Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto žemės ūkio bendrovės „Artumė“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal likviduojamos dėl bankroto žemės ūkio bendrovės „Artumė“ kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl likviduojamos dėl bankroto žemės ūkio bendrovės „Artumė“ 2024 m. vasario 14 d. kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto antruoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo; suinteresuoti asmenys – likviduojamos dėl bankroto žemės ūkio bendrovės „Artumė“ nemokumo administratorė uždaroji akcinė bendrovė „BFMG“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Agro“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Likviduojamos dėl bankroto žemės ūkio bendrovės „Artumė“ (toliau – LŽŪB „Artumė“) kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) prašė panaikinti LŽŪB „Artumė“ 2024 m. vasario 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta neskirti įkaito turėtojai VMI prie FM piniginių lėšų, gautų realizavus įkeistą LŽŪB „Artumė“ nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

2. Kreditorės VMI prie FM nuomone, savavališkos statybos padarinių pašalinimo išlaidos šiuo atveju nepagrįstai priskirtos prie parduoto nekilnojamojo turto (žemės sklypo) administravimo išlaidų, o ne prie bendrųjų bankroto proceso išlaidų, ir šių išlaidų našta neteisėtai perkelta tik vienai hipotekos kreditorei VMI prie FM.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

11. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

13. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas skundas dėl kreditorių susirinkimo sprendimo neskirti lėšų atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi panaikinimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybes, ar nustatytoms aplinkybėms tinkamai pritaikė taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas kreditorių susirinkimo sprendimų pripažinimas negaliojančiais, atskaitymai iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, ir atsiskaitymas su hipotekos kreditoriumi.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

14. Byloje nustatyta, kad LŽŪB „Artumė“ nuosavybės teise valdė žemės sklypą (unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 13 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-258-632/2014 įpareigojo atsakovę ŽŪB ,,Artumė“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2013 m. gegužės 9 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-60-130509-00017, t. y. parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant inspekcijai, o nustatytu terminu neįvykdžius šio reikalavimo, ŽŪB „Artumė“ lėšomis per vieną mėnesį nugriauti savavališkai, ne statinio projekte nurodytoje žemės sklypo vietoje, statomą sandėlį ir sutvarkyti statybvietę. Išieškotojai inspekcijai 2015 m. birželio 15 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0037/15/00727.

15. LŽŪB „Artumė“ kreditorių susirinkimas 2023 m. vasario 27 d. antruoju darbotvarkės klausimu patvirtino papildomą 20 000 Eur (įskaitant PVM) dydžio bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą pagal pateiktą projektą savavališkos statybos padariniams, nurodytiems patikrinimo akte Nr. FOPPA-30-230117-0002, pašalinti.

16. Nemokumo administratorė suorganizavo savavališkos statybos padarinių pašalinimą ir už šiuos darbus rangovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Grizlėja“ sumokėjo kreditorių susirinkime patvirtintą 20 000 Eur sumą.

17. Inspekcijai 2023 m. liepos 3 d. atlikus patikrinimą vietoje konstatuota, kad teismo sprendimas yra įvykdytas, t. y. savavališkai pastatytas neypatingos kategorijos sandėliavimo paskirties pastatas – sandėlis (antžeminės ir požeminės pastato dalys) yra nugriautas, o statybvietė sutvarkyta.

21. Nurodytame kreditorių susirinkime dalyvavo trys kreditoriai, kurių reikalavimų bendra suma – 1 767 580,80 Eur, t. y. 93,63 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Visi kreditoriai pateikė balsavimo raštu biuletenius. Antruoju darbotvarkės klausimu balsuota taip: „už“ nemokumo administratorės pateiktą pasiūlymą hipotekos kreditorei VMI prie FM neskirti piniginių lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, – 92,79 proc., „prieš“ – 0,84 proc.

Dėl administravimo išlaidų dydžio nustatymo, parduodant įkeistą turtą bankroto procese

24. Byloje kilo ginčas dėl LŽŪB „Artumė“ bankroto proceso metu patirtų savavališkos pastato (sandėlio) statybos padarinių pašalinimo išlaidų kvalifikavimo kaip bankroto proceso administravimo išlaidų, susijusių su teismo sprendimo įvykdymu (JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 7 punktas), ar kaip dėl įkeisto turto (šiuo atveju – žemės sklypo, kuriame vykdyta savavališka pastato (sandėlio) statyba) turėtų bankroto administravimo išlaidų (JANĮ 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Apeliantė (atsakovė) LŽŪB „Artumė“, atstovaujama nemokumo administratorės, atskirajame skunde teigia, kad 20 000 Eur savavališkos pastato (sandėlio) statybos padarinių pašalinimo išlaidos nėra viso bankroto proceso administravimo išlaidos, tai – tik su įkeistu žemės sklypu susijusios tiesioginės bankroto proceso administravimo išlaidos, kurios visa apimtimi turi būti padengiamos iš įkeisto turto vertės (JANĮ 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad savavališkos pastato (sandėlio) statybos padarinių pašalinimo išlaidos yra bankroto proceso administravimo išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu (JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 7 punktas), yra nepagrįsta.

