Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajone atstovei R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. M. patikslintą ieškinį atsakovui M. V. dėl gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui padidinimo, bendravo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio M. V. gyvenamąją vietą su ja, t.y. vaiko motina S. M.. Ieškovė nurodė, jog sūnus gyvena su ieškove nuo gimimo. Juos sieja artimas tarpusavio ryšys, sūnus yra prisirišęs prie ieškovės, jam yra užtikrinamos tinkamos gyvenimo, mokymosi, sveikatos ir buities sąlygos. Ieškovė vykdo savo kaip motinos pareigas, tuo tarpu atsakovas mažai domisi vaiku, nepakankamai prisideda prie jo išlaikymo.

Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt.

Nagrinėjamu atveju atsakovas reikalavimo dėl M. V. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove neginčijo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatyti su juo neprašė. Byloje nustatyta, jog M. V. su ieškove gyvena nuo gimimo. Šeima gyvena nuomojamame būste. Ieškovė dirba, gaunamas pajamas naudoja vaiko interesams tenkinti. Vaiku rūpinasi tinkamai, sudaro jam tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Atsakovas yra dirbantis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Su sūnumi bendrauja epizodiškai, nuo 2019 m. liepos mėnesio savanoriškai neprisideda prie jo išlaikymo, išlaikymas yra išieškomas iš jo darbo užmokesčio priverstine tvarka. Iš ieškovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, kuris yra neįgalus. Atsakovas savo neįgalaus vaiko neprižiūri, jo nelanko ir juo nesirūpina. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas prieš pat teismo posėdį dėl ieškovės pareikštų reikalavimų 2020 m. liepos 12 d. prieš ją smurtavo ir dėl to yra pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 64-66). Išvadą teikianti institucija teismo posėdyje nurodė, jog nepilnamečio M. V. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus. Skyriui šeima nėra žinoma dėl vaiko nepriežiūros. Kaip nurodė išvadą teikiančios institucijos atstovė, ieškovė rūpinasi savo nepilnamečiu vaiku, namuose yra tvarkinga ir švaru, nepilnametis M. V. yra aprūpintas drabužiais ir avalyne pagal sezoną. Ieškovė domisi vaiko pasiekimais, bendrauja su grupės auklėtojomis, rūpinasi jo sveikata. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepilnamečio M. V. gyvenamoji vieta nustatoma su jo motina ieškove S. M. (CK 3.3, 3.169, 3.174, 3.178 straipsniai).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

Ieškovė prašo teismo nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi M. V.. Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, jog atsakovas su sūnumi bendrauja epizodiškai, dažniausiai noras bendrauti atsiranda pavartojus alkoholio. Nepilnametis M. V. žino, kad atsakovas yra jo tėvas ir jų susitikimų labai laukia. Kadangi tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo tvarkos, ieškovė prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką: 1) tėvas M. V. bendrauja su vaiku kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį, vaiką paima šeštadienį nuo 10 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina sekmadienį iki 15 val. į vaiko gyvenamąją vietą; 2) tėvas M. V. bendrauja su vaiku kalendoriniais neporiniais metais per šv. Velykų šventes pirmą dieną ir per šv. Kalėdų šventes antrą dieną nuo 10 val. iki 15 val., o kalendoriniais poriniais metais - per šv. Velykų šventes antrą dieną ir per šv. Kalėdų šventes pirmą dieną nuo 10 val. iki 15 val., vaiką pasiimant su savimi iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą; 3) tėvas M. V. bendrauja su vaiku tėvo dieną, t.y. birželio pirmąjį sekmadienį, vaiką paima nuo 10 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina iki 15 val. į vaiko gyvenamąją vietą; 4) apie negalėjimą paimti vaiką nustatytu metu, M. V. informuoja S. M. SMS žinute ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatyto vaiko ir tėvo susitikimo. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad matytis su sūnumi atsakovui nedraudžia, tačiau atsakovas turi būti blaivus. Atsižvelgdamas į siekį, jog nepilnametis M. V. turi turėti galimybę bendrauti su tėvu, yra pareikštas reikalavimas dėl gyvenamosios vietos nustatymo tarp skyrium gyvenančių šalių, kuris yra tiesiogiai susijęs su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, teismas mano, jog yra tikslinga nustatyti nepilnamečio M. V. bendravimo tvarką su atsakovu M. V.. Įvertinus visą esamą situaciją, atsakovui nustatoma bendravimo su nepilnamečiu sūnumi bendravimo tvarka pagal ieškovės nurodyta bendravimo tvarką.

