Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-07-23 · Civilinė byla Nr. e2A-802-467/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-23
Bylos Nr.
e2A-802-467/2018
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-00499-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Urbanavičienė
Atsakovas
UAB „Miškotyra“
Ieškovas
UAB „Ukmergės butų ūkis”
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-802-467/2018Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00499-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.11. (s)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Miškotyra“ apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Ukmergės butų ūkis” ieškinį atsakovui UAB „Miškotyra“ dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas UAB „Ukmergės butų ūkis“ 2017 m. kovo 20 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Miškotyra“ 223,19 EUR skolos, 6,32 EUR delspinigių, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad atsakovui UAB „Miškotyrai“ nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio administratorius yra ieškovas. Ieškovas atsakovui teikia komunalines paslaugas: bendrojo naudojimo šildymo sistemos, privalomą namo techninę priežiūrą bei administravimą, paskaičiuotas proporcingai atsakovui priklausančiam butui, bet atsakovas nemoka kaupiamųjų lėšų, dėl ko susidarė skola.

3. Atsakovui kiekvieną mėnesį buvo teikiamos mokėjimo sąskaitos su priskaičiuota mokėti suma, kuri turėjo būti sumokėta iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos, paskutinės dienos, tačiau atsakovas savo pareigų gera valia nevykdė. Bendra skola už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. vasario mėn. už eksploatacines išlaidas, administravimo išlaidas, kaupiamąsias lėšas bei šildymo sistemos priežiūrą sudaro 223,19 EUR.

4. Atsakovas UAB „Miškotyra“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi jis nepagrįstas ir neteisėtas. Laikė, kad reikalavimas priteisti 31,78 EUR už šildymo sistemos priežiūrą yra neteisėtas CK 4.108, 6.1, 6.2, 6.38 straipsnių pagrindais; reikalavimas priteisti 75,75 EUR kaupiamųjų lėšų yra neteisėtas pagal Konstitucijos 7, 109 straipsnius, CK 6.893, 6.894, 1.3 straipsnius; reiklalavimas priteisti 38,10 EUR administravimo išlaidų yra neteisėtas pagal CK 4.83 straipsnį; reiklalavimas priteisti 77,56 EUR eksplotacinių išlaidų yra neteisėtas pagal CK 6.4, 6.58 straipsnius. Atsakovas taip pateikė skaičiavimus dėl delspinigių priteisimo ir nurodė, kad nuo 2016 m. rugsėjo mėn. iki 2017 m. vasario mėn. galimai turėjo susidaryti 0,37 EUR delspinigių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Miškotyra“ 223,19 EUR skolos, 15 EUR žyminio mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 223,19 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2017-03-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 15 EUR žyminio mokesčio ir 423,50 EUR atstovavimo išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise pagal 2011-05-30 pirkimo-pardavimo sutartį priklauso atsakovui UAB „Miškotyra“. Pagal 2011-06-01 sutartį tarp šalių dėl pastato administravimo, eksploatavimo, kapitalinio remonto ir šildymo sistemos priežiūros lėšų apmokėjimo atsakovas įsipareigojo apmokėti namo administravimo, eksploatavimo, šildymo sistemos priežiūros išlaidas pagal savivaldybės patvirtintus tarifus, mokėti lėšas, skirtas namo kapitalinio remonto išlaidoms. Pagal sutarties 3,4 punktą kapitalinio remonto lėšų kaupimas ir panaudojimas vykdomas remiantis rajono valdybos 1998-07-15 sprendimu Nr. 185 patvirtintais nuostatais.

7. Pagal 2014-10-30, 2015-09-24 Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimus Nr. 7-152, Nr. 7-284, 7-151 “Dėl daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros tarifo nustatymo” daugiabučių bendrosios nuosavybės namų, butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų bazinis techninės nuolatinės priežiūros tarifas skaičiuojamas proporcingai bendrosios nuosavybės daliai. (duomenys neskelbtini) namo iniciatyvinės grupės 2008-07-17 paraiškoje „Dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) privatizuotų butų kapitalinio remonto lėšų rinkimų“ namo gyventojai susitarė dėl kapitalinio remonto lėšų skaičiavimo, o 2015-08-05 butų savininkų susirinkimo protokole - dėl 2016-2020 m. ilgalaikių planų ir kaupimo lėšų įkainio patvirtinimo.

