Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-297-992/2020

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-11-27
Bylos Nr.: 1-297-992/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-02-2-00270-2017-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Viktorija Šelmienė
Kaltinamasis: M. Z., A. Z.
Nukentėjusysis: T. U., K. B.
Advokatai: Danutė Kisinienė

Kategorijos

1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-297-992/2020 Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00270-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.2.14.6.2.1.; 1.2.18.11.; 2.1.15.3.3.3.; 2.1.16.1.9.; 2.3.6.4.4.2.; 2.3.6.4.5.2.;

(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 27 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,sekretoriaujant L. S., Deimantei Fiodorovaitei, A. N.,dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei,kaltinamajam M. Z., jo gynėjui advokatui V. F.,kaltinamajai A. Z. - K.i, jos gynėjai advokatei Danutei Kisinienei,nukentėjusiosioms T. U., K. B., jų atstovei advokatei G. L.,vertėjams S. M., Natalijai Reut, G. R., Eglei Smailienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pensininkas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje,

A. Z. – K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Z. buvo kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad jo dukros A. Z. – K. (buvusi pavardė - A. Z.) valdoma uždarosios akcinės bendrovės (toliau tekste – ir UAB, bendrovė) (duomenys neskelbtini) jokios veiklos nevykdys, įkalbėjo T. U., kad ši investuotų savo turimus pinigus į UAB(duomenys neskelbtini) , įmonės kodas (duomenys neskelbtini), už tai pažadėdamas jai mokėti ne mažiau kaip 10 procentų kas mėnesį nuo investuotos sumos. T. U. pasidavusi M. Z. įkalbinėjimams bei visiškai juo pasitikėdama 2012 m. rugpjūčio 14 d. perdavė jam 72 000 litų, kas atitinka 20 852,64 eurus, bei 2012 m. rugpjūčio 16 d. pasirašė paprastųjų vardinių akcijų pirkimo -pardavimo sutartį, pagal kurią įgijo 50 vienetų UAB (duomenys neskelbtini)akcijų, tačiau iš T. U. gautų 72 000 litų, kas atitinka 20852,64 eurus, M. Z. į UAB (duomenys neskelbtini)apskaitą neįnešė ir juos panaudojo savo asmeniniams poreikiams, nesumokėjo nei vienos žadėtos kas mėnesį mokėti įmokos, o gautas lėšas panaudojo asmeninėms reikmėms. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrąžins, pasinaudojęs T. U. patiklumu, įkalbėjęs T. U. paveikti K. B. (buvusi pavardė – K. U.), kad ši investuotų savo turimus pinigus į jo dukros A. Z. – K. valdomą UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pažadėdamas K. B. pinigus grąžinti per 5 mėnesius bei įsipareigojo mokėti 10 procentų palūkanų, K. B. motina T. U., pasidavusi M. Z. įkalbinėjimams, 2012 m. lapkričio 15 d. perdavė jam K. B. patikėtus jai priklausančius 10 000 litų, kas atitinka 2869,20 eurus. Nustatytu laiku neatgavus žadėtų pinigų, M. Z. 2014 m. gruodžio 30 d. pasirašė „Neprotestuotiną vekselį“ įsipareigodamas iki 2015 m. liepos 1 d. grąžinti pasiskolintus 10 000 Lt (2869,20 Eur), tačiau iš K. B. (U.) gautų 10 000 litų, kas atitinka 2869,20 eurus, į UAB (duomenys neskelbtini)apskaitą neįnešė, palūkanų nemokėjo, gautus pinigus taip pat panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. M. Z. buvo kaltinamas apgaulės būdu savo naudai įgijęs T. U. priklausančius 72 000 litų, kas atitinka 20852,64 eurus, ir K. B. (U.) priklausančius 10 000 litų, kas atitinka 2869,20 eurus. Šiais savo veiksmais M. Z. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje.

A. Z. – K. apgaulingai tvarkė uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)buhalteriją. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: A. Z. - K. 2012 m. rugpjūčio 23 d., būdama UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktorė, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį būdama atsakinga už apskaitos organizavimą ir buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą bendrovės buhalterinę apskaitą: ji, pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1, 2 dalių, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintos Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės reikalavimus, aiškiai suvokdama, tyčia nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos ir nesaugojo UAB (duomenys neskelbtini)2012 m. ir 2013 m. buhalterinės apskaitos dokumentų: avanso apyskaitų, atskaitingo asmens atsiskaitymų su pirkėjais ir tiekėjais, prekių apyvartų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrų, didžiosios knygos ir 2012 m., ir 2013 m. banko sąskaitų apskaitos registrų, kuriuose būtų užregistruotos ūkinės operacijos, susijusios su bendrovės ūkine finansine veikla, jos turtu, nuosavu kapitalu, įsipareigojimų dydžiu ir struktūra, taigi nesant minėtų dokumentų nėra galimybės nustatyti UAB (duomenys neskelbtini)2012 ir 2013 metų veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, šiais savo veiksmais A. Z. - K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

K. M. Z. teismui paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltės nepripažino, sutiko duoti parodymus ir paaiškino, kad T. U. pati jam pasiūlė investuoti savo pinigus, kadangi turėjo pinigų. T. pati pasiūlė įnešti pinigus, reikalaudama 10 procentų. Tuo metu jis nuo 2010 m. vykdė individualią veiklą, T. jis papasakojo apie įmonę, jos veiklą ir gaunamą įmonės pelną. T. pažiūrėjo, kaip vyksta darbas ir sutiko investuoti. T. buhalterijos dokumentų neprašė, jų neanalizavo. Pinigai buvo įnešti dalimis, po 10 000 litų. Tiksliai nepamena, kiek buvo įnešimų: gal 3 - 4. T. tiesiog paduodavo pinigus įmonės veiklai, paminklų gamybai. Buvo paimti kvitai/skolos rašteliai, kad jis skolinasi pinigus kaip fizinis asmuo, šie kvitai yra pas T. Gauti pinigai į buhalteriją įtraukti nebuvo, sau paskolintų pinigų nepasiėmė, pinigai buvo išleisti gamybai, nupirktas automobilis, perkami akmenys. 2012 m. T. duotus pinigus įnešė į įmonės veiklą, pirko akmenis, atidarė antrą paminklų prekybos aikštelę, perkant paminklinius akmenis buvo išrašomos sąskaitos – faktūros, jos buvo pristatomos į buhalteriją. Už akmenis mokėdavo 3-6 tūkstančius litų. Akmenis pirkdavo ir jis pats, ir žentas A. V.. Pradžioje jis dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini), vėliau T. pareikalavo, kad būtų įkurta bendrovė UAB (duomenys neskelbtini), todėl jis ir T. įkūrė įmonę. Kiekvienas turėjo po 50 proc. įmonės akcijų. Įmonės vadovė buvo A. Z., tačiau ji kaip vadovė nieko nedarė. Su T. buvo susitarimas mokėti jai per mėnesį po 4000 litų, tačiau susitarimo laikytis nepavyko, tokios pinigų sumos išmokėti negalėjo, kadangi nieko nelikdavo. T. reikalaudavo pinigų, nors pati nieko nedirbo. P. T. kapinėse kabinti reklamines įmonės korteles, tačiau ji jų nekabino, tik vis reikalaudavo pinigų. Jis pats išpjaudavo akmenis, gamindavo paminklus. Įmonėje iš viso dirbo 6 žmonės. Kas tvarkė įmonės buhalteriją, nepamena. Jis mokėjo algas darbuotojams. Pajamos mažėjo ir įmonė bankrutavo. K. B. pinigai buvo panaudoti akmenų pirkimui, pasiskolino papildomai, nes neužteko pinigų. Už paminklus klientai atsiskaitydavo grynaisiais pinigais. Kai kuriuos užsakymus darė pati T. ir ji gautus pinigus pati pasiimdavo. Akmenys buvo pirkti įmonės (duomenys neskelbtini) vardu, nes pusę metų ši įmonė veikė ir tik vėliau buvo įkurta UAB (duomenys neskelbtini). Nuo įmonės įsteigimo jokio akcininkų susirinkimo nebuvo. K. T. reikalavo pinigų, jis per dvejus metus jai grąžino 32 tūkstančius, tačiau T. jokių dokumentų dėl pinigų grąžinimo nepasirašė. Įmonė bankrutavo dėl pinigų trūkumo: reikėjo mokėti darbuotojams atlyginimus, nuomos mokestį. Pradėjęs dirbti su T., pradėjo pildyti žurnalą, kuriame rašė išlaidas, pelną, pinigus, duotus T.i. Vekselius pasirašinėdavo, tačiau nepamena, kada pasirašė pirmąjį. 2012 – 2013 m. dingo dokumentai.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus kaltinamojo M. Z. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, M. Z. paaiškino, kad T. įmonėje nieko neveikė. Jo [kaltinamojo] dukrų algos buvo apie 300 – 400 eurų, viską yra užfiksavęs savo žurnale. A. direktore paskyrė todėl, kad ji žinojo, kur ką pirkti, ji buvo pats artimiausias žmogus, kuriuo galėjo pasitikėti. Jis skaičiavo, kam ką mokėti, jis ir žentas pirko akmenis, jis [kaltinamasis] nustatydavo pagaminto paminklo kainą. Pinigus įmonėje fiziškai valdė jis. Jis buvo vienintelis sprendimus priimantis asmuo, be jo žinios joks veiksmas negalėjo būti atliekamas. Teismo posėdžio metu kaltinamasis M. Z. atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (4 t., 123 - 128 b. l.). Iš esmės analogiškus parodymus M. Z. ikiteisminio tyrimo metu (3 t., 137-138, 145, 157 b. l.).

Kaltinamoji A. Z. – K. teismui paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinama, savo kaltę pripažįsta, sutinka duoti parodymus, A. Z. – K. teismui parodė, kad apie įmonės buhalteriją nelabai išmano. Įkūrus UAB (duomenys neskelbtini), T. ir tėvas paprašė, kad ji sutiktų būti įforminta įmonės direktore. Ji turi įgijusi vidurinį išsilavinimą, nežinojo, kokią atsakomybę prisiima sutikdama būti įmonės direktore, niekas apie tai jai neaiškino. Anksčiau ji buvo individualios įmonės (duomenys neskelbtini) direktorė ir savininkė, jai nebuvo žinoma, kuo skiriasi individuali įmonė nuo uždarosios akcinės bendrovės. Atidarius UAB (duomenys neskelbtini), įmonė (duomenys neskelbtini) jokios veiklos nebevykdė. UAB (duomenys neskelbtini)darė paminklus, ji galvojo, kad dokumentus turi tvarkyti tėvas ir T.. Jie imdavo pinigus, o jai [kaltinamajai] nieko neduodavo. Kaip direktorė ji algos negaudavo, jokios finansinės naudos iš užimamų pareigų neturėjo. Pragyvenimui užsidirbdavo kaldama ant paminklų raides, kurias ji kala nuo 16 metų. Algą jai mokėdavo tėvas už iškaltas raides, o tėvui pinigus mokėjo klientai. Vienos raidės iškalimas kainavo 1 litą. Per savaitę ji gaudavo 650 litų. Atlyginimas priklausydavo nuo iškaltų raidžių kiekio. A. T. ir tėvo susitarimą, T. pinigų perdavimą jai nieko nebuvo žinoma. Jokio pinigų perdavimo ji nematė. Pirmaisiais metais T. į cechą, esantį R., atvažiuodavo kiekvieną dieną, po to atvažiavimai retėdavo. Įmonėje priimant sprendimus, jos dalyvauti niekas nekviesdavo. Apie akcininkų susirinkimus nėra girdėjusi. Niekas su ja nekalbėdavo apie tai, kas vyksta įmonėje. Tuo metu ji su tėvu negyveno. Porą kartų yra mačiusį tėvą, paduodantį T.i pinigus. A. T. dukros pinigus jai nieko nėra žinoma, T. dukters nėra mačiusi. Tėvai jai yra sakęs, kad T. važinės į kapines, kabins vizitines korteles ir už tai gaus procentą. T. gal porą kartų važiavo, po to šį darbą dirbti atsisakė. T. reikalavo pinigų, neatsižvelgdama į tai, kad reikia mokėti už nuomą. UAB (duomenys neskelbtini)baigus darbą, ji paprašė, kad ją atleistų iš užimamų pareigų. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu duotus A. Z. – K. parodymus, kaltinamoji parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini)ji dailininke nebuvo, ikiteisminio tyrimo metu negalėjo taip pasakyti. Direktorė ji buvo tik dokumentuose, tačiau atlyginimo negaudavo, pinigų iš klientų neimdavo. Kaltinamoji atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (4 t., 128 – 131 b. l.)