26. JANĮ 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto proceso išlaidas sudaro: 1) bankroto proceso administravimo išlaidos; 2) ūkinės komercinės veiklos išlaidos; 3) kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus nemokumo administratoriui.

27. JANĮ 73 straipsnio 2 dalyje pateiktas bankroto proceso administravimo išlaidų sąrašas: 1) bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui; 2) su darbo santykiais susijusios išmokos juridinio asmens darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kurie dirba administruojant bankroto procesą, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius juridinio asmens ūkinėje komercinėje veikloje; 3) juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansinių ataskaitų audito, turto ar verslo vertinimo, teisės ir kitų ekspertų ar specialistų paslaugų atlikimo išlaidos; 4) turto, išskyrus ūkinėje komercinėje veikloje naudojamą turtą, išlaikymo, paieškos, išieškojimo, saugojimo, pardavimo, perdavimo išlaidos; 5) turto likvidavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos; 6) juridinio asmens ir (ar) jo turto dokumentų sutvarkymo ir saugotinų juridinio asmens dokumentų perdavimo archyvui išlaidos; 7) bylinėjimosi ir sprendimų vykdymo išlaidos; 8) restruktūrizavimo plano parengimo išlaidos; 9) pašto, ryšių, organizacinės išlaidos; 10) kitos išlaidos, reikalingos bankroto procesui administruoti.

28. JANĮ 98 straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymą pardavus ar perdavus įkeistą turtą, 1 dalyje įtvirtinta, kad iš parduoto ar perduoto įkeisto turto vertės yra atskaitomos šios išlaidos: 1) dėl įkeisto turto turėtos bankroto proceso administravimo išlaidos; 2) bankroto proceso administravimo išlaidų, likusių atskaičius šios dalies 1 punkte nurodytas išlaidas, dalis; 3) kintamojo atlygio už bankroto proceso administravimo rezultatus dalis. Aptariamo straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų išlaidų suma turi būti proporcinga atitinkamai įkeisto ir neįkeisto turto vertei ir negali viršyti 15 proc. parduoto ar perimto turto vertės dydžio, likusio atskaičius šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas išlaidas.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju susiklosčiusioje situacijoje nėra pagrindo pritarti apeliantės pozicijai, kad savavališkos pastato (sandėlio) statybos, vykdytos LŽŪB „Artumė“ žemės sklype, kuriam nustatyta priverstinė hipoteka, padarinių pašalinimo išlaidos (20 000 Eur) yra tik su įkeistu žemės sklypu tiesiogiai susijusios bankroto proceso administravimo išlaidos, kurios pagal JANĮ 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą turi būti visa apimtimi atskaitytos iš parduoto įkeisto turto vertės.

30. Byloje nustatyta, kad kreditorei VMI prie FM priverstine hipoteka 2019 m. rugsėjo 16 d. įkeistame ŽŪB „Artumė“ žemės sklype savavališka pastato (sandėlio) statyba konstatuota dar 2013 m. gegužės 9 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-60-130509-00017. Savavališkos statybos padarinius bendrovė įpareigota pašalinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-258-632/2014, kurio pagrindo inspekcijai buvo išduotas vykdomasis raštas. Nurodytas teismo sprendimas įvykdytas tik LŽŪB „Artumė“ bankroto proceso metu, kai bendrovės kreditorių 2023 m. vasario 27 d. susirinkime buvo patvirtinta papildoma 20 000 Eur (įskaitant PVM) bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata savavališkos statybos padariniams, nustatytiems patikrinimo akte Nr. FOPPA-30-230117-0002, pašalinti.

31. Akcentuotina tai, kad priverstinė hipoteka buvo nustatyta tik žemės sklypui. Įstatymuose nėra įtvirtinto draudimo parduoti žemės sklypą, kuriame yra savavališkai pastatytų statinių. Taigi apeliantės argumentai, kad įkeistame žemės sklype vykdytos savavališkos pastato (sandėlio) statybos padarinių pašalinimas yra tik dėl įkeisto žemės sklypo turėtos bankroto proceso administravimo išlaidos, stokoja teisinio pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad neteisėtos pastato (sandėlio) statybos padarinių pašalinimo pareiga įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nustatyta statytojai – bendrovei, šią pareigą ir įsiteisėjusį teismo sprendimą buvo būtina įvykdyti tam, jog būtų galima užbaigti bendrovės likvidavimo dėl bankroto procesą.

32. Apeliantė teisingai pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, nustatant, ar išlaidos priskirtinos prie administravimo išlaidų, reikia atsižvelgti į tokių išlaidų paskirtį, teisinę prigimtį, subjektus, kurių naudai tos išlaidos apmokamos, taip pat jų atsiradimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Tačiau nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, kad bendrovės likvidavimo dėl bankroto proceso metu yra įvykdytas neturtinio pobūdžio teismo sprendimas, priimtas iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo ir iki žemės sklypo, kuriame vykdyta savavališka pastato statyba, priverstinės hipotekos nustatymo, negali paneigti tokio teismo sprendimo vykdymo išlaidų poreikio bankroto procese.