8. UAB „Ukmergės butų ūkio“ direktoriaus 2015-12-31 įsakymu Nr. 70 patvirtinta šildymo sistemų priežiūros, techninės priežiūros, kaupiamųjų lėšų ir nuomos mokesčio dydžio tarifai. Ukmergės rajono valdybos 2002-03-14 sprendimu Nr. 8-55 patvirtintas UAB „Ukmergės butų ūkis“ skyrimas daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administratoriumi ir patvirtinti administravimo nuostatai. Pagal nurodytus aktus Ukmergės rajono savivaldybės administratoriaus 2013-02-28 Nr. 13-280 įsakymu „Dėl UAB „Ukmergės butų ūkis“ patvirtintas administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašas, kurio 161 punkte yra nurodytas (duomenys neskelbtini) namas.

9. Skolos priskaitymų išraše nurodyta, kad atsakovui nuo 2015 m. gruodžio mėnesio iki 2017 m. vasario mėnesio susidarė 223,19 EUR skola bei 6,32 EUR delspinigių. Atsakovas dėl skolos įspėtas. 2016-11-18 atsakovui buvo siųstas įspėjimas dėl susidariusios skolos padengimo, tačiau atsakovas į ieškovo raginimus niekaip nereagavo.

10. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 6.256, 6.38, 6.205, 4.82 4.84, 6.38, 6.63 straipsniais, iš atsakovo ieškovo naudai priteisė skolą už eksploatacines išlaidas, administravimo išlaidas, kaupiamąsias lėšas, techninę šildymo priežiūrą. Kadangi tarp ieškovo ir atsakovo nėra sudaryta rašytinė sutartis dėl netesybų, todėl delspinigių iš atsakovo nepriteisė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB “Miškotyra” prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškinio dalyje dėl priteistų 423,50 EUR atstovavimo išlaidų panaikinti ir priimti naują procesinį sprendimą - šią ieškinio dalį atmesti; teismo sprendimą ieškinio dalyje dėl priteistos 31,78 EUR skolos už šildymo sistemos priežiūrą, panaikinti ir priimti naują procesinį sprendimą - šią ieškinio dalį atmesti; pakeisti teismo sprendimą dalyje dėl priteisto žyminio mokesčio; pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškinio dalyje dėl priteistos skolos už dministravimo išlaidas 38,10 EUR sumai, dėl priteistos skolos “kaupiamosios lėšos” 75,75 EUR sumai, dėl priteistos skolos “eksploatacinės išlaidos” 77,56 EUR sumai (bendra suma - 191,41 EUR) palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovo atsakovui visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

12. Apeliantas nurodo, kad administratorius, vykdantis daugiabučio namo priežiūrą pagal 2015-08-05 nutarimą Nr. 831, privalo reikšti su namo bendro naudojimo objektų administravimu susijusius ieškinius (7.9 punktas). Laiko, kad namo administratorius neturėjo įgaliojimų (nesušaukęs patalpų savininkų susirininkimo) sudaryti atsakovavimo sutartį su advokatu. Laiko, kad atsakovas neįsipareigojo apmokėti šildymo sistemos priežiūros išlaidų pagal 2011-06-01 tarp šalių sudarytą sutarį, sutikimo tokioms išlaidoms nedavė. Teismas nepagrįstai priteisė 15 EUR žyminį mokestį, nes priteisiamos tik atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, be to pirmosios instancijos teismas žyminį mokestį priteisė du kartus. Ieškinys teismo sprendimu tenkintas iš dalies, tačiau bylinėjimosi išlaidos proporcingai nepaskirstytos.

13. Ieškovas UAB „Ukmergės butų ūkis“ atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14. Nurodo, kad klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nebuvo keliamas pirmosios instancijos teisme, o pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

15. Atsakovo nurodytas Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 7.9 punktas įtvirtina namo administratoriaus teisę ir pareigą pareikšti su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu susijusius ieškinius, t.y. materialinė asmens teisė reikšti ieškinį. Tačiau minėtas nuostatų punktas jokiu būdu neriboja namo administratoriaus procesinės teisės vesti bylą teisme per atstovą, nes tokią teisę ieškovui numato ir suteikia CPK 51, 55-56 straipsniai. Be to teismo priteistos atstovavimo išlaidos neviršija LR Teisingumo ministro patvirtintų maksimalių dydžių.

16. Ieškovas akcentuoja, kad atsakovo argumentai dėl nesutikimo su 31,78 EUR skola už šildymo sistemos priežiūrą yra nauji argumentai, kurie nebuvo teikti teismui pirmos instancijos teisme. Atsakovas 2017-04-12 atsiliepime į ieškinį šildymo sistemos priežiūros išlaidas ginčijo remdamasis argumentu, kad UAB „Ukmergės butų ūkis“ nėra įpareigotas rinkti mokesčius už šildymo sistemos priežiūrą, nes nėra tam teisinio pagrindo. Kadangi apeliaciniame skunde nurodomi nauji argumentai, į kuriuos ieškovas neturėjo galimybės atsikirsti pirmos instancijos teisme ir kurių netyrė ir nevertino pirmos instancijos teismas, remiantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, šie argumentai Vilniaus apygardos teismo nenagrinėtini.

