Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dalios Pranckienės, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-697-1026/2022 pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei G. V. dėl pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

32. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškinys dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

33. CK 1.93 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji reikalavimų dėl sandorio formos taisyklė, pagal kurią įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta šios taisyklės išlyga, pagal kurią, jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu, šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nereikia. Tam, kad teismas galėtų pripažinti sandorį galiojančiu, būtinos tokios sąlygos: pirma, sandoris yra dvišalis; antra, viena sandorio šalis visiškai arba iš dalies įvykdė sandorį; trečia, kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Nustačius, kad nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį. Pažymėtina, kad šios normos taikymui yra svarbu tai, jog būtų akivaizdi šalių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį.

34. CK 6.309 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas–pardavimas. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Kai pirkti ar parduoti daiktą įpareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą (CK 6.309 straipsnio 3 dalis).

35. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, pripažindamas pirkimo–pardavimo sandorį galiojančiu CK 1.93 straipsnio 4 dalyje ar CK 6.309 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu pagrindu, pirmiausiai turi nustatyti sandorio, t. y. šalių susitarimo, nors ir netinkamai įforminto (nepatvirtinto notaro), faktą. Jeigu šalys nebuvo pasiekusios susitarimo, teismas negali pripažinti sandorio galiojančiu, nes tai iš esmės reikštų, kad teismas patvirtina tam tikrą sandorį ir sukuria šalių teises ir pareigas, dėl kurių šalys apskritai nebuvo susitarusios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011). Be to, CK 1.93 straipsnio 4 dalyje ir CK 6.309 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą siejama su tuo, kad viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį. Taigi, turi būti akivaizdi šalių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį. Vykdant sandorį savo valią išreiškia ne tik šalis, kuri jį vykdo, bet ir šalis, kuri priima įvykdymą. Sandorį, įvykdytą tokiu būdu, kad negalima nustatyti kitos šalies neabejotinos valios jį sudaryti ir įvykdyti, nėra pagrindo pripažinti galiojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2007; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2008; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011).

36. Tam, jog būtų patenkintas reikalavimas pripažinti galiojančiu notariškai neįformintą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį, turi būti konstatuota, kad jo šalių valia atitiko CK 6.305 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pirkimo–pardavimo sutarties sampratą, pagal kurią pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pirkėjas įgyja teisę savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-469/2017; kt.).

37. Teismui sprendžiant, ar tenkintinas besikreipiančios šalies reikalavimas pripažinti notarine tvarka neįformintą nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį galiojančia, be pirmiau nurodytų CK 1.93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų šio instituto taikymo sąlygų, būtina išsiaiškinti, ar sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, ar nėra įstatymuose nurodytų aplinkybių, kliudančių sutartį pripažinti galiojančia pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį. Dėl to teismas ex officio turi patikrinti, ar sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, taip pat ar nepažeidžiamas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2008).