Ikiteisminio tyrimo metu A. Z. parodė, kad visus užsakymus ar pirkimus darydavo jos tėvas M. Z.. Kokios tiksliai prekės buvo perkamos ir iš kokių bendrovių, ji nežino, bendrovėje UAB (duomenys neskelbtini)ji buvo dailininkė, matydavo, kad tėvas pirko kažkokius akmenis, tačiau nesigilindavo, iš kokios bendrovės. UAB (duomenys neskelbtini)buvo tik formali direktorė, visais bendrovės reikalais rūpinosi jos tėvas M. Z.. Asmeniškai nematė, kada, kokiu būdu T. U. bei K. B. perdavė jos tėvui M. Z. pinigus, kurie galimai buvo skirti UAB (duomenys neskelbtini)veiklai, taip pat negali nieko pasakyti apie šiuos pinigus - iš kokių asmenų ir kokios prekės ar paslaugos, įrenginiai buvo perkami, kaip tie pinigai buvo naudojami įmonės veikloje ir kuriuo laikotarpiu (3 t., 165 - 166 b. l.).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji T. U. paaiškino, kad su M. Z. 2012 m. ją supažindino šeimos draugas P. M.. Ji pardavė nekilnojamąjį turtą, o P. įkalbėjo investuoti pinigus. Nuvykus į R. pas M. Z., kuris gamino paminklus, šis pasiūlė investuoti į jo įmonę. Ji atsisakė. Po kiek laiko paskambinęs M. Z. paprašė paskolinti 10 000 litų su 10 procentų palūkanomis. Pinigus pažadėjo grąžinti per 5 mėnesius. M. Z. pinigus su procentais grąžino po mėnesio. Toks pinigų grąžinimas jai padarė teigiamą įspūdį. Pažintis su M. Z., prieš investuojant pinigus, truko apie 4-5 mėnesius. Ji atvažiuodavo ir stebėdavo, kaip vyksta verslas. M. Z. jai pasakojo, kad verslu užsiima 11 metų. Parodė savo aikštelę su paminklais, parodė, kaip daro paminklus ir pasiūlė įkurti įmonę: jos pinigai, o jo įranga. Ji sutiko. Atidarė UAB (duomenys neskelbtini). Į įmonę ji investavo 72 000 litų. M. Z. ir ji turėjo po 50 proc. akcijų. Ji prašė, kad įmonės buhalterė būtų jos žmogus, M. Z. sutiko, tačiau po kiek laiko atvažiavęs M. Z. pranešė, kad įmonės direktorė bus A. Z., o įmonės buhalterė bus jo žmogus. Ji [T. U.] buvo siunčiama klijuoti įmonės vizitinių kortelių. Prašė M. Z. parodyti, kur jis investavo jos pinigus. M. Z. mokėjo po 500 litų palūkanų. Po kiek laiko atvažiavęs M. Z. pasakė, kad rado gerą klientą. Užsakymo vertė buvo 25000 litų. Sakė, kad šiam užsakymui reikia švediško akmens ir reikia dar pasiskolinti pinigų. Ji pasakė, kad yra 10 000 litų, skirtų jos dukters vestuvėms, nutarė šiuos pinigus pasiskolinti iš dukters. Dukra paskolino 10 000 litų 5 mėnesiams, tačiau pinigai grąžinti nebuvo. Pavasarį nuvykus pas M. Z. pasiteirauti dėl dukters pinigų, šis pasakė, kad pinigų nėra. M. Z. gyvenamojoje vietoje stovėjo nauji automobiliai, vyko remontai, tada ji suprato, kad buvo padaryta afera. Skambinant M. Z. dėl pinigų, šis arba sakydavo, kad atvažiuos, arba nekeldavo ragelio. Labai išgyveno dėl šio įvykio. Nori, kad jai būtų grąžinti pinigai ir 5 procentai palūkanų.

Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus T. U. paaiškino, kad M. Z. jai pats pasiūlė mokėti po 4000 litų. Ji galvojo, kad tokiu būdu bus grąžinami jos pinigai. Ji buvo UAB (duomenys neskelbtini)akcininkė. Su M. Z. susitikdavo automobilyje, jokių akcininkų susirinkimų nešaukdavo. Ji pas M. Z. nevažiuodavo. Nuvažiavo tada, kai norėjo pasiklausti dėl pinigų. M. Z. buvo porą kartų atvažiavęs atiduoti jai pinigus, t. y. 2012 m. jai atvežė du kartus po 500 litų, pinigų perdavimas įformintas nebuvo. Įkūrus įmonę 72000 litų buvo perduoti per du kartus. M. Z. parašė raštelį, kad „aš, Z., pasiėmiau iš T. U. pinigus kaip įnašą į įmonę (duomenys neskelbtini). A., M. Z. ir A. vyras buvo visi susidirbę, ji buvo naujas asmuo. Ji ne kartą buvo nuvažiavusi ir matė įmonėje dirbančius tuos pačius žmones. Nuvažiavus susidarė įspūdis, kad darbai vyksta, kad pelnas yra, todėl susigundė investuoti pinigus, kitaip nesidomėjo dėl šios įmonės veiklos ir jos pelno, investuodama su buhaltere nepasitarė. Kai neįdarbino jos žento, negrąžino dukrai pinigų, suprato, kad tai yra apgaulė. Kadangi ji tapo įmonės bendrasavininke, buvo nuspręsta įsteigti naują įmonę. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus UAB (duomenys neskelbtini)visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, byloje nukentėjusiąja pripažinta T. U. paaiškino, kad jai buvo minėta, kad įmonės direktorė bus A. Z.. Jokių dokumentų ji [T. U.] nepasirašinėdavo. Parodžius T. U. UAB (duomenys neskelbtini)visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, ji paaiškino, kad parašas yra panašus į jos parašą, tačiau pasirašymo aplinkybių nepamena. Įforminus UAB (duomenys neskelbtini)visi dokumentai buvo atiduoti. Su M. Z. buvo kalbėta apie akmenis, kiek kas kainuoja, kas pigiau, kas brangiau. Kiek kainuoja išlaikyti darbuotoją ir kiek reikia įdėti darbo, jai nėra žinoma. Prieš įgyjant įmonę su buhaltere ji susitikusi nebuvo, tokia galimybė jai suteikta nebuvo, nors ji ir prašė leisti pakalbėti. Dėl pinigų investavimo jos niekas nekonsultavo, ji pasitarė tik su dukra. Jokio verslo plano nebuvo. Investuodama pinigus ji neprašė būti priimta į darbą. Susitarimas mokėti 4000 litų per mėnesį buvo kaip skolos grąžinimas. Jai nėra žinoma, kokias pareigas įmonėje užėmė M. Z.. 2013 m. siuntė įmonei laišką, kad jai būtų leista susitikti su buhaltere. Dukters 10 000 litų perdavė rudenį, kadangi M. Z. teigė, jog turi gerą užsakymą ir švediško akmens pirkimui reikia pinigų. Ji matė, kad yra gaminamas didelis paminklas čigonui ir patikėjo, kad jis gali kainuoti 25000 litų. Pinigų paėmimas iš K. U. buvo įformintas. Dukra buvo informuota apie šią situaciją. Dukra pasirašė paskolos lapelį, buvo įsipareigota pinigus jai grąžinti per 5 mėnesius su 7 ar 10 procentų palūkanomis. M. Z. 10000 litų ji perdavė automobilyje. Jie įformino vekselį, M. Z. šį vekselį pasirašė. Čigonas už paminklą liko skolingas 20000 litų. 72000 litų ji atidavė prieš įforminant įmonę, o dukters pinigus atidavė tais pačiais metais, gal po 4 mėnesių. Paklausus, kur išleido 72000 litų, M. Z. paaiškino, kad pinigų reikėjo nuomai, darbininkų išlaikymui, akmens pirkimui. Ji neprašė dokumentų, patvirtinančių šias išlaidas. Iki kol paskolino iš dukters 10000 litų, M. Z. viso jai grąžino 1000 litų ir tai buvo vieninteliai jai grąžinti pinigai. Paklausus kur jai žadėti 4000 litų, M. Z. teigė, kad viskas plečiasi, viskas gerėja. Be to, ji ir pati suprato, kad ne viskas iš karto. Nuvažiavusi į įmonę matė, kad vyksta darbai, kitais būdais įmonės veikos netikrino, neprašė teisininko pagalbos, Sodros ar VMI duomenų nereikalavo. Ji galvojo, kad bus gaunamas pelnas, kurį jie dalinsis per pusę, pasitikėjo M. Z.. Jai nebuvo siūloma investuoti į įmonę, kuri jau veikė, buvo pasiūlyta įsteigti naują įmonę. Prieš įforminant UAB (duomenys neskelbtini)buvo prekybos aikštelėje. Matė, kad ten paminklų nėra daug, vėliau paminklų padaugėjo, iš to suprato, kad jos įnešti pinigai padėjo įmonei. Įrangą ir sunkvežimį matė prieš investuodama pinigus. Kiek tiksliai žmonių dirbo UAB (duomenys neskelbtini), jai nėra žinoma, atvažiavusi matydavo dirbančius 3-4 žmones. Nepriklausomai nuo to, ar informuodavo apie savo atvykimą ar ne, atvykusi matė, jog įmonėje darbas vyksta. Ji vos ne kasdien važinėjo į kapines ir klijavo įmonės vizitines korteles, tačiau už šį darbą jokio atlygio negavo, net už kurą nesumokėjo. Ji iš pažįstamo buvo paėmusi užsakymą, tačiau paimtus pinigus atidavė M. Z.. Vėliau jai atsirado sveikatos problemų, turi III grupės invalidumą. Supratus, kad M. Z. ją apgavo, sveikata dar labiau pašlijo: prasidėjo depresija, negalėjo miegoti, naktimis verkdavo, neturėjo pinigų. Kadangi labai nukentėjo morališkai, neturtinę žalą vertina 5000 eurų, prašo ją priteisti. Nukentėjusioji atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (4 t., 166 - 173 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nukentėjusioji K. B. paaiškino, jog mama T. U. jai papasakojo, kad M. Z. yra verslininkas, kuris ieško investuotojo paminklų verslui. M. Z. įkalbėjo mamą investuoti 72 000 litų. Po kiek laiko mama jai aiškino, kad yra pelningas projektas, kuriam reikia pinigų ir prašė paskolinti 10 000 litų, skirtų jos vestuvėms. M. Z. pasirašė pinigų paėmimo vekselį, žadėjo pinigus grąžinti po 5 mėnesių su 7 procentų palūkanomis, tačiau pinigai grąžinti nebuvo. Skolindama pinigus ji su M. Z. tiesiogiai nebendravo. Bendravo vėliau, 2014 m. pasirašant vekselį. Pinigus ji skolino tikėdamasi užsidirbti, susigundė procentais, tikėjo verslo sėkme, dėl to, kad mamai pradžioje skolinti pinigai buvo greitai grąžinti, tikėjosi, kad M. Z. jai pinigus grąžins sutartu laiku. Pinigai buvo paskolinti 2012 m. rudenį, jos vestuvės turėjo įvykti 2014 m., tačiau planus teko keisti. Jai buvo žinoma, kad mama 2012 m. vasarą investavo 72000 litų. Nors pradžioje jokių investicijų daryti neketino. P. M., tėvo draugas, suvedė mamą su M. Z.. Mama jai pasakojo, kad pradžioje M. Z. pasiskolino pinigų, kuriuos grąžino. Vėliau M. Z. mamą kvietė atvykti ir pažiūrėti, kaip vyksta darbas. Mama važiuodavo žiūrėti, kaip vyksta darbas. Su M. Z. mama [T. U.] susitikdavo kapinėse, angare R., kur buvo gaminami paminklai. Mama sakė, kad M. Z. jai paliko patikimo verslininko įspūdį. Galvojo, kad tai - gyvuojantis verslas. Jai buvo žinoma, kad buvo įsteigta nauja bendrovė ir mamai priklausė 50 procentų akcijų. M. Z. porą mėnesių mokėjo po 500 litų. Šie pinigai nebuvo sutarti procentai nuo įneštos sumos. Buvo verslo pradžia, tai buvo tiek, kiek galėjo duoti, vėliau žadėjo, kad viskas pagerės. Ji girdėjo apie žadėtus mokėti 4000 litų, tačiau niekas nesitikėjo tokius pinigus gauti iš karto. Nebuvo tokio susitarimo, kad bus mokami 4000 litų, tokie pinigai galėjo būti mokami geriausiu atveju. Ši situacija jai sukėlė neigiamus išgyvenimus, bemieges naktis, stresą, teko perplanuoti vestuves, dėl vestuvėms skirtų pinigų paskolinimo M. Z., vestuvės įvyko ne tokios, apie kokias ji svajojo, jas nukelti vėlesniam laikui. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (4 t., 173 - 175 b. l.).