17. Ieškovas pažymi, kad atsakovo pareiga apmokėti šildymo sistemos priežiūros išlaidas pirmiausiai kyla ne iš sutarties, o iš teisės aktuose įtvirtintų nuostatų įgyvendinimo. Namo inžinerinė įranga, susidedanti iš namo šilumos tinklų, šildymo radiatorių, šilumos mazgų, karšto vandens ruošimo įrenginių, katilinių ir kitos bendro naudojimo inžinerinės techninės įrangos, yra bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė (CK 4.82 str. 1 d., Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d. 2 p.), todėl kiekvieno buto savininkas turi pareigą mokėti mokesčius už šildymo ir karšto vandens sistemų aptarnavimą ir techninę priežiūrą proporcingai bendrosios nuosavybės daliai. Išlaidos, susijusios su šildymo sistemų priežiūra, yra priskirtinos prie išlaidų statiniui išsaugoti ir išlaikyti, todėl yra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

18. Atsakovas netinkamai aiškina Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 5 ir 7 dalies nuostatas bei daro visiškai nepagrįstas išvadas, kad ginčo atveju ieškovas privalėjo pateikti su atsakovu sudarytą šildymo sistemos priežiūros sutartį, su šilumos tiekėju sudarytą šilumos pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartį. Teisės normos aiškiai nurodo, kad patiems namo gyventojams nepriėmus sprendimo, kam pavesti vykdyti namo šildymo sistemos priežiūrą, šias paslaugas įstatymu, o ne sutarties pagrindu yra įpareigotas teikti namo administratorius, kad būtų užtikrinta nepertraukiama namo šildymo sistemos priežiūra.

19. Ukmergės rajono savivaldybės taryba 2015-09-24 sprendimu Nr. 7-151 patvirtino daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalius tarifus, kurie skaičiuojami kiekvienam namui individualiai, atsižvelgiant į nustatytus kriterijus. Kadangi namo (duomenys neskelbtini) bendrasavininkiai nėra priėmę sprendimo dėl šildymo sistemos priežiūros tarifų nustatymo, ginčo atveju buvo skaičiuojamas savivaldybės nustatytas šildymo sistemos priežiūros tarifas.

20. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad byloje privalėjo būti pateikta su šilumos tiekėju sudaryta „Šilumos pristatymo buitiniams vartotojams“ sutartis. Ieškovas nėra šilumos tiekėjas ir netiekia šilumos buitiniams vartotojams. Be to tai niekaip nėra susiję su ginčo dalyku - prašoma priteisti skolą ne už šilumos tiekimą, o tik už šildymo sistemos priežiūrą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

22. Ši byla nagrinėjama atsakovo UAB “Miškotyra” apeliacinio skundo ribose, t. y. atsakovui skundžiant teismo sprendimą dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir 31,78 EUR skolos už šildymo sistemos priežiūrą priteisimo, todėl neapskųstoje dalyje teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu (CPK 320 str.). Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai ir motyvai iš esmės nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apskųstoje dalyje. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

23. Lietuvos Respublikos Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos CK, šiame ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose. Šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1–6 punktuose nustatytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, tarp kurių – pareiga teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus ir t.t. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

24. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrijos lėšas sudaro tikslinės butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įmokos, skirtos bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidoms apmokėti; valstybės ar savivaldybės paramos lėšos; pajamos, gautos disponuojant bendrijos turtu, kitos negrąžintinai gautos lėšos; šio įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pajamos, gautos naudojant butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams paskirstomos proporcingai jų turimai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų daliai ir (arba) naudojamos pastatui (pastatams) atnaujinti.

25. Kaip teisingai pažymėta atsiliepime į apeliacinį skundą, pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostatą, buto ir kitų patalpų savininkai neprivalo apmokėti tik tų išlaidų, dėl kurių nėra davę sutikimo, jei jos nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo. Namo inžinerinė įranga, susidedanti iš namo šilumos tinklų, šildymo radiatorių, šilumos mazgų, karšto vandens ruošimo įrenginių, katilinių ir kitos bendro naudojimo inžinerinės techninės įrangos, yra bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė (CK 4.82 str. 1 d., Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d. 2 p.), todėl kiekvieno buto savininkas turi pareigą mokėti mokesčius už šildymo ir karšto vandens sistemų aptarnavimą ir techninę priežiūrą proporcingai bendrosios nuosavybės daliai.