Dėl faktinių aplinkybių

38. Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-267-141/2016 įpareigojo ieškovę sudaryti su G. V. 4,54 ha ploto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį. Šioje byloje buvo nustatyta, kad Kauno rajono Valdybos 1991 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 130 G. V. suteiktas 4,54 ha žemės sklypas valstiečių ūkiui steigti (duomenys neskelbtini). G. V. 1991 m. liepos 22 d. išduotas valstybinis žemės nuosavybės aktas Nr. 96. 1992 m. liepos 24 d. buvo parengtas ir patvirtintas žemės sklypo raudonųjų linijų planas. 1996 m. lapkričio 18 d. G. V. tuometinei Kauno raj. Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai teikė prašymą leisti išsipirkti gautą 4,54 ha žemės sklypą pagal Valstiečių ūkio įstatymą investiciniais čekiais. Kauno apskrities Valdytojo administracijos 1997 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 05-114 „Dėl leidimo pirkti valstiečio ūkio žemės sklypus Kauno rajone“ leista G. V. išsipirkti 4,54 ha ploto valstiečio ūkio žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tame tarpe 3,96 ha žemės sklypą ir 0,58 ha mišku apaugusį sklypą. Pirkimo kaina buvo nustatyta investiciniais čekiais - už 0,58 ha mišku apaugusį plotą 33,81 Lt II indeksacijos investiciniais čekiais, už 2,96 ha žemės sklypo plotą 248,20 Lt II indeksacijos investiciniais čekiais. 1996 m. gruodžio 30 d. mokėjimo pranešimu G. V. buvo informuota, kad perkamo žemės sklypo pardavimo kaina pagal įkainojimo aktą yra 11 580 Lt 60 cnt pinigais arba 282 Lt 01 cnt investiciniais čekiais II indeksacijos. 1996 m. gruodžio 30 d. G. V. 282,01 Lt investiciniais čekiais II indeksacijos sumą sumokėjo. G. V. 2009 m. kovo 26 d. savo sąskaita atliko ginčo valstybinio žemės sklypo kadastrinius matavimus, 2009 m. birželio 3 d. Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno žemėtvarkos skyrius parengė žemės sklypo planą, kurį suderino ir patikrą atliko Kauno apskrities viršininko administracija ir Kauno miesto/rajono savivaldybės žemėtvarkos skyrius bei pagal parengtą žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą, ieškovė ginčo žemės sklypo ribas derino su gretimų žemės sklypų kadastro savininkais, įgijo teisę pirkti žemės sklypą. Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimu pripažinta, kad G. V. atliko visus nuo jos valios ir jai priklausančius veiksmus ginčo žemei įsigyti, t. y. vykdė ūkininko veiklą, išreiškė valią - pateikė prašymą dėl žemės išsipirkimo, ir tuo pagrindu Kauno apskrities viršininko administracijos 1997 m. sausio 8 d. įsakymu leista išsipirkti 4,54 ha ploto valstiečio ūkio žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tame tarpe 3,96 ha žemės sklypą ir 0,58 ha mišku apaugusį sklypą ir sudaryti pirkimo pardavimo sutartį. Taip pat ji už žemę sumokėjo investiciniais čekiais, t.y. įgyvendino visas sąlygas ir įgijo teisę, kad būtų sudaryta žemės pirkimo-pardavimo sutartis. Teismas vertino atsakovo (NŽT) argumentus, kad prašomo parduoti 4,54 ha dydžio ginčo žemės sklypas niekada nebuvo suformuotas kaip objektas, nebuvo parengto žemės sklypo plano, nebuvo nustatyta žemės pagrindinė paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, o žemės sklypas niekada nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamasis daiktas, t.y. nebuvo sandorio objekto. Teismas sutiko su atsakovo nurodytais faktais, tačiau nesutiko su tuo, kad visi nurodyti neatlikti darbai, dėl kurių tai dienai negalimas žemės objekto pardavimas, yra atsiradę dėl G. V. kaltės, nes darbus turėjo atlikti atsakovas (NŽT). Atsižvelgta į tai, kad G. V. atliko kadastrinius žemės matavimus bei pateikė atsakovui žemės sklypo planą, kuris buvo priimtas, tačiau atsakovas (NŽT) per tiek laiko neįregistravo žemės nuosavybės valstybės vardu. G. V. buvo išduotas vykdomasis raštas, 2017 m. balandžio 19 d. ji kreipėsi į NŽT, kad būtų pradėta pirkimo-pardavimo procedūra.

39. 2019 m. sausio 28 d. G. V. pateikė 4,54 ha ploto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo planą. Skyrius 2020 m. kovo 13 d. raštu Nr. 7SD-1539-(14.7.104) informavo atsakovę, kad pradėjus rengti sprendimą dėl žemės sklypo suformavimo, paaiškėjo, jog parengta kadastrinių matavimų byla neatitinka galiojančio teritorijų planavimo dokumento, nes jame neįrašytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas privažiavimui prie (duomenys neskelbtini), ir patvirtintas NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1150 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“.

40. NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. 7SK-1905-(14.7.110) „Dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servitutų nustatymo ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ suformuotas žemės sklypas ir patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti servitutai. 2020 m. rugsėjo 15 d. žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), parengtas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektas, su kuriuo 2020 m. rugsėjo 17 d. pasirašytinai supažindinta G. V.. Kadangi atsakovė nesutiko su pateiktu projektu, ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama patvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį tarp šalių.