Liudytojas G. S. parodė, kad jis su žmona steigdavo ir parduodavo įmones, taip įsteigė UAB (duomenys neskelbtini), ją pardavė. Parduodami įmonę sutvarkydavo visus popierinius reikalus, parengdavo įstatus, sutvarkydavo sąskaitas, VĮ „Registrų centras“ įmonė būdavo perrašoma kitam savininkui. Šio konkretaus atvejo nelabai pamena, nepamena su kuo, šiuo konkrečiu atveju, dėl įmonės pardavimo buvo bendrauta. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (5 t., 18 b. l.).

L. V. A. parodė, kad 2012 – 2014 metais pagal darbo sutartį dirbo įmonėje buhaltere. Dirbo nuotoliniu būdu, ofiso nebuvo. T. S., VMI, balansą. Dėl darbo tarėsi su T. V. ir jos vyru, telefonu darbiniais reikalais bendravo ir su A. Z.. T. rašydavo raštus, įmonėje buvo kaip dailininkė, o V. dirbo vairuotoju, matė, kad jis būdavo už vairo, veždavo užsakymus. Viskas veikė oficialiai. A. Z. buvo direktorė. Daugiausiai jai teko bendrauti su T. Buhalterinė apskaita vyko, tačiau apyvarta buvo nedidelė, tikslių sumų ji nebepamena. Jai įsidarbinus įmonėje buvo nulinis balansas. Nusipirkę įmonę metus nieko nedarė, o po to pradėjo verslą. Nebuvo jokio įstatinio kapitalo didinimo. Apie akcininkus jai nieko nėra žinoma. Matė dokumentus, jog įmonė buvo pirkta iš kitos įmonės. Įmonėje buvo gal 5-6 darbuotojai, apie kuriuos ji pranešdavo Sodrai. Darbuotojai dirbdavo už minimalią algą, atlyginimai buvo mokami grynaisiais pinigais. Pinigų kasą valdė direktorė, direktorės buvo visi parašai, direktorė jai duodavo pasirašytus dokumentus, jog asmuo gavo atlyginimą. Kadangi jos pareiga buvo darbuotojų priėmimas – atleidimas, ji gaudavo informaciją apie įdarbintus asmenis, būdavo atvežamos šių asmenų pasų kopijos. Dokumentus atveždavo T. V., kilus klausimams telefonu bendraudavo ir su A. Z.. Negirdėjo apie įmonėje neoficialiai dirbančius asmenis. Įmonė turėjo iš klientų grynųjų pinigų, tačiau pinigų sumos nebuvo didelės. Skolų raštelių ji nematė, buvo keli suderinimo aktai, nes buvo skolos tiekėjams, kurių pavadinimų ji neatsimena. Su tiekėjais buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais ir bankiniais pavedimais. Kiek matė, pavedimus atlikdavo direktorė. Dar buvo kvitukai dėl mokėjimų grynaisiais. Kvitukai buvo reikalingi padengti apmokėjimus, suderinti likučius. Įmonės finansinė padėtis buvo sunki. Paskutinis balansas buvo nuostolinis, buvo įsiskolinimas Sodrai už darbuotojus. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (5 t., 18 - 20 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje liudytoja T. V. parodė, kad M. Z. yra jos tėvas, o A. Z. – K. – jos sesuo, sutiko duoti parodymus prieš artimus šeimos narius. Paaiškino, kad jai buvo žinoma apie įsteigtą įmonę, tėvas minėjo, jog įsteigė bendrovę, kad A. bus direktore. Tėvas rūpinosi užsakymais, pirkimais – pardavimais. Prekybos aikštelė buvo (duomenys neskelbtini), kur stovėjo produkcija. R. stovėjo pastatas, ten buvo gaminami paminklai, buvo pjovimo takelis, buvo pjaustomi – šlifuojami akmenys. Įmonėje dar dirbo 2-3 žmonės, būdavo betonuotojas, šlifuotojas. A., kaip ir ji, kaldavo raides kapinėse arba gamybos vietoje. Įmonėje darbo buvo, ypač vasarą: buvo daromos tvorelės, pamatai, joms atveždavo paminklą, jos kaldavo raides. Jai buvo žinoma, kad tėvas susipažino su T., tačiau apie pinigus nieko nežinojo. Tėvas minėjo, kad pinigus T.i grąžino, tačiau liudytoja nematė nei pinigų davimo, nei jų grąžinimo fakto. Tatjaną yra mačiusi gal tris kartus, su ja nebendravo. Su įmonės buhaltere bendraudavo liudytojos sutuoktinis. Buhalterė buvo jo [sutuoktinio] pažįstama, jis veždavo jai dokumentus. Sutuoktinis buvo kaip pagalbinis darbininkas, padėdavo tėvui vežti akmenis, kapinėse betonuoti, vairuodavo automobilį. Už darbą jiems buvo mokama kiekvieną mėnesį alga, kuri priklausė nuo padaryto darbo. Buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, pasirašoma algalapyje, kurie buvo pristatomi buhalterei. 2016 – 2017 m. atsiskyrė ir su vyru pradėjo savo veiklą, taip pat susijusią su paminklais. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (5 t., 32 - 33 b. l.).

Liudytojas J. R. parodė, kad T. U. yra jo krikšto motina, jam buvo žinoma, kad T. pardavė kavinę ir gautus pinigus investavo į kitą įmonę, į paminklų dirbtuvę. Iš T. sužinojo, kad buvo nupirkta įranga pjaustyti ir šlifuoti akmenims, tačiau jokių tikslių detalių nežino. Nežino, kaip vadinosi įkurta įmonė. T. galvojo, kad už jos pinigus bus perkama įranga. Iš T. žinojo, kad jai nemoka jos dalies, nėra jokio atlyginimo, su ja, kaip su verslininke, elgiamasi netaktiškai. Vienu metu liudytojui reikėjo paminklo, T. pasakė, kad yra investavusi į paminklų įmonę ir per šią įmonę gali sutvarkyti kapines. Nuvažiavo į kapines, buvo įvertinta, kiek reikia sumokėti, paliko avansą ir laukė, kol pagamins paminklą. Kai pagamino, jis nuvažiavo atsiskaityti į dirbtuves. M. viską paskaičiavo, jis atsiskaitė grynaisiais pinigais. Žino, kad teta pinigų neatgavo, pradėjo sirgti, jai buvo depresija. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (5 t., 33 - 34 b. l.).

L. V. K. parodė, kad dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini), kur statė paminklus ir tvoreles. M. Z. buvo šeimininkas – direktorius, A. buvo direktorė tik dokumentuose. M. Z. nurodydavo, kokius darbus reikia padaryti, ir mokėjo algą. Liudytojas nežino, kaip buvo skaičiuojama alga, tačiau alga visada buvo mokama, gavęs algą pasirašydavo dokumente ir paprastoje knygelėje. T. U. buvo bendrasavininkė. M. Z. ir T. pirko stakles, tačiau kiek jos kainavo, jam nėra žinoma. Ji [T. U.] beveik kiekvieną dieną atvažinėdavo pas M., norėjo parduoti mašiną. T. atvažiuodavo į cechą dėl pinigų, tačiau kokių pinigų, liudytojas nežino. Jam kelis kartus teko matyti, kaip prie cecho M. Z. T.i padavė pinigus, tačiau kokia tai buvo pinigų suma, nežino. Praeidamas pro namelį matė paduodamus pinigus, kadangi namelis būdavo visada atviras ir viskas matydavosi. T. giminėms buvo daromi paminklai, jų buvo padaryta maždaug apie 20, tikslaus skaičiaus nežino. Už paminklus buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Pinigai buvo mokami ir M. Z., ir T.i. Su T. klientai atsiskaitydavo kapinėse arba būdelėje. M. Z. ir T. U. buvo kartu, kartu atvažiuodavo tikrinti darbus. Jokių pirkinių, automobilių jis nematė. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas parodė, kad nematė, kaip kiti žmonės mokėjo pinigus T.i. Akmenys buvo perkami Vilniaus rajone, Širvintose. Kaip M. Z. atsiskaitydavo su tiekėjais nematė, šie dalykai jam nėra žinomi. Kada pasikeitė įmonių statusas, irgi nėra žinoma. Neatsimena, kada perėjo dirbti iš vienos įmonės, į kitą. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (5 t., 34 - 37 b. l.).

Liudytojas L. V. parodė, kad jis dirbo bendrovėje (duomenys neskelbtini)šlifuotoju, tikslios datos nurodyti negali. Cechas buvo R. Neoficialiai pasibandymui dirbti jį priėmė M. Z.. Jam buvo leista dirbti porą mėnesių. Oficialiai įdarbintas įmonėje nebuvo. Pinigai jam buvo mokami nuo atlikto darbo. Paduodavo pinigus ir tiek. Įmonėje jis dirbo savo darbą ir jokių klausimų nespręsdavo. Darbo duodavo M. Z.. A. Z. kaldavo raides ant paminklų. Per savaitę apie du kartus į įmonę atvažiuodavo ir T. U., ji su M. Z. dalindavosi pinigus. Jis asmeniškai nematė, tačiau buvo būdelė, kur jie užeidavo ir dalindavosi pinigus, kažką skaičiuodavo. Kokias sumas dalindavosi, nežino. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (5 t., 37 - 38 b. l.).

