- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-23
- Bylos Nr.
- AN2-66-380/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00534-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. T.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. sausio 16 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. 2022 m. rugpjūčio 5 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad A. T., 2022 m. rugpjūčio 1 d., 15.48 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę „Volkswagen Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų atsargumo priemonių, važiuodamas šalutiniu keliu nevykdė kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“ reikalavimo, nedavė kelio pagrindiniu keliu žiedinėje sankryžoje važiuojančiam automobiliui ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Nurodyta, jog taip buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – ir KET) 9 punkto, 154 punkto reikalavimai. Dėl įvykdyto administracinio nusižengimo asmuo paaiškino, jog sustojęs prie žiedinės sankryžos buvo susikoncentravęs į kairę pusę, į automobilius, kurie jį praleidžia, kadangi buvo spūstis. Matė atvažiuojantį džipą, tačiau manė, kad jis važiuoja prieš eismą, kad daro KET pažeidimą, nes iš ten visi išvažinėja, o ne įvažinėja. Manė, kad jis sustos ten ir jį praleis. Nenorėjo staiga stabdyti, kad nesudarytų avarinės situacijos gale važiuojantiems automobiliams. Nesutinka su pažeidimu ir mano, kad kaltas džipo vairuotojas, nes turėjo jį praleisti, nes jis džipo vairuotojui buvo kliūtis iš dešinės.
Taip pat buvo surašytas administracinis nurodymas, kuriuo A. T. buvo siūloma iki 2022 m. rugpjūčio 20 d. sumokėti 30 Eur baudą, nurodant, kad iki nurodytos dienos nesumokėjus šios baudos, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio nusižengimo protokolas bus siunčiamas (perduotas) organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio nusižengimo bylą. A. T. šio administracinio nurodymo neįvykdė.
2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucijos) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11994-2022 A. T. už minėto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur dydžio bauda. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apskundė teismui.
3. Skundžiama 2023 m. sausio 16 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas A. T. skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucijos) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11994-2022 paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. T. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. sausio 16 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
4.1. Apelianto nuomone teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Analizuodamas byloje esantį vaizdo įrašą nutartyje teigia, kad A. T. šalutiniu keliu privažiavo prie žiedinės sankryžos ir sustojo. „Tuo metu iš žiedinės sankryžos į kelią išvažiuoja baltos spalvos automobilis ir pasuka dešinėn, o iš kelio į žiedinę sankryžą įvažiuoja automobilis „Audi Q5“, automobiliai prasilenkia, žiedu važiuojantis baltos spalvos mikroautobusas sustoja ir leidžia „Audi Q5“ įvažiuoti į žiedinę sankryžą ir pasukti dešinėn.