturi pagrindo, nes viso proceso metu jis davė pakankamai išsamius ir logiškus parodymus, jo parodymai atitiko nustatytas faktines bylos aplinkybes ir nebuvo prieštaringi dėl esminių įvykio aplinkybių. Tai, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jam buvo suduoda į lūpą, į krūtinę, tada su grandine apvyniotu kumščiu į šoną, o teisiamojo posėdžio metu, kad buvo suduota – į lūpą, į šoną, porą kartų į krūtinę ir tada kumščiu, apvyniotu grandine, į šoną, nėra pagrindas jo parodymus vertinti kaip prieštaringus, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, taip tebuvo patikslintos smūgių sudavimo vietos ir skaičius, kadangi, kaip nustatyta byloje, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vyko susistumdymas, buvo ne vienas kontaktas, todėl akivaizdu, kad paeiliui įvardinti konkrečius kaltinamojo smūgius, sukėlusius fizinį skausmą bei padariusius sužalojimus, nukentėjusiajam, kuris įvykio metu patyrė ir stresą, buvo ir lieka sudėtinga, tačiau tyrimo bei bylos nagrinėjimo metu tai buvo padaryta bei suformuluotas galutinis kaltinimas. Be to, kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuotų veiksmų, o tuo pačiu ir nukentėjusiojo parodymus, patvirtino ir ištirti liudytojų parodymai.

Liudytojas V. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme patvirtino iš dirbtuvių (80-100 metrų atstumu) matęs, kaip E. G., priėjęs prie R. G., dešine ranka sudavė šiam į veidą, kad R. iš karto pradėjo bėgti į šoną, užėjo už šuns voljero, po ko jis jų nebematė, po to, jis pats nuėjo jų raminti ir matė, kad R. iš lūpos bėgo kraujas, jie abu vėl junginėjo elektrą, vyniojo grandinę, pradėjo stumdytis, dėl ko jis, priėjęs paėmė R. už rankos ir nuvedė. Kad R. pasakojo, kad kai grūmėsi prie stulpo, E. jam dar smogė į šoną ir į krūtinę, nors jis pats tų smūgių sudavimo ir nematė. Dar matė, kad E. kažką mėtė į R., bet nesuprato ką, o R. paskui pasakė, kad jį mėtė šuns išmatomis. Kitą dieną R. įprastai nedirbo, važiavo pas gydytojus. Taigi, priešingai nei teigia kaltinamasis, nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtino ir liudytojas V. G., o kaltinamojo argumentai, kad šio liudytojo parodymai yra melagingi, nes jis priėjo prie jų tik vėliau ir negalėjo nieko matyti, yra visiškai nepagrįsti, kadangi liudytojas ir neneigė, kad jis matė visą konfliktą, o suduotą smūgį matė iš toliau ir prie konfliktuojančių brolių priėjo vėliau, nes susirūpino dėl R. G., kuris, kaip nurodė, yra silpnesnis, neturi rankos.

Liudytojas M. V. nurodė, kad dirbant elektrine malkų skaldykle dingo elektra, tuomet jis išgirdo, kad E. ir R. triukšmauja, konfliktuoja dėl elektros. Nuo dirbtuvių pastato kampo matė, kad jie stumdosi prie elektros skydinės, bet arčiau nėjo, grįžo dirbti.

Liudytoja D. Š. nurodė, kad dirbant M. V. pasakė, kad R. G. su broliu E. G. kažko ginčijasi ir junginėja elektrą, bet ji į tai nekreipė dėmesio, o baigus darbą R. G. kaip visada vežė ją namo ir tada ji pamatė, kad jis šlubuoja, jam praskelta lūpa, klausė kas nutiko ir R. G. pasakė, kad buvo konfliktas dėl elektros, kad brolis E. G. praskėlė jam lūpą.

Liudytas A. I., policijos pareigūnas, parodė, kad juos pasitikęs R. G. paaiškino, kad sukonfliktavo su broliu prie elektros skydinės, kad brolis jam trenkė į lūpą, sudavė į krūtinę, nugarą. Atsimena, kad R. G. lūpa buvo praskelta, iš jos bėgo kraujas. Jis paskambino telefonu E. G., kuris pasakė, kad jie tiesiog apsižodžiavo, bet vienas kitam netrenkė, o nelaukė kol atvyks policija, nes susižalojo ranką ir važiavo namo ją apsirišti.

