- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- e2A-666-653/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38273-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Andrius Ignotas, Jelena Šiškina
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- I. B.
- Trečiasis asmuo
- AB Swedbank, kooperatinė bendrovė Akademinė Kredito
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos, (pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Ignoto, Alvydo Barkausko, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei I. B. ir pagal atsakovės I. B. priešieškinį ieškovui R. S. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys – AB Swedbank, kooperatinė bendrovė Akademinė Kredito unija, A. K., K. G., G. R., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė nutraukti jo ir atsakovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; pavardes po santuokos nutraukimo palikti nepakeistas; ieškovo prievoles kreditoriams AB „Swedbank“ pagal 2012 m. birželio 25 d. asmeninės kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), A. K. pagal 2012 m. liepos 16 d. išduotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, K. G. pagal 2007 m. lapkričio 13 d. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, G. R. pagal 2007 m. spalio 5 d., 2007 m. spalio 30 d. paskolos sutartis, pripažinti ieškovo asmeninėmis prievolėmis; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 260 Eur dydžio piniginę kompensaciją pagal Povedybinės sutarties 3.5. punktą; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-12 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-843-726/2014, nustatytą ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku D. S.; priteisti ieškovo naudai iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, jog Povedybinės sutarties 3.5. punkte yra nurodoma, kad ieškovas turėtų mokėti atsakovei 20 proc. piniginę kompensaciją, kuri skaičiuotina nuo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto. Ieškinio pateikimo metu ieškovas asmeninės nuosavybės teise nurodė turintis UAB „B.“ 10 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė yra 1000 Eur (šio turto 20 proc. sudaro 200 Eur) ir automobilio stovėjimo vietą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 300 Eur (šio turto 20 proc. sudaro – 60 Eur), kurie gali būti laikomi Povedybinės sutarties 3.5. punkto objektu. Todėl ieškovo mokėtina atsakovei pagal Povedybinės sutarties 3.5. punktą piniginė kompensacija sudaro 260 Eur.
2. Atsakovė priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo R. S. kaltės; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 3000 Eur dydžio neturtinę žalą; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 16 480 Eur piniginę kompensaciją pagal povedybinę sutartį; padidinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-843-726/2014 iš ieškovo priteistą išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. S. iki 600 Eur periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį priteisti iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad nesutinka su ieškovo nurodyta 260 Eur dydžio piniginės kompensacijos suma ir patikslintu priešieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 16 480 Eur piniginę kompensaciją pagal povedybinę sutartį. Prašydama priteisti kompensaciją pagal povedybinę sutartį atsakovė nurodė, kad Povedybinėje sutartyje sąvoka „asmeninė nuosavybė“ vartojama apibrėžiant ieškovo turtą, įgytą iki santuokos sudarymo (1.4 punktas), iki povedybinės sutarties sudarymo ir po jos įsigaliojimo (3.1 punktas). Tai atitinka CK 3.104 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pagal kurį sutuoktiniai turi teisę vedybų sutartyje numatyti, kad turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Povedybinės sutarties reguliavimo sritį apsprendžia vedybų sutarties turinys, o ne sutarties sudarymo data. Šalys povedybinės sutarties 3.5 punkte numatė vienintelę išimtį, t.y. kad piniginė kompensacija atsakovei nemokama nuo povedybinės sutarties 1.2.1 punkte nurodyto turto – UAB „V.“ akcijų. Kitų išimčių povedybinėje sutartyje šalys nenumatė, kas reiškia, jog šalys nesusitarė, jog atsakovei piniginė kompensacija yra mokama tik nuo tam tikro ieškovui asmenine nuosavybės teise priklausančio turto ar tik nuo tam tikru momentu ieškovo asmenine nuosavybės teise įgyto turto, pvz., po santuokos sudarymo ar po povedybinės sutarties sudarymo. Atsakovės teigimu, pagal povedybinės sutarties 3.5 punktą šalys susitarė ne dėl atsakovės teisės į dalį ieškovui priklausančio turto, bet į 20 procentų piniginę kompensaciją nuo ieškovui priklausančio turto vertės ir nėra svarbu, kokia forma ieškovas asmenine nuosavybės teise turi turtą (kaip nekilnojamąjį turtą, ar pinigines lėšas, akcijas ir pan.), nes atsakovė turi teisę į piniginę kompensaciją nuo šio turto vertės. Todėl, sistemiškai aiškinant tiek šalių ketinimus dėl povedybinės sutarties sudarymo, tiek šalių derybas dėl povedybinės sutarties sudarymo, tiek visą sutarties turinį, yra akivaizdu, kad povedybinė sutartis buvo nukreipta į ateityje šalių galimą turtą, ir niekaip neapėmė šalių iki santuokos sudarymo įgyto turto ir dėl šio turto teisinio režimo šalys nesitarė ir jis nepatenka į 3.5 punkto taikymo apimtį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: dėl abiejų sutuoktinių kaltės nutraukė santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini); po santuokos nutraukimo paliko ieškovui R. S. santuokinę pavardę ,,S.“, o atsakovei I. B. – „B.“; priteisė atsakovei I. B. iš ieškovo R. S. 13 060 Eur piniginę kompensaciją; pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-843-726/2014 dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui D. S., gim. (duomenys neskelbtini), dydžio ir priteisė iš ieškovo R. S. išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. S., gim. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis 450 Eur dydžio išmokomis nuo priešieškinio pareiškimo dienos (2017 m. lapkričio 17 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-843-726/2014 dalį dėl ieškovo R. S. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos; pripažino prievoles kreditoriams AB „Swedbank“ pagal 2012 m. birželio 25 d. asmeninės kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), A. K. pagal 2012 m. liepos 16 d. išduotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį 20 000 Eur sumai, K. G. pagal 2007 m. lapkričio 13 d. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 200 000 Lt sumai, G. R. pagal 2007 m. spalio 5 d., 2007 m. spalio 30 d. paskolos sutartis asmeninėmis ieškovo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis; kitą ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas nustatė, kad šiuo metu šalių sūnui yra beveik 9 metai, tuo tarpu 2014 m. gegužės 12 d. nutartimi priteisiant iš ieškovo sūnui po 347,54 Eur išlaikymą, vaikas buvo 3,5 metų amžiaus. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad skirtingo amžiaus vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui yra skirtingi, t. y. šie poreikiai su amžiumi objektyviai padidėja. Didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui. Be to, padidėjo ir įvairių paslaugų, mokesčių, maisto produktų, aprangos kainos. Nuo pirminio išlaikymo nustatymo 2014 m. gegužės 12 d. iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo vaikui padidinimo 2017 m. lapkričio 21 d. praėjo 3,5 metai, o iki šio teismo sprendimo priėmimo 2019 m. rugsėjo 25 d. praėjo daugiau nei 5 metai, todėl nepilnamečio vaiko D. S. poreikių padidėjimą lėmė ir natūralios priežastys. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, į nepilnamečio vaiko amžių (9 metai), įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą – įrodymus apie vaiko poreikius, ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, gaunamas pajamas, išlaikytinių skaičių, kitas aplinkybes, atsakovės reikalavimą padidinti išlaikymą vaikui tenkino iš dalies.
5. Tarp šalių kilo ginčas dėl Povedybinės sutarties 3.5 punkto nuostatos aiškinimo ir taikymo. Teismas nustatė, kad Povedybinės sutarties 3.5 punktu šalys susitarė, jog santuokos nutraukimo atveju, R. S. sumoka I. B. 20 (dvidešimt) procentų viso R. S. asmenine nuosavybės teise priklausančio turto vertės kompensaciją, išskyrus 1.2.1 punkte nurodytą turtą. Povedybinės sutarties 1.2.1 p. įvardintos UAB „V.“ 50 vienetų akcijų, kurias šalys šia sutartimi pasidalino. Ieškovo teigimu, atsakovei mokėtina piniginė kompensacija pagal šalių sudarytos povedybinės sutarties 3.5. punktą turi būti skaičiuojama nuo ieškovo turto, įgyto po šios sutarties įsigaliojimo momento ir kuris egzistuoja priimant sprendimą dėl santuokos nutraukimo, t. y. nuo UAB „B.“ 10 vnt. akcijų ir automobilių stovėjimo vietos, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovės teigimu, ji turi teisę į 20 procentų kompensaciją, kuri skaičiuojama nuo viso ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto vertės santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme momentu, t. y. nuo buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir buto, adresu (duomenys neskelbtini), su parkingu ir dalimi žemės sklypo.
6. Teismas sprendė, kad kompensacija atsakovei skaičiuotina nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo momentu ieškovui priklausančio asmeninės nuosavybės teise turto vertės. Todėl konstatavo, jog nėra teisiškai reikšminga, kad ieškovas, nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo, pardavė santuokoje jo asmeninės nuosavybės teise įgytą butą, (duomenys neskelbtini), su dalimi žemės sklypo ir parkingą. Povedybinėje sutartyje šalys, susitardamos dėl kompensacijos dydžio ir jos apskaičiavimo, nenustatė sąlygų ar išlygų, pagal kurias santuokos nutraukimo atveju kompensacija būtų skaičiuojama atsižvelgiant į tai, ar turtas įgytas kredito pagrindu ar ne. Šalys povedybinės sutarties 3.5 punkte aiškiai susitarė, kaip yra apskaičiuojama atsakovei mokėtina kompensacija, t. y. nuo viso ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto vertės, todėl turto vertei nustatyti neturi įtakos kredito suteikimas buto įsigijimui. Įsipareigojimų mastas, susijęs su nuosavybės teise, yra svarbus sudarant turto balansą, kai byloje yra dalinamas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe įgytas turtas (CK 3.118 straipsnis). Tačiau ginčo šalims pasirašius povedybinę sutartį ir taip atsisakius bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinio režimo bei pasirinkus visiško atskirtumo turto teisinį režimą, turtas nėra dalinamas ir kompensacija skaičiuotina nuo turto vertės. Kadangi ieškovui nuosavybės teise santuokos nutraukimo bylos iškėlimo metu priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo parduotas už 65 000 Eur, bei parkingas, kurio vertė yra 300 Eur, taigi iš viso buto, (duomenys neskelbtini) su žemės sklypo dalimi ir parkingo vertė - 65 300 Eur. Vadovaujantis Povedybinės sutarties 3.5 punktu, atsakovei mokėtina 20 procentų dydžio kompensacija nuo šio turto rinkos vertės sudaro 13 060 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovas R. S. apeliaciniu skundu prašo: iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimą:
7.1. priteisti atsakovei I. B. iš ieškovo R. S. 200 Eur piniginę kompensaciją pagal Povedybinės sutarties 3.5 punkto nuostatą;
7.2. atsakovės I. B. reikalavimą dėl nepilnamečiam vaikui D. S., gim. (duomenys neskelbtini), periodinio išlaikymo, priteistino iš ieškovo R. S. dydžio padidinimo atmesti visiškai;
7.3. perskaičiuoti atsakovei I. B. priteistinas iš ieškovo R. S. bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmos instancijos teisme;
7.4. likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-25 sprendimą palikti nepakeistą ir nepanaikintą;
7.5. priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.
8. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas 13 060 Eur dydžio piniginę kompensaciją atsakovės naudai pagal (duomenys neskelbtini) povedybinės sutarties 3.5 punktą, netinkamai ir neteisingai taikė sutarčių sudarymo ir aiškinimo taisyklių principus, bei netinkamai ir neteisingai nustatė šalių valios dėl šios Povedybinės sutarties nuostatos taikymo turinį, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą šioje dalyje, neteisingai paskaičiuodamas atsakovei priteistinos piniginės kompensacijos dydį.
9. Ieškovas dar iki 2017-06-30 kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo dienos, 2017 m. balandžio mėn. buvo įdėjęs skelbimą į portalą www.aruodas.lt dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), su žemės sklypo dalimi, pardavimo (toliau tekste – Butas), po poros mėnesių sudarė tarpininkavimo sutartį su UAB “DNB Būstas” dėl šio Buto pardavimo. Butą Ieškovas pardavė tik 2017 m. lapkričio mėn. 28 d. Šis Ieškovo sudarytas sandoris yra absoliučiai sąžiningas, t.y. pardavęs, ne dovanojęs ar kitaip neatlygintinai perleidęs, butą, Ieškovas atsiskaitė su hipotekiniu kreditoriumi, t.y. buvo padengtas pirma eile einantis skolinis įsipareigojimas. Todėl, nesant Ieškovo pareigos kaupti jo asmeninės nuosavybės teise jam priklausantį turtą, atsižvelgiant į pačio sandorio esmę, t.y. buvo padengtas hipotekinis įsipareigojimas, pagrįstai tiektina, kad tai liudija, kad Ieškovas, realizavęs Butą, negali būti laikomas ir toliau skolingu Atsakovei, priteisiant jai piniginę kompensaciją, nuo turto, kurio Ieškovas neturi (nuo 2017-11-28 parduoto Buto).
10. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas piniginę kompensaciją atsakovei turėtų sumokėti nuo jam priklausančio turto, bet ne priklausiusio praeityje. Tai yra sąžiningas buvusių sutuoktinių susitarimas, atskyrus tarpusavio turto teisinį režimą, ir nusprendus, kad po Povedybinės sutarties visas turtas bus įgyjamas tiek ieškovo, tiek atsakovės kiekvieno iš jų asmeninės nuosavybės teise. Ieškovas, nutraukiant santuoką, sutiko sumokėti atsakovei 20 proc. piniginę kompensaciją nuo turto, kurį bus įgijęs po Povedybinės sutarties sudarymo ir turės asmeninės nuosavybės teise, kai santuoka bus nutraukiama. Todėl, pirmosios instancijos teismas negalėjo ignoruoti fakto, kad tuo momentu, kai šalių santuoka yra nutraukiama, t.y. priimant teismo sprendimą, ieškovas neturi tokios apimties turto, nuo kurio pirmosios instancijos teismas paskaičiavo ir priteisė atsakovei piniginę kompensaciją, kas nulėmė, kad tokiu būdu ieškovui be jokio teisinio pagrindo, atsirado skola atsakovei. Dėl nurodyto, pirmos instancijos teismas padarė klaidingą išvadą dėl momento, kuriam esant turėtų būti skaičiuojama ieškovui priklausančio turto apimtis, neteisingai taikė CK 3.66 str. 1 d., todėl nepagrįstai į šio turto apimtį įtraukė Butą, kaip ieškovui vis dar priklausantį turtą, ir nuo jo nepagrįstai skaičiavo piniginę kompensaciją ir ją priteisė atsakovei.
11. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė nepagrįstą išvadą, kad yra teisinis pagrindas pakeisti nepilnamečiam vaikui – D. S. – išlaikymo dydį, t.y. jį padidinti, ir padarė antrą išvadą, kad periodinio išlaikymo, kurį šiuo metu teikia ieškovas 347,54 Eur (indeksuojant 374 Eur suma), neužtikrina būtiniausių vaiko poreikių, todėl, iš ieškovo priteisė nuo 2017-11-17 periodinį išlaikymą, kurio dydis 450 Eur. Nei šalių turtinė padėtis, nei vaiko poreikiai taikos sutarties tvirtinimo metu nebuvo analizuojami, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo konstatuoti, kad vaikui esant šiuo metu 9 metų amžiaus, lyginant su 3,5 metų amžiumi, reiškia, kad šalių susitarto išlaikymo dydžio akivaizdžiai nepakanka vaiko poreikių patenkinimui.