41. Pirmosios instancijos teismas ieškinio netenkino pripažinęs, kad parduodamo žemės sklypo faktinė situacija neatitinka tų aplinkybių, kurios užfiksuotos žemės sklypo plane (netinkamai pažymėtos žemės naudmenos, medžiai/netaksuotas miškas), taigi, žemės sklypo planas, kuris pridedamas prie žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, parengtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir turi būti tikslinamas. Taip pat nurodė, jog nors atsakovė nesutinka, tačiau atitinkamai pakoregavus matavimus dėl servitutų bei išsprendus atlygintinumo tam tikra forma klausimus, pirkimo – pardavimo sutartis galėtų būti patvirtinama, kadangi pagal ieškovės bei matininkės paaiškinimus kelio servitutui nustatyti vietos neužtenka. Atsakovei nesutinkant ir tarpusavyje šių klausimų nederinant, nesprendžiant ar nekompensuojant, pirkimo – pardavimo sutartis negali būti laikoma sudaryta (CK 4.113 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Taip pat teismas vertino, kad parduodamas žemės sklypo plotas yra mažesnis, t.y. 4,4592 ha, kai pagal įsiteisėjusį sprendimą, kuris privalomas ir turi būti vykdomas, valstybinės žemės sklypo plotas turėtų būti 4,54 ha.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

42. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, nurodo, kad NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimas Nr. 7SK-1905-(14.7.110), kuriuo suformuotas žemės sklypas ir patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti servitutai, nėra nuginčytas, žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jam atlikti kadastriniai matavimai, šie duomenys nenuginčyti. Nesutinka, kad žemės sklypo faktinė situacija neatitinka tų aplinkybių, kurios užfiksuotos žemės sklypo plane, kadangi minėtus sprendimu patvirtinti kadastro duomenys nebuvo tikslinami, o vien tik antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu vadovautis negalima. 2016 m. priimant teismo sprendimą žemės sklypas nebuvo suformuotas ir įregistruotas, todėl nebuvo žinomas tikslus jo plotas (buvo žinomas tik preliminarus plotas) ir apribojimai. Tikslus žemės sklypo plotas paaiškėjo tik atlikus kadastrinius matavimus.

43. Teisėjų kolegija, įvertinus bylos faktines aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, apeliacinio skundo argumentus, nesutinka pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti CK 1.93 straipsnio 4 dalies ir CK 6.309 straipsnio 1 dalies normas.

44. Pažymėtina, kad valstybinės žemės pirkimo–pardavimo santykiai reglamentuojami CK, specialiųjų įstatymų bei juos detalizuojančių teisės aktų normų. Valstybinės žemės pirkimo–padavimo sutarčiai pripažinti galiojančia turi būti įvykdytas sąlygų visetas, t. y. parduodamos žemės sklypas turi būti apibrėžiamas, parengiamas jo planas, priimamas sprendimas dėl pardavimo, apmokama nustatyta kaina ir žemės sklypas turi būti naudojamas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduodant valstybinę žemę, valstybei atstovaujanti institucija turi apibrėžti parduodamą valstybinės žemės sklypą kaip pardavimo sutarties objektą – kadastrinį vienetą: nurodyti jo ribas, dydį, dislokaciją ir pardavimo kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2005; 2006 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2006).

45. Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 punkte numatyta, kad žemės sklypas – teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Pagal Žemės įstatymo 30 straipsnį prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, kuris yra neatskiriama žemės sandorio dalis. Žemės sklypo planas parengiamas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas. Žemės įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybinės žemės fondo žemė perleidžiama nuosavybėn, perduodama naudotis ar išnuomojama, atlikus būtinus teritorijų planavimo, žemės tvarkymo darbus, nustačius žemės sklypų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir suformuotus žemės sklypus įregistravus Nekilnojamojo turto registre. Pagal to paties įstatymo 3 dalį perduotuose naudotis ar išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose jų patikėtinių ir naudotojų lėšomis atliekami žemės sklypų formavimo, žemės tvarkymo darbai, būtini šių žemės sklypų naudojimui pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį.

46. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. 7SK-1905-(14.7.110), pakeistu 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimu, suformuotas žemės sklypas ir patvirtinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, nustatyti pagal VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkės A. T. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą N. (duomenys neskelbtini), nuspręsta kreiptis į VĮ Registrų centrą pateikiant prašymą įregistruoti suformuotą žemės sklypą ir NŽT patikėjimo teisę į šį žemės sklypą. Taip pat nustatyti žemės sklypui servitutai: 1) 291 kv.m. ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis daiktas) pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) savininkui, pažymėtas simboliu S-4 žemės sklypo plane M 1:2000, esančiame žemės sklypo kadastro duomenų byloje, 2) 3115 kv. m. ploto servitutas, suteikiantis teisę pastatų savininkui naudotis žemės sklypu (po pastatais, kiemo teritorijoje), 3) 190 kv.m. ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis daiktas), pažymėtas simboliu S-3 žemės sklypo plane M 1:2000, esančiame žemės sklypo kadastro duomenų byloje, 4) 325 kv.m. ploto servitutas (kiti servitutai), suteikiantis teisę vaikščioti vandens telkinio 2,5 m pločio pakrantės apsaugos juostoje (tarnaujantis daiktas), pažymėtas simboliu S-2,5 (pakeistas punktas) žemės sklypo plane M 1:2000, esančiame žemės sklypo kadastro duomenų byloje.