Nei vienas iš liudytojų, išskyrus paties kaltinamojo sūnų M. G., nenurodė nesutariantys su E. G., priešingai, nurodė, jog santykiai geri, jie pasisveikina, jokių piktumų nelaiko, nors broliai ir konfliktuoja, tačiau į jų ginčus nesikiša. Taigi, nei įvykio vietoje buvę liudytojai, nei netiesioginiai liudytojai – policijos pareigūnai, neturėjo priežasties meluoti, apkalbėti kaltinamąjį ir kaltinti jį padarius nusikalstamą veiką. Todėl teismas remiasi šių paminėtų bešališkų liudytojų, o ir su šių liudytojų parodymais sutampančiais M. G. parodymais, nes daro išvadą, kad nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai kaltinimo kontekste akivaizdžiai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine, be to, juos patvirtina ir byloje išnagrinėti anksčiau aprašyti rašytiniai įrodymai.

Iš pranešimo Bendrajam pagalbos centrui matyti, kad kviečiant policiją R. G. iš karto nurodė, jog buvo sumuštas brolio.

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimojoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad ant smurtą patyrusio asmens kūno sužalojimai yra krūtinės ir nugaros srityje, prakirsta lūpa, kas paneigia gynybos teiginius, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai ir į krūtinės sritį.

Vaizdo įrašai iš įvykio vietos taip pat patvirtina, kad nukentėjusysis nuo pat įvykio dienos iki bylos nagrinėjimo teisme buvo nuoseklus, nes ir atvykusiems pareigūnams taip pat nurodė, kad kilus konfliktui tarp jo ir brolio dėl elektros, brolis jam sudavė smūgius – kumščiu, praskėlė lūpą, dar gal kokius tris kartus trenkė kumščiu į nugarą ir į priekį.

Asmens apžiūros protokolas patvirtina, kad R. G. buvo prakirsta apatinės lūpos vidinė dalis, matėsi sukrešėjęs kraujas, įbrėžimas ant dešinės plaštakos.

Tai, kad nukentėjusiajam galimai įvykio dieną ir aplinkybėmis buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad R. G. buvo nustatyta muštinė žaizdelė apatinės lūpos pogleivyje, padaryta vienu smūgiu kietu buku daiktu ir galimai smūgiuojant ranka. Poodinė kraujosruva kairėje krūtinės ląstos pusėje padaryta kietu buku pailgos formos daiktu ar įrankiu, vienu smūgiu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Papildomoje valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. pG 495/2022 (02) nurodyta, kad R. G. nustatytas sužalojimas - poodinė kraujosruva kairėje krūtinės pusėje, nugarinėje dalyje, galėjo būti padarytas smūgiuojant kumščiu, kuris buvo apvyniotas grandine.

Nors byloje kaltinamojo gynėjas pateikė konsultacinę privataus teismo medicinos specialisto P. P. išvadą, kurioje nurodyta, kad eksperto Ą. S. išvados yra nepagrįstos, o teisiamojo posėdžio metu ekspertas Ą. S. nurodė, kad tiek jo, tiek kolegos P. P. išvados yra tikimybinės, jų negalima paneigti, jos abi yra tiek pat teisingos, visgi Ą. S. pažymėjo, kad nebūtinai viskas turi atitikti literatūrą, mokslinius straipsnius ir paveikslėlius, nes dar būtina atsižvelgti ir į praktiką, be to, žmonių organizmai skirtingi, įvairūs požymiai ant kūno gali likti, gali ir nelikti. Ekspertas Ą. S. nurodė, jog labai maža tikimybė, kad sužalojimas nukentėjusiojo lūpoje galėjo atsirasti grandinės galui atsitrenkiant į lūpą, nes tokiu atveju, tikėtina, sužalojimas tikrai būtų buvęs didesnis. Nors kolega prieštarauja jam, kad neturėtų būti smulkaus nubrozdinimo lūpoje, tačiau praktika rodo, kad nubrozdinimas nuo smūgio būna. Taip pat nurodė, kad grandinės pėdsakai ant kūno gali likti, gali ir nelikti, tačiau jis, apžiūrėjęs tiek patį nukentėjusįjį, tiek ir grandinę mano, kad smūgis į krūtinės ląstą galėjo būti suduotas su grandine.

