- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-04
- Bylos Nr.
- 2-267-151/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16135-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Ulejevienė
- Ieškovas
- G. V.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Aušra Veselovaitė
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Gretai Gurkšnytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. V. patikslintą ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl teisės pripažinimo ir įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė G. V. Kauno apylinkės teisme pareiškė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo pripažinti, kad 2 mėn. terminas kreiptis su pakartotiniu prašymu pagal LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį pratęsti; pripažinti ieškovei teisę įsigyti valstybinę žemę ir per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškove G. V. 4.54 ha ploto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį; G. V. 1996-12-30 atliktą mokėjimą 282 Lt ir 01 cnt investiciniais čekiais II indeksacijos užskaityti žemei įsigyti (2 t. b.l. 18-28).
Patikslintame ieškinyje nurodė, ieškovė, jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad Kauno rajono Valdybos 1991-05-23 d. sprendimu Nr. 130 G. V. buvo suteikta 4,54 ha žemės sklypas valstiečių ūkiui steigti (duomenys neskelbtini). Ieškovei 1991 m. liepos 22 d. išduotas valstybinis žemės nuosavybės aktas Nr. 96. Pagal 1989 m. liepos 1 d. įstatymo „Dėl Lietuvos TSR valstiečio ūkio“ 4 str. nuostatas, valstiečio ūkis laikomas įsteigtu nuo valstybinės žemės nuosavybės akto išdavimo momento. 1992-07-24 buvo parengtas ir patvirtintas-ginčo žemės sklypo raudonųjų linijų planas. 1992-07-27 buvo gautas leidimas Nr. 775 statybos darbams vykdyti. 1996-11-18 G. V. tuometinei Kauno raj. Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai teikė Prašymą leisti išsipirkti gautą 4,54 ha žemės sklypą pagal Valstiečių ūkio įstatymą investiciniais čekiais. Kauno apskrities Valdytojo administracijos 1997-01-08 Įsakymu Nr. 05-114 Dėl leidimo pirkti valstiečio ūkio žemės sklypus Kauno rajone buvo nutarta leisti G. V. išsipirkti 4.54 ha ploto valstiečio ūkio žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tame tarpe 3.96 ha žemės sklypą ir 0,58 ha mišku apaugusį sklypą. Pirkimo kaina buvo nustatyta investiciniais čekiais - už 0,58 ha mišku apaugusį plotą 33,81 Lt II indeksacijos investiciniais čekiais; už 2,96 ha žemės sklypo plotą 248,20 Lt II indeksacijos investiciniais čekiais. 1996-12-30 Mokėjimo pranešimu G. V. buvo informuota, kad perkamo žemės sklypo pardavimo kaina pagal įkainojimo aktą yra 11 580 Lt 60 cnt pinigais arba 282 Lt 01 cnt investiciniais čekiais II indeksacijos. 1996-12-30 G. V. nurodytą 282,01 Lt investiciniais čekiais II indeksacijos sumą sumokėjo. Tačiau valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis iki šiol nesudaryta. 1998-04-27 (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyrius išdavė Pažymą Nr. 50, kurioje nurodė, kad G. V. yra atstatyta nuosavybės teisė į 4,54 ha žemę (duomenys neskelbtini) 1991-05-23 Sprendimu Nr. 130, kurio pagrindu 1991 m. liepos 22 d. išduotas valstybinis žemės nuosavybės aktas Nr. 96. 2005-07-25 G. V. buvo išduotas Ūkininko ūkio pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). 2008-06-06 LR Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas išdavė G. V. Pažymą Nr. KR12-3518 Dėl minimalių aplinkos normų asmenims, turintiems teisę į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę. G. V. savo sąskaita atliko ginčo valstybinio žemės sklypo kadastrinius matavimus (2009-03-26 Sklypų kadastrinių matavimų paslaugų atlikimo sutartis Nr. 48), sumokėjo už šias paslaugas 1800,- Lt (Kvitas Nr. 005938, Kasos pajamų orderis Nr. 462314). Tuo pagrindu 2009-06-03 teisinei registracijai Nekilnojamojo turto registrui tuometinio Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno žemėtvarkos skyriaus inžinierė