“ Apelianto manymu vaizdo įraše aiškiai matyti, jog iš žiedinės sankryžos į (duomenys neskelbtini) plentą pirma išvažiuoja baltos spalvos automobilis ir tik jam išvažiavus važiuoja automobilis „Audi Q5“, o ne prasilenkia, kaip tvirtina teismas. Be to, baltos spalvos mikroautobusas sustoja ir leidžia įvažiuoti į žiedinę sankryžą ne „Audi Q5“ vairuotojui, o A. T. A. T. nuo pat pradžių, po eismo įvykio, sakė, kad žiedu važiuojantis mikroautobuso vairuotojas sustojo ir žiūrėdamas į apeliantą rankos mostu parodė, kad jis gali važiuoti, tuo tarpu nukentėjusysis savo paaiškinimuose, esančiuose šioje byloje, niekada to neminėjo. „Audi Q5“ vairuotojas tiesiog pasinaudojo susiklosčiusia situacija, kad vienas automobilis išsuko iš žiedo į plentą, o kitas sustojo ir leido apeliantui įvažiuoti į žiedą. Kitu atveju, jei mikroautobusas nebūtų sustojęs ir praleidęs apelianto važiuoti į žiedinę sankryžą, o būtų nuvažiavęs tiesiai link išvažiavimo į (duomenys neskelbtini) plentą, tuo metu „Audi Q5“ vairuotojas, įvažiuodamas į žiedinę sankryžą, būtų atsitrenkęs į jį, nes toje vietoje sklandžiai įvažiuoti į sankryžą prasilenkiant ir laikantis dešinės nėra galimybės. Be to, ir teismo nutartyje pažymėta, kad „Automobilis „Audi Q5“ įvažiavo lėtai, užkirto žiedinėje sankryžoje spūstyje stovėjusioms transporto priemonėms kelią, sustojo priešinga kryptimi, lėtai ėmė apsisukinėti, kad judėtų žiedinės sankryžos eismo kryptimi.“
4.2. Nurodo, jog teismas tvirtina, kad A. T. įvažiavo į žiedinę sankryžą, kai automobilio „Audi Q5“ vairuotojas išsisuko ir jau važiavo žiedinės sankryžos eismo kryptimi. Pažymi, kad pagal vaizdo įrašą matyti, jog veiksmas nuo to momento, kai A. T. privažiavęs prie žiedinės sankryžos sustoja ir vėl pajuda – įvažiuoja ir apelianto automobilis susiduria su automobiliu „Audi Q5“, užtrunka mažiau nei minutę, todėl nėra aiškių laiko intervalų tarp kiekvieno vairuotojo veiksmų sekos. Apelianto manymu viskas vyksta vienu metu, tai yra, jis įvažiavo į žiedinę sankryžą tuo metu, kai „Audi Q5“ vairuotojas, įvažiavęs į žiedinę sankryžą prieš eismą, išsisukinėjo, o ne tada, kai jis jau važiavo žiedinės sankryžos eismo kryptimi, kaip tvirtina teismas. Bylos nagrinėjimo metu Institucijoje ir teisme apeliantas sakė, kad įvažiavo į žiedinę sankryžą tuo metu todėl, kad tiesiai jo judėjimo kryptimi kliūties nebuvo, o automobilis „Audi Q5“ tuo metu sukosi žiedo praplatėjime.
4.3. Taip pat nurodo, kad teismas tvirtina, jog A. T. savo automobiliu atsitrenkė į automobilį „Audi Q5“. Nesutikdamas su šiuo teiginiu pažymi, jog vaizdo įraše aiškiai matyti, kad nors „Audi Q5“ vairuotojas pirmas įvažiuoja į žiedinę sankryžą, dar kol jis apsisuka praplatėjime ir apeliantas įvažiuoja į žiedinę sankryžą, nes priekyje apelianto važiavimo kryptimi kliūties nebuvo, toliau jau jie abu važiuoja žiedu ir ne apeliantas pasivijęs atsitrenkė į „Audi Q5“ automobilį, o jis, nes apeliantas važiavo trečdaliu korpuso priekyje „Audi Q5“ automobilio, kol jis iš praplatėjimo įvažiuoja į žiedo eismo juostą. Apelianto nuomone tai parodo ir automobilių sužalojimai: automobilis „Audi Q5“ atsitrenkė dešinės pusės priekiniu bamperiu ir toliau praslydo, ir kliudė dešinės pusės sparnu pirmiausia A. T. automobilio kairės pusės priekines dureles, po to „nuslydo į sparną“.
4.4. Atkreipia dėmesį, jog po įvykio buvo pakoreguoti PC „(duomenys neskelbtini)“ stovėjimo aikštelės žiedinės sankryžos važiuojamosios kelio dalies ženklai ir šiai dienai joje atitvarais ir geltonais punktyrais pažymėta važiavimo juosta žiede ir iš žiedo (žymiai ją susiaurinus) į (duomenys neskelbtini) plentą. Deja, ženklų, draudžiančių toje vietoje įvažiuoti į PC „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę ir dabar nėra (2022 m. rugsėjo 6 d. skundo priedas Nr. 3).