47. Pripažintina, kad būtent minėtu sprendimu (su pakeitimais) buvo suformuotas žemės sklypas, patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti nurodyti servitutai, nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Kadangi civilinių teisių objektu gali būti tik tinkamai identifikuotas ir teisės aktų nustatyta tvarka suformuotas bei įregistruotas žemės sklypas, o šiuo atveju ginčo žemės sklypas, kaip savarankiškas objektas, buvo suformuotas tik NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. 7SK-1905-(14.7.110) (pakeistu 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimu), vertintina, jog sklypas iki tol negalėjo būti pirkimo-pardavimo sandorio objektas. NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo sprendimuose buvo išaiškinta, kad jie gali būti skundžiami sprendime numatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad minėtas sprendimas būtų atsakovės ar trečiojo asmens apskųstas bei panaikintas.

48. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galiojant teisės aktų numatyta tvarka priimtiems sprendimams, kuriais suformuotas būtent toks ginčo žemės sklypas, bei esant įregistruotiems kadastro duomenims pagal matininkės A. T. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą (sudarytą pagal tuometinę situaciją), nebuvo pagrindo išvadai, kad žemės sklypo planas parengtas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir taisytinas, o jame netinkamai pažymėtos žemės naudmenos, želdiniai, kelio plotis. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, jog visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir CK 4.262 straipsnyje. Vien tik 2021 m. birželio 28 d., t.y. beveik po metų laiko, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuotos faktinės aplinkybės, atlikti antstolio matavimai (su įprastais įrankiais, o ne matininkų įranga), fotonuotraukos, atsakovės, trečiojo asmens paaiškinimai neleistų šioje byloje spręsti priešingai. Be to, atsakovės iniciatyva VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus vyr. specialistės atliktame 2019 m. sausio 15 d. žemės sklypo plane, kuris atmestas dėl jame atsakovės pageidavimu nenumatytų servitutų, taip pat buvo nurodoma, jog sklype yra nenaudojama žemė, kuri sudaro 0,0321 ha (matininkės A. T. parengtame plane nurodytas netgi mažesnis plotas – 0,0266 ha), pažymėti želdiniai, užimantys 0,3689 ha (pagal matininkės A. T. patvirtintą planą – 0,3303 ha), besiribojančio su sklypu kelio plotis (8 m), taip pat plane pažymėtas 4 m. pločio kelias, vedantis link statinių. Į bylą nebuvo pateikti kiti žemės sklypo planai, atlikti šios srities specialistų matininkų, nereiškiamas reikalavimas dėl NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. 7SK-1905-(14.7.110) (pakeisto 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimu) panaikinimo, kadastro duomenų tikslinimo, matininkės A. T. atliktų kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais. 2020 m. gruodžio 28 d. VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus rašte Nr. S-11869 paaiškinta, kad faktinės žemės naudmenos kartografuotos vietovėje kadastrinių matavimų metu, LR miškų valstybės kadastro duomenimis sklype nėra taksuoto miško, todėl sklype želdiniai buvo apskaityti kaip medžių-krūmų želdiniai, augantys ne miško žemėje; gretimybėje tarp taškų 21-22 yra nurodytas 8 m pločio kelias (S. gatvė), nes būtent toks plotis yra paliktas tarp gretimų, registruotų VĮ „Registrų centras“ žemės sklypų.

49. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės nepasisako dėl servitutų nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimas Nr. 7SK-1905-(14.7.110) (pakeistas 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimu), kuriuo servitutai jau yra nustatyti ir įregistruoti viešame registre, nepanaikintas ir yra galiojantis. Pažymėtina, kad iš servituto nustatymo kylančių teisių ir pareigų atsiradimas siejamas su dviem juridiniais faktais: 1) sutarties, įstatymo, teismo sprendimo arba administracinio akto, nustatančiais servitutą, buvimu (CK 4.124 straipsnio 1 dalis); 2) servituto įregistravimu įstatymo nustatyta tvarka (2 dalis), taigi, šiuo atveju abu šie juridiniai faktai, kurie nenuginčyti, egzistuoja. Taip pat teismas savo iniciatyva (be šalių reikalavimo) pripažinti negaliojančiais administracinius aktus pagrindo neturi, nes nenustatyti imperatyvių įstatymo normų pažeidimai. Byloje nėra pagrindo pasisakyti ir dėl servitutų nustatymo tikslingumo/(ne)galimybės juos faktiškai nustatyti, kadangi tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

50. Teisėjų kolegija tik atkreipia dėmesį į sekančias bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes dėl servitutų nustatymo. Pirmosios instancijos teisme atsakovė, trečiasis asmuo, be kita ko, kėlė klausimus dėl nustatytų 190 kv.m. ploto kelio servituto, suteikiančio teisę naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis daiktas), pažymėto simboliu S-3 žemės sklypo plane bei 325 kv.m. ploto servituto (kiti servitutai), suteikiančio teisę vaikščioti vandens telkinio 2,5 m pločio pakrantės apsaugos juostoje (tarnaujantis daiktas), pažymėto simboliu S-2,5 žemės sklypo plane, jie laikėsi pozicijos, kad kelio servitutas negalimas, nes faktiškai tarp upelio ir tvenkinio jis neišsitenka, nėra tiek vietos. Atsakovė ir trečiasis asmuo teisme akcentavo, kad minėtoje vietoje 4 metrų pločio kelias negalėtų būti, kadangi faktiškai atstumai tarp upelio ir tvenkinio yra atitinkamai 5,5 bei 5,6 metro, be to, į šiuos atstumus įsiskaičiuoja ir 2,5 metro pločio pakrantės apsaugos juosta.

51. NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. 7SK-1905-(14.7.110) nustatytas kelio servitutas suteikia teisę naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, tačiau nesuteikia teisės juo važiuoti. VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyrius ieškovę 2020-06-29 raštu Nr. S-6392 informavo, kad negali užbaigti žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo darbų, kadangi NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2013 m. (klaidingai nurodoma 2019 m.) spalio 3 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1150 patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte yra suprojektuotas 4 m pločio servitutinis kelias, bet jam neužtenka vietos tarp upelio S. ir sklype esančios kūdros (yra tik 3,2 m), be to, suprojektuotas kelias patenka į paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą. Kaip teisme paaiškino liudytoja apklausta matininkė A. T. dėl nurodytos aplinkybės ieškovė užsakymą tikslino, todėl buvo žemės sklypo plane pavaizduotas kelio servitutas, nesuteikiantis teisės juo važiuoti transporto priemonėms. Matininkė taip pat nurodė, kad atstumas tarp upelio ir tvenkinio takui yra pakankamas, jo neužtektų keliui, suteikiančiam teisę juo pravažiuoti, dėl to ir atvaizduotas 2020 m. rugsėjo 9 d. žemės sklypo plane kitokias teises suteikiantis kelio servitutas, kas buvo suderinta su ieškove. Kaip matyti iš NŽT Kauno rajono skyriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. rašto VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriui ieškovės iš tiesų buvo nurodyta, kad žemės sklypo planas turi būti parengtas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte sklypui patvirtintą kelio servitutą nurodant kaip kelio servitutą – teisę naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, įvertinus ir tas aplinkybes, kad projekte patvirtintas 4 m pločio kelias tarp upelio ir sklype esančios kūdros yra tik 3,2 m ir patenka į paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą, kadangi naudotoja galimai neteisėtai išdidino kūdrą. Nors šiuo atveju kelio servituto plotis 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendime nėra nurodytas, tačiau tiek jame, tiek žemės sklypo plane yra įvardinamas servituto plotas, sudarantis 190 kv.m., kuris, atsižvelgus į tai, kad šiuo keliu (taku) transporto priemonės nevažiuos, greta yra 325 kv.m. ploto servitutas (kiti servitutai), suteikiantis teisę vaikščioti vandens telkinio 2,5 m pločio pakrantės apsaugos juostoje (tarnaujantis daiktas), ieškovės buvo įvertintas kaip pakankamas, nors ir yra mažesnis nei 4 metrų kelio (tako) plotis gyvulių varymui bei pėstiesiems praeiti.

52. Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 4.112 straipsnio 5 dalimi, viešpataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą, jeigu iš esmės pasikeičia aplinkybės ar atsiranda nenumatytų aplinkybių, dėl kurių servituto suteikiamų teisių įgyvendinti tampa neįmanoma ar labai sudėtinga. Todėl atsakovei kaip sklypo savininkei ateityje nėra užkirstas kelias kelti klausimą dėl servituto turinio pakeitimo ar servituto panaikinimo, tuo atveju, jeigu jos manymu, 190 kv. m. servituto plotas nebūtų pakankamas pėsčiųjų praėjimui ar galvijų varymui.

53. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, kokia yra šalių valia dėl žemės sklypo įsigijimo, pažymi, kad dar nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-267-141/2016 buvo žinomos aplinkybės, jog bus reikalinga ginčo žemės sklype nustatyti kelio servitutą. Byloje yra 2008 m. rugpjūčio 8 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio raštas Kauno apskrities viršininko administracijai, kuriame nurodyta, kad reikalinga priimti sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) piliakalnio servituto nustatymo, tuo sudarant sąlygas kultūros paveldo objekto prieinamumui ir pažinimui. Į šį raštą 2008 m. rugsėjo 11 d. atsakyta nurodant, kad žemės sklypui suteiktam ir naudojamam valstiečio ūkiui bus nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę transporto priemonėms privažiuoti ir naudotis juo kaip pėsčiųjų taku, prieiti prie (duomenys neskelbtini) piliakalnio, bus patikslinti duomenys, įrašant kelio servitutus viešpataujantį ir tarnaujantį daiktą). Atsakovės iniciatyva 2009 m. birželio 3 d. Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno žemėtvarkos skyrius parengtame žemės sklypo plane aiškiai yra pažymėtas 228 kv.m. kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) tarp upelio apsaugos juostos ir tvenkinio, kurio plotis plane pažymėtas 4 m. Taigi, aplinkybė dėl servituto planavimo atsakovei buvo žinoma dar iki teismo sprendimo, kuriuo atsakovės iniciatyva ieškovė buvo įpareigota sudaryti su G. V. 4,54 ha ploto valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, priėmimo. Taip pat dar NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1150 patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte palei upę buvo suprojektuotas 4 m pločio servitutinis kelias, vedantis link (duomenys neskelbtini) piliakalnio. Nurodytos aplinkybės leistų spręsti, kad atsakovė, inicijavusi teisme ginčo sprendimą siekė įgyti žemės sklypą, net ir žinodama, jog jame bus nustatytas kelio servitutas. Kaip minėta, šiuo metu yra nustatytas netgi mažesnio nei 4 m pločio kelio (tako) servitutas, nesuteikiantis teisės juo važiuoti transporto priemonėms.

54. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė taip pat laikėsi pozicijos, jog šalių valia dėl parduodamo žemės sklypo nebuvo suderinta, nes nepagrįstai ieškiniu prašoma patvirtinti pirkimo-pardavimo sutartį dėl mažesnio 4,4592 ha žemės sklypo ploto pagal NŽT iniciatyva ir užsakymu parengtą žemės sklypo planą, kai ieškovė turėtų parduoti 4,54 ha ploto valstybinės žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakove, kad pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuris privalomas ir turi būti vykdomas, valstybinės žemės sklypo plotas turėtų būti 4,54 ha, priešingu atveju būtų keičiamas teismo sprendimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pasisakant dėl minėtų atsakovės argumentų, turi būti atsižvelgiama į tai, kokio aplinkybės lėmė suformuoto žemės sklypo ploto sumažėjimą nuo 4,54 ha iki 4,4592 ha.

55. Pripažintina, kad šiuo atveju negali būti ignoruojama tai, jog Kauno apylinkės teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-267-141/2016 nebuvo suformuotas ir viešame registre įregistruotas žemės sklypas, tuo metu teismas vertino 2009 m. birželio 3 d. Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno žemėtvarkos skyriaus parengtą žemės sklypo planą, kuriame sklypo plotas – 45398 kv.m (iš jo 781 kv.m. vandens telkiniai, plane pažymėta upė S.). Taip pat iš prie 1991 m. liepos 22 d. Valstybinio žemės nuosavybės akto Nr. 96, kuriuo atsakovės nuosavybėn suteikti 4,54 ha žemės valstiečio ūkiui steigti, pateikto 1991 m. birželio 13 d. žemės sklypo plano (pasirašyto ir atsakovės) matyti, kad į sklypo plotą (4,54 ha) pateko 0,08 ha kitų žemės naudmenų – vandenų, plane nuoroda į upę S.

