- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-06
- Bylos Nr.
- e2A-2287-656/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04402-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jelena Šiškina, Andrius Ignotas, Margarita Stambrauskaitė
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- Č. K.
- Kategorijos
- 2.5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Margaritos Stambrauskaitės ir Jelenos Šiškinos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) Č. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimo dalies civilinėje byloje pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovui Č. K. dėl piniginių lėšų grąžinimo ir baudos pagal sutartį priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Č. K. 10 000 Eur sumokėtą avansą, 10 000 Eur baudą už sutarties nevykdymą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2022 m. sausio 5 d. ieškovas R. P. (toliau - ir ieškovas, būsimasis pirkėjas) sudarė su atsakovu Č. K. (toliau – ir atsakovas, būsimasis pardavėjas) preliminariąją žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis). Sutarties 1 punkte šalys susitarė, kad būsimas pardavėjas įsipareigoja parduoti, o būsimas pirkėjas įsipareigoja nupirkti šiame Sutarties punkte nurodyto Žemės sklypo dalį (kurios plotas negali būti mažesnis nei 4 arai ir nedidesnis kaip 12 arų, ir kuris priklauso nuo galimybės pasirinkti atkuriamą plotą (duomenys neskelbtini) žemės sklype) (toliau vadinamą „Žemės sklypo dalimi“), esančią Vilniaus miesto savivaldybėje, ir sudaryti pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį, toliau vadinamą „Pagrindine sutartimi“, per 10 dienų nuo nuosavybės teisių į Žemės sklypo dalį įregistravimo Būsimo pardavėjo vardu nekilnojamojo turto registre dienos. Sutarties 3 punkte numatyta, kad Žemės sklypo dalies kaina yra 32 000 Eur ir nepriklauso nuo pasirinkto pagal Sutartį Žemės sklypo dalies ploto su sąlyga, kad būsimasis pardavėjas tinkamai įvykdė įsipareigojimą pasirinkti maksimaliai jam leistiną atkuriamojo ploto (duomenys neskelbtini), Žemės sklypo dalį. Pagal Sutarties 5 punktą, būsimas pirkėjas būsimajam pardavėjui prieš šios Sutarties pasirašymą sumokėjo 10 000 Eur grynais pinigais. Šalys susitarė, jog likusi Žemės sklypo dalies kainos dalis bus sumokama pagrindinės sutarties sudarymo dieną. Šalių atsakomybė numatyta Sutarties 13 punkte, pagal kurį šalys susitarė, jog būsimasis pardavėjas atsisakęs parduoti Sutartyje nurodytą turtą, įsipareigoja nedelsiant grąžinti būsimajam pirkėjui gautus 10 000 Eur ir papildomai per tris dienas nuo sutartinių įsipareigojimų pagal šią Sutartį neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo sumokėti būsimajam pirkėjui 10 000 Eur dydžio baudą, kurie užskaitomi kaip būsimojo pirkėjo minimalių nuostolių dėl šios Sutarties nevykdymo atlyginimas. Atsakovas 2022 m. sausio 24 d. per Vilniaus miesto 36-ąjį notarų biurą išsiuntė ieškovui pareiškimą Notarinio registro Nr. 1248 apie 2022 m. sausio 5 d. sudarytos Sutarties nutraukimą, kuriame nurodė, kad minėtą žemės sklypo dalį yra įsipareigojęs perleisti J. K. anksčiau sudaryta analogiška sutartimi.
3. Ieškovo tvirtinimu, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas Žemės sklypo dalį yra įsipareigojęs perleisti trečiajam asmeniui anksčiau sudaryta analogiška sutartimi. Kadangi atsakovas neįvykdė šios Sutarties, ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo ne tik grąžinti ieškovui jo prieš šios Sutarties pasirašymą atsakovui sumokėtus 10 000 Eur, bet ir sumokėti Sutartyje numatytą 10 000 Eur dydžio baudą. Kadangi pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų, pripažintina, kad tarp ieškovo patiriamų nuostolių ir preliminariosios sutarties su atsakovu neįvykdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl ieškovo ieškinys turi būti tenkinamas pilna apimti.