4.5. Nurodo, kad teismas tvirtina, jog automobilio „Audi Q5“ vairuotojo veiksmai – įvažiavimas į teritoriją, komentuojamoje situacijoje buvo leidžiami, visus saugumo reikalavimus prieš atlikdamas komentuojamą manevrą jis atliko – jo važiavimo greitis nebuvo didelis, dėl jo veiksmų niekas nebuvo priverstas staigiai stabdyti, ties išvažiavimu / įvažiavimu su kita transporto priemone saugiai prasilenkė, įvažiavęs į sankryžą priešinga kryptimi, įsitikinęs, kad niekam netrukdys, apsisuko ir ėmė važiuoti žiedinės sankryžos eismo kryptimi, todėl tvirtinti, kad būtent jo veiksmai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Apelianto nuomone toks tvirtinimas nėra teisingas ir pagrįstas, dėl to, jog neteisinga tvirtinti, kad „Audi Q5“ vairuotojas įvažiavo į žiedinę sankryžą saugiai prasilenkdamas su kita transporto priemone, nes, kaip jau minėta anksčiau, jei mikroautobusas nebūtų sustojęs ir praleidęs važiuoti apelianto į žiedinę sankryžą, o jei būtų nuvažiavęs tiesiai link išvažiavimo į (duomenys neskelbtini) plentą, tuo metu automobilio „Audi Q5“ vairuotojas įvažiuodamas į žiedinę sankryžą būtų atsitrenkęs į jį, nes toje vietoje prasilenkti ir sklandžiai įvažiuoti į sankryžą laikantis dešinės nėra galimybės. Be to, teismas „šiuo tvirtinimu pateisina važiavimą į sankryžą priešinga eismui kryptimi ir įsitikinus, kad niekam netrukdys, atlikti manevrą kelyje“, nors KET (redakcija galiojusi įvykio metu) 108 punkte nurodyta, jog „Reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje“, o 160 punkte – ,,Draudžiama įvažiuoti į važiuojamųjų dalių sankirtą, jeigu joje ar už jos yra kliūtis, kuri priverstų vairuotoją sustoti sankryžoje ir trukdyti kitų transporto priemonių eismui.“
4.6. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliantas mano, jog teismas netinkamai vertino surinktus įrodymus ir jų visumą, dėl to priėmė neteisingą sprendimą. Tokiu sprendimu teismas formuoja ydingą praktiką – jei nėra draudžiančio važiuoti kelio ženklo (tačiau pražiopsojai įvažiavimą į teritoriją, į kurią norėjai patekti) – važiuoti vis tiek galima, net jei važiuoji tam neskirtoje vietoje ir prieš eismą, net jei įvažiavus tenka sustoti, atlikti manevrą, kad galėtum įsilieti į eismą ir tuo pačiu būti kliūtimi kitoms transporto priemonėms, esančioms tavo kelyje, važiuoti galima. Apelianto nuomone nurodytos aplinkybės ir byloje surinktų duomenų visuma neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad jis įvažiuodamas žiedinę sankryžą atliko tyčinius ar neatsargius veiksmus, kuriais pažeidė KET 9, 154 punktuose nustatytus reikalavimus ir tokie jo veiksmai buvo pagrindinė priežastis kilti eismo įvykiui. Pažymi, jog KET 9 punkte nustatytos bendrosios eismo dalyvių pareigos – jie privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Šios pareigos privalėjo laikytis ir „Audi Q5“ vairuotojas įvažiavęs į sankryžą tam nenumatytoje vietoje. Apeliantas mano, kad nepadarė KET pažeidimų ir dėl eismo įvykio nėra kaltas.
5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. T. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas G. K. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartį be pakeitimų.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apeliacinis skundas netenkintinas.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).
8. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. T. neigia, jog padarė jam inkriminuotą ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą ir kartodamas iš esmės tuos pačius argumentus bei nurodydamas tas pačias aplinkybes, kuriuos jau buvo nurodęs apylinkės teismui ir dėl kurių šis teismas labai išsamiai pasisakė, siekia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis būtų panaikinta, o administracinio nusižengimo teisena jam nutraukta. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
9. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos 2022 m. rugpjūčio 5 d. administracinio nusižengimo protokolu ir 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarimu bei bylos medžiaga, iš naujo peržiūrėjęs visus byloje esančius su aptariamu įvykiu susijusius vaizdo įrašus, konstatuoja, kad, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas šiuose vaizdo įrašuose objektyviai užfiksuotas įvykio aplinkybes aprašė teisingai, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog A. T. padarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą. Apylinkės teismo išvados dėl A. T. kaltės yra motyvuotos, paremtos labai išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, dėl jų reikšmės pasisakė ir juos tinkamai įvertino nė vieniems iš jų nesuteikdamas prioritetinės reikšmės. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti palankiai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, o teismas padarė nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų ir skundžiama nutartis yra neteisėta. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir Institucijos administracinio nusižengimo protokole, nutarime bei teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad A. T. kaltė, padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, yra įrodyta. Aukštesniojo teismo vertinimu byloje nėra jokių nepašalintų abejonių dėl A. T. kaltės, o apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kurie yra paremti iš esmės vien tik subjektyviu apelianto susiklosčiusios situacijos vertinimu ir neatitinka bylos įrodymų visumos, niekaip nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
10. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą.
11. KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 154 punkte nustatyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.
12. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad jam inkriminuoto ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo nepadarė. Skunde apygardos teismui, kaip ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, pakartotinai nurodo, jog įvykio metu jis nepažeidė jokių KET reikalavimų, o būtent nukentėjusysis N. G. įvažiavo į žiedinę sankryžą neleistinoje vietoje, t. y. prieš žiedinės sankryžos eismą ir ėmė apsisukinėti. Tuo tarpu apeliantas važiavo tiesiai, A. T. važiavimo kryptimi jam kliūties nebuvo, tačiau būtent nukentėjusiojo N. G. vairuojamas automobilis „Audi Q5“ įvažiavo į A. T. vairuojamą automobilį „Volkswagen Caddy“. Sutikti su šiais A. T. apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
13. Apylinkės teismo posėdyje Institucijos įgaliota atstovė E. K. nurodė, kad byloje esančiame PC „(duomenys neskelbtini)“ aplinką filmuojančios vaizdo kameros vaizdo įraše objektyviai užfiksuotos aptariamo įvykio aplinkybės. A. T. nesivadovavo kelio ženklu, kuriame nurodyta, jog jis privalo praleisti kitas transporto priemones, važiuojančias žiedinėje sankryžoje. A. T., artėdamas prie žiedinės sankryžos, turėjo vadovautis kelio ženklu „Duoti kelią“, t. y. privalėjo duoti kelią žiedu važiuojančioms transporto priemonėms, nesukelti grėsmės eismo saugumui. Iš vaizdo įrašo matyti, kad automobilis „Audi Q5“ įvažiuoja, įsilieja į eismą ratu, tada šiek tiek pavažiavęs žiedu į jį įvažiuoja A. T. vairuojamas automobilis „Volkswagen Caddy“ (b. l. 63–64). Apylinkės teismo posėdyje nukentėjusysis N. G. parodė, kad prieš įvykį automobiliu „Audi Q5“ norėjo iš (duomenys neskelbtini) plento įvažiuoti į PC „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę, pravažiavus pirmąjį įvažiavimą, buvo antras įvažiavimas, prie kurio nebuvo jokių draudžiančių ženklų, todėl pristabdė ir, nebūdamas įsitikinęs, ar gali toje vietoje važiuoti, įvažiavo. Kadangi įvažiavęs negalėjo toje vietoje apsisukti, priešais jį stovėjęs sunkvežimio vairuotojas pamojo jam ranką, kad jis jį praleidžia, pasižiūrėjęs į kairę pusę pamatė, kad transporto priemonės stovi šalutiniame kelyje ir eismas nevyksta, jį praleidžia. Todėl po truputį ėmė atlikinėti apsisukimo manevrą, kad įvažiuotų toliau į juostą, į žiedą. Baigus manevrą, pradėjo važiuoti tiesiai, tada kitas asmuo rėžėsi į jį. Prieš pradedant važiuoti kelis kartus įsitikino, kad niekam netrukdys (b. l. 63–64).
14. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. K. 2022 m. rugpjūčio 8 d. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodyta, jog 2022 m. rugpjūčio 1 d. PRIR gautas pranešimas ROIK: 0122000453977 dėl eismo įvykio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), prie PC ,,(duomenys neskelbtini)“, kurio metu susidūrė automobilis „Volkswagen Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje automobiliai buvo patraukti, nustatyta, kad „Volkswagen Caddy“ vairavo A. T., kuris paaiškino, kad išvažiuojant iš PC ,,(duomenys neskelbtini)“ stovėjimo aikštelės į žiedinę sankryžą sustojo, nes priekyje buvo spūstis ir pajuto smūgį į kairę automobilio pusę. Jam pasirodė, kad jaunuolis įvažiavo pro draudžiamą vietą. Vairuotojas su kalte nesutiko. Automobilį „Audi“ vairavo N. G., kuris paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) pl. nuo (duomenys neskelbtini) pl. link (duomenys neskelbtini) žiedo, ties PC ,,(duomenys neskelbtini)“ įvažiavo į žiedinę sankryžą, kai tuo metu automobilis „Volkswagen Caddy“ buvo šalutiniame kelyje. Jam įsukus ir jau važiuojant žiedine sankryža, anksčiau minėtas automobilis išvažiavo iš šalutinio ir pavijęs rėžėsi į jo automobilio dešinės pusės priekinį sparną. Tikslinant įvykio aplinkybes buvo peržiūrėtas gautas vaizdo įrašas iš PC ,,(duomenys neskelbtini)“, kuriame matoma, kad automobilis „Audi“ įvažinėja į žiedinę sankryžą, tuo metu automobilis „Volkswagen Caddy“ stovi šalutiniame kelyje. Įvažiavęs automobilis „Audi“ apsisuka ir važiuoja toliau žiedine sankryža, šiek tiek pavažiavus padidinęs greitį į sankryžą įvažiuoja automobilis „Volkswagen Caddy“ ir įvyksta susidūrimas. „Volkswagen Caddy“ vairuotojo A. T. įvykio vietoje teiktą paaiškinimą, kad į jį stovintį atsitrenkė kitas automobilis, paneigia minėtas vaizdo įrašas. Priimtas sprendimas surašyti protokolą A. T. pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Protokolo surašymo metu A. T. teigė, kad prie žiedinės sankryžos buvo susikoncentravęs į kairę pusę, į automobilius, kurie jį praleidžia. Matė atvažiuojantį džipą, tačiau manė, kad jis važiuoja prieš eismą, daro KET pažeidimą, galvojo, kad sustos ir jį praleis. Nenorėjo staiga stabdyti, kad nesudarytų avarinės situacijos gale važiuojantiems automobiliams. Įvertinus visus turimus duomenis, nustatyta, kad eismo įvykio kilimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su automobilio „Volkswagen Caddy“ vairuotojo veiksmais, nes jis išvažiavo iš šalutinio kelio ir susidūrė su pagrindiniu keliu važiuojančiu automobiliu „Audi“. Tyrėja pažymėjo, kad vietoje, per kurią įvažiavo „Audi“ automobilio vairuotojas, nėra kelio ženklo, draudžiančio sukti į dešinę. Tyrėja nurodė, jog protokolo surašymo metu A. T. pateikti paaiškinimai rodo, kad vairuotojas matė pagrindiniame kelyje esantį automobilį, tačiau vis tiek važiavo ir nedavė kelio, o kokių nors iš galo važiavusių automobilių, dėl kurių, kaip jis teigė, jis nenorėjo staiga stabdyti, nebuvo (b. l. 13–14). Nukentėjusiojo N. G. paaiškinime nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d., apie 15.50 val., jis vairavo automobilį „Audi Q5“ (duomenys neskelbtini) plentu nuo (duomenys neskelbtini) plento link (duomenys neskelbtini) žiedo. Ties PC „(duomenys neskelbtini)“ įsuko į žiedinę sankryžą, o tuo metu automobilis „Volkswagen Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo šalutiniame kelyje. Įsukus į žiedinę sankryžą ir jau važiuojant pagrindiniu keliu, anksčiau minėtas automobilis išvažiavo iš šalutinio kelio ir pavijęs jį atsitrenkė į jo automobilio „Audi Q5“ dešinės pusės priekinį sparną. Yra nekaltas, nes buvo visiškai įvažiavęs į žiedinę sankryžą, o kitas vairuotojas neturėjo teisės jo spausti žiedinės sankryžos juostos susiaurėjime (b. l. 24).