12. Pirmosios instancijos teismas nevertino kritiškai atsakovės nurodomų išlaidų, kurios priskiriamos prie vaiko išlaikymo būtinųjų išlaidų, t.y. auklės poreikio (220 Eur per mėnesį) - tai daugiau užtikrina atsakovės poreikius, nei vaiko, kadangi vaikas tuo metu gali būti su ieškovu; privačių medicinos paslaugų naudojimosi poreikius - vaikas neturi tokių sveikatos ligų ir sutrikimų, kurių gydymas būtų neprieinamas, ar nepakankamas valstybinėse gydymo įstaigose, atsakovė pati nusprendžia kreiptis į privačias gydymo įstaigas, tokiu būdu neprotingai didindama vaiko išlaikymo išlaidas, ir tuo vėliau motyvuodama padidėjusius vaiko poreikius; vaikas nelanko nei haloterapijos, nei SPA procedūrų, nei jogos užsiėmimų, nėra keičiami kas mėnesį akinukai, nesilanko kas mėnesį pas stomatologą, nesilanko pas kinezeterapeutą, nelanko didesnės dalies būrelių, todėl ieškovas mano, kad teismas privalėjo atsakovės nurodomas išlaidas vertinti kritiškai. Vien vaiko amžiaus padidėjimas nėra pakankamas veiksnys teismui padaryti išvadą, kad tai automatiškai reiškia, kad vaiko poreikiai išaugo, kai 2014 m. vaiko poreikiai nebuvo tiriami ir analizuojami.
13. Ieškovo turtinė padėtis 2019 m., lyginant su 2014 m., yra pakitusi, t.y. ieškovo turtinė padėtis yra ženkliai blogesnė, nei buvusi 2014 m. Teismas taip pat neatsižvelgė į faktą, kad atsakovės turtinė padėtis, lyginant su 2014 m., yra pagerėjusi. Atsakovės pajamos 2014 m. sudarė apie 3000 Lt, šiuo metu – apie 2000 Eur. Taigi, atsakovės finansinė padėtis ir galimybės prisidėti prie vaiko poreikių, yra didesnės, kas leido pirmos instancijos teismui nuspręsti, kad jei dėl objektyvių priežasčių – vaiko amžius 9 metai – yra reikalingas didesnis išlaikymas D., jį padengti turi geresnes finansines galimybes būtent atsakovė, bet ne ieškovas.
14. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Ieškovo turimus finansinius įsipareigojimus, išlaikytinių skaičių, todėl nepagrįstai padarė išvadą, kad Ieškovas yra pajėgus teikti dar didesnį nei 374 Eur dydžio išlaikymą D. per mėnesį: ieškovui (duomenys neskelbtini) gimė sūnus L. S., prie kurio išlaikymo Ieškovas privalo prisidėti; Ieškovas taip pat turi pilnametį sūnų M. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuris šiuo metu studijuoja Kauno kolegijos dieniniame skyriuje Verslo fakultete Įstaigų ir įmonių administravimo studijų programa, šiam vaikui taip pat yra reikalinga parama, kurią Ieškovas taip pat privalo teikti. Taigi, ieškovas turėdamas tris išlaikytinius, negali vien Dovydo poreikių tenkinimo naudai, neproporcingai sumažinti kitų dviejų vaikų poreikių patenkinimo galimybes, kadangi tai sukels akivaizdų kitų vaikų prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo pažeidimą. Ieškovas taip pat turi kreditorinių įsipareigojimų (šioje byloje tretieji asmenys), taip pat turi skolinių įsipareigojimų AB Swedbank bankui: a) 2896,20 Eur už panaudotą Visa Gold kortelės kredito limitą (sąsk.nr. (duomenys neskelbtini)), b) 7964,55 Eur už panaudotą asmeninę kredito liniją (sąsk. nr. (duomenys neskelbtini)) ir c) 25284,25 Eur už būsto paskolą. Šiuo metu AB Swedbank bankui iš viso mokama kas mėnesį suma sudaro apie 450 Eur sumą. Ieškovas serga (duomenys neskelbtini), kurio gydymas kas mėnesį ieškovui kainuoja apie 120 Eur (100 Eur kraujo matavimo sensoriai, 10 Eur priemoka už insuliną ir 10 Eur – už gliukozės tabletes).
15. Atsakovė pirmos instancijos teisme pagal jos atliktus mokėjimus už teisines paslaugas pagal pateiktas sąskaitas, yra iš viso sumokėjusi 6211,77 Eur sumą, o ne kaip nurodyta 6491,77 Eur. Ieškovas taip pat pažymi, kad atsakovė už teisines paslaugas 2017-12-11 sumokėjo 330 Eur, 2018-07-30 sumokėjo 400 Eur, 2018-07-31 sumokėjo 2561,77 Eur (960 Eur ir 240 Eur sumos išminusuojamos iš šio pavedimo, kadangi tai išlaidos, kurias atsakovė patyrė kitose civilinėse bylose, kas matyti pagal advokatės pateiktų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) turinį), 2018-09-09 sumokėjo 1000 Eur, 2018-11-19 sumokėjo 520 Eur, 2019-09-04 sumokėjo 1400 Eur, t.y. iš viso 6211,77 Eur.
Atsiliepimas
16. Atsakovė I. B. prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą nepakeistą; atsisakyti priimti ieškovo R. S. su apeliaciniu skundu pateiktą papildomą rašytinį įrodymą; prijungti prie bylos atsakovės I. B. pateikiamus papildomus rašytinius įrodymus – 2019-10-03 ir 2019-10-24 ieškovo žinutes atsakovei; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
17. Atsiliepime nurodė, kad atsakovė prašė teismo priteisti piniginę kompensaciją nuo to nekilnojamojo turto, kurį ieškovas turėjo iškėlus santuokos nutraukimo bylą, tačiau ieškovas šį turtą teisminio proceso metu perleido. Ieškovo motyvai dėl turto apimties, nuo kurios skaičiuojama piniginė kompensacija, patvirtina, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai ir siekia (siekė) sumažinti turto apimtį, kad Povedybinė sutartis būtų neįgyvendinama.