Vertinant pateiktas priešingas specialistų išvadas svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad P. P. išvados tiriamąją dalį sudarė tik eksperto Ą. S. išvadų turinys, tuo tarpu Ą. S. išvados pateiktos ne tik įvertinus įvykio aplinkybes, bet iškart po įvykio (kitą dieną) apžiūrėjus ir patį nukentėjusįjį, o vėliau ir grandinę, išimtą iš įvykio vietos.

Esant nurodytoms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju specialisto P. P. išvada teismas nesiremia, o remiasi specialisto Ą. S. pateiktomis išvadomis, kurias jis patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, nes jos, teismo vertinimu, padarytos atlikus išsamesnį tyrimą, fiziškai apžiūrėjus patį nukentėjusį asmenį, daiktinį įrodymą, tai yra turint aiškiai daugiau duomenų, be to, Ą. S. išvadas patvirtina ir kiti byloje išnagrinėti bei teismo jau aptarti įrodymai, tame tarpe ir dėl liudytojo matyto smurto mechanizmo.

Taigi, nors kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymo kaltu neprisipažino teigdamas, jog jis nukentėjusiajam nesudavė jokio smūgio, tačiau ištirti įrodymai, jų visuma, priešingai nei teigia kaltinamasis, neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog E. G. kaltinime nurodytoje vietoje ir kaltinime nurodytu laiku, tyčia sudavė vieną kartą kumščiu į veidą, du kartus kumščiu į krūtinę ir vieną kartą kumščiu - apvyniotu grandine - į kairį šoną R. G., taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, kartą jau teistas už fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, kaltinamasis turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes – kad jo panaudotas fizinis smurtas sukels nukentėjusiajam fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas baigtas, nes nukentėjusysis buvo sumuštas, jam buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Išnagrinėjęs bylą teismas daro išvadą, kad kaltinamasis E. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas/nežymus sveikatos sutrikdymas artimam giminaičiui - broliui).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą už nusikaltimą).

Nukentėjusiojo atstovo prašymas pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir tai, kad veika padaryta asmeniui, kuris dėl neįgalumo buvo bejėgiškos būklės, vertinamas kaip nepagrįstas. Nors nukentėjusysis ir yra neįgalus, neturi rankos, tačiau jis geba savimi pasirūpinti, dirbti, o ir veikos padarymo metu nebuvo bejėgiškos būklės, kadangi ir pats veikė pakankamai aktyviai, sugebėjo gintis nuo smurtaujančio kaltinamojo, ėmėsi aktyvių veiksmų atjungtos elektros energijos tiekimo atnaujinimui.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, kuris yra tyčinis ir baigtas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas pavartotas dėl nepateisinamo pykčio, dėl paties išprovokuotos buitinės problemos, prieš neįgalų – vienos rankos neturintį brolį; į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis (2 t., b. l. 40-71): teistas už fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (protokolas su administraciniu nurodymu įvykdytas), dirba, Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas.

Išvadų iš ankstesnio teistumo nepadariusiam kaltinamajam, kurio elgesiui įtakos buvusi paskirta švelnesnė laisvės apribojimo bausmė nepadarė, šį kartą skirtina sankcijoje numatyta griežčiausia – laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgiant į tai, kad sunkių pasekmių nusikaltimu sukelta nebuvo, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais – skiriant minimalią bausmę (BK 50 str., 54 str. 3 d.), ir, nors kaltinamasis turi neišnykusį teistumą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis dirba, į tai, kad, kaip teismas jau paminėjo, sunkių pasekmių nusikaltimu sukelta nebuvo, atsižvelgiant ir į valstybėje vykdomą bausmių politiką, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą kaltinamajam šiuo metu atidedant, atidedant vidutiniam laikui, nes teismas mano, jog kaltinamajam turi būti suteikta galimybė pasikeisti be nedelsiamos realios bausmės atlikimo, savo gyvenime atsitokėti, kaltinamajam neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau skiriant įpareigojimą (-us) ir (ar) draudimą (-us) (BK 75 str.), bei, kaip linkusiam smurtauti, skiriant ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Civilinis ieškinys, nukentėjusiojo atstovavimo (proceso) išlaidos.