15. Byloje esančiame vaizdo kameros, filmuojančios PC „(duomenys neskelbtini)“ aplinką, vaizdo įraše objektyviai užfiksuota, kad automobilis „Volkswagen Caddy“ iš šalutinio kelio (išvažiavimo iš automobilių stovėjimo aikštelės) atvažiuoja prie žiedinės sankryžos ir sustoja prie kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“ bei laukia galimybės įvažiuoti į žiedinę sankryžą. Žiedinėje sankryžoje susidariusi spūstis, stovi transporto priemonės. Iš žiedinės sankryžos į kelią išvažiuoja baltos spalvos automobilis ir pasuka į dešinę, o iš kelio į žiedinę sankryžą įvažiuoja „Audi Q5“ (šie automobiliai prasilenkia), žiedu važiuojantis baltos spalvos mikroautobusas sustoja ir leidžia „Audi Q5“ įvažiuoti į žiedinę sankryžą ir pasukti dešinėn. Automobilis „Audi Q5“ įvažiavo lėtai, užkirto žiedinėje sankryžoje spūstyje stovėjusioms transporto priemonėms kelią, sustojo priešinga kryptimi, lėtai ėmė apsisukinėti, kad judėtų žiedinės sankryžos eismo kryptimi. Automobiliui „Audi Q5“ išsisukus ir jau važiuojant žiedinės sankryžos eismo kryptimi, iš šalutinio kelio staigiai pajudėjo automobilis „Volkswagen Caddy“ ir nestabdydamas rėžėsi į automobilį „Audi Q5“ (b. l. 48). Byloje esančiose fotonuotraukose, kuriose užfiksuota eismo įvykio vieta, užfiksuota, jog prie Klaipėdoje esančios žiedinės sankryžos, kurioje įvyko 2022 m. rugpjūčio 1 d. eismo įvykis, nėra jokių draudžiamųjų ženklų iš (duomenys neskelbtini) plento įvažiuoti į žiedinę sankryžą (b. l. 48).
16. Aptartų įrodymų, sudarančių vientisą ir logišką įrodymų grandinę, visuma leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog būtent A. T., vairavusio automobilį „Volkswagen Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėti veiksmai (KET 9 ir 154 punktų reikalavimų nesilaikymas) prieš susiduriant su nukentėjusiojo N. G. vairuojamu automobiliu „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sąlygojo 2022 m. rugpjūčio 1 d. eismo įvykio kilimą ir buvo pagrindinė jo priežastis, todėl apeliantas pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.
17. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog labai didelė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentų dalis yra susijusi su, jo nuomone, netinkamu (neteisingu) teismo atliktu 2022 m. rugpjūčio 1 d. eismo įvykio faktinių aplinkybių nustatymu ir vertinimu, taip pat apeliantas akivaizdžiai subjektyviai (palankiai sau) interpretuoja byloje esančius įrodymus, tarp jų ir PC „(duomenys neskelbtini)“ aplinką fiksuojančios vaizdo kameros vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas aptariamas eismo įvykis, pateikia savitą versiją apie nukentėjusiojo ir kitų eismo dalyvių elgesį įvykio metu, taip pat pateikia teorinio pobūdžio pamąstymus apie galimas eismo įvykio kilimo priežastis, akcentuodamas, jog dėl eismo įvykio yra kaltas nukentėjusysis N. G.. Šie argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Nagrinėjamu atveju 2022 m. rugpjūčio 1 d. eismo įvykio aplinkybės yra aiškiai ir kokybiškai užfiksuotos byloje esančiu objektyviu įrodymu – šios nutarties 16 punkte aptartame vaizdo įraše, kuriame užfiksuota PC „(duomenys neskelbtini)“ aplinka eismo įvykio metu. Dar kartą peržiūrėjus minėtą vaizdo įrašą yra akivaizdu, jog jame užfiksuotas aplinkybes apylinkės teismas aprašė ir įvertino teisingai, todėl A. T. apeliaciniame skunde pateikiama versija apie eismo įvykio kilimo priežastis ir eigą neatitinka bylos įrodymų visumos ir yra atmestina. Minėtas vaizdo įrašas, be kita ko, neginčijamai patvirtina nuoseklius nukentėjusiojo N. G. parodymus apie 2022 m. rugpjūčio 1 d. įvykio kilimo priežastis ir jo eigą, todėl jis buvo pagrįstai pripažintas nukentėjusiuoju, o A. T. patrauktas administracinėn atsakomybėn. Byloje esant minėtam objektyviam įrodymui, kuris patikimai patvirtina pirmosios instancijos teismo A. T. kaltės klausimu padarytų išvadų teisingumą, plačiau pasisakyti dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, apygardos teismas neturi pagrindo.
18. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. T. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.