18. Povedybinės sutarties nuostata „santuokos nutraukimo atveju“ neapibrėžia momento, o nustato sąlygą, kuriai esant atsakovė turi teisę į kompensaciją. Santuokos nutraukimo procesas pradedamas iškėlus bylą dėl santuokos nutraukimo, todėl kompensacija turi būti skaičiuojama nuo turto, kuris ieškovui priklauso santuokos nutraukimo bylos iškėlimo momentu. Priešingas aiškinimas, t.y. kad kompensacija turi būti skaičiuojama nuo turto, kuris ieškovui priklauso sprendimo priėmimo metu, sukurtų situaciją, kad ši sutarties nuostata taptų neįgyvendinama ar tiesiogiai priklausytų išimtinai nuo ieškovo valios.
19. Pagal Povedybinės sutarties 3.5 punktą, šalys susitarė skaičiuoti kompensaciją nuo turto vertės ir susitardamos dėl kompensacijos dydžio ir jos apskaičiavimo, nenustatė sąlygų ar išlygų, pagal kurias santuokos nutraukimo atveju kompensacija būtų skaičiuojama atsižvelgiant į tai, ar turtas įgytas kredito pagrindu ar ne. Turto vertei nustatyti neturi įtakos kredito suteikimas buto įsigijimui. Įsipareigojimų mastas, susijęs su nuosavybės teise, yra svarbus sudarant turto balansą, kai byloje yra dalinamas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe įgytas turtas (CK 3.118 straipsnis).
Šalies argumentai
20. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad Povedybinės sutarties 3.5 punktas prieštarauja šalių lygiateisiškumo principui. Atsakovė pagal Povedybinės sutarties 1.2.1 punktą atsisakė santuokoje įgytų ½ dalies UAB „V.“ akcijų ir dėl to atsakovė prarado galimybę įgyvendinti turtines akcininkės teises (pvz. gauti pelno dalį, dividendus); taip pat atsakovė pagal Povedybinės sutarties 3.5 punktą atsisakė piniginės kompensacijos nuo UAB „V.“ akcijų vertės. Taigi, atsakovė Povedybine sutartimi sukūrė būsimą gerovę ieškovui.
Žemesnės instancijos teismas
21. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-843-726/2014 patvirtinto tarp šalių taikos sutartį, tai teismas nutartyje nevertino vaiko poreikių ir šalių turtinės padėties. Tačiau iki patvirtinant tarp šalių taikos sutartį, ginčo šalys byloje Nr. 2-843-726/2014 apsikeitė procesiniais dokumentais, ieškiniu ir priešieškiniu, atsakovė byloje įrodinėjo vaiko poreikius ir šalių turtinę padėtį, ieškovas teikė savo atsikirtimus, vertino vaiko poreikių specifiką. Teismas nenustatė, kad šalių taikos sutartis prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Be to, šioje byloje atsakovė buvo pateikusi teismui civilinėje byloje Nr. 2-843-726/2014 teiktą patikslintą ieškinį, kuriame yra detalizuoti vaiko poreikiai ir tai sudarė galimybes bylą nagrinėjusiam teismui bei ginčo šalims palyginti vaiko poreikių pokytį per 5 metus nuo 2014 metų iki teismo sprendimo priėmimo.
Atsiliepimas
22. Atsakovė nesutinka su ieškovo apeliacinio skundo motyvais apie ieškovo sunkią turtinę padėtį. Pagal byloje pateiktą ieškovo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2017-08-21, suvestinę, santuokos nutraukimo nagrinėjimo teisme metu (iki 2017-08-21) ieškovas į savo sąskaitą vidutiniškai kas mėnesį pats įnešdavo po 2625,42 Eur papildomų pajamų, kurių šaltinio byloje nenurodė ir kuris nėra susijęs su darbo užmokesčiu. Be to, teismas konstatavo, kad ieškovas nuosavybės teise turi butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad jam nuosavybės teise priklausančio buto nenuomoja, jame neatlygintinai gyvena jo draugas. Pagal atsakovės 2019-06-04 teismui pateiktą sertifikuotos nekilnojamojo turto brokerės 2019-06-03 pažymą „Apie nekilnojamojo turto nuomos kainą“, nustatyta, kad ieškovui priklausančio buto mėnesio vidutinė rinkos nuomos kaina šiuo metu yra 280 Eur ir ieškovas savo sprendimu atsisako gauti tokio dydžio pajamas bei taip pagerinti savo turtinę padėtį ar prisidėti prie vaiko išlaikymo. Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad ieškovas turi daug nebūtinų išlaidų, pvz. iš ieškovo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, jog ieškovas teikia finansinę paramą vienuole prisistatančiam asmeniui R. V., jai kas mėnesį pervesdamas vidutiniškai po 500 – 1100 Eur, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-03-30 šiai moteriai ieškovas sumokėjo net 12 472,92 Eur. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas pripažino, kad vis dar teikia finansinę paramą šiai moteriai. Šios aplinkybės paneigia apeliacinio skundo motyvus, kad ieškovo turtinė padėtis yra pablogėjusi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
25. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimas, kuriuo buvo tenkinti iš dalies ieškovo R. S. ieškinys ir atsakovės I. B. patikslintas priešieškinys dėl santuokos nutraukimo. Ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nesutinka su sprendimo dalimis dėl kompensacijos priteisimo pagal Povedybinę sutartį, priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Dėl rašytinių paaiškinimų ir papildomų įrodymų prijungimo
26. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Šis klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į įstatymų leidėjo įtvirtintus ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Šiuo ribojimu siekiama panaikinti bylos dalyviams galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinama veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis jau pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
27. Ieškovas su apeliaciniu skundu pateikė papildomą rašytinį įrodymą – pažymą apie sūnaus M. S. mokymąsi Kauno kolegijos dieninio skyriaus Verslo fakultete. Šiuo įrodymu ieškovas ginčija teismo sprendimo dalį dėl periodinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, įrodinėdamas, kad turi pilnametį sūnų M. S., kuriam ieškovas teikia paramą.
28. Atsakovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą teismui taip pat pateikia du papildomus rašytinius įrodymus – ieškovo atsakovei po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-24 sprendimo priėmimo rašytas žinutes, kuriomis ieškovas pripažįsta, kad negali bendrauti su vaiku dėl savo užmaršumo ir kelionių. Nurodo, kad šie rašytiniai įrodymai paneigia ieškovo apeliacinio skundo motyvus dėl auklės poreikio išlaidų, kuriais ieškovas ginčija, kad vaikui auklė nereikalinga, nes vaikas gali būti su ieškovu. Kadangi tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po ieškovo apeliacinio skundo pateikimo, įrodymai atsirado po ginčijamo teismo sprendimo priėmimo, atsakovė prašo juos priimti į bylą, nes jie paneigia deklaratyvius ieškovo apeliacinio skundo motyvus ir parodo faktinį ieškovo elgesį ir požiūrį į vaiko išlaidas.
29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos pobūdį, į prioritetinį teisingo bylos išnagrinėjimo principą, naujai pateiktus šalių rašytinius įrodymus prie nagrinėjamos bylos prijungia.
Dėl kompensacijos priteisimo
30. Ieškovas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas priteisė atsakovei 13 060 Eur dydžio piniginę kompensaciją pagal 2015-04-09 povedybinės sutarties 3.5 p. Ieškovo teigimu, teismas neįvertino šalių Povedybinės sutarties nuostatų, reglamentuojančių turto visiško atskirumo teisinį režimą, netinkamai ir neteisingai taikė sutarčių sudarymo ir aiškinimo taisyklių principus, bei netinkamai ir neteisingai nustatė šalių valios dėl šios Povedybinės sutarties nuostatos taikymo turinį, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą šioje dalyje, neteisingai paskaičiuodamas atsakovei priteistinos piniginės kompensacijos dydį.
31. Įstatymas vedybų sutartį apibrėžia kaip sutuoktinių susitarimą, nustatantį jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija) (CK 3.101 straipsnis). Vedybų sutarties pagrindinis tikslas yra turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio režimo nustatymas. Povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip (CK 3.102 straipsnio 2 dalis).
32. Nustatyta, jog po santuokos sudarymo ((duomenys neskelbtini)) ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė Povedybinę sutartį, kuria susitarė, jog visi nekilnojamieji daiktai, nekilnojamųjų daiktų dalys (pastatai, žemės sklypai, butai ir kita), pajamos ir kilnojamasis turtas (automobiliai, akcijos, lėšos bankų sąskaitose, indėliai ir kita), kurie bus įgyti po sutarties pasirašymo šalių santuokos metu, bus kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, t. y. turtui bus taikomas visiško atskirumo teisinis režimas (Povedybinės sutarties 2.2 punktas). Povedybinės sutarties 3.1 punktu šalys susitarė, kad santuokos nutraukimo atveju turtas nedalinamas. Povedybinės sutarties 3.5 punktu šalys susitarė, jog santuokos nutraukimo atveju, R. S. sumoka I. B. 20 (dvidešimt) procentų viso R. S. asmenine nuosavybės teise priklausančio turto vertės kompensaciją, išskyrus 1.2.1 punkte nurodytą turtą. Povedybinės sutarties 1.2.1 p. įvardintos UAB „V.“ 50 vienetų akcijų, kurias šalys šia sutartimi pasidalino.
33. Taigi, šiuo atveju, nutraukiant santuoką, šalių turto padalinimo klausimo nekyla, dėl to ir visi apelianto argumentai, susiję su sisteminiu teisės normų aiškinimu, nustatant dalintino turto vertę ir balansą, šiuo atveju atmestini, kaip nesusiję su sprendžiamo klausimo esme.
34. Šalys sutartyje susitarė dėl kompensacijos dydžio nustatymo santuokos nutraukimo atveju. Kadangi šalys povedybinę sutartį sudaro siekiant maksimalaus teisinio tikrumo ir apibrėžtumo, kad, nusprendus nutraukti santuoką, būtų išvengta teisminių ginčų ir visi turtiniai klausimai būtų išspręsti ne teismo sprendimu, o povedybine sutartimi, todėl nėra pagrindo spręsti, jog šiuo atveju šalių tikrieji ketinimai, susitariant dėl santuokos nutraukimo sąlygos, kaip kompensacijos nustatymo momento, buvo susiję su teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo, o ne su šalių apsisprendimu nutraukti santuoką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog santuokos nutraukimo procesas pradedamas iškėlus bylą dėl santuokos nutraukimo, taigi, pradėjus santuokos nutraukimo procesą, šalys jau turėjo aiškiai žinoti kokios konkrečios turtinės pasekmės joms kyla iš povedybinės sutarties. Priešingu atveju atsakovės turtinių teisių apimtis pagal sutartį būtų visiškai neapibrėžta, priklausytų nuo ieškovo valios ir teisminio proceso dėl santuokos nutraukimo trukmės. Pažymėtina, kad ir 2016-06-30 ieškinyje apeliantas aiškiai suprato ir nurodė nuo kokio asmeninio turto skaičiuojama kompensacija, tik, jo nuomone, įvertinus paimtą kreditą, kompensacija neturėtų būti mokama. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju kompensacija turi būti skaičiuojama nuo turto, kuris ieškovui priklausė santuokos nutraukimo bylos iškėlimo momentu.