G. D. ir gr. Vadovė L. U. parengė ginčo žemės sklypo planą, kurį suderino ir patikrą atliko Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto/rajono žemėtvarkos skyriaus vyr. specialistas H. D. ir vedėjas T. T.. G. V. pagal inžinierės G. D. parengtą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ginčo žemės sklypo ribas derino su gretimų žemės sklypų kadastro savininkais. G. V. užsakė atlikti statinių kadastro matavimo ir kadastro duomenų sudarymo bylą (2009-07-15 Prašymas, Architektų pastogė Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla. 2009-07-21 iš Nekilnojamojo turto registro buvo gauta Išvada Nr. 9374 Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos patikros su atsisakymu atlikti teisinę registraciją. 2015 m. liepos mėn. buvo parengta Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla; teikti prašymai išduoti leidimą statybai. 2015-11-23 buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus raštas Nr. 7SD-7428-(14.7.104), kuriame atsakovas nurodo, jog neprieštarauja, kad būtų atlikta gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių nesuformuotoje valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), pastatų statybos užbaigimo procedūra. G. V. ginčo žemės sklype ūkininkauja nuo 1991 metų, t.y. nepertraukiamai ir netrukdomai žeme naudojasi daugiau nei 24 metus, o 2005 m. liepos mėn. 25 d. šioje valdoje įregistravo ūkininko ūkį. Už naudojimąsi žeme sąžiningai mokėjo ir tebemoka valstybės nustatytą mokestį. Faktinės aplinkybės bei su ieškiniu ir 2016-04-22 Prašymu teikti papildomi rašytiniai dokumentai patvirtina, kad ieškovė, ne tik įgijo teisę pirkti žemės sklypą, bet ir šia teise pasinaudojo: G. V. atliko visus nuo jos valios ir jai priklausančius veiksmus ginčo žemei įsigyti - teikė prašymus, vykdė ir tebevykdo ūkininko veiklą, gavo iš atitinkamų institucijų reikiamus sprendimus leisti ieškovei parduoti 4,54 ha ginčo žemės sklypą ir sudaryti pirkimo pardavimo sutartį, o taip pat už ginčo žemę sumokėjo investiciniais čekiais, t.y. įgyvendino ir įgijo teisę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. G. V. atliko visus reikiamus juridinius veiksmus nuosavybės teisei į ginčo žemės sklypą bei jame esančius statinius įteisinti ir įregistruoti, padarė viską, kas nuo jos priklausė, kad būtų parengti būtini dokumentai statybų užbaigimui, statinių teisinei registracijai, užsakė kad būtų atlikti žemės sklypo kadastriniai bei geodeziniai matavimai, parengtas žemės sklypo planas teisinei registracijai ir už atliktus darbus sumokėjo.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagristą (2 t. b.l. 38-42).
Atsiliepime nurodė, atsakovo atstovė posėdžio metu paaiškino, kad Kauno rajono valdyba 1991 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 130 suteikė 4.54 ha žemės esančios (duomenys neskelbtini), G. V. valstiečio ūkiui steigti. 1996-11-18 Ieškovė pateikė prašymą Kauno rajono žemėtvarkos ir geodezijos skyriui, kuriame prašė leisti išsipirkti gautą žemės sklypą 4,54 ha pagal valstiečių ūkio įstatymą investiciniais čekiais. 1996-11-17 Kauno apskrities valdytojo administracijos Žemės ūkio departamento Kauno rajono žemės ūkio valdybos Taurakiemio agrarinės reformos tarnyba pateikė išvadą Kauno rajono žemės ūkio valdybos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai, dėl žemės sklypo 4,54 ha, suteikto pagal 1990 m. valstiečių ūkio įstatymą G. V., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), išsipirkimo. 1996-12-04 buvo nustatyta nominali parduodamo žemės ūkio paskirties sklypo kaina, o 1996-12-30 Ieškovė sumokėjo 282 lt. 01 ct. investiciniais čekiais. Ieškovės prašymo dėl žemės sklypo pirkimo pardavimo laikotarpiu, siekiant paspartinti žemės reformą ir, kad asmenys galėtų atsiskaityti valstybės vienkartinėmis išmokomis, mokėjimo pranešimai buvo rengiami dar nesant žemės sklypo plano, naudojant orientacinę žemės sklypo kainą (LR žemės ūkio ministerijos 1992-08-14 raštas Nr. 1110-6-245), todėl vien įmokos sumokėjimas pagal mokėjimo pranešimą nesudarė pagrindo valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti. Kauno apskrities valdytojo administracija 1997 m. sausio 8 d. išleido įsakymą Nr. 05-114 „Dėl leidimo pirkti valstiečio ūkio žemės sklypus Kauno rajone“. Šiuo įsakymu, buvo leista G. V. išsipirkti valstiečio ūkio žemės sklypą (duomenys neskelbtini) 3,96 ha žemės sklypą ir 0,58 ha mišku apaugusi sklypą. Iš viso 4,54 ha plotą. 