Nukentėjusysis R. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1500 Eur neturtinės žalos, kurią grindžia patirtu fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais ir sukrėtimu, depresija, pažeminimu, reputacijos pablogėjimu, sumažėjusiomis bendravimo galimybėmis, nesaugumo jausmu (1 t., b. l. 41-44).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Teismui nekyla abejonių, jog dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų - fizinio smurto panaudojimo, nukentėjusiajam neabejotinai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, kurie turi būti atlyginti. Tačiau pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog dėl patirto sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam būtų nustatyti kokie nors liekamieji reiškiniai, dėl kurių šiuo metu jam būtų reikšmingai pablogėjusi sveikata. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad nukentėjusiajam dėl patirto sužalojimo būtų tekę kreiptis į gydytoją, būti nedarbingam. Greitosios medicinos pagalbos nukentėjusysis atsisakė, gydytojų apžiūrimas nebuvo, stacionariai nesigydė. Duomenų apie jo apribotą galimybę bendrauti su aplinkiniais ar negalėjimą atlikti kažkokių kasdieniame gyvenime ar buityje būtinų veiksmų, taip pat nėra. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 Eur iki 1 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.).

Atsižvelgiant į CK įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, suformuotą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, į nustatytas faktines bylos aplinkybes, neturtinės žalos dydį nustatant teismui - teismas nustato (CK 6.250 str.), kad nukentėjusiajam kaltinamasis privalo atlyginti 500 Eur neturtinę žalą, nes tokio dydžio kompensacija, atsižvelgiant ir į teismų praktiką, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl priteistina iš kaltinamojo, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais (BPK 115 str.).

Civiliniu ieškiniu taip pat prašoma iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros ir mokėjimo nurodymai (3 t., b. l. 78-85), kurie patvirtina, kad nukentėjusysis R. G. savo atstovui advokatui A. Šindeikiui už pasirengimą, atstovavimą ir dokumentų surašymą sumokėjo 2904 Eur.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Bylinėjimosi išlaidos turi būti teisėtos ir pagrįstos, atitikti bylos sudėtingumą ir apimtį, advokato darbo ir laiko sąnaudas.

Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiojo atstovas dalyvavo trijuose teisiamuosiuose posėdžiuose, teikė prašymus, dokumentus, susipažino su byla, atstovavo nukentėjusįjį ir ikiteisminio tyrimo metu, parengė civilinį ieškinį.

Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos apimtį, sudėtingumą, baudžiamojo proceso trukmę, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, prašomai priteisti atstovavimo išlaidų sumai neviršijant baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamo maksimalaus dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ir advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo - darytina išvada, jog prašoma priteisti išlaidų suma už suteiktas advokato paslaugas yra proporcinga, prašymas pagrįstas, todėl tenkinamas, nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteisiant 2 904 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atstovo - advokato pagalba.

Kardomoji priemonė.

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 23-26), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktiniai įrodymai.

Grandinė, saugoma Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus saugykloje (1 t., b. l. 89-91, kvitas Nr. KA VPK 011088), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotina ir, kaip menkavertė, sunaikintina (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktai).

Kompaktiniai diskai su garso/vaizdo įrašais, saugomi byloje (1 t., b. l. 62, 105), paliktini toliau saugoti byloje.

Proceso (pašto) išlaidos.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 80,64 Eur, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai (BPK 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

E. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas/nežymus sveikatos sutrikdymas artimam giminaičiui - broliui), ir nuteisti 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2-5 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikui, bausmės vykdymo atidėjimo laiku E. G. įpareigoti: 1) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiojo; 2) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

bei, remiantis Lietuvos Respublikos BK 67 str., 72² str., paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – E. G. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į pataisos namus atlikti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laiku padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles. Taip pat išaiškinti, kad nuteistasis, kuris vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, gali būti nuteistas pagal BK 243 straipsnį (numatytos bausmės: bauda arba areštas). Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo E. G. 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 2904,00 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atstovo/advokato pagalba - nukentėjusiajam R. G..

Daiktinius įrodymus: 1) grandinę, saugomą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų saugykloje (kvitas Nr. KA VPK 011088), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti; 2) kompaktinius diskus su garso/vaizdo įrašais, saugomus byloje, palikti toliau saugoti byloje.

Priteisti iš kaltinamojo E. G. 80,64 Eur (aštuoniasdešimties eurų 64 ct) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662).

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).