35. Vedybų sutarčiai galioja sutarties laisvės principas; teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią. Šalių vedybų sutartyje numatyta sąlyga, jog kompensacijos dydį sudaro viso R. S. asmenine nuosavybės teise priklausančio turto vertę, yra pakankamai aiški, nereikalauja papildomo aiškinimo, o apelianto argumentais iš esmės siekiama šią sąlygą pakeisti. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos turto (buto, esančio (duomenys neskelbtini), su parkingu ir dalimi žemės sklypo) vertės, kurią ir pats apeliantas buvo nurodęs 2017-12-28 atsiliepime į priešieškinį (su išlyga, jog turi būti atimta bankui grąžintina paskola). Povedybine sutartimi šalys aptarė savo prievoles kreditoriams, tačiau nesusitarė, jog iš ieškovui priklausančio turto vertės turi būti atimtas kreditas ar kitos išlaidos. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šalys savo valia pasirinko turto sutartinį teisinį režimą, todėl šioje byloje turtas nėra dalintinas ir nustatant kompensacijos dydį į atsakovo skolines prievoles neatsižvelgiama.
36. Byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl ieškovo bylos nagrinėjimo metu sudaryto turto pardavimo sandorio nuginčijimo, todėl apelianto argumentai dėl tokio sandorio sąžiningumo nėra susiję su ginčo esme. Tai, kad ieškovas turėjo asmeninių kreditorių, su kuriais atsiskaitė po turto pardavimo, nedaro jokios įtakos atsakovės teisėms ir pareigoms, tame tarpe jos teisei gauti Povedybinėje sutartyje numatytą kompensaciją. Apeliantas teisus, jog pagal sutartį jis neturėjo pareigos kaupti jo asmeninės nuosavybės teise jam priklausantį turtą, tačiau, ieškovui nusprendus savo valia po santuokos nutraukimo proceso pradžios perleisti turtą, jo prievolė sumokėti kompensaciją atsakovei pagal Povedybinės sutarties 3.1 punktą neišnyko ir turi būti vykdoma.
37. Sprendžiant dėl sutarties sąlygos sąžiningumo, pažymėtina, kad ieškovas Povedybinės sutarties sąlygų neginčijo, sudarant sutartį abi šalys teisiškai buvo lygios, be to, vien tai, kad tokios sutarties sąlygos galėtų būti palankesnės vienai iš šalių neįrodo sutarties sąlygų neteisėtumo. Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo išvadas, kuriais atmetė ieškovo argumentus dėl sutarties ginčo sąlygos aiškinimo, tikrųjų šalių ketinimų ir sąlygų sąžiningumo. Teisėjų kolegija pritaria šiems motyvams, todėl jų nekartoja.
Dėl išlaikymo padidinimo
38. Apeliantas pagrįstai teigia, jog teismui 2014-05-12 tvirtinant šalių taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl vaiko išlaikymo dydžio, nebuvo nustatomos faktinės aplinkybės apie konkrečią šalių turtinę padėtį ir konkrečius vaiko poreikius – šiuo atveju ginčas nebuvo sprendžiamas iš esmės, todėl teismas tik tikrino ar sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajai tvarkia. Tačiau toks ginčo išsprendimo būdas nereiškia, jog ateityje išlaikymo dydis negalėtų būtų pakeistas, pasikeitus vaiko poreikiams, esant kitoms svarbioms aplinkybėms. Apeliantas nepateikė įrodymų, paneigiančių logiškus teismo motyvus, jog praėjus 3,5 metams iki kreipimosi į teismą dienos su ieškiniu dėl išlaikymo vaikui padidinimo, o iki teismo sprendimo priėmimo – daugiau nei 5 metams, akivaizdu, jog vaiko poreikiai mokslui, laisvalaikiu, ugdymui ir pan. su amžiumi objektyviai padidėjo, be to, padidėjo ir įvairių paslaugų, mokesčių, maisto produktų kainos, nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimą lėmė ir natūralios priežastys. Šalių sūnus pradėjo lankyti mokyklą, mokamus būrelius, sūnui atsirado sveikatos priežiūros poreikių. Apeliantas šių aplinkybių nepaneigė, nepateikė jo manymu pagrįsto vaiko padidėjusius poreikius atitinkančio išlaikymo detalaus apskaičiavimo.
39. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas vertino atsakovės nurodomas išlaidas ir nepripažino, jog visos jos nurodytos išlaidos yra būtinos ir pagrįstos, dėl to priešieškinio reikalavimus tenkino iš dalies. Pažymėtina, kad šios kategorijos bylose galimybės tiksliai apskaičiuoti visas vaiko poreikių tenkinimui būtinas išlaidas yra ribotos, nes vaikas nuolat auga, jo poreikiai nuolat keičiasi dėl įvairių priežasčių. Todėl tikslus matematinis išlaidų paskaičiavimas daugeliu atveju yra neįmanomas. Taigi, ir šiuo atveju yra neišvengiamas prielaidų numatymas, dėl ko būtina vadovautis protingumo, sąžiningumo principais, prioritetiniais vaiko interesais. Papildomai pažymėtina, kad auklės poreikis negali būti vertinamos kaip atsakovės poreikiai, kaip teigė apeliantas, – byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti, jog atsakovas visada gali būti su vaiku ir juo pasirūpinti.