1997-01-22 buvo laikinai sustabdyta žemės reforma, kol bus priimti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, taip pat Žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. 1999-05-19 įsigaliojo Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymas, kuris pakeitė Valstiečio ūkio įstatymą, kur 2 straipsnyje pasakyta, kad ūkininkas yra fizinis asmuo, besiverčiantis žemės ūkio veikla savo vardu įregistruotame ūkyje. Valstiečio ūkio žemė buvo suteikta ūkininkauti, o nuo 1999 m. atsirado reikalavimas ūkius registruoti registre. Žemės reformos įstatymai buvo vieši, žmonės informuojami per masines informavimo priemones, Ieškovė kaip protingas, atsakingas, apdairus asmuo turėjo rūpintis savo teisėmis ir jei ji pageidavo žemę pirkti, reikėjo domėtis ir laiku kreiptis dėl privatizavimo. Nežinojimas nėra pateisinamas argumentas. Reikalaujamo parduoti 4,54 ha dydžio ginčo žemės sklypas niekada nebuvo suformuotas kaip objektas, nebuvo parengto žemės sklypo plano, nebuvo nustatyta žemės pagrindinė paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, o žemės sklypas niekada nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamasis daiktas, t.y. nebuvo sandorio objekto. Ieškinyje nurodytų statinių nėra registruotų Nekilnojamo turto registre, iškovė nepateikė jokių įrodymų kad pagrįstų savo ieškinyje nurodytą argumentą. Ieškovės argumentas, kad pagal įkainojimo akte nurodytą sumą sumokėjo šio žemės sklypo kainą, todėl įvykdė visas pirkėjo pareigas yra nepagrįstas. Ieškovės prašymo pateikimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 14 str. nuostatos numatė, jog žemės sandoriai sudaromi raštu. Privačios žemės sandoriai (išskyrus žemės nuomos ir panaudos) turi būti patvirtinti notariškai. Privaloma bet kurio žemės sandorio dalis - žemės sklypo (sandorio objekto) planas, patvirtintas valstybinės žemėtvarkos tarnybos. Visi žemės sandoriai per tris mėnesius užregistruojami Nekilnojamojo turto registre įstatymų nustatyta tvarka. Piliečiai, nustatyta tvarka neįregistravę įsigyto žemės sklypo, neturi teisės juo disponuoti. Žemėtvarkos tarnybos patvirtintas planas nebuvo ir nėra paruoštas, o žemės sklypas kaip daiktas nėra įregistruotas Nekilnojamo turto registre. Ieškovė neįvykdė visų tuo metu reikalingų sąlygų, kad būtų sudaryta valstiečio ūkio žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis, o 1999 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio“ neteko galios. Praleidusi numatytą 2 mėnesių terminą ieškovė 2008 m. birželio 3 d. Kauno apskrities viršininkui pateikė naują prašymą, dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo, kuriuo prašo parduoti 4,54 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nacionalinė žemės tarnyba neturi nei vieno ieškovės raštiško kreipimosi, dėl žemės ūkio paskirties žemės pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, apart 1996 m ir 2008 metų prašymus. Darytina išvada, kad ieškovė nebuvo rūpestinga ir atidi, nesirūpino savo teisėmis. Kad būtų galima parduoti ieškovei ginčo sklypą, pareiškėja turėjo laiku kreiptis į Kauno apskrities viršininko administraciją dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo. Pagal jos pateiktą prašymą, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte būtų formuojamas valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas, suformuotos žemės sklypo ribos, nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos bei servitutai. Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 02-05-4283 buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Į šį projektą ieškovė nebuvo įtraukta, nes laiku nebuvo paduotas prašymas, prašymas buvo paduotas po projekto patvirtinimo t.y. 2008-06-03. Sekantis (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1150. Į šį projektą ieškovė taip pat nepateko, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. rugpjūčio 17 d. priėmė nutarimą Nr. 915 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamoje vietovėje“ pakeitimo“ šiuo nutarimu buvo sustabdytas valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimas, minėtos žemės pardavimas bus atnaujintas atskiru Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Ieškovė teismo prašo praleistą 2 mėnesių terminą, kreiptis su pakartotiniu prašymu pagal LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą įsigyti žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, pratęsti. Tačiau įstatymu nustatyti pasibaigę terminai nėra pratęsiami. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajame įstatyme, nenustatyta galimybė piliečiams praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų pateikimo terminą atnaujinti dėl priežasčių, kurias teismas pripažintu svarbiomis. Nuo 2014-05-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo redakcijai Laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus (Įstatymo 4 str. 1 d.). Ieškovė nėra subjektas, kuriam Įstatymas 4 str. 2 d. suteiktų teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, teismui patenkinus ieškovės reikalavimą atnaujinti praleistą terminą, nebūtų galimybės sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties, nes šiuo metu galiojantis įstatymas nenumato galimybės sudaryti laisvos valstybinės žemė ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo sutarties. Žemės sklypas yra nesuformuotas, nėra atlikti jo kadastriniai matavimai, jis nėra registruotas kaip daiktas. Teismui patenkinus ši ieškovės reikalavimą, gali būti neįmanoma įgyvendinti sprendimo, kadangi nėra aišku ar šiuo metu ginčo sklypas yra 4,54 ha ploto. Šiuo metu žemės matavimo prietaisai yra pasikeitę, tikslesni. Todėl matuojant ginčo žemės sklypą, gali būti nustatytas didesnis arba mažesnis sklypo plotas, plotas nurodomas 4 skaičiais po kablelio tikslumu. Taip pat reikalaujama per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškove valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį. Teismui patenkinus šį reikalavimą, vėlgi būtų apsunkintas jo įgyvendinimas, kadangi sklypas nėra suformuotas ir nėra atlikti jo kadastriniai matavimai, nėra įregistruotas kaip daiktas. Vadovaujantis teisės aktais, visus šiuos veiksmus atlikti per vieno mėnesio nustatytą terminą būtų neįmanoma.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Kauno rajono Valdybos 1991-05-23 d. sprendimu Nr. 130 G. V. buvo suteikta 4,54 ha žemės sklypas valstiečių ūkiui steigti (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina 1998-04-27 Kauno rajono Taurakiemio žemėtvarkos skyriaus išduota pažyma Nr. 50, kurioje nurodyta, kad G. V. yra atstatyta nuosavybės teisė į 4,54 ha žemę (duomenys neskelbtini) 1991-05-23 sprendimu Nr. 130 (92 b. l.).
Ieškovei 1991 m. liepos 22 d. išduotas valstybinis žemės nuosavybės aktas Nr. 96 (10-13 b. l.).
1992-07-24 buvo parengtas ir patvirtintas žemės sklypo raudonųjų linijų planas (81-86 b. l.).
1992-07-27 buvo gautas leidimas Nr. 775 statybos darbams vykdyti.
1996-11-18 G. V. tuometinei Kauno raj. Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai teikė prašymą leisti išsipirkti gautą 4,54 ha žemės sklypą pagal Valstiečių ūkio įstatymą investiciniais čekiais (17 b. l.).
Kauno apskrities Valdytojo administracijos 1997-01-08 įsakymu Nr. 05-114 „Dėl leidimo pirkti valstiečio ūkio žemės sklypus Kauno rajone“ buvo nutarta leisti G. V. išsipirkti 4,54 ha ploto valstiečio ūkio žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tame tarpe 3,96 ha žemės sklypą ir 0,58 ha mišku apaugusį sklypą (18 b. l.).