Atsiliepimas
4. Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovui jau yra grąžinęs 10 000 Eur avansą. Dėl 10 000 Eur dydžio baudos priteisimo atsakovas pažymėjo, kad prašoma priteisti bauda yra pernelyg didelė ir neadekvati, nepagrindžiant nuostolių atsiradimo. Atsakovas neturi nei teisinio išsilavinimo, nei kitų reikiamų įgūdžių sudaryti tokios svarbos sutartį. Jei jis būtų supratęs baudos dydžio esmę ir jos paskirtį, jis nebūtų sudaręs sutarties tokiomis sąlygomis. Pensinio amžiaus žmogus, turintis dar papildomai ir invalidumą bei ribotą darbingumą, finansiškai nėra pajėgus sumokėti 10 000 Eur baudą.
5. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad jis visą laiką manė, kad turi kelias nuosavybės atkūrimo teises, kadangi taip jam nurodė pats ieškovas. Ieškovas įkalbėjo atsakovą sudaryti sutartį, pasinaudodamas tuo, kad jis yra neįgalus, turi nedarbingumą, nesuvokia sutarties pasirašymo momentų bei nemoka skaityti lietuviškai. Pats ieškovas parengė sutartį ir pateikė ją atsakovui pasirašyti. Tokie ieškovo veiksmai laikytini neteisėtais, kadangi atsakovas buvo apgautas. Atsakovas sutarties nevykdė ir negalėjo vykdyti dėl paties ieškovo suklaidinimo. Jis jokių nuostolių ieškovui nesukėlė, atlygino sumokėtą avansą, paaiškino esamą situaciją raštu, todėl jo veiksmuose nėra neteisėtumo.
II. Teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 9 d. sprendimu: priėmė ieškovo atsisakymą dėl ieškinio reikalavimo dėl 10 000 Eur avanso priteisimo ir bylą šioje dalyje nutraukė; ieškinį dėl baudos priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo 2500 Eur baudą ir 881,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Byloje kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės taikymo preliminariosios sutarties šaliai, dėl kurios kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto (žemės sklypo) pirkimo–pardavimo sutartis. Teismas nurodė, kad civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį (vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį), bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo.
8. Teismas nustatė, kad atsakovas atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Iš visumos bylos aplinkybių teismas sprendė, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas dalį Žemės sklypo jau buvo įsipareigojęs perleisti kitam asmeniui anksčiau sudaryta analogiška sutartimi. Sutarties 13 punktu šalys aiškiai susitarė, jog būsimasis pardavėjas, atsisakęs parduoti Sutartyje nurodytą turtą, įsipareigoja sumokėti būsimajam pirkėjui 10 000 Eur dydžio baudą, kurie užskaitomi kaip būsimojo pirkėjo minimalių nuostolių, atsiradusių dėl šios Sutarties nevykdymo, atlyginimas. Sudarydamas Preliminariąją sutartį atsakovas sutiko su tuo, kad turės mokėti netesybas (baudą), kompensuojančias ieškovui praradimus (minimalius nuostolius) dėl nevykdomos ar netinkamai vykdomos prievolės. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas įgijo teisę į minimalių nuostolių atlyginimą, t. y. atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovui netesybas (CK 6.38 straipsnis).
9. Nors sutartiniams santykiams taikytinas sutarties laisvės ir privalomumo principas, tačiau ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija ir tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, CK 6.258 straipsnio 3 dalis).
10. Įvertinęs Sutarties sudarymo aplinkybes, atsakovo elgesį sutartiniuose santykiuose (ieškovą ikisutartiniuose santykiuose atstovavo sutuoktinė), Sutartį rengė ieškovas, ieškovas neįrodinėjo galimų nuostolių, teismas konstatavo, kad Sutartyje nustatytas netesybų dydis (10 000 Eur), neatitinka protingumo ir proporcingumo kriterijų ir yra aiškiai per didelis. Teismo vertinimu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitiktų netesybų sumažinimas iki 2500 Eur sumos.