Šalys turi teisę bendru rašytiniu sutarimu keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į savo planus bei vaiko interesus. Taip pat pasikeitus aplinkybėms, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Byloje sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo dydžio padidinimo nepilnamečiui vaikui. Ieškovę prašo padidinti priteisto išlaikymo dydį nuo 60 Eur iki 190 Eur motyvuodama tuo, jog 2015 m. liepos 24 d. teismo įsakymu priteistas kasmėnesinis išlaikymas po 60 Eur nepilnamečiui vaikui yra pernelyg mažas realiems bei būtiniems vaiko poreikiams patenkinti. Ieškovė viena neįstengia to padaryti.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

Įvertinus teismui pateiktus dokumentus, nustatyta, jog ieškovė yra nepilnamečio M. V. motina, o atsakovas – nepilnamečio vaiko tėvas (b. l. 5). Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. V. jo nepilnamečiam sūnui M. V. buvo priteistas išlaikymas kas mėnesį mokant po 60 Eur nuo 2015 m. liepos 23 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (b. l. 4). Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad išlaikymo dydis buvo nustatytas teismo sprendimu prieš penkis metus.

Ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, iš esmės savo reikalavimus grindžia išaugusiais vaiko poreikiais, tačiau ginčo dėl augančio vaiko poreikių tarp šalių nėra. Kasacinis teismas taip pat laikosi pozicijos, kad augant vaikui jo poreikiai taip pat didėja. Šiuo metu nepilnametis M. V. yra penkių metų amžiaus, lanko (duomenys neskelbtini), gyvena su ieškove ir yra jos išlaikomas. Atsakovas prie sūnaus išlaikymo prisideda minimaliai, taip pat nepadeda ir jo artimieji.

Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje ieškovės pateiktus duomenis apie išlaidas, vertintina, kad šalių nepilnamečiui vaikui išlaikyti yra reikalinga apie 380 Eur suma per mėnesį. Ieškovė nurodo, jog nepilnamečio M. V. poreikiams patenkinti yra reikalinga: maistui - 90-110 Eur, vaistams ir vitaminams, papildams - 10-30 Eur, rūbams ir avalynei - 50-80 Eur, komunaliniams mokesčiams - apie 70 Eur, buities apyvokos daiktams, baldams ir asmens higienos priemonėms, kirpyklai - 60-80 Eur, papildomos būtinos išlaidos transportui, lavinimuisi, mokymuisi, laisvalaikiui ir pramogoms - apie 40 Eur, darželio - lopšelio lankymas apie 30 Eur (b. l. 10, 11, 12, 13, 51, 52). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog šalių vaikas turi raidos sutrikimą, vystymasis atsilikęs vienais metais, yra išsivysčiusi mažakraujystė. Nepilnamečiui M. V. yra nustatyti ugdymosi sunkumai dėl sulėtėjusios raidos (kalbos, pažinimo, dėmesio sutrikimo). Vaikui reikalinga intensyvi logopedo pagalba, ilgalaikė psichologinė bei trumpalaikė socialinė pedagoginė pagalba, specialios mokymosi priemonės (b. l. 45). Taigi, vaikas turi specialių sveikatos poreikių, jam reikalingos papildomos lėšos specialių ugdymosi poreikių patenkinimui. Teismas, vertindamas nepilnamečio vaikų poreikius, sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, jog ieškovės nurodytos sumos būtų neatitinkančios ekonominės realybės ar joms pagrįsti būtų reikalingi papildomi įrodymai nei pateikta teismui. Vertinant šalių nepilnamečiam vaikui reikalingų išlaidų dydį, teismas vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir nesieja išimtinai tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu, kurių tam tikrais atvejais nėra galimybės turėti (nors faktiškai išlaidos patiriamos), ypatingai tais atvejais, kai siekiama pigiau įsigyti tam tikras prekes ir pan. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad išlaikymas vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jo poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė yra darbingo amžiaus, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo (duomenys neskelbtini) (b. l. 49-50). Ieškovės šeimos pajamas sudaro gaunamas darbo užmokestis (vidutiniškai apie 550 Eur) ir išmoka už vaikus (apie 60 Eur) (b. l. 7). Ieškovės šeimoje auga vienas nepilnametis vaikas. Ieškovė neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto (b. l. 14, 79), gyvena nuomojamame bute. Nuomos mokesčio ieškovė nemoka, tačiau yra įsipareigojusi mokėti komunalinius mokesčius ir savo lėšomis gerinti būstą. Ieškovė savo nepilnamečiu vaiku rūpinasi viena, atsakovas minimaliai prisideda prie vaiko išlaikymo, priteistas išlaikymo dydis nepatenkina išaugusių vaiko tiek būtinų, tiek specialių poreikių, todėl pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką praktiškai tenka tik ieškovei. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui M. V., ieškovės materialinė padėtis nepagerėjo, o atsiradusios išlaidos, skirtos vaiko specialiems sveikatos poreikiams patenkinti, padidėjo.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas dirba ir gauna draudžiamąsias pajamas (vidutiniškai apie 574 Eur per mėnesį) (b. l. 46-48, 53, 71-73). Atsakovas yra darbingo amžiaus, nėra duomenų apie jo darbingumo lygio sumažėjimą, sveikatos būklę, turimą specialybę. Iš teisme duotų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas turi pareigą mokėti išlaikymą dar vienam savo nepilnamečiam vaikui. Pagal VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre pateiktą informaciją, atsakovo vardu asmeninės nuosavybės teise yra registruotas nekilnojamasis turtas: butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kuris įgytas po teismo sprendimo dėl išlaikymo sūnui priteisimo (b. l. 74, 75-76, 77-78). Kilnojamojo turto atsakovas neįgijo. Jo atžvilgiu antstolių kontorose yra vykdomos vykdomosios bylos (b. l. 81-93). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad jis dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negali gauti pajamų nepilnamečio vaiko išlaikymo teikimui. Pažymėtina, jog tėvai turi pareigą pasirūpinti tokiomis pajamomis, kurių užtektų augantiems vaiko poreikiams tenkinti. Tokia nuostata įtvirtinta ir kasacinio teismo praktikoje, kuris, spręsdamas dėl vaiko tėvų turtinės padėties nustatymo akcentavo, jog nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018). Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, jog atsakovas tik minimaliai išlaiko savo nepilnametį vaiką ir tai daro priverstine tvarka. Prie sūnaus išlaikymo didesne suma prisidėdavo šalims gyvenant kartu. Teismas, atsižvelgdamas į turimus duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, finansinius įsipareigojimus, daro išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė nuo priimto teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo ir ji yra ženkliai geresnė negu ieškovės turtinė padėtis.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, taip pat į nepilnamečio vaiko amžių, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą – įrodymus apie vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, ieškovės ieškinį tenkina visiškai ir padidina Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. V. priteistą išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), nuo 60 Eur iki 190 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismo vertinimu, padidinus vaiko išlaikymui teikiamą sumą, bus labiau garantuotas nepilnamečio M. V. poreikių užtikrinimas, o 190 Eur išlaikymo dydis vaikui šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir galimybėms teikti tokio dydžio išlaikymą (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštus reikalavimus, didesnis išlaikymas priteistinas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paliekama ieškovė S. M. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ieškovei išaiškintina, kad išlaikymą nepilnamečiui M. V. ji privalo naudoti išimtinai tik nepilnamečio vaiko interesais (CK 3.203 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl už jį mokėtinas 168 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kuris priteistinas iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 250 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b. l. 28, 29, 30). Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, ieškovės naudai iš atsakovo priteistinos 250 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Šioje byloje teismas patyrė 16,11 Eur išlaidų (b. l. 21), susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteistinas iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio M. V., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Atsakovas M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrauja su nepilnamečiu sūnumi M. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), tokia tvarka:

1) tėvas M. V. bendrauja su vaiku kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį, vaiką paima šeštadienį nuo 10 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina sekmadienį iki 15 val. į vaiko gyvenamąją vietą;

2) tėvas M. V. bendrauja su vaiku kalendoriniais neporiniais metais per šv. Velykų šventes pirmą dieną ir per šv. Kalėdų šventes antrą dieną nuo 10 val. iki 15 val., o kalendoriniais poriniais metais - per šv. Velykų šventes antrą dieną ir per šv. Kalėdų šventes pirmą dieną nuo 10 val. iki 15 val., vaiką pasiimant su savimi iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą;

3) tėvas M. V. bendrauja su vaiku tėvo dieną, t.y. birželio pirmąjį sekmadienį, vaiką paima nuo 10 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina iki 15 val. į vaiko gyvenamąją vietą;

4) apie negalėjimą paimti vaiką nustatytu metu, M. V. informuoja S. M. SMS žinute ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatyto vaiko ir tėvo susitikimo.

Pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui M. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), dydį.

Priteisti iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui sūnui M. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paliekama ieškovė S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), 168 Eur (vieno šimto šešiasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį ir 16,11 Eur (šešiolikos eurų 11 centų) pašto išlaidas, viso: 184,11 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus 11 centų) valstybės naudai, informuojant atsakovą, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą - 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.