56. Žemės sklypas kaip pardavimo sutarties objektas yra suformuotas tik NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. 7SK-1905-(14.7.110) (pakeistu 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimu) 1 punktu pagal matininkės A. T. kadastro duomenų bylą. Šio sprendimo teisėtumas, kaip minėta, nėra vertinamas, o kadastro duomenys nenuginčyti. Nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 9 d. Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus parengtame žemės sklypo plane sklypo plotas yra 44592 kv.m., į šį sklypo plotą vandens telkiniai (upė) jau nepatenka. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė, taip pat liudytoja apklausta matininkė A. T. paaiškino, kad dėl 2019 m. pasikeitusio teisinio reglamentavimo nebeprivatizuojami vandens telkiniai, žemės sklypas matuojamas palei upelio kraštą, o ne nuo upelio vidurio. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 17 d. vykusio NŽT Kauno rajono skyriuje posėdžio dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projekto suderinimo metu buvo informuota, kad jai bus parduodamas 4,4592 ha valstybinės žemės, o ne 4,54 ha, kadangi sklypo plotas mažinamas dėl to, kad S. upelis priskirtas prie valstybės išperkamų ir neprivatizuojamų vandens telkinių, todėl žemės dalis, užimta upelio, nepriskiriama suformuotam žemės sklypui ir lieka valstybinės žemės plotu, ji buvo supažindinta su žemės sklypo planu.

57. Pažymėtina, kad Vandens įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso požeminiai vandens telkiniai ir valstybinės reikšmės paviršiniai vandens telkiniai. Prie valstybinės reikšmės vidaus vandenų priskiriamos ir upės. Iki 2019 m. lapkričio 1 d. minėtas įstatymas numatė kitokius kriterijus, kuriais vadovaujantis vandens telkiniai buvo priskiriami valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams. Taigi, matininkė A. T., sudarydama žemės sklypo planą, vertino, kad pagal tuometines teisės normas upė turėjo valstybinės reikšmės vidaus vandenų statusą ir priklausė valstybei išimtinės nuosavybės teise, todėl dalies upės žemės sklypo plane neįtraukė į parduodamo žemės sklypo plotą, kas iš esmės ir lėmė plotų skirtumą. Taip pat atliekant kadastrinius matavimus vertinta, kad besiribojantys žemės sklypai jau yra suformuoti ir daugiau žemės faktiškai nėra. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovė teigė, jog buvo ieškovei 2019 m. sausio 28 d. pateikusi matininkės G. D. parengtą žemės sklypo planą (kuriame sklypo plotas – 45458 kv.m (iš jo 764 kv.m. vandens telkiniai, plane pažymėta upė S.), tačiau jis, galiausiai, buvo atmestas nustačius, jog plane nepažymėtas kelio servitutas ir naujas žemės sklypo planas paruoštas tą inicijavus ieškovei jau galiojant įstatymo nuostatoms dėl valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių priklausymo valstybei išimtine nuosavybės teise.

58. Nors byloje yra atsakovės atstovės A. V. matininkei A. T. 2020 m. birželio 10 d. teiktas prašymas, kuriame ji nurodė pastabas dėl upelio, teigė, jog paviršiniai vandens telkiniai gali būti privačios nuosavybės teisės objektai, kai jie pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ar kitais teisiniais pagrindais įgyti privačion nuosavybėn iki 2019 m. lapkričio 1 d. ir (arba) iki šios datos pradėtos ir nebaigtos įgijimo privačion nuosavybėn procedūros (Vandens įstatymo 4 straipsnio 3 dalis), o atstovės nuomone, yra reikšminga, kad sklypo įteisinimo procedūros pradėtos iki 2019 m. lapkričio 1 d., tačiau atsakovė savarankiško reikalavimo byloje siekiant pripažinti žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus neteisėtais ir panaikinti jų pagrindu matininkės A. T. parengtą kadastro duomenų bylą dėl to, kad į žemės sklypą neįmatuota dalis valstybinės reikšmės upės, nereiškė. Pagal šiuo metu nenuginčytus žemės sklypo duomenis žemės sklypo riba eina ne upės viduriu, bet palei jos kraštą, matininkei įvertinus, jog upės dalis pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą yra valstybės išimtinė nuosavybė. Esant tokioms aplinkybėms vertintina, kad dėl objektyvių nuo ieškovės valios nepriklausančių aplinkybių (žemės sklypo suformavimo pagal taikytą naują įstatyminį reglamentavimą, nenuginčytų kadastrinių matavimų) nebėra galimybės parduoti atsakovei 4,54 ha ploto žemės sklypo, koks buvo nurodytas Kauno apylinkės teismui priimant 2016 m. liepos 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-267-141/2016, kadangi plotas yra faktiškai sumažėjęs iki 4,4592 ha ir jo padidinimas nėra galimas.