M. Z. ir A. Z. – K. kaltė grindžiama tokiais baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis:

Šalies argumentai

2017 m. sausio 20 d. pareiškime prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl M. Z. neteisėtų veiksmų, atitinkančių požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje. Nurodoma, kad 2012 metų pradžioje T. U. susipažino su M. Z., kuris prisistatė esąs UAB (duomenys neskelbtini)savininkas. Sužinojęs, kad T. U. pardavė jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą, M. Z. paprašė jos paskolinti 10 000 litų. 2012 m. birželio 27 d. T. U. šiuos pinigus M. Z. paskolino. Siekdamas įgyti T. U. pasitikėjimą, M. Z. šiuos pinigus po kelių mėnesių grąžino. Taip įgavęs T. U. pasitikėjimą, M. Z. pradėjo įkalbinėti T. U. už parduotą turtą gautus pinigus investuoti į jo valdomą paminklų gamybos verslą, tai yra, UAB (duomenys neskelbtini), už tai žadėdamas jai mokėti ne mažiau kaip 10 procentų kas mėnesį nuo investuotos sumos. Siekdamas T. U. įkalbėti paskolinti jam pinigus, M. Z. pažadėjo jai galimybę dalyvauti UAB (duomenys neskelbtini)veikloje ir įtikino ją įsigyti UAB (duomenys neskelbtini)akcijų. Pasidavusi M. Z. įkalbinėjimams, T. U. 2012 m. rugpjūčio 14 d. perdavė M. Z. 72000 litų (20852,64 eurus), manydama, jog šie pinigai bus panaudoti UAB (duomenys neskelbtini)veikloje, ir 2012 m. rugpjūčio 16 d. pasirašė paprastųjų vardinių akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią įgijo 50 vienetų UAB (duomenys neskelbtini)akcijų. Gavęs pinigus M. Z., siekdamas neprarasti įgyto pasitikėjimo, kelis mėnesius mokėjo T. U. po 500 litų, neva kaip procentus nuo jos į įmonės veiklą investuotos sumos. Po kelių mėnesių, tai yra, 2012 m. lapkričio 15 d., M. Z. pasakė T. U., jog įmonei būtinai reikia dar pinigų ir, pasinaudodamas jos patiklumu bei piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, paprašė paskolinti jam dar 10000 litų (2896,20 eurus), įsipareigodamas pinigus grąžinti iki 2013 m. gegužės 15 d. Suėjus sutartam paskolos grąžinimo terminui M. Z. pinigų negrąžino, jokių procentų nuo anksčiau į įmonės veiklą neva investuotų pinigų taip pat nemokėjo. Paprašytas mokėti sutartus procentus arba grąžinti pinigus, M. Z. nuolat meluodavo, jog šiuo metu krizė, įmonė susiduria su sunkumais, todėl reikia truputį palaukti. Pasitikėdama M. Z., T. U. laukė, kol įmonės reikalai pasitaisys. 2014 m. metų pabaigoje M. Z. nurodė, kad įmonei vėl būtinai reikia pinigų ir paprašė T. U. paskolinti dar 10 000 litų. T. U. pasakius, jog ji pinigų daugiau neturi, nes likusius 10 000 litų padovanojo savo dukrai K. U. (šiuo metu pavardė – B.), M. Z. pradėjo įkalbinėti Kariną, kuri kaip ir motina, pasitikėjo M. Z., paskolinti jam šiuos pinigus, teigdamas, kad iki 2014 m. liepos 15 d. šiuos pinigus grąžins. Pasidavusi M. Z. įtikinėjimams, 2014 m. gruodžio 30 d. K. B. paskolino jam 10000 litų, kuriuos gavęs šis pasirašė ir Karinai padavė nustatytos formos neatitinkantį vekselį. M. Z. iš T. U. gautų iš viso 82 000 litų (23748,84 eurų) ir iš K. B. gautų 10000 litų (2896,20 eurų) iki šiol negrąžino ir neketina tai daryti, gautų pinigų UAB (duomenys neskelbtini)veikloje nepanaudojo, juos panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. M. Z., piktnaudžiaudamas T. U. ir K. B. pasitikėjimu bei pasinaudodamas jų patiklumu, teisiniu neišprusimu, melagingai žadėdamas gautus pinigus investuoti į UAB (duomenys neskelbtini)veiklą, žinodamas, jog iš nukentėjusiųjų gautų pinigų minėtos bendrovės veikloje nepanaudos ir jų T. U. ir K. B. negrąžins, o juos panaudos asmeniniams savo poreikiams tenkinti, pareiškėjų teigimu, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje pateiktas rankraštinis dokumentas [kopija rusų kalba], 2012 m. birželio 27 d. pasirašytas M. Z., kuriame nurodyta, kad M. Z. skolinasi iš T. U. 10 000 litų 5 mėnesių terminui, įsipareigodamas kiekvieną mėnesį mokėti 10 procentų palūkanų nuo paskolintos sumos (1 t., 30, 37 b. l.).

Byloje pateiktas T. U. ir M. Z. 2012 m. spalio 1 d. pasirašytas rankraštinis dokumentas [kopija rusų kalba], kuriame nurodyta, kad T. U. įnešė 72 000 litų į UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (buvusi AB „A.”). Dokumente yra įrašas, kad M. Z. patvirtino tai, kas parašyta (1 t., 31, 38 b. l.).

Byloje pateiktas M. Z. 2012 m. lapkričio 15 d. pasirašytas rankraštinis dokumentas [kopija rusų kalba], kuriame nurodyta, kad M. Z., gyvenantis (duomenys neskelbtini), iki gegužės 15 d., skolinasi 10 000 litų iš K. U., gyvenančios (duomenys neskelbtini). M. Z. įsipareigojo kiekvieno mėnesio 15 d. mokėti 7 procentus mėnesinių palūkanų (1 t., 32, 39 b. l.).

Byloje pateiktas 2014 m. gruodžio 30 d. neprotestuotinas vekselis [kopija], pagal kurį M. Z. įsipareigojo iki 2015 m. liepos 1 d. K. U. sumokėti 13000 litų arba 3765 eurų (1 t., 33 b. l.).

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 21 d. civilinėje byloje Nr. eL2-5365-723/2016 priėmė teismo įsakymą, kuriuo išieškojo iš skolininko M. Z. T. U. naudai 20852,64 eurų skolos; 3878,10 eurų delspinigių; 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą ir 240 eurų bylinėjimosi išlaidų (1 t., 169 b. l.). Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad 2016 m. lapkričio 21 d. teismo nutartimi, siekiant užtikrinti T. U. pateikto reikalavimo įvykdymą, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas skolininko M. Z. turtas 24947,74 eurų sumai. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 16 d. ir 2017 m. sausio 6 d. buvo išsiųstas kreditorės atstovei advokatei G. L..

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 21 d. civilinėje byloje Nr. eL2-5366-829/2016 priėmė teismo įsakymą, kuriuo išieškojo iš skolininko M. Z. K. B. naudai 2896,20 Eur skolos; 538,66 Eur delspinigių; 1500 Eur palūkanų; 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir 128 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 t., 168 b. l.). Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad 2016 m. lapkričio 21 d. teismo nutartimi, siekiant užtikrinti K. B. pateikto reikalavimo įvykdymą, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas skolininko M. Z. turtas 5050,86 eurų sumai. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 20 d. ir 2017 m. sausio 9 d. buvo išsiųstas kreditorės atstovei advokatei G. L..

VĮ Registrų centro Turto arešto aktų registro duomenimis, vykdant civilinės bylos Nr. eL2-5366-829/2016 nutartį, areštuotas M. Z. turtas; asmuo, kurio reikalavimams įvykdyti areštuojamas turtas – K. B.. Vykdant nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-5365-723/2016, areštuotas M. Z. turtas; asmuo, kurio reikalavimams įvykdyti areštuojamas turtas – T. U. (2 t., 87-90 b. l.).

Byloje pateikta UAB (duomenys neskelbtini)2012 m. rugpjūčio 16 d. paprastųjų vardinių akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta tarp UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus G. S. (Pardavėjas) bei T. U. ir M. Z. (Pirkėjai) dėl UAB (duomenys neskelbtini)akcijų pirkimo-pardavimo. Sutartyje nurodyta, kad Pardavėjas parduoda 100 akcijų, kurios suteikia 100% balsų, vienos akcijos vertė yra 100 litų. Pirkėjas T. U. perka 50 bendrovės akcijų, kurios suteikia 50 % balsų, ir Pirkėjas M. Z. perka 50 Bendrovės akcijų, kurios suteikia 50% balsų. T. U. ir M. Z. už perkamas akcijas sumoka Pardavėjui po 5 tūkstančius litų. Paprastųjų vardinių akcijų pirkimo – pardavimo sutartį pasirašė T. U., M. Z. ir UAB „Parduodu įmonę“ direktorius G. S. (1 t., 34-36, 187-189 b. l.).

VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini)įregistruota 2012 m. rugpjūčio 14 d. Vadovas – G. S., nuo 2012 m. rugpjūčio 14 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d. Nuo 2012 m. rugpjūčio 23 d., vadovė - A. Z.. Prašymas registruoti Juridinių asmenų registre pateiktas 2012 m. rugpjūčio 10 d. (2 t., 8-10 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje pateikto sąskaitos išrašo Nr. 2, 2012-08-09 – 2013-08-24, matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini)atliko 10000 litų mokėjimą. Mokėjimo paskirtis – „įstatinis kapitalas“; mokėjimo nurodymas – UAB (duomenys neskelbtini) (2 t., 50 b. l.).

Byloje pateiktas UAB (duomenys neskelbtini)2012 m. rugpjūčio 16 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 08-01 [kopija]. 2012 m. rugpjūčio 16 d. vykusiame UAB “ (duomenys neskelbtini) visuotiniame akcininkų susirinkime, kuriame dalyvavo du akcininkai: T. U. ir M. Z., nuspręsta nuo 2012 m. rugpjūčio 16 d. atleisti iš Bendrovės vadovo pareigų G. S. ir priimti į Bendrovės vadovo pareigas A. Z.. Taip pat nuo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nuspręsta pakeisti buveinės adresą į (duomenys neskelbtini). Protokolą pasirašė T. U. ir M. Z. (2 t., 64 b. l.).

Byloje pateikti UAB (duomenys neskelbtini)įstatai. Bendrovės įstatinis kapitalas – 10000 litų. Bendrovės akcijų nominali vertė yra 100 litų. Nustatyta, kad kiekviena visiškai apmokėta akcija ją turinčiam akcininkui bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia vieną balsą. Bendrovės organai: visuotinis akcininkų susirinkimas; vienasmenis bendrovės valdymo organas – vadovas. UAB (duomenys neskelbtini)2012 m. rugpjūčio 16 d. akcininkų sąraše pateikta informacija apie Bendrovės esamus akcininkus: T. U. (50 vnt. akcijų; akcijos nominali vertė – 100 litų) ir M. Z. (50 vnt. akcijų; akcijos nominali vertė – 100 litų). Bendrovės akcininkų sąrašą pasirašė UAB (duomenys neskelbtini)direktorė – A. Z. (2 t., 65-66, 70 b. l.).

Lietuvos antstolių rūmų 2017 m. vasario 8 d. pateiktoje pažymoje dėl išieškojimų iš M. Z., matyti, kad iš M. Z. vykdomi keli išieškojimai. Bylose išieškotojai yra: (duomenys neskelbtini); Vilniaus rajono policijos komisariatas; Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (2 t., 55 b.l.).

Byloje pateiktas Sodros duomenų išrašas iš kurio matyti, jog laikotarpiu 2014 m. – 2017 m. UAB (duomenys neskelbtini)dirbo penki darbuotojai: V. A., J. B., R. B., A. F., V. K., V. S., T. V., A. Z., M. Z. (2 t., 11 b. l.).