III. Apeliacinio skundo argumentai
11. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimą ginčijamoje dalyje ir priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:
11.1. Atsakovas Preliminariąją sutartį sudarė dėl elementaraus teisinio išsprusimo nebuvimo, dėl suklydimo. Jeigu atsakovas būtų žinojęs, kad galės pasirinkti tik vieną žemės sklypą, jis nebūtų sudaręs Preliminarios sutarties su ieškovu. Todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti atsakovo nesąžiningumą. Kadangi jo kaltės nėra nustatyta ir sutarties nutraukimas laikomas pagrįstus, nuostoliai priteisti neteisėtai.
11.2. Atsižvelgiant į tai, kad sandoris sudarytas nesąžiningu būdu, ieškovui nepatiriant jokių nuostolių ar sąnaudų per itin trumpą laikotarpį, priteista 2 500 Eur dydžio suma laikytina nepagrįstu ieškovo praturtėjimu. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai teisingai įvertino bylos aplinkybes, nepašalino visų byloje kilusių abejonių, dėl ko nepagrįstai priteisė atsakovui 2500 Eur dydžio netesybų mokėjimą, kuris yra neproporcingas bei neatitinkantis netesybų tikslų. Pažymėjo, kad netesybų suma atsakovui, atsižvelgiant į jo gaunamas pajamas, yra sunki finansinė našta.
Atsiliepimas
12. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
12.1. Atsakovas pažeidė Preliminariojoje sutartyje numatytus įsipareigojimus ir pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, kurią jis apeliaciniame skunde nepagrįstai neigia. Teismas pagrįstai konstatavo esant pagrindą civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti. Ieškovo nuomone, jokios reikšmės atsakovo kaltės konstatavimui neturi atsakovo teikiama informacija apie tai kokiomis aplinkybėmis atsakovas pasirašė preliminariąją žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų ir tik jo paties veiksmai gali būti vertinami kaip nesąžiningi.
12.2. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad nagrinėjamu atveju teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus atitiktų netesybų sumažinimas iki 2500 Eur sumos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Atsakovo teigimu, Preliminariąją sutartį su ieškovu jis sudarė dėl suklydimo ir neva nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas buvo nesąžiningas. Anot atsakovo, kadangi jo kaltė nėra nustatyta ir sutarties nutraukimas laikomas pagrįstu, nuostoliai priteisti yra neteisėtai. Atsakovas nurodė, „kad ieškovas buvo informuotas apie tai, kad atsakovas buvo sudaręs analogišką sutartį su kitu asmeniu dėl atkuriamo turto perleidimo. Tačiau pats ieškovas, nežinia iš kur gavęs šią informaciją dar iki skundžiamos sutarties pasirašymo dienos nurodė atsakovui, kad viskas yra gerai ir jis tą, ką perleido ankstesne sutartimi trečiam asmeniui J. K. yra teisėta ir nekliudo sudaryti naujo sandorio, kadangi tai atsakovui priklauso dar kitos teisės į atkuriamą turtą“.
15. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų atsakovas į bylą nepateikė, nes šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. (CPK 178 straipsnis).
16. 2022 m. sausio 5 d., atsakovas su ieškovu sudarė Preliminariąją žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį. Pagal CK 6.165 straipsnio 1 dalį preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Tačiau atsakovas per notarą išsiuntė ieškovui pareiškimą, kad nutraukia Preliminarią sutartį. Tokiu būdu, atsakovas nesilaikė pagal Preliminariąją sutartį prisiimtų įsipareigojimų.
17. Preliminariosios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 13 punktu šalys taip pat susitarė, jog būsimasis pardavėjas atsisakęs parduoti Sutartyje nurodytą turtą, įsipareigoja nedelsiant grąžinti būsimajam pirkėjui gautus 10 000 Eur ir papildomai per tris dienas nuo sutartinių įsipareigojimų pagal šią Sutartį neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo sumokėti būsimajam pirkėjui 10 000 Eur dydžio baudą, kurie užskaitomi kaip būsimojo pirkėjo minimalių nuostolių, atsiradusių dėl šios Sutarties nevykdymo, atlyginimas.