26. Išlaidos, susijusios su šildymo sistemų priežiūra, yra priskirtinos prie išlaidų statiniui išsaugoti ir išlaikyti, todėl yra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Nurodyti reikalavimai yra nustatyti Statybos įstatyme, Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (LR Aplinkos ministro 2016-03-25 įsakymo Nr. D1-219 redakcija). Namo šildymo sistemos priežiūra yra viena iš formų tinkamai išlaikyti visą gyvenamąjį namą, taip pat ir atsakovui priklausančias patalpas bei paties namo mechaninį atsparumą ir pastovumą (minėto Reglamento 1 ir 11 p.). Todėl atsakovas, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, privalo apmokėti išlaidas, skirtas šildymo sistemos priežiūrai.

27. Atsakovas, nors nesutinka su pareiga mokėti namo administratoriui už šildymo sistemų priežiūrą, tačiau iš esmės neginčija nei skolos sumos, nei jos apskaičiavimo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui tenka pareiga mokėti ir už šildymo sistemų priežiūrą. Kadangi nagrinėjamu atveju namo gyventojai nebuvo nusprendę namo (duomenys neskelbtini) šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą pavesti kitam prižiūrėtojui, todėl šildymo sistemos ir karšto vandens sistemos priežiūros paslaugas teikia esamas namo administratorius UAB „Ukmergės butų ūkis“, kurio naudai skolos suma priteista pagrįstai.

28. Apeliantas nesutinka su pirmosios instnacijos teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis ir jų paskirstymu, prašo nepriteisti ieškovui atstovavimo išlaidų. Tačiau, kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo ieškovas, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 7.9 punktas įtvirtina namo administratoriaus teisę ir pareigą pareikšti su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu susijusius ieškinius. Taigi įstatymas suteikia teisę ir neriboja namo administratoriaus procesinės teisės vesti bylą teisme per atstovą, nes tokią teisę ieškovui numato ir suteikia CPK 51, 55 - 56 straipsniai.

29. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

30. Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatyta, kad už atsiliepimą į ieškinį mokamas užmokestis, kuris nustatomas taikant 2,5 koeficientą (rekomendacijų 8.2 punktas), kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Taigi už atsiliepimą už ieškinį šiuo atveju galimas maksimalus priteistinas atlyginimas gali būti 2 057 EUR. Be to nagrinėjamoje civilinėje byloje vyko du teismo posėdžiai. Už vieną valandą atstovavimo teisme mokamas užmokestis, kuris nustatomas taikant 0,1 koeficientą (rekomendacijų 8.19 punktas), kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Taigi už dalyvavimą teismo posėdžiuose šiuo atveju galimas maksimalus priteistinas atlyginimas gali būti 205,70 EUR.

31. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad į bylą ieškovas yra teikęs rašytinius paaiškinimus, už kuriuos taip pat gali būti priteistos išlaidos, kurių dydis nustatomos taikant 0,4 koeficientą (rekomendacijų 8.16 punktas) ir galimas maksimalus priteistinas atlyginimas šiuo atveju gali būti 329,12 EUR. Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas bei rekomenduojamus dydžius, pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo 423,50 EUR atstovavimo išlaidų.

32. Sutiktina su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nepagrįstai du kartus priteisė tą pačią žyminio mokesčio sumą – 15 EUR. Tačiau šiuo atveju tai vertintina kaip akivaizdi teismo klaida – rašymo apsirikimas, kuris gali būti ištaisytas CPK 276 straipsnio 2 dalies tvarka (teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nekeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo iš esmės, šią klaidą ištaiso.

33. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

34. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, laikėsi įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, teismo sprendimą naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

35. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad jis patyrė 423,50 EUR tokių išlaidų. Nors ši suma neviršija rekomenduojamų maksimalių dydžių, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla nėra sudėtinga, jos apimtis nėra didelė, nereikalaujanti didelių advokato darbo ir laiko sąnaudų, be to atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti argumentai iš esmės yra analogiški tiems, kuriuos ieškovas teikė rašytiniuose paaiškinimuose pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instacijos teismas iš atsakovo priteisia ieškovui 200 EUR nagrinėjamų išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 276, 302 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą. Pašalinti iš sprendimo rezoliucinės dalies du kartus priteistą 15 EUR žyminio mokesčio sumą, nustatant, kad iš atsakovo ieškovui yra priteista tik 15 EUR žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo UAB “Miškotyra” 200 EUR (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovui UAB “Ukmergės būtų ūkis”.

Teisėja Alma Urbanavičienė