UAB (duomenys neskelbtini) direktorius 2018 m. birželio 19 d. rašte, atsakydamas į paklausimą, patvirtino, kad nuo 2012 m. rugpjūčio 16 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. jokių sandorių su UAB (duomenys neskelbtini)nebuvo. 2018 m. kovo 3 d. rašte pateikta informacija, kad su UAB (duomenys neskelbtini)sudaryta viena pirkimo – pardavimo sutartis, sutarties data - 2016 m. liepos 1 d., pirkimo suma – 2103,77 eurų. Mokėjimas buvo vilkinamas, todėl 2017 m. gegužės 8 d., kaip papildomas garantas buvo pasirašytas vekselis ir mokėjimas atidėtas iki 2017 m. liepos 8 d. (2 t., 114, 117 b. l.).

Byloje pateikta pirkimo – pardavimo sutartis, 2016 m. liepos 1 d., sudaryta tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini); sutarties kaina - 2103,77 eurų su PVM (2 t., 118-121 b. l.).

Byloje pateiktas paprastasis vekselis, 2103,77 eurų sumai, pagal kurį UAB (duomenys neskelbtini)besąlygiškai iki 2017 m. gegužės 8 d. įsipareigoja sumokėti UAB (duomenys neskelbtini) 2103,77 eurų (2 t., 122 b. l.).

UAB (duomenys neskelbtini) pateiktame rašte nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini)iš jų bendrovės granitą pirko laikotarpiu: 2014 m. birželio, liepos, rugpjūčio, spalio mėn.; 2015 m. kovo, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėn.; 2016 m. gegužės, birželio, spalio, lapkričio, gruodžio mėn.; 2017 m. kovo mėn. (2 t., 166 b. l.).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2018 m. birželio 15 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(5067)-IS1-3388 konstatuota, kad byloje Nr. 02-2-00270-17 yra rankraštiniai dokumentai (kopijos), pagal kurių įrašus nustatyta, kad T. U. 2012 m. birželio 27 d. pagal paskolos raštelį paskolino M. Z. 10 000 litų, 2012 m. rugpjūčio 14 d., įdėjo į UAB (duomenys neskelbtini), buvusi AB (duomenys neskelbtini) 72 000 litų ir 2012 m. lapkričio 15 d., K. U. (B.) paskolino M. Z. 10 000 litų. Liudytoja T. U. 2017 m. kovo 17 d., apklausos protokole parodė, kad paskolintus 10 000 litų atgavo po mėnesio su palūkanomis. Liudytoja K. B. 2017 m. kovo 17 d. apklausos protokole parodė, kad M. Z. 10 000 litų skola su palūkanomis buvo įforminta 13 000 litų neprotestuotinu vekseliu. Pagal pateiktus tyrimui UAB (duomenys neskelbtini)akcijų įsigijimo dokumentus nustatyta, kad 2012 m. rugpjūčio 16 d. iš T. U. UAB (duomenys neskelbtini) kasininkas G. S. priėmė 5000 litų pagal UAB (duomenys neskelbtini)akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Liudytoja T. U. 2017 m. kovo 17 d. apklausos protokole parodė, kad už bendrovės akcijas nieko nemokėjo, nes buvo prieš tai sumokėti 72000 litų. UAB (duomenys neskelbtini)tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje nėra įrašų apie UAB (duomenys neskelbtini)įsigyjamų iš UAB (duomenys neskelbtini) akcijų apmokėjimą, nes šis apmokėjimas susijęs su UAB (duomenys neskelbtini) ir fiziniais asmenimis T. U. ir M. Z. įvykdytomis operacijomis, o ne su UAB (duomenys neskelbtini). Pagal pateiktus tirti UAB (duomenys neskelbtini)tvarkomos buhalterinės apskaitos įrašus nustatyta, kad bendrovės apskaitoje nėra įrašų apie T. U. ir K. B. įneštus pinigus, taip pat nėra registruota ir kitų ūkinių operacijų tarp T. U., K. B. ir UAB (duomenys neskelbtini). 2. Pagal pateiktus tirti UAB (duomenys neskelbtini)tvarkomos buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad ūkinė-komercinė veikla pradėta nuo 2014 m. gegužės 16 d. Pagal kasos dokumentus ir atskaitingo asmens direktorės A. Z. avansines ataskaitas nustatyta, kad iš bendrovės gautos grynųjų pinigų pajamos iš fizinių ir juridinių asmenų už paminklų gamybą, antkapių tvarkymą ir panašaus pobūdžio darbus buvo išmokami atskaitingam asmeniui direktorei A. Z., išmokėjimų pagrindas – avanso apyskaita. Pagal pateiktas tirti atskaitingo asmens A. Z. avanso apyskaitas ir sąskaitos 2435 „Atskaitingi asmenys“ įrašus nustatyta, kad 2017 m. gegužės 3 d. bendrovės įsiskolinimas A. Z. sudarė 6531,34 eurų. Pagal pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini)atskaitingas asmuo A. Z. panaudojo ne bendrovės 6531,34 eurų piniginių lėšų atsiskaitymams už medžiagų pirkimą, darbo užmokesčio samdomiems darbuotojams išmokėjimą, mokesčių ir įmokų mokėjimą. Kadangi UAB (duomenys neskelbtini)tvarkomoje apskaitoje nebuvo registruotos T. U. ar K. B. ūkinei veiklai įnešti pinigai, o bendrovės direktorė A. Z. apklausoje parodė, kad iš T. U. ir K. B. investuotų pinigų buvo perkami akmenys paminklams, tai 6531,34 eurų suma, kuri viršijo atskaitingo asmens A. Z. apmokėjimus pagal dokumentus, pridėtus prie avanso apyskaitų, galėjo būti ne atskaitingo asmens lėšos, o dalis T. U. perduotų M. Z. piniginių lėšų. 3. Pagal pateiktus tirti UAB (duomenys neskelbtini)tvarkomos buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad medžiagos paminklų gamybai buvo perkamos iš bendrovės gautų grynųjų pinigų pajamų, įmokėtų į kasą iš fizinių ir juridinių asmenų. Pagal pateiktus tirti dokumentus nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini)kilnojamojo ar nekilnojamojo turto per 2012 m. rugpjūčio 16 d. – 2017 m. gegužės 3 d. nepirko. Pagal tirti pateiktas atskaitingo asmens A. Z. avanso apyskaitas ir sąskaitos 2435 „Atskaitingi asmenys“ įrašus nustatyta, kad 2017 m. gegužės 3 d. bendrovės įsiskolinimas A. Z. sudarė 6531,34 eurų. Taigi, medžiagų pirkimui paminklų gamybai, antkapių tvarkymui ir kitiems panašaus pobūdžio darbams atlikti, darbo užmokesčio išmokėjimui samdomiems darbuotojams, įmokų ir mokesčių sumokėjimui bendrovės pinigų nepakako ir tvarkomoje apskaitoje buvo apskaitytas kreditorinis įsiskolinimas atskaitingam asmeniui, kuris 2016 m. spalio 31 d. sudarė 8318,16 eurų. Vėliau buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma, tačiau segtuve su bendrovės dokumentais susegti 2016 m. spalio 31 d. – 2017 m. gegužės 3 d. laikotarpio buhalteriniai dokumentai. Pagal 2016 m. spalio 31 d. – 2017 m. gegužės 3 d. laikotarpio dokumentus nustatyta, kad iš bendrovės kasos atskaitingam asmeniui A. Z. buvo išmokėta 2553,89 eurų, iš kurių 767,07 eurai buvo panaudota apmokėjimui grynais UAB „Granito urmas“ pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras už karelišką granito plokštę. 2017 m. gegužės 3 d. bendrovės įsiskolinimas A. Z. sumažėjo ir sudarė 6531,34 eurus. 4. Pagal pateiktus tirti UAB (duomenys neskelbtini)tvarkomos buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad ūkinė - komercinė veikla pradėta nuo 2014 m. gegužės 16 d., todėl UAB (duomenys neskelbtini)2012-2013 m. veikla nenustatoma. Pagal tirti pateiktus dokumentus visiškai galima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini)2012 - 2013 m. turtą, kuris sudarė 10 000 litų, priimtų į kasą 2012 m. rugpjūčio 16 d. pagal kasos pajamų orderį serija GA Nr. 1 iš UAB(duomenys neskelbtini) direktoriaus G. S., ir nuosavą kapitalą, kuris sudarė 10000 litų. UAB (duomenys neskelbtini)2012-2013 metais įsipareigojimų neturėjo. Pagal pateiktus tirti UAB (duomenys neskelbtini)galima visiškai nustatyti bendrovės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą už 2014, 2015 metus ir už 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. spalio 31 d. laikotarpį, nes išsaugoti apskaitos dokumentai, apskaitos dokumentų duomenys apibendrinti suvestiniuose apskaitos registruose bei sudaryta šių laikotarpių finansinė atskaitomybė. Pagal finansinės atskaitomybės duomenis nustatyta, kad 2014 ir 2015 metais UAB (duomenys neskelbtini)veikla buvo pelninga, o per 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. spalio 31 d. laikotarpį veikla buvo nuostolinga, nuostoliui įtakojo veiklos sąnaudų padidėjimas dėl 5 (penkių) paminklų ir prekių nurašymo pagal prekių nurašymo aktus 4699,43 eurų sumai. Tyrimui pateikti 2016 m. lapkričio 1 d. – 2017 m. gegužės 3 d. laikotarpio grynųjų pinigų gavimo ir panaudojimo dokumentai, pagal kurios galima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini)veiklą bei turto ir įsipareigojimų pasikeitimus. UAB (duomenys neskelbtini)buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos finansinės atskaitomybės įstatymo 16 str. reikalavimų, nes UAB (duomenys neskelbtini)nepateikė 2016 metų finansinių ataskaitų. UAB (duomenys neskelbtini)buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 str., nes visuotinis akcininkų susirinkimas nuo 2016 m. lapkričio 1 d., t. y. po direktorės A. Z. atleidimo, neišrinko bendrovės vadovo. UAB (duomenys neskelbtini)buvo nesilaikyta Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 p., nes į kasos knygą nebuvo įrašytos išlaidos grynais pinigais apmokant UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras už karelišką granito plokštę, tačiau šis pažeidimas neturėjo įtakos bendrovės grynųjų pinigų likučio ir panaudojimo nustatymui. Byloje Nr. 02-2-00270-17 yra rankraštinis dokumentas (kopija), kuriame yra įrašas (rusų kalba) apie tai, kad 2012 m. birželio 27 d., M. Z. skolinasi 10000 litų iš T. U. 5 mėnesių laikotarpiui mokant kas mėnesį 10 procentų palūkanų nuo bendros sumos. Kitame rankraštiniame dokumente įrašyta, kad 2012 m. rugpjūčio 14 d. T. U. „įdėjo“ 72000 litų į UAB (duomenys neskelbtini)kodas 302839947, buvusi AB (duomenys neskelbtini) ir yra įrašas, kad M. Z. patvirtina, kas parašyta, šis rankraštinis dokumentas (kopija) pasirašytas T. U. ir M. Z. vardais. Taip pat ikiteisminio tyrimo byloje yra rankraštinis pinigų skolinimosi dokumentas (kopija), kuriame nurodoma (rusų kalba), kad M. Z. skolinasi 10000 litų iš K. U. iki gegužės 15 d. mokant 7 % mėnesinių palūkanų. Tyrimui pateiktas 2014 m. gruodžio 30 d. neprotestuotinas vekselis (kopija), kuriame įrašyta, kad M. Z. įsipareigoja iki 2015 m. liepos 1 d. K. U. sumokėti 13000 litų. 2017 m. kovo 17 d. liudytoja T. U. apklausos protokole parodė, kad <...> M. Z. įkalbėta aš iš pradžių paskolinau 5 mėn. terminui M. Z. 10000 Lt, kuriuos jis po 1 mėnesio grąžino su palūkanomis. <...> 2012 (tikslios datos nepamenu) investavau 72000 Lt į M. Z. įmonę. Pinigus perdaviau M. Z. grynais. 2017 m. kovo 17 d., liudytoja K. B. parodė, kad <...> mamai perdaviau 10000 litų, kurie turėjo būti perduoti UAB (duomenys neskelbtini)veiklai plėtoti. <...> Tačiau suėjus nurodytam terminui jis man tų pinigų negrąžino, jokių palūkanų nemokėjo. <...> Tai tęsėsi iki 2014 metų, kuomet mes susitikę su juo pareikalavome, kad jis pasirašytų vekselį. <...> M. Z. sutiko ir 2014 metų pabaigoje buvo pasirašytas neprotestuotinas vekselis, kuriuo M. Z. iki 2015 m. liepos 1 d., įsipareigoja man sumokėti 13000 litų. Taigi, T. U. ir K. B. apklausos protokoluose parodė, kad M. Z. davė 82 000 litų (23 748,84 Eur). Specialistė nevertina šių laisvos formos rankraštinių raštelių turinio ir jų ryšio su UAB (duomenys neskelbtini)veikla, nes šie laisvos formos rašteliai neatitinka Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu nustatytos apskaitos dokumento sąvokos ir negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo, nes UAB (duomenys neskelbtini)nėra buvusi AB (duomenys neskelbtini), kaip nurodė T. U. laisvos formos rankraštiniame dokumente dėl 72000 litų pinigų perdavimo M. Z., o naujai nupirkta įmonė iš UAB (duomenys neskelbtini), t. y., buvo nupirktos akcijos naujai įsteigtos bendrovės, kurios steigėjas UAB (duomenys neskelbtini), rašteliuose nėra dokumentų pavadinimo, aiškaus ūkinės operacijos turinio, todėl nenustatomi buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai dėl šių sumų (72000 litų ir 10000 litų) neįtraukimo į UAB (duomenys neskelbtini)tvarkomą buhalterinę apskaitą (2 t., 142-161 b. l.).

