Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovui Č. K. dėl piniginių lėšų grąžinimo ir baudos pagal sutartį priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškovo atsisakymas nuo ieškinio dalies (dėl 10 000 Eur avanso priteisimo) priimamas ir civilinė byla ieškovo atsisakytų reikalavimų dalyje nutraukiama. Likusioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ieškovo atsisakymo nuo dalies ieškinio

17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 13 straipsnyje įtvirtintu byloje dalyvaujančių asmenų dispozityvumo (autonomijos) principu, šalys bei kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, gali laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Viena iš tokių procesinių teisių yra ieškovo teisė bet kurioje proceso stadijoje raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Ieškovas teise atsisakyti ieškinio gali pasinaudoti bet kurioje proceso stadijoje, netgi ir tuo metu, kai galutinis teismo procesinis sprendimas byloje priimtas, bet dar neįsiteisėjęs (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis).

Dėl 10 000 Eur baudos už 2022 m. sausio 5 d. Preliminarios sutarties nevykdymą

21. Sutarties 3 punkte numatyta, kad Žemės sklypo dalies kaina yra 32 000 Eur ir nepriklauso nuo pasirinkto pagal Sutartį Žemės sklypo dalies ploto su sąlyga, kad būsimasis pardavėjas tinkamai įvykdė įsipareigojimą pasirinkti maksimaliai jam leistiną atkuriamojo ploto (duomenys neskelbtini), Žemės sklypo dalį. Pagal Sutarties 5 punktą, būsimas pirkėjas būsimajam pardavėjui prieš šios Sutarties pasirašymą sumokėjo 10 000 Eur grynais pinigais. Šalys susitarė, jog likusi Žemės sklypo dalies kainos dalis, t. y. 22 000 Eur būsimam pardavėjui sumokama pagrindinės sutarties sudarymo dieną, pavedant pinigus į Sutartyje nurodytą sąskaitą.

22. Sutarties 13 punktu šalys taip pat susitarė, jog būsimasis pardavėjas atsisakęs parduoti Sutartyje nurodytą turtą, įsipareigoja nedelsiant grąžinti būsimajam pirkėjui gautus 10 000 Eur ir papildomai per tris dienas nuo sutartinių įsipareigojimų pagal šią Sutartį neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo sumokėti būsimajam pirkėjui 10 000 Eur dydžio baudą, kurie užskaitomi kaip būsimojo pirkėjo minimalių nuostolių, atsiradusių dėl šios Sutarties nevykdymo, atlyginimas.

24. Byloje kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės taikymo preliminariosios sutarties šaliai, dėl kurios kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto (žemės sklypo) pirkimo–pardavimo sutartis.

25. Sutarties sudarymas paprastai prasideda derybomis, kurių metu šalys siekia suderinti tiek savo reikalavimus viena kitai, tiek galimas būsimos sutarties sąlygas. Šalims pradėjus derybas, tarp jų susiklostę santykiai vadinami ikisutartiniais. Pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas – lemia, kad šalys, laisvai pradėjusios derybas, gali jas nutraukti. Jeigu derybas pradėjusios šalys nepasiekia susitarimo, tai jos už tai neatsako (CK 6.163 str. 2 d.) Tačiau derybas dėl sutarties sudarymo vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai (CK 1.5 straipsnis). CK 6.163 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Gana toli pažengę šalių ikisutartiniai santykiai gali būti užfiksuojami rašytinę formą privalančioje turėti preliminariojoje sutartyje, kuri yra organizacinė sutartis, įstatymų priskirta ikisutartinių santykių stadijai (CK 6.165 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010).

26. CK 6.156 straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas reiškia asmens universalią teisę savo pasirinkimu ir laisva valia pradėti derybas, sudaryti preliminariąją sutartį dėl pagrindinės sutarties, sudaryti vienos ar kelių rūšių sutarčių elementų turinčią sutartį, nurodyti sąlygines sandorio sąlygas ir pan. Tai reiškia, kad sutarties laisvės principas leidžia asmeniui savo valia spręsti ir sudaryti CK normomis reglamentuotas ir šiomis normomis tiesiogiai nereglamentuotas, tačiau imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančias sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2009).

27. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Preliminariajai sutarčiai, be kita ko, yra būdinga tai, kad tokios sutarties šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra – šalims per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis).

28. Vis dėlto šis preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai jokių neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Be to, preliminariosios sutarties šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, kaip ir bet kuri kita prievolė, kaip ji suprantama pagal CK 6.1 straipsnį, gali būti užtikrinta ir netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Kitaip tariant, preliminariosios sutarties šalis CK 6.165 straipsnio 4 dalies prasme turi teisę reikalauti ne tik nuostolių, bet ir netesybų kaip minimalių nuostolių, patirtų dėl kitos šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginimo, jeigu tokia turtinė prievolė yra įtvirtinta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Svarbu tai, kad nurodytos sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka vien nustatyti, jog kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-378/2021).

30. Taigi, civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį (vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį), bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo.

31. Byloje nėra ginčo, kad pagrindinė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad būtent atsakovas atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį.

32. Dėl sutarties negalėjimo vykdyti iš atsakovo pusės atsakovas nurodė, kad ieškovas buvo informuotas apie tai, kad atsakovas buvo sudaręs analogišką sutartį su kitu asmeniu dėl atkuriamo turto perleidimo. Tačiau pats ieškovas, nežinia iš kur gavęs šią informaciją dar iki skundžiamos sutarties pasirašymo dienos nurodė atsakovui, kad viskas yra gerai ir jis tą, ką perleido ankstesne sutartimi trečiam asmeniui J. K. yra teisėta ir nekliudo sudaryti naujo sandorio, kadangi tai atsakovui priklauso dar kitos teisės į atkuriamą turtą. Tačiau teismas tokius atsakovo teiginius vertina kritiškai, kadangi jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų atsakovas į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Byloje apklaustos liudytojos taip pat šių atsakovo argumentų nepatvirtino. Priešingai, jos nurodė, kad visą laiką žinojo, kad atsakovas turi net kelias teises atkurti nuosavybės teisę į žemės sklypą, todėl atsakovui sudarant ginčo Preliminariąją sutartį su ieškovu, nebuvo jokio pagrindo manyti, kad atsakovas minėta Sutartimi antrą kartą įsipareigoja parduoti tą pačią Žemės sklypo dalį.

33. Šiame kontekste teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Preliminariosios sutarties 8 punkte būsimas pardavėjas ( t. y. atsakovas) pareiškė ir garantavo, kad minėta Žemės sklypo dalis pagrindinės sutarties sudarymo metu nebus teisminio ginčo objektu, Žemės sklypo dalis niekam nebus perleista ir neįkeista, neareštuota, taip pat nebus kitų apribojimų valdyti šią Žemės sklypo dalį, naudotis ja ir įsipareigojo niekam kitam neparduoti, nepadovanoti, neįkeisti, nemainyti, neišnuomuoti, nesuteikti panaudos teisės ar kitaip apriboti savo teisių į nurodytą Žemės sklypo dalį, taip pat nevesti derybų su trečiais asmenimis dėl nurodytos Žemės sklypo dalies pardavimo ir/ar kitos žemės nei Žemės sklypo dalis pasirinkimo.