40. Atmestinas apelianto argumentas, jog jo turtinė padėtis, lyginant su 2014 metais, pablogėjo ir dėl to prie didesnių vaiko poreikių tenkinimo didesne dalimi turi prisidėti atsakovė.
41. Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas rašytinius įrodymus, konstatavo, jog ieškovas ėjo vadovo pareigas keliose įmonėse, yra įregistravęs individualią veiklą, t.y. ieškovas turi patirties vadovavimo ir verslo srityje, turi nekilnojamąjį turtą, iš kurio gali gauti pajamų, bet kurio nenuomoja; tam tikrais laikotarpiais ieškovas gaudavo dividendų, tantjemų; ieškovas įnešą į sąskaitą ir išsiima grynuosius, dėl ko objektyviai nustatyti ieškovo turtinę padėtį vien iš rašytinių įrodymų nėra galimybės, todėl, įvertinęs įrodymų visumą, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog abiejų šalių turtinė padėtis yra panaši. Apeliantas šių išvadų nepaneigė, todėl jo nurodytas abiejų šalių gaunamo darbo užmokesčio palyginimas, neįrodo bylai reikšmingų aplinkybių. Vien tai, kad apeliantas galimai turi sveikatos problemų, neleidžia daryti išvados, jog jis yra nedarbingas bei būtent dėl jo nurodytos ligos negali gauti papildomų pajamų iš komercinės veiklos. Pažymėtina ir tai, kad šalys 2016-01-26 pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje ieškovas įsipareigojo mokėti sūnui padidintą iki 600 Eur išlaikymą. Ši sutartis nebuvo teismo patvirtinta, todėl jos pagrindu ieškovui neatsirado pareigos teikti minėtą išlaikymą, tačiau tokios sutarties sudarymo faktas papildomai patvirtina, jog ieškovo, išreiškusio valią teikti padidintą išlaikymą, finansinė padėtis nėra iš esmės pablogėjusi.
42. Priešingai nei teigi apeliantas, pirmosios instancijos tesimas įvertino aplinkybę, jog ieškovas turi du išlaikytinius, o atsakovė – vieną. Kaip buvo minėta, vien ieškovo gaunamo darbo užmokesčio dydis neįrodo, jog jis, net ir turint finansinius įsipareigojimus, neturi galimybės prisidėti prie padidėjusių vaiko poreikių tenkinimo. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė faktinę aplinkybę, jog jis turi pilnametį sūnų M. S., kuris studijuoja Kauno kolegijos dieniniame skyriuje Verslo fakultete Įstaigų ir įmonių administravimo studijų programa, ir šiam vaikui taip pat yra reikalinga parama, kurią Ieškovas taip pat privalo teikti. Tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių, jog apeliantas tokią paramą realiai teikia ir kokio dydžio parama yra teikiama, apeliantas nepateikė. Dėl to nėra pagrindo išvadai, jog apeliantas turi tris išlaikytinius, be to, nėra objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis yra tiek pablogėjusi, jog išlaikymo padidinimas 76 Eur sumai (450-374 indeksuota suma) sukels akivaizdų kito vaiko prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo pažeidimą. Atsižvelgus į tai, kad vaikas gyvena su motina, dėl ko objektyviai jai tenka didesnė su vaiko auklėjimu, jo poreikių tenkinimu susijusia našta, tokiu atveju apelianto teiginys, jog padidėjusias išlaidas vaiko poreikių tenkinimui turi padengti atsakovė, prieštarauja abiejų tėvų pareigai išlaikyti vaiką, proporcingumo ir sąžiningumo principams.
43. Dėl išdėstyto darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
44. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.
Dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų
45. Prie 2019-09-05 prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovė pateikė mokėjimų nurodymus ne 8891,77 Eur sumai, kaip nurodė atsiliepime į apeliacinį skundą, o 7411,77 Eur sumai (330+400+3761,77+1000+520+1400). Taigi, iš pateiktų sąskaitų ir atliktų mokėjimų, juos palyginus, nėra pagrindo pripažinti, jog visa ši patirtų išlaidų suma yra susijusi su nagrinėjama byla. Atsakovė nenurodė pagrįstų argumentų, paneigiančių apelianto nurodytas aplinkybes, jog 960 Eur ir 240 Eur sumos išminusuojamos, kadangi tai išlaidos, kurias atsakovė patyrė kitose civilinėse bylose pagal advokatės pateiktų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) turinį. Kadangi priteistų bylinėjimosi išlaidų suma nežymiai skiriasi nuo apelianto nurodytos sumos, todėl šioje dalyje teismo sprendimas tikslinamas ir vietoje 2780,64 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 2610 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (6725*61proc.-1492,6).
Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų
46. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 840 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių už procesinių dokumentų paruošimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose dydžių, todėl bei atsižvelgiant ir į bylos apimtį bei sudėtingumą, šių išlaidų mažinti pagrindo nėra (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų: vietoje 2780,64 Eur iš ieškovo priteistos atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidų sumos nurodyti 2610 Eur sumą ir šią dalį išdėstyti taip: priteisti iš ieškovo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 2610 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš apelianto R. S. atsakovės I. B. naudai 840 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.