18. Preliminariosios sutarties 8 punkte būsimas pardavėjas pareiškė ir garantavo, kad minėta Žemės sklypo dalis pagrindinės sutarties sudarymo metu nebus teisminio ginčo objektu, Žemės sklypo dalis niekam nebus perleista ir neįkeista, neareštuota, taip pat nebus kitų apribojimų valdyti šią Žemės sklypo dalį, naudotis ja ir įsipareigojo niekam kitam neparduoti, nepadovanoti, neįkeisti, nemainyti, neišnuomoti, nesuteikti panaudos teisės ar kitaip apriboti savo teisių į nurodytą Žemės sklypo dalį, taip pat nevesti derybų su trečiais asmenimis dėl nurodytos Žemės sklypo dalies pardavimo ir/ar kitos žemės nei Žemės sklypo dalis pasirinkimo.
19. Remiantis CK 6.165 straipsnio 4 dalimi, ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Preliminariojoje sutartyje numatytus įsipareigojimus ir pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, kurią jis apeliaciniame skunde nepagrįstai neigia.
20. Teismų praktika nagrinėjant bylas dėl civilinės atsakomybės nutraukus preliminarią sutartį yra aiški. Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka vien nustatyti, jog kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-378/2021).
21. Nagrinėjamu atveju atsakovui civilinė atsakomybė, kilo nevykdant Preliminariosios sutarties ir nevykdymas pasireiškė atsakovo kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Atsakovas pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį (vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį), bet dėl to egzistavo jo kaltė dėl sutarties pažeidimo.
22. Atsakovo argumentai apie tai kokiomis aplinkybėmis jis susipažino su ieškovu ir kokiomis aplinkybėmis atsakovas pasirašė preliminariąją žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, nereikšmingi. Atsakovas nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų ir tik jo paties veiksmai gali būti vertinami kaip nesąžiningi. Be to, atsakovas neginčijo preliminariosios sutarties ir ji yra galiojanti.
23. Atsakovas teigia, jog adekvatus, protingas, teisingai mąstantis, turintis išsilavinimą žmogus, suprantantis sandorių pasekmes, tokios aplinkybės nebūtų paminėjęs sutartyje ir nebūtų prisėmęs įsipareigojimų pagal šią sąlygą, jei žinotų, kad ši sąlyga neatitinka tikrovės. Todėl tokios sąlygos įrašymas įrodo, kad atsakovas nebuvo tinkamai susipažinęs su sutartimi, jos nesuprato, nebuvo pakankamos sveikatos būklės suvokti savo daromus veiksmus. Atsakovas savo kaltę neigia aplinkybe, kad jis turi invalidumą, taip pat yra pensininkas, pats negali atsakyti už savo veiksmus ir jų kontroliuoti, todėl jis yra suteikęs žmonai G. K. 2012-07-02 įgaliojimą veikti jo vardu. Tačiau Sutartį pasirašė ne jo įgaliotas asmuo G. K. asmuo, o pats atsakovas.
24. Sutiktina su ieškovu, kad atsakovas yra išdavęs įgaliojimą sutuoktinei, tačiau tai nereiškia, kad įgaliojimas išduotas dėl jo neįgalumo ir negalėjimo atsakyti už savo veiksmus ir jų kontroliuoti, nes įgaliojimas išduotas ženkliai anksčiau, t. y., 2012-07-02 nei buvo nustatytas neįgalumas ir išduotas neįgaliojo pažymėjimas (2019 m. gegužės 20 d.). Dokumentai, patvirtinantys atsakovo neįgalumą, nepagrindžia atsakovo teiginio, jog jis pats negali atsakyti už savo veiksmus ir jų kontroliuoti, nes nei viename iš pateiktų dokumentų nėra duomenų, kurie leistų padaryti tokią išvadą. Dokumentuose užfiksuoti medicininiai duomenys rodo tik atsakovo neįgalumo lygį, kad jis negali dirbti tam tikro darbo, bet ne tai, kad jis yra riboto veiksnumo asmuo, kuris negali atsakyti už savo veiksmus ir jų kontroliuoti.