2019 m. sausio 10 d. Savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolo duomenys patvirtina, kad M. Z. pateikė dvi knygas su datomis ir piniginėmis sumomis. Pateiktos knygos buvo apžiūrėtos ir nustatyta, kad knyga Nr. 1 nesunumeruota, susideda iš 75 lapų, knyga ir atskiras lapas užpildyta rusų kalba. Šioje knygoje yra galimai M. Z. padaryti rankraštiniai įrašai mėlynos, juodos raudonos spalvos tušinukais. Joje yra įvairiausi užrašai, t. y. įvairių asmenų mobiliojo ryšio telefonai, taip pat knygose yra grafos, kuriose yra data, įplaukos ir išlaidos. Grafoje įplaukos - nurodytos įvairios sumos, o grafoje išlaidos - nurodyti įvairūs asmenys bei prie jų nurodytos pinigų sumos. Tyrimo medžiagai reikšmingi įrašai yra T.i sumokėti pinigai, t. y. T. pavardė užrašyta prie išlaidų: 800- T., 1000 - T., 500- T., 1500 - T., 800 -T., grafoje įplaukos - iš T. gauta 30000, vėl grafoje išlaidos: 600 - T., 1200 -T., 100 - T., 1200 - T., 500 - T., 1000 - T., 830 - T., grafoje įplaukos - iš T. gauta 10000, vėl grafoje išlaidos: 50 - T., grafoje įplaukos - iš T. gauta 300, vėl grafoje išlaidos: T. - 100 ir K. 200, 50 - T., 100 - T., 100 - T., 250 - T., 100 - T., 200 - T., 500 - T., 100 - T., 100 -T., 200 - T., 100 - T., 400 - T., 200 - T., 400 - T., 40 - T.i benzinui, 100 - T., 200 - T., 2000 - T., 400 - T., 400 - T., 600 -T.. Knygoje yra atskiras baltas lapas, kuriame yra galimai M. Z. padaryti rankraštiniai įrašai, kad T.i yra sumokėta 8230 Lt.

Knyga Nr. 2 susideda iš 375 lapų, knyga užpildyta rusų kalba, nesunumeruota. Šioje knygoje yra galimai M. Z. padaryti rankraštiniai įrašai mėlynos, juodos spalvos tušinukais. Joje yra įvairiausi užrašai, t. y. įvairių asmenų mobiliojo ryšio telefonai, taip pat knygose yra grafos, išlaidos - data, įplaukos ir išlaidos. Grafoje įplaukos - nurodytos įvairios sumos, o grafoje nurodyti įvairūs asmenys bei prie jų nurodytos pinigų sumos. Knygoje yra įrašas, apie T.i sumokėtus pinigus, t. y. T. pavardė užrašyta prie išlaidų: 100 – T., 400 - T., 200- T., 100 - T., 200 - T., 300 - T., 800 – T., 300 - T., 400 - T., 100 - T., 3000 - T., 400 - T., 3000 – T., 400- T., 400 - T., 400 - T., 400 - T., 600 - T., 400 - T., 200 – T., 700 - T., 500 - T., 100 - T., 500 - T., 300 - T., 1000 – T., 1000 - T., 300 - T., 500 - T.. Knygoje yra atskiras baltas lapas, kuriame yra galimi M. Z. padaryti rankraštiniai įrašai, kad T. yra sumokėta 8230 Lt (3 t., 1-114, 115-116 b.l.).

Dėl M. Z. inkriminuotos nusikalstamos veikos vertinimo

M. Z. kaltinamas tuo, kad apgaulės būdu savo naudai įgijo T. U. priklausančius 72000 litų, kas atitinka 20852,64 eurus, ir K. B. (U.) priklausančius 10000 litų, kas atitinka 2869,20 eurus. M. Z. inkriminuotos BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės teisės ar ją panaikino. Vienas iš pagrindinių sukčiavimo požymių yra apgaulė.

Teismų praktikoje aiškinant, kada kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, o kada tarp asmenų susiklosto civiliniai teisiniai santykiai, pažymėta, jog, be kita ko, apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir tyčios nevykdyti prievolės turėjimas sandorio sudarymo metu gali būti baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijai. Taigi, tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi būti taikoma civilinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7–255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013). Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu.

Byloje nukentėjusiomis pripažintos T. U. ir K. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme laikėsi vieningos pozicijos, jog M. Z., pradžioje pasiskolinęs iš T. U. 10000 litų su didelėmis palūkanomis ir juos grąžinęs anksčiau nustatyto termino, sudarė patikimo verslininko įspūdį, kas turėjo esminės įtakos T. U. apsisprendimui investuoti į M. Z. vykdomą verslą. K. B., teisme teikdama paaiškinimus, taip pat nurodė, kad M. Z. pinigus skolino įvertinusi tai, jog jis [M. Z.] yra skolinęsis iš mamos pinigus, kuriuos grąžino sutartu laiku. Bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo patvirtinti teiginiai, jog M. Z. iš T. U. 2012 m. birželio 27 d. pinigus skolinosi vien tam, kad sudarytų patikimo ir sėkmingo verslininko įspūdį, kas paskatintų T. U., vėliau ir K. B., investuoti pinigus į verslą. Tai, jog M. Z. nuo 2010 m. vykdė individualią veiklą, buvo įkūręs individualią įmonę (duomenys neskelbtini), kurios pagrindinė veikla buvo susijusi su antkapinių paminklų gaminimu, antkapinių tvorelių gamyba bei jų įrengimu kapinėse, neatmestina ir iš esmės liko nepaneigta aplinkybė, jog pinigus M. Z. iš tiesų skolinosi verslo plėtrai.

Šiuo atveju būtina įvertinti ir T. U. bei K. B. veiksmus priimant sprendimus dėl pinigų investavimo ir jų skolinimo. Svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra ir nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį. Sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriškumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-7-255/2012,2A -7-9/2013, 2K-161/2013, 2K-410/2014, 2K-152/2015, 2K-429-788/2016, 2K-31-788/2017 ir kt.).

Iš T. U. teisme pateiktų paaiškinimų matyti, kad sprendimas kurti verslą nebuvo priimtas spontaniškai, nenustatyta, kad M. Z. T. U. būtų daręs spaudimą dėl pinigų investavimo. Priešingai, kaip teisme teigė T. U., prieš investuodama pinigus ji apie 4-5 mėnesius bendravo su M. Z., važiuodavo ir stebėdavo, kaip įmonėje vykdoma veikla. M. Z. pasakodavo jai apie verslą, rodydavo, kaip yra gaminami paminklai. Vertinant tai, kad M. Z. turėjo individualią įmonę, kurioje tuo metu buvo vykdoma veikla, negalima teigti, jog jis T. U. teikė objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją apie vykdomą veiklą ir kas šiuo atveju turėjo esminės reikšmės T. U. priimant sprendimą dėl investavimo į verslą. Kiekvienas asmuo, investuodamas savo turtą, turi galimybę laisvai pasirinkti kontrahentą, taip pat jam turi būti suprantama verslo santykių rizika. Šiuo atveju T. U., 4 - 5 mėnesius bendraudama su M. Z., turėjo galimybę įvertinti M. Z. vykdomą veiklą, jos perspektyvas ateityje ir prieš priimdama sprendimą investuoti į verslą, įvertinti visas galimas verslo rizikas.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad protingo elgesio kriterijus įpareigoja veiksnų nukentėjusįjį domėtis savo teisėmis ir pareigomis sudarant sandorius, įvertinti tokių sandorių finansinę riziką, kreiptis pagalbos į atitinkamas teisines institucijas, kurios galėtų suteikti teisinę pagalbą. Tokiais atvejais nuosavybės praradimas ginamas civilinio proceso tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 1 dalį, civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.