Pirkimo kaina buvo nustatyta investiciniais čekiais - už 0,58 ha mišku apaugusį plotą 33,81 Lt II indeksacijos investiciniais čekiais, už 2,96 ha žemės sklypo plotą 248,20 Lt II indeksacijos investiciniais čekiais. 1996-12-30 mokėjimo pranešimu G. V. buvo informuota, kad perkamo žemės sklypo pardavimo kaina pagal įkainojimo aktą yra 11 580 Lt 60 cnt pinigais arba 282 Lt 01 cnt investiciniais čekiais II indeksacijos (16 b. l.).
1996-12-30 G. V. nurodytą 282,01 Lt investiciniais čekiais II indeksacijos sumą sumokėjo (15 b.l.).
2004 08 09 VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras informavo, kad žemės ūkio ir kaimo valda įregistruota LR žemės ūkio ir verslo registre ir jai suteiktas indentifikacinis kodas 1009998011 (20 b. l.).
2005-07-25 G. V. buvo išduotas Ūkininko ūkio pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (164 b.l.).
2008-06-06 LR Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas išdavė G. V. pažymą Nr. KR12-3518 „Dėl minimalių aplinkos normų asmenims, turintiems teisę į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę“ (166 b. l.).
Ieškovė G. V. 2009 03 26 savo sąskaita atliko ginčo valstybinio žemės sklypo kadastrinius matavimus (paslaugų atlikimo sutartis Nr. 48, 95-96 b. l.), už kuriuos sumokėjo 1800,- Lt (104-106 b. l.). Tuo pagrindu 2009-06-03 Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno žemėtvarkos skyrius parengė žemės sklypo planą, kurį suderino ir patikrą atliko Kauno apskrities viršininko administracija ir Kauno miesto/rajono savivaldybės žemėtvarkos skyrius bei pagal parengtą žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą, ieškovė ginčo žemės sklypo ribas derino su gretimų žemės sklypų kadastro savininkais (22 b. l.).
Ieškovė G. V. užsakė atlikti statinių kadastro matavimo ir kadastro duomenų sudarymo bylą (2009-07-15 prašymas, Architektų pastogė Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla. 2015 m. liepos mėn. buvo parengta Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla; teikti prašymai išduoti leidimą statybai. 2015-11-23 buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus raštas Nr. 7SD-7428-(14.7.104), kuriame atsakovas nurodo, jog neprieštarauja, kad būtų atlikta gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių nesuformuotoje valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), pastatų statybos užbaigimo procedūra.
Patikslintas ieškinys tenkintinas šiais motyvais.
Teismas nepasisako, dėl ieškovės teisės įsigyti žemės sklypą nuosavybėn, nes ši teisė buvo realizuota 1997-01-08 įsakymu Nr. 05-114 „Dėl leidimo pirkti valstiečio ūkio žemės sklypus Kauno rajone“ ieškovei G. V.. Šios teisės neginčija ir šalys. Ginčas kilo dėl procedūrų ir praleisto termino kreiptis tikslu įgyvendinti savo teisę.
G. V. ginčo žemės sklype ūkininkauja nuo 1991 metų, t. y. nepertraukiamai ir netrukdomai žeme naudojasi daugiau nei 24 metus, o 2005 m. liepos mėn. 25 d. šioje valdoje įregistravo ūkininko ūkį. Už naudojimąsi žeme mokėjo ir moka valstybės nustatytą mokestį. Faktinės aplinkybės bei pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, kad ieškovė, įgijo teisę pirkti žemės sklypą. V. atliko visus nuo jos valios ir jai priklausančius veiksmus ginčo žemei įsigyti, t. y. vykdė ūkininko veiklą, išreiškė valią - pateikė prašymą, dėl žemės išsipirkimo ir tuo pagrindu Kauno apskrities viršininko administracijos 1997-01-08 įsakymu Nr. 05-114 „Dėl leidimo pirkti valstiečio ūkio žemės sklypus Kauno rajone“ buvo nutarta leisti G. V. išsipirkti 4,54 ha ploto valstiečio ūkio žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tame tarpe 3,96 ha žemės sklypą ir 0,58 ha mišku apaugusį sklypą ir sudaryti pirkimo pardavimo sutartį. Ieškovė už žemę sumokėjo investiciniais čekiais, t.y. įgyvendino visas sąlygas ir įgijo teisę, kad būtų sudaryta žemės pirkimo-pardavimo sutartis.