25. Aplinkybė, kad atsakovas jau anksčiau buvo sudaręs analogišką preliminariąją Žemės sklypo pardavimo sutartį, rodo, jog Preliminariosios sutarties sudarymas atsakovui buvo žinomas ir aiškiai suvokiamas veiksmas, nes analogiška sutartis atsakovo buvo sudaroma jau ne pirmą kartą. Atsakovas nevykdė pareigos ikisutartiniuose santykiuose šalys privalo elgtis sąžiningai, pradėti derybas ir derėtis sąžiningai.
26. Taigi neįrodyti atsakovo teiginiai apie tai, kad jis, sudarydamas Preliminariają žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, buvo suklaidintas ir nežinojo, jog yra pasirašyta analogiška sutartis dėl tos pačios dalies žemės sklypo su trečiuoju asmeniu. Įrodymai apie atsakovo sveikatos būklę neįrodo, kad atsakovas neva nebuvo tinkamai susipažinęs su sutartimi, jos nesuprato, nebuvo pakankamos sveikatos būklės suvokti savo daromus veiksmus.
27. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nereiškia, jog šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai jokių neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Be to, preliminariosios sutarties šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, kaip ir bet kuri kita prievolė, kaip ji suprantama pagal CK 6.1 straipsnį, gali būti užtikrinta ir netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis).
28. Asakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovui 2500 Eur dydžio netesybų mokėjimą, kuris yra neproporcingas bei neatitinkantis netesybų tikslų. Savo nesutikimą su atsakovas grindžia tuo, kad jis gauna kas mėnesį po 350 Eur pajamų, todėl tokia priteisiama suma yra jam didžiulis nuostolis ir sunki finansinė našta. Iš šios sumos atsakovui reikia pragyventi, todėl atsidėti ieškovui skolai jis galėtų nebent po 50 Eur kas mėnesį. Neva dėl paties ieškovo kaltės, padarytos įtaigos bei atsakovo klaidinimo, neįgalus asmuo, pensininkas, visiškai neturėjęs jokio tikslo sudarinėti apgaulingų sutarčių, visada besielgiantis sąžiningai, patirtų neadekvačius nuostolius.
29. Remiantis CK 6.165 straipsnio 4 dalimi, preliminariosios sutarties šalis turi teisę reikalauti ne tik nuostolių, bet ir netesybų kaip minimalių nuostolių, patirtų dėl kitos šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginimo, jeigu tokia turtinė prievolė yra įtvirtinta sutartyje. Šiuo atveju, šalys Preliminariosios sutarties 13 ir 14 punktuose susitarė dėl netesybų ir nustatė jų dydį, kurį sutartį pažeidusi šalis privalo sumokėti kitai. Preliminariosios sutarties sąlygos nustatė abiem šalims analogiškas pasekmes, jei bus nustatyta, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta dėl kažkurios iš jų kaltės (t. y. kiekviena iš šalių įsipareigojo mokėti po 10000 Eur baudą dėl nepagrįsto atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį).
30. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, padarė pagrįstą, ir teisėtą išvadą, kad nagrinėjamu atveju teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus atitiktų netesybų sumažinimas iki 2500 Eur sumos. Remiantis teisingumo, protingumo principais, tai itin nedidelė suma, kuri buvo ir taip ženkliai sumažinta, atsižvelgiant į atsakovo amžių, neįgalumą, jo gaunamas pajamas. Todėl atsakovo prašymas šią baudą dar sumažinti, prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams ir pažeistų ieškovo teises ir teisėtus interesus. Tokia pozicija pagrįsta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje išaiškinta, jog netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-187-378/2021).
31. Be to atsakovo turtinę padėtį, leidžiančią sumokėti teismo priteistą baudą, patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovas yra sudaręs kitą preliminarią sutartį dėl ginčo žemės sklypo pardavimo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo dar labiau sumažinti ir taip ženkliai sumažintą netesybų dydį.
32. Ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo advokatui 700 Eur atlyginimą, kuris apeliacinį skundą atmetus ieškovui priteisiamas iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui R. P. iš atsakovo Č. K. 700 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.