Iš T. U. parodymų matyti, jog sprendimas investuoti į verslą buvo priimtas subjektyviai įvertinus tai, kad įmonėje dirbo darbininkai, kas, T. U. teigimu, bylojo apie įmonėje vykdomus darbus ir gaunamą pelną bei įvertinus M. Z. kaip asmenį, kuris vieną kartą laiku grąžinęs paskolą, sąžiningai laikęsis skolinių įsipareigojimų, sudarė teigiamo verslininko įspūdį. Šiuo atveju svarbu įvertinti tai, kad T. U. yra turėjusi verslą, kas leidžia neabejotinai manyti, kad asmuo turėjo specialių žinių ir gyvenimiškos patirties verslo srityje. Kaip teisme teigė pati nukentėjusiąja pripažinta T. U., prieš investuodama pinigus ji nesikonsultavo nei su teisininkais, nei su kitais asmenimis, turinčiais patirties tokio pobūdžio versle, nedarė jokio verslo projekto, nesiėmė kitų aktyvių veiksmų, leidžiančių įvertinti tokių investicijų riziką ir investicijų grąžą ateityje. Be to, kaip nurodė T. U., nusprendusi investuoti turimus pinigus, ji taip pat netikrino ir tuo metu M. Z. valdytos įmonės (duomenys neskelbtini), kurios tuo metu vykdoma pagrindinė veikla buvo identiška veiklai, kurią buvo nusprendę vykdyti ir plėtoti M. Z. bei T. U., buhalterinių dokumentų, Sodros duomenų, nesidomėjo šios įmonės veikla, jos apimtimi, apyvartomis, išlaidomis ir pajamomis, pelningumu (ar nuotolingumu), kas galėjo atskleisti realius M. Z. gebėjimus vystyti verslą, realias antkapių gaminimo ir pardavimo verslo pajamas, išlaidas, kokią išlaidų dalį sudaro darbuotojų išlaikymas, patalpų, įrangos ir pan. nuoma, produktų maržas, veiklos teikiamą grąžą, iš esmės objektyviai nustatyti, ar apskritai tokia veikla yra pelninga, jei pelninga, kokia reali nauda lieka investuotojams. Šiuo atveju T. U. investicinis sprendimas priimtas lengvabūdiškai, nesigilinant į verslą, į kurį ji ketino investuoti, taip pat nevertinant tai, jog ji gali ne tik uždirbti, bet ir prarasti investuotas lėšas. Tokią teismo išvadą stiprina ir nukentėjusiosios T. U. atsainus ir, teismo vertinimu, itin neatsakingas požiūris į investicijas, nepateisinamai minimalios elementarios verslo abėcėlės žinios, T. U., duodama parodymus teismui, nesugebėjo atsakyti į klausimus, kokia juridine forma turėjo būti jai mokami 4000 litų per mėnesį, kuriuos, jos teigimu, ji ir M. Z. buvo sutarę, kad ji gaus – ar tai turėjo būti jos mėnesinis atlyginimas už samdomą darbą, jai kaip akcininkei mokami dividendai ar kokia nors kita, realų pagrindą ir aiškiai buhalterinę uždarųjų akcinių bendrovių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose apibrėžta išmoka, kokie mokesčiai nuo šios sumos turėjo būti mokami valstybei. Iš T. U. teismui duotų paaiškinimų darytina išvada, kad vienintelis jos investavimo tikslas buvo išimtinai tik asmeninės finansinės naudos gavimas, tačiau ji, būdama suinteresuota objektyviai nepagrįstai didelių mėnesinių pajamų (iš viešai internete prieinamų duomenų matyti, kad Lietuvos Respublikoje minimali mėnesinė alga atskaičius mokesčius 2012 metais buvo apie 800 litų, kas reiškia, jog T. U., įsivaizduodama, jog jai bus mokama po 4000 Lt per mėnesį, tikėjosi gauti beveik penkis kartus didesnes mėnesines pajamas, nei minimali to meto alga [žr. prieigos internete Mokesčių žinios » 2011-09-19 » Aktualijos » MMA nuo kitų metų liepos siūloma didinti iki 850 Lt (mzinios.lt); Minimalus atlyginimas (finansistas.net); Minimalioji mėnesinė alga (MMA) ir minimalusis valandinis atlygis (MVA) ‹ Teisės aktų gidas (tagidas.lt)], jokių atsakingų, ekonomiškai pagrįstų apdairaus investuotojo veiksmų neatliko, nei iš M. Z. reikalavo, nei pati, būdama lygiavertė investuotoja su M. Z., nesudarė net elementaraus verslo plano, nesinaudojo savo, kaip akcininkės, teisėmis ir pareigomis, nustatytomis Akcinių bendrovių įstatyme, neiniciavo akcininkų susirinkimų, jų nerengė ir nešaukė, neiniciavo bendrovės valdybos formavimo, jos išrinkimo, iš esmės kaip akcininkė nevykdė jokios kasdienės bendrovės veiklos kontrolės, nors Akcinių bendrovių įstatymas, kiti bendrovių veiklą reglamentuojantys teisės aktais suteikia akcininkui absoliučiai visus tiek aktyvaus dalyvavimo įmonės veikloje, tiek įmonės veiklos kontrolės mechanizmus. Nepateisinamai neapdairų T. U. požiūrį į investicijas pagrindžia tiek jos pačios, tiek jos dukters teismui išsakyti teiginiai, jog išvadą, kad antkapinių paminklų gamybos ir pardavimo verslo pelningumą jos įvertino pagal tai, kad „kaip žmonės tuokiasi, taip ir miršta, todėl kaip žmonės gyvena iš vestuvių organizavimo, taip turi apsimokėti ir paminklus gaminti“, kas, teismo vertinimu, kaip tik ir įrodo, jog vienintelis T. U. siekis ir lūkestis apsisprendžiant investuoti į UAB (duomenys neskelbtini)veiklą išskirtinai buvo jos noras gauti finansinės naudos, nors realių veiksmų įsivertinti tikrąją tos finansinės naudos gavimo galimybę, T. U. neatliko, dar daugiau, jau investavusi savo pinigus ir nesulaukdama tokios finansinės grąžos, kokią ji buvo sutarusi su M. Z., ji įtikino dukterį K. B. skolinti jos turimus, vestuvėms skirtus 10 000 litų, vėlgi, realiai nepatikrinusi prašomų paskolinti pinigų tikrojo poreikio bei aplinkybių, kuriomis naujai gautus 10 000 Lt planuojama išleisti.

Apgaulės esmingumo kriterijus visada susijęs su svarbiausiomis aplinkybėmis, lemiančiomis nukentėjusiojo apsisprendimą sudaryti sandorį. Sukčiaujant svarbiausia yra tai, kad apgaulė būtų panaudota kaip poveikio priemonė nukentėjusiojo sąmonei ir valiai, kad šis perduotų savo turtą dėl to, jog buvo suklaidintas, o kaltininkas neteisėtai ir neatlygintinai įgytų svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengtų turtinės prievolės arba ją panaikintų. Iš byloje esančių kaltinamojo M. Z. parodymų matyti, kad jis ilgą laiką užsiėmė su paminklų gamyba susijusia veikla ir jam ši sritis buvo gerai žinoma. Šiuo atveju byloje nėra įrodyta, kad M. Z. būtų esmingai suklaidinęs T. U. ar teikęs objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją apie jo vykdomą veiklą.

Byloje pateiktas T. U. ir M. Z. pasirašytas rankraštinis dokumentas patvirtina, jog pinigus, t. y. 72 000 litų, T. U. „įnešė“ į UAB (duomenys neskelbtini). M. Z. savo parašu patvirtino šį įrašą. Analizuojant M. Z. bei T. U. paaiškinimus bei rankraštinio dokumento turinį, konstatuotina, kad pinigai buvo skirti bendrovės (duomenys neskelbtini)veiklai. M. Z. teigimu, už T. U. pinigus bendrovė įgijo antrą aikštelę, pirko akmenis paminklų gamybai, turėjo užsakymą paminklo gamybai, kuriam reikėjo brangaus švediško akmens. Be to, kaltinamojo teigimu, įmonėje dirbo žmonės, kuriems buvo mokamas atlyginimas už darbą. Tai, jog pinigai buvo naudojami bendrovės veiklai, M. Z. teigė ir ikiteisminio tyrimo metu. Fakto, kad jai investavus į bendrovės veiklą, prekybos aikštelėje padaugėjo paminklų, neneigė ir pati T. U.. Analizuojant T. U. veiksmus, darytina išvada, kad ji pati bendrovėje nedirbo. M. Z. paprašius T. U., kad ši vežiotų ir kapinėse kabintų reklamines įmonės korteles, po kelių kartų T. U. atsisakė dirbti tokio pobūdžio darbą. Tai, kad bendrovėje de facto buvo vykdoma veikla, daromi medžiagų pirkimai, dirbo žmonės, kuriems buvo mokamos algos, teisme patvirtino ir liudytojai V. A., T. V., V. K. bei L. V.. M. Z. lūkesčiai buvo paremti verslo plėtra, priešingai nei T. U. lūkesčiai – gauti tik kuo didesnę grąžą, tačiau nagrinėjamu atveju neginčytinai nebuvo nustatyta, kad, siekdamas vystyti ir plėsti verslą, M. Z. T. U. investuotus pinigus panaudojo savo asmeninėms, o ne bendrovės reikmėms.

Dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo į teisimą T. U. kreipėsi tik 2016 m., t. y. praėjus beveik 4 metams nuo atliktų investicijų į bendrovės veiklą. Iki tol, nors tarp M. Z. ir T. U., T. U. teigimu, sudarytas susitarimas nebuvo vykdomas, jai nebuvo mokama nustatyta pinigų suma, tačiau T. U. pasyviai stebėjo esamą situaciją ir jokių veiksmų, siekdama operatyviai apginti savo investicijas, nesiėmė. Teismo įsakymu iš skolininko M. Z. T. U. naudai priteista 20852,64 eurų skolos; 3878,10 eurų delspinigių; 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą ir 240 eurų bylinėjimosi išlaidų. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad 2016 m. lapkričio 21 d. teismo nutartimi, siekiant užtikrinti T. U. pateikto reikalavimo įvykdymą, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas M. Z. turtas 24947,74 eurų sumai. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 16 d. ir 2017 m. sausio 6 d. buvo išsiųstas T. U. atstovei advokatei G. L., tačiau byloje nėra duomenų, kad įsiteisėjęs teismo įsakymas būtų perduotas vykdyti.

M. Z. su K. B. 2012 m. pasirašė rankraštinį dokumentą, nurodydami, kad M. Z. iki gegužės 15 d. skolinasi iš K. U. [dabartinė pavardė – K. B.] 10000 litų. 2014 m. gruodžio 30 d. pasirašytas neprotestuotinas vekselis, pagal kurį M. Z. įsipareigojo iki 2015 m. liepos 1 d. K. B. sumokėti 13000 litų. K. B. suteikta M. Z. piniginė paskola buvo paremta siekiu gauti kuo didesnę materialią naudą. Nukentėjusioji K. B. teismui pripažino, kad ji tikėjosi užsidirbti, susigundė procentais. Teigtina, kad šiuo atveju ji, žinodama apie M. Z. turimus kitus skolinius įsipareigojimus jos motinai T. U., detaliau neanalizavo ir nevertino M. Z. finansinės padėties ir galimybės laiku įvykdyti skolinį susitarimą. Jau buvo minėta, kad apdairus ir atsakingas asmuo, priimdamas sprendimą, kuriuo siekia gauti tik kuo didesnės finansinės naudos, įsivertina realias tos finansinės naudos galimybes, o to nepadaręs, privalo prisiimti visą riziką.. Į teismą K. B. kreipėsi tik 2016 m., t. y., praėjus daugiau nei metams nuo termino, kada M. Z. buvo įsipareigojęs įvykdyti turimą skolinį įsipareigojimą. Vilniaus rajono apylinkės teismas priteisė iš M. Z. K. B. naudai 2896,20 Eur skolos; 538,66 Eur delspinigių; 1500 Eur palūkanų; 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir 128 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad 2016 m. lapkričio 21 d. teismo nutartimi, siekiant užtikrinti K. B. pateikto reikalavimo įvykdymą, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas skolininko M. Z. turtas 5050,86 eurų sumai. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 20 d. ir 2017 m. sausio 9 d. buvo išsiųstas kreditorės atstovei advokatei G. L..