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusioje situacijoje LŽŪB „Artumė“ bankroto proceso metu patirtas 20 000 Eur savavališkos pastato (sandėlio) statybos padarinių pašalinimo išlaidas pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo kaip bankroto proceso administravimo išlaidas pagal JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 7 punktą.

34. Teisės doktrinoje pažymima, kad nors JANĮ reformavo Lietuvos nemokumo teisės sistemą, siekiant nemokumo proceso veiksmingumo tikslo, teismų praktikos, suformuotos iki šio įstatymo įsigaliojimo, tęstinumas ir vienodumas turi būti užtikrintas. Suformuota teismų praktika galėtų būti netaikoma, kai JANĮ nustato visiškai naują atskirų nemokumo procedūrų teisinį reglamentavimą, kurio aiškinimas būtų nesuderinamas su anksčiau suformuota teismų praktika (Tamošiūnienė, E. ir kiti. Juridinių asmenų nemokumo proceso veiksmingumo užtikrinimas. Teisė, 2020, Nr. 116, p. 24–34).

35. Įkaito turėtojo pareiga prisidėti prie bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų apmokėjimo buvo reglamentuota ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalyje. Joje buvo nustatyta, kad kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui priklausanti suma, išskaičiavus administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios kainos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra pažymėjęs, kad hipotekos kreditorius privalo mokėti proporcingą jo tenkinamo reikalavimo dydžiui administravimo išlaidų dalį. Hipotekos kreditoriaus pirmenybės teisė gauti kreditoriaus reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto pardavimu gautų lėšų neatleidžia ir nepašalina jo pareigos proporcingai su kitais kreditoriais mokėti administravimo išlaidas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2016 35 punktą).

36. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas numato ne tik kreditorių susirinkimo pareigą nustatyti konkrečią administravimo išlaidoms apmokėti skirtą sumą, tačiau ir detalizuoja, kaip turi būti vykdomas atsiskaitymas, pardavus ar perdavus įkeistą turtą, be kita ko, nustato, kad bankroto proceso administravimo išlaidų dalis, likusi atskaičius dėl įkeisto turto turėtas bankroto proceso administravimo išlaidas, negali viršyti 15 proc. parduoto ar perimto turto vertės dydžio (JANĮ 98 straipsnio 1, 2 dalys).

37. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, pripažįsta teisiškai pagrįstais LŽŪB „Artumė“ kreditorės VMI prie FM argumentus, kad ji, kaip hipotekos kreditorė, neturi prievolės padengti visas savavališkos pastato (sandėlio) statybos, vykdytos jai įkeistame žemės sklype, padarinių pašalinimo išlaidas, bet jas turi pareigą dengti proporcingai su kitais kreditoriais ir ne daugiau nei įstatyme nustatyta įkeisto turto vertės dalimi.

38. Vadovaujantis pirmiau aptartu teisiniu reglamentavimu, nagrinėjamu atveju, pardavus hipotekos kreditorei VMI prie FM įkeistą bendrovės žemės sklypą, iš gautos sumos visų pirma turi būti atskaitytos išlaidos, susijusios konkrečiai su įkeisto žemės sklypo administravimu (JANĮ 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kitos bankroto proceso administravimo išlaidos (tarp jų – savavališkos pastato (sandėlio) statybos padarinių pašalinimo išlaidos) turi būti dengiamos proporcingai įkeisto ir neįkeisto turto vertei, neviršijant 15 proc. parduoto žemės sklypo vertės dydžio (JANĮ 98 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad konkrečią sumą nustato kreditorių susirinkimas, o į bankroto proceso administravimo išlaidų dalį, kurią turi pareigą padengti ir hipotekos kreditorius, patenka tiek bankroto proceso administravimo išlaidų dalis (JANĮ 73 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tiek kintamo atlygio už bankroto proceso administravimo rezultatus dalis (JANĮ 73 straipsnio 4 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-584-407/2023).

39. Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje teisingai pažymėjo, kad šioje proceso stadijoje nėra aišku, kokia administravimo išlaidų, susijusių su įkeisto žemės sklypo pardavimu (JANĮ 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas), suma buvo realiai patirta, nes nemokumo administratorė nepateikė tokių duomenų.

40. Priėjęs prie pagrįstos išvados, kad LŽŪB „Artumė“ kreditorių 2024 m. vasario 14 d. susirinkimo sprendimas, priimtas antruoju darbotvarkės klausimu, t. y. neskirti hipotekos kreditorei VMI prie FM lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, prieštarauja teisiniam reguliavimui, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą patenkinti hipotekos kreditorės skundą ir nurodytą kreditorių susirinkimo sprendimą panaikinti.

41. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl procesinės bylos baigties

42. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios ginčo situacijos faktines aplinkybes, nustatytoms aplinkybėms tinkamai taikė aktualias JANĮ nuostatas, reglamentuojančias atskaitymus iš pajamų, gautų pardavus įkeistą turtą, kreditorių susirinkimo sprendimų pripažinimą negaliojančiais, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.