34. Taigi visuma byloje esančių duomenų suponuoja išvadą, kurios atsakovas bylos nagrinėjimo metu ir neginčijo, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas dalį Žemės sklypo jau buvo įsipareigojęs perleisti J. K. anksčiau sudaryta analogiška sutartimi. Kaip minėta, Sutarties 13 punktu šalys aiškiai susitarė, jog būsimasis pardavėjas ( t. y. atsakovas) atsisakęs parduoti Sutartyje nurodytą turtą, įsipareigoja nedelsiant grąžinti būsimajam pirkėjui gautus 10 000 Eur ir papildomai per tris dienas nuo sutartinių įsipareigojimų pagal šią Sutartį neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo sumokėti būsimajam pirkėjui 10 000 Eur dydžio baudą, kurie užskaitomi kaip būsimojo pirkėjo minimalių nuostolių, atsiradusių dėl šios Sutarties nevykdymo, atlyginimas. Sudarydamas 2022 m. sausio 5 d. Preliminariąją sutartį atsakovas sutiko su tuo, kad turės mokėti netesybas (baudą), kompensuojančias ieškovui praradimus (minimalius nuostolius) dėl nevykdomos ar netinkamai vykdomos prievolės. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas įgijo teisę į minimalių nuostolių atlyginimą, t. y. atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovui netesybas (CK 6.38 straipsnis) kaip sutarties šalys susitarė 2022-01-05 Preliminarios sutarties 13 punkte.

35. Nagrinėjamu atveju šalys preliminariosios sutarties 13 ir 14 punktuose susitarė dėl netesybų ir nustatė jų dydį, kurį sutartį pažeidusi šalis privalo sumokėti kitai. Preliminariosios sutarties sąlygos nustatė abiem šalims analogiškas pasekmes, jei bus nustatyta, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta dėl kažkurios iš jų kaltės (t. y. kiekviena iš šalių įsipareigojo mokėti po 10000 Eur baudą dėl nepagrįsto atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį). Šioje byloje ieškovas pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 10000 Eur sumą, lygią nustatytoms sutartyje netesyboms.

36. Sutarties nevykdymo teisiniai padariniai – sutartinė civilinė atsakomybė – kyla, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).

37. Remiantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Remiantis CK 6.256 straipsnio 2 dalimi, asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamas nurodytą teisinį reguliavimą, yra pažymėjęs, jog preliminariojoje sutartyje šalys gali nustatyti netesybas už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Šalis, nevykdanti ar netinkamai vykdanti savo sutartinius įsipareigojimus, turi kitai šaliai sumokėti sulygtas netesybas. Netesybų prigimtis yra dvejopa: pirma, jos yra prievolės užtikrinimo būdas, nes skatina, skolininką įvykdyti prievolę, antra, netesybos yra civilinės atsakomybės forma (CK 6.258 straipsnis). Taigi, netesybos, neįvykdžius prievolės, padeda kompensuoti kreditoriaus interesą ir jam nereikia įrodyti savo patirtų nuostolių dydžio. Šiuo atžvilgiu netesybos gali būti laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi preliminariajai sutarčiai taikytinos tokios pat taisyklės kaip ir sudarant pagrindinę sutartį, todėl preliminariąją sutartį galima užtikrinti tais sutarčių užtikrinimo būdais, kurių nedraudžia įstatymas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 2A-462/2008).

38. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-409/2010). Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti.

39. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nesukonkretintos, todėl nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-187-378/2021).

40. Taigi, nors sutartiniams santykiams taikytinas sutarties laisvės ir privalomumo principas, tačiau ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija ir tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-578/2012; kt.).

41. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-35-823/2021).

42. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas atsikirtimus dėl ieškovo reikalavimo mokėti netesybas grindė tuo, kad 2022-01-09 atsakovo sutuoktinė, atstovaudama vyro interesus dalyvavo žemėtvarkoje sklypų pasirinkimo procedūroje, kur ir suprato, kad neturi daugiau pasirinktinos žemės ir tą žodžiu tą pačią dieną pasakė į susirinkimą atvykusiam ieškovo atstovui, o pareiškimas dėl sutarties nutraukimą surašytas ir pateiktas 2022-01-24, t. y. praėjus mažiau nei 20 dienų. Taigi, atsakovo vertinimu, per 19 dienų nėra aišku, kokius konkrečiai nuostolius patyrė ieškovas. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį į sunkią savo sveikatos būklę. Jis turi invalidumą, yra pensininkas, pats negali atsakyti už savo veiksmus ir jų kontroliuoti, todėl jis yra suteikęs žmonai G. K. 2012-07-02 įgaliojimą veikti jo vardu. Žmona už jį dalyvavo ir žemės sklypo atkūrimo procese. Taip pat pats atsakovas sutarties neruošė, jis tik pasirašė jau paruoštą dokumentą. Jis neturi nei teisinio išsilavinimo, nei kitų reikiamų įgūdžių asmeniui siekiančiam sudaryti tokios svarbos sutartį. Atsakovas taip pat beveik nesupranta lietuvių kalbos, todėl sutarties teksto tinkamai nesuprato ir pasirašė sutartį net neįsigilinęs į visas jos sąlygas. Ieškovas nevertė sutarties sąlygų į atsakovui suprantama rusų kalbą. Todėl dėl elementaraus teisinio išsprūsimo nebuvimo, atsakovas suklydo sudarydamas dar vieną Preliminariąją sutartį su ieškovu. Jei jis būtų supratęs baudos dydžio esmę ir jos paskirtį, jis nebūtų sudaręs sutarties tokiomis sąlygomis. Atsakovo atstovas tokios pozicijos laikėsi iš esmės ir teikdamas paaiškinimus teismo posėdžio metu. Tuo tarpu ieškovas šių atsakovo nurodytų faktinių aplinkybių nenuginčijo ir nepaneigė.

43. Įvertinęs Sutarties sudarymo aplinkybes, atsakovo elgesį sutartiniuose santykiuose (t. y. 2022-01-09 atsakovo sutuoktinė, atstovaudama vyro interesus dalyvavo žemėtvarkoje sklypų pasirinkimo procedūroje, kur supratusi, kad neturi daugiau pasirinktinos žemės, žodžiu tą pačią dieną pasakė į susirinkimą atvykusiam ieškovo atstovui, o pareiškimas dėl sutarties nutraukimą surašytas ir pateiktas 2022-01-24, t. y. praėjus 19 dienų nuo Preliminariosios sutarties pasirašymo), įsipareigoto sudaryti Žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sandorio vertę ( 32 000 Eur), aplinkybę, kad Sutartį rengė ieškovas, bei aplinkybę, kad ieškovas neįrodinėjo galimų nuostolių, kaip jie pasireiškė, kas juos sudaro ir kokia konkrečiai suma, t. y. nepagrindė teiginių dėl to, kad Sutartyje nustatytas baudos dydis yra tinkamas ir nepažeidžiantis šalių interesų pusiausvyros, teismas konstatuoja, kad Sutartyje nustatytas netesybų dydis (10 000 Eur), neatitinka protingumo ir proporcingumo kriterijų ir yra aiškiai per didelis. Kaip minėta, netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita.

44. Taigi, teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, bei vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitiktų netesybų sumažinimas iki 2500 Eur sumos, ir būtent tokio dydžio netesybos priteistinos ieškovui iš atsakovo (CPK 185 straipsnis).

45. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

46. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

47. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro už ieškinį sumokėtas 450 Eur žyminis mokestis ir 1200 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 400 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą.

48. Ieškovui atsisakius dalies ieškinio reikalavimų, dėl to, kad atsakovas įvykdė ieškovo reikalavimus po kreipimosi į teismą dienos, o kitoje dalyje ieškinį tenkinus iš dalies, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas 62,5 proc., todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 1031,25 Eur (1650 Eur x 62,5 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovo priteistina 150 Eur (400 Eur x 37,5 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, ieškovui iš atsakovo iš viso priteistina 881,25 Eur (1031,25 Eur – 150 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

49. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsniu, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

priimti ieškovo R. P. pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, pareikštų atsakovui Č. K., dėl 10 000 Eur avanso priteisimo ir civilinę bylą Nr. e2-8763-1134/2022 ieškovo atsisakytų reikalavimų dalyje nutraukti.

Likusioje dalyje ieškinį dėl baudos priteisimo tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui R. P., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo Č. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą ir 881,25 Eur (aštuonių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro ir 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.