Aplinkybės, kad tiek T. U., tiek K. B. civilinio proceso tvarka yra priteistos M. Z. skolos, teismo sprendimai yra įsiteisėję, baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, yra lemiamos analizuojant kaltinamojo M. Z. veiksmus ir sprendžiant apgaulės buvimą. Akivaizdu, kad nebuvo jokių kliūčių T. U. ir K. B. savo pažeistas teises ginti ir apginti civilinio proceso tvarka, dar daugiau, jų naudai buvo priimti teismo sprendimai, kurie jau keletą metų yra įsiteisėję, šiais sprendimais buvo patenkinti T. U. ir K. B. reikalavimai, savo kilme identiški reikalavimų, civiliniu ieškiniu reiškiamiems šioje baudžiamojoje byloje, kilmei. Teismas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiosios į policijos įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo M. Z. pradėjimo kreipėsi jau po to, kai įsiteisėjo jų naudai priimti teismo sprendimai civilinėje byloje, t. y., tada, kai ginčas tarp M. Z. ir T. U. bei K. B. buvo sėkmingai išspręstas civilinėmis priemonėmis, skola priteista. Įvertinus tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad jokie M. Z. veiksmai neapribojo nukentėjusiųjų galimybių jų pažeistų teisių ginti civilinio proceso tvarka, nepaneigtas M. Z. teiginys, jog jis mokėjo T. U. pinigus ir dalį jų (apie 32 tūkst. litų) yra grąžinęs, tačiau neėmė iš T. U. grąžinimą patvirtinančių dokumentų, neįrodyta, kad M. Z. būtų T. U. teikęs tikrovės neatitinkančius ar ją iškraipančius duomenis apie verslą, slėpęs investavimui į verslą reikšmingą informaciją, kas rodo, jog M. Z. veiksmuose nebuvo būtinojo sukčiavimo sudėties požymio – apgaulės, kas reiškia, jog M. Z. veiksmai, po kurių sekė T. U. investicijos į UAB (duomenys neskelbtini)veiklą, nesudaro sukčiavimo nusikaltimo sudėties.

Teismui padarius išvadą, kad M. Z. veiksmuose nėra apgaulės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalimi, 1 dalimi M. Z. išteisintinas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje požymių.

Dėl A. Z. – K.i inkriminuotų veiksmų vertinimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už trijų veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia padarinius – negalimumą visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalies dispozicijoje padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Pagal teismų praktiką, bylose dėl Baudžiamojo kodekso 222 ir 223 straipsnių taikymo realią asmens ūkinę, komercinę, finansinę veiklą (jo būklę), nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, tai reiškia padarinių buvimą minėtų BK straipsnių prasme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015). Kvalifikuojant veiką pagal BK 223 straipsnio 1 dalį reikia patikrinti ir tai, ar būtent buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pasireiškiantis, pavyzdžiui, aplaidžiu apskaitos tvarkymu) buvo tiesioginė padarinių kilimo sąlyga, t. y., turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-489/2015).

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7 dalis numato, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais; organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalis) ir atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei kitų Akcinių bendrovių įstatyme ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 ir 12 punktai). Vadinasi, akivaizdu, jog Lietuvos Respublikos įstatymai įmonės – šiuo konkrečiu atveju kalbama apie uždarąją akcinę bendrovę - vadovui apibrėžia ženkliai didesnę atsakomybę nei eiliniam bendrovės darbuotojui ar nedirbančiam asmeniui ir numato kur kas didesnius atidumo, pareigingumo, ūkiškumo reikalavimus, o asmuo, prisiimantis uždarosios akcinės bendrovės vadovo pareigas, privalo prisiimti ir visą įmonės vadovui tenkančią atsakomybę bei pasekmes, kai šios pareigos nevykdomos.

Baudžiamojoje byloje neginčytinai nustatyta, kad A. Z. – K. buvo paskirta UAB (duomenys neskelbtini)direktore: pagal VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenis, UAB (duomenys neskelbtini)įregistruota 2012 m. rugpjūčio 14 d.; vadovas – G. S., nuo 2012 m. rugpjūčio 14 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d.; nuo 2012 m. rugpjūčio 23 d., vadovė - A. Z. (dabartinė pavardė A. Z. – K.). Prašymas registruoti Juridinių asmenų registre pateiktas 2012 m. rugpjūčio 10 d. (2 t., 8 – 10 b. l.). Kaltinamoji A. Z. - K. patvirtino, kad įkūrus UAB (duomenys neskelbtini), T. ir tėvas paprašė, kad ji sutiktų būti įforminta įmonės direktore, nežinojo, kokią atsakomybę prisiima sutikdama būti įmonės direktore, niekas apie tai jai neaiškino. prieš tai ji buvo IĮ (duomenys neskelbtini) vadove, įkūrus UAB (duomenys neskelbtini), tapo šios bendrovės vadove, kaltinamosios teigimu, jokios naudos iš užimamų pareigų ji neturėjo, atlygis už direktorės darbą jai nebuvo mokamas, algą gaudavo už tai, kad ant paminklų kaldavo raides, už kiekvieną iškaltą raidę. Teisme apklausta liudytoja V. A., nagrinėjamu laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini)dirbusi buhaltere, patvirtino, kad darbo reikalais jai teko bendrauti su A. Z.. Ji, kaip įmonės buhalterė, gaudavo dokumentus, kuriuos pasirašydavo įmonės vadovė A. Z..

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2018 m. birželio 15 d. specialisto išvada Nr. 140-(5067)-IS1-3388 patvirtina, kad pagal pateiktus tirti UAB (duomenys neskelbtini)tvarkomos buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, jog ūkinė-komercinė veikla pradėta nuo 2014 m. gegužės 16 d. Pagal pateiktus tirti UAB (duomenys neskelbtini)tvarkomos buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad medžiagos paminklų gamybai buvo perkamos iš bendrovės gautų grynųjų pinigų pajamų, įmokėtų į kasą iš fizinių ir juridinių asmenų. Pagal tirti pateiktas atskaitingo asmens A. Z. avanso apyskaitas ir sąskaitos 2435 „Atskaitingi asmenys“ įrašus nustatyta, kad 2017 m. gegužės 3 d., bendrovės įsiskolinimas A. Z. sudarė 6531,34 eurų. Taigi, medžiagų pirkimui paminklų gamybai, antkapių tvarkymui ir kitiems panašaus pobūdžio darbams atlikti, darbo užmokesčio išmokėjimui samdomiems darbuotojams, įmokų ir mokesčių sumokėjimui bendrovės pinigų nepakako ir tvarkomoje apskaitoje buvo apskaitytas kreditorinis įsiskolinimas atskaitingam asmeniui, kuris 2016-10-31 sudarė 8318,16 eurų. Specialistė išvadoje konstatavo, kad vėliau buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma, tačiau segtuve su bendrovės dokumentais susegti 2016-10-31–2017-05-03 laikotarpio buhalteriniai dokumentai. Iš specialistės išvados matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini)ūkinė-komercinė veikla pradėta nuo 2014 m. gegužės 16 d. Todėl UAB (duomenys neskelbtini)2012-2013 m. veikla nenustatoma. Teisiamojo posėdžio metu tiek pati kaltinamoji A. Z. – K., tiek jos tėvas, kaip nustatyta bylos duomenimis, de facto valdęs UAB (duomenys neskelbtini)ir vystęs šios įmonės kasdienę veiklą, tiek liudytojais apklausti įmonės darbuotojai tiksliai bendrovės (duomenys neskelbtini)veiklos pradžios įvardinti negalėjo, bet tvirtino, jog įkūrus šią bendrovę veikla toliau buvo vystoma būtent per bendrovę (duomenys neskelbtini), iš to seka, kad reali veikla po UAB (duomenys neskelbtini)įsteigimo buvo vykdoma, kas reiškia, kad turėjo atitinkamai būti pildoma ir įmonės buhalterija, kas, pagal minėtą specialisto išvadą, nebuvo daroma. Iš to seka, kad būtent įmonės vadovė A. Z. – K. neužtikrino tokios įmonės veiklos, tokio kasdienio įmonės darbo organizavimo, kad atsakingai būtų tinkamai, laiku ir pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus vedama buhalterinė apskaita. Aplinkybė, jog A. Z. – K. neturėjo reikiamo išsilavinimo, nesuprato, pagal kokius reikalavimus, kokie dokumentai turi būti tvarkomi vadovaujant įmonei, nešalina jos atsakomybės, netgi priešingai, stiprina išvadą, kad A. Z. – K. elgesys buvo aplaidus tiek prisiimant įmonės vadovės pareigas, tiek jas vykdant, todėl ji yra atsakinga už UAB (duomenys neskelbtini)buhalteriją Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalies prasme.

Dėl bausmės kaltinamajai A. Z. - K.i skyrimo

Kaltinamosios A. Z. - K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, dėl jos gailėjosi. Skirdamas bausmę A. Z. - K.i, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, į tai, kad ji padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Tiriant kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis nustatyta, jog A. Z. - K. neteista, administracine tvarka nebausta, ištekėjusi, registruota Užimtumo tarnyboje, gydyta Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Pagal byloje pateiktą 2019 m. birželio 28 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini)2019, A. Z. - K. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (4 t., 49 b. l.).

Asmuo, padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, gali būti baudžiamas viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmėmis. Parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamosios asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir mano, kad laisvės apribojimo bausmė šiuo konkrečiu atveju yra tinkamiausia bausmė kaltinamajai už jos padarytą nusikalstamą veiką, kadangi laisvės apribojimas ir jo metu taikomi draudimai bei įpareigojimai drausmintų, tačiau neizoliuotų asmens nuo visuomenės, sudarytų galimybes dirbti ir gauti pajamų. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra viena A. Z. - K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę, ir mano, kad A. Z. - K.i skirtinas terminas, artimas sankcijoje numatytam laisvės apribojimo bausmės termino minimumui.

Dėl tolesnio kardomųjų priemonių taikymo

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajai A. Z. – K. skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus šią kardomąją priemonę panaikinti.

Kaltinamajam M. Z. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus šią kardomąją priemonę panaikinti.

Dėl nukentėjusiųjų civilinio ieškinio ir prašymo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas

Nukentėjusiosios T. U. ir K. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo T. U. iš kaltinamojo M. Z. prašo priteisti 5000 eurų turtinės žalos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, o K. B. - 1500 eurų turtinės žalos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nukentėjusiųjų T. U. ir K. B. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtinas, kadangi kaltinamojo M. Z. atžvilgiu priimamas išteisinamasis nuosprendis, todėl dėl civilinio ieškinio pagrįstumo teismas nepasisako.

Nukentėjusiosios prašė teismo pripažinti proceso išlaidomis ir jų naudai iš kaltinamojo M. Z. priteisti 2400 eurų, nukentėjusiųjų patirtų advokato išlaidoms apmokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalimi, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra procese pakvietė dalyvauti ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K–174/2014, 2K-303/2014). Nagrinėjamu atveju reikšminga yra tai, kad nukentėjusiosios baudžiamąjį procesą M. Z. iniciavo po to, kai jų naudai dėl M. Z. iš T. U. ir K. B. pasiskolintų pinigų buvo priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje, jos savarankiškai apsisprendė naudotis teisine advokato pagalba, atstovą pasirinko pačios, sutarusios su advokate paslaugų teikimo įkainius. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad M. Z. pareikštas kaltinimas nepasitvirtino, jo atžvilgiu yra priimamas išteisinamas nuosprendis, sprendžia, jog realaus pagrindo nukrypti nuo bendrosios taisyklės, suformuluotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje, t. y., numatančios, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra procese pakvietė dalyvauti ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, nėra pagrindo, todėl nukentėjusiųjų prašymo jų patirtas bylinėjimosi išlaidas pripažinti proceso išlaidomis netenkina.

Kiti klausimai

Kaltinamieji Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje numatyta tvarka laikinai sulaikyti nebuvo.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Palikti nenagrinėtą nukentėjusiųjų T. U. ir K. B. civilinį ieškinį.

Netenkinti nukentėjusiųjų T. U. ir K. B. prašymo dėl proceso išlaidų priteisimo.

K. M. Z. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

A. Z. – K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Įpareigoti A. Z. – K. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu tęsti darbą, jį praradus įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Išaiškinti A. Z. - K., kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, jam gali būti skiriama papildomų įpareigojimų ar draudimų, intensyvi priežiūra arba laisvės apribojimo bausmė gali būti keičiama areštu.

Kaltinamajai A. Z. – K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Šelmienė