Atsakovas nurodo, kad siekiant paspartinti žemės reformą ir, kad asmenys galėtų atsiskaityti valstybės vienkartinėmis išmokomis, mokėjimo pranešimai buvo rengiami dar neparengus žemės sklypo plano, todėl buvo nustatoma orientacinė žemės sklypo kaina. Teigia, kad vien įmokos sumokėjimas pagal mokėjimo pranešimą, nesudarė pagrindo valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti. Šis atsakovo atsikirtimas yra nepagrįstas, nes pirma, mokėtina suma buvo tiksliai nurodyta, antra, žemės sklypo plano ruošimas yra atsakovo, t. y. pardavėjo ir žemės savininko pareiga, o ne ieškovės.
1997 01 08 buvo priimtas sprendimas leisti išsipirkti G. V. žemę, o 1997 01 22 buvo laikinai sustabdyta žemės reforma iki bus priimtas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas.
2007 12 19 buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 vasario 18 d. Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ pakeitimo“, kurio 3 punktas nustatė, kad apskričių viršininkų administracijų žemės tvarkymo departamentų teritoriniai žemėtvarkos skyriai (toliau vadinama – žemėtvarkos skyriai) per 15 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos privalo paskelbti seniūnijų skelbimų lentose, apskričių viršininkų administracijų interneto tinklalapiuose ir bent viename vietos spaudos leidinyje informaciją apie tai, kad asmenys, kurie yra padavę prašymus pirkti žemės sklypą iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos, tačiau valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartys su šiais asmenimis dar nesudarytos, ir kurie pageidauja, kad jiems pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą (Žin., 2003, Nr. 15-600; 2004, Nr. 124-4490) būtų taikoma valstybės parama įsigyjant žemę, per 2 mėnesius nuo minėtosios informacijos paskelbimo dienos žemėtvarkos skyriams turi pateikti: 3.1. papildomus prašymus, kuriuose reikia nurodyti duomenis, nustatytus Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių 9.3.2–9.3.4 punktuose; 3.2. Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių 9.17–9.21 punktuose nustatytus papildomus dokumentus, kurie įrodo, kad asmuo pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą turi teisę į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę ir kurie nebuvo pateikti kartu su prašymu parduoti žemės sklypą.
Nutarimas buvo priimtas po 10 metų.
Atsakovas vykdydamas Vyriausybės nutarimą 2008 m. sausio 16 d. vietos spaudos leidinyje „Tėviškės žinios“ paskelbė informaciją, apie galimybę asmenims, padavusiems prašymus pirkti žemės sklypą, bet to neįgyvendinusiems, sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis (156 b. l.).
Ieškovė papildomą prašymą pirkti žemės sklypą padavė 2008 06 03 (162 b. l.). Prašymas išdėstytas ant Kauno apskrities viršininko patvirtintos formos ir priedų (162, 163 b. l.).
Atsakovas nurodo, kad ieškovė praleido 2 mėnesių terminą papildomam prašymui pateikti, todėl prarado teisę sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį.
Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad papildomas ieškovės 2008 06 03 pareiškimas buvo priimtas ir prijungtas prie ieškovės žemės tvarkymo bylos (154, 155, 162, 163 b. l.). Iš pateiktos žemės tvarkymo bylos taip pat nustatyta, kad atsakovas iš ieškovės priėmė visą eilę dokumentų - žemės sklypo planą, ūkininko pažymėjimą bei įrodymus, kad ūkininkauja (158, 164-200, II t. 3-11 b. l.), atsakovas taip pat rinko rašytinius įrodymus (157, 159-161). Visi šie atsakovo veiksmai leido ieškovei tikėtis, kad žemės pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta.