59. Teisėjų kolegija pažymi, kad pati atsakovė aktyviai siekė įsigyti žemės sklypą, kuris nebuvo suformuotas atliekant kadastrinius (tikslius) matavimus, dėl to kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti ieškovę sudaryti su ja valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį (taip, kolegijos vertinimu, prisiimdama ir rizika, kad atlikus tikslius matavimus, sklypo plotas gali kisti), kreipėsi į antstolę dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, yra visiškai atsiskaičiusi už žemės sklypą, ant žemės sklypo stovi jos sūnui (trečiajam asmeniui) priklausantys statiniai, žemės sklypu naudojamasi, jame daug metų atsakovė ūkininkavo. Tuo tarpu ieškovė ėmėsi veiksmų žemės sklypo suformavimui, parengė turto pirkimo-pardavimo sutartį, kurią atsakovė vengia pasirašyti. Nors atsakovė reiškia prieštaravimus dėl kelio servituto nustatymo, tačiau, kaip minėta, apie jo projektavimo būtinybę žinojo dar bylą nagrinėjant Kauno apylinkės teisme, o žemės sklypas suformuotas bei nenuginčyti kadastriniai sklypo duomenys nustatyti tik 2020 m. atsižvelgus į teisės aktų pakeitimus. Atsakovės valia įsigyti ginčo žemės sklypą (kuriam, kaip minėta, kadastriniai matavimai dar neatlikti) buvo tinkamai išreikšta, akivaizdi ir aiški, vien tai, kad atsakovė iš esmės nepageidauja, jog naudojimasis žemės sklypu būtų apribotas dėl nustatomo kelio servituto ar sklypo plotas po kadastrinių matavimų atlikimo tapo mažesnis nei tikėtasi, kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, jog negali būti pripažįstamas galiojančiu notariškai neįformintas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoris. Nors žemės sklypo plotas yra sumažėjęs, o atsakovė sumokėjo už 4,54 ha žemės sklypą, pažymėtina, kad pirkimo-pardavimo sutartyje nurodoma, jog sklypas parduodamas už 276,99 valstybės vienkartines išmokas, tuo tarpu atsakovės sumokėta investiciniais čekiais 282,01 Lt, taigi, ji turi galimybę prašyti kompensuoti nepanaudotą sumokėtą sumą dėl valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių užimamo ploto, kuris neįtrauktas į parduodamą žemės sklypą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis prieštarautų imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar būtų pažeidžiamas viešasis interesas.

60. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė patvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį tarp ieškovės ir atsakovės G. V., todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas naikintinas ir priimtas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas.

61. Patenkinus ieškovės ieškinį bei apeliacinį skundą, atsakovės ir trečiojo asmens atsakovės pusėje pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, taip pat neatlygintinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys). Iš atsakovės valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis, mokėtinas už ieškinį bei už apeliacinį skundą, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, 12,17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 4, 7 dalys, 92 straipsnis). Kadangi byloje pareikštas ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis, ieškinys pateiktas elektroninėmis ryšių priemonėmis, už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudarė 75 Eur. Taip pat už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas paduodant ieškinį (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Atsakovei grąžintinas 60 Eur dydžio avansas, kuris 2021 m. rugsėjo 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. 14 buvo sumokėtas į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą (mokėtojas G. V.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, ieškinį tenkinti.

Patvirtinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį tarp ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir atsakovės G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš G. V. 150 Eur žyminio mokesčio valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš G. V. 12,17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.

Grąžinti atsakovei G. V. 60 Eur dydžio avansą, kuris 2021 m. rugsėjo 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. 14 buvo sumokėtas į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą (mokėtojas G. V.).