Atsakovo argumentai, kad prašomo parduoti 4,54 ha dydžio ginčo žemės sklypas niekada nebuvo suformuotas kaip objektas, nebuvo parengto žemės sklypo plano, nebuvo nustatyta žemės pagrindinė paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, o žemės sklypas niekada nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamasis daiktas, t.y. nebuvo sandorio objekto. Teismas sutinka su atsakovo nurodytais faktais, tačiau nesutinka su tuo, kad visi nurodyti neatlikti darbai, kaip teigia atsakovas, dėl kurių šiai dienai, negalimas žemės objekto pardavimas, yra atsiradę dėl ieškovės kaltės. Akivaizdu, kad visus šiuos darbus turėjo atlikti atsakovas, nes jis yra įgaliotas valstybės asmuo, valdantis žemę patikėjimo tvarka. Dokumentus turi sutvarkyti asmuo, parduodantis žemę (žemės savininkas), o ne perkantis. Atsižvelgtina į tai, kad ieškovė už atsakovą prisiėmė dalį pareigų ir atliko kadastrinius žemės matavimus bei pateikė atsakovui žemės sklypo planą, kuris beje buvo priimtas. Priėmus iš ieškovės žemės sklypo planą (kadastrinius matavimus), atsakovas per tiek laiko neįregistravo žemės nuosavybės valstybės vardu. Vadovaujantis šiais motyvais nustatytina, kad ieškovės teisės yra pažeidžiamos nuo 2007 01 08 priimto sprendimo parduoti žemę ieškovei.
Ieškovė nuo 1997 metų lapkričio mėnesio teisėtų lūkesčių pagrindu, tikėjosi, kad jai žemė bus parduota ir ji taps savininke. Šį lūkestį sustiprino 1997-01-08 priimtas įsakymas Nr. 05-114 „Dėl leidimo pirkti valstiečio ūkio žemės sklypus Kauno rajone“ ieškovei G. V.. Šis įsakymas nėra pripažintas negaliojančiu, tačiau ir nėra įvykdytas.
Teisėtų lūkesčių doktrina postuluoja, kad valstybės institucijos yra saistomos prisiimtų įsipareigojimų, o individas, gera valia pasikliovęs valstybe, neturėtų dėl to patirti neigiamų padarinių. Siekiant stiprinti individų pasitikėjimą viešąja valdžia ir riboti jos galimybes piktnaudžiauti įgaliojimais, yra svarbu užtikrinti, kad asmuo, kuriam valstybės institucijos suteikė konkrečių garantijų, galėtų veiksmingai remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu. Ši doktrina yra vienu iš svarbiausių norminių teisės aktų bei administracinių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo patikros kriterijų.
Dėl senaties termino
Teismui konstatavus, kad ieškovės teisės yra pažeistos spręstinas prašymas dėl termino atnaujinimo.
Nustatytina, kad Vyriausybės nutarimas Nr. 1437 buvo priimtas 2007 12 19, apie nutarimo priėmimą buvo paskelbta vietos spaudos leidinyje „Tėviškės žinios“ 2016 01 16, taigi pagal informavimą spaudos leidinyje, papildomas prašymas turėjo būti pateiktas iki 2008 03 16. Ieškovė pateikė papildomą prašymą dėl žemės išpirkimo 2008 06 03, taigi ieškovė, informavus šiuo būdu, kreipėsi praleidusi du su puse mėnesio.
Teismo nustatytina, kad atsakovas pagal minėtą nutarimą nepateikė įrodymų, kad apie priimtą nutarimą buvo paskelbta seniūnijų skelbimų lentose, apskrities viršininko administracijos interneto tinklalapyje. Atsakovas teismui nepateikė duomenų, kada apie priimtą nutarimą paskelbta kitais nutarime numatytais privalomais būdais, nes tai turi reikšmės nustatant praleistas terminas ar ne. Terminas turėtų būti skaičiuojanas nuo vėliausios paskelbimo datos.
Atsakovas žinodamas, kad pasibaigė terminas prašymams paduoti, priėmė iš ieškovės dokumentus, bei pats rinko duomenis, tikslu įvykdyti pareiškėjos prašymą, tačiau procedūros nebaigė. Terminas praleistas nežymiai, dokumentai buvo priimti, todėl atnaujintinas praleistas terminas papildomam pareiškimo padavimui.
Iš aptartų įrodymų darytina išvada, kad ieškovė įgijo teisę pirkti asmeninio ūkio žemę.
LR CK 1.93 str. 4 d. numato, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu.
Asmuo, išreiškęs savo valią pirkti teisėtai jam skirtą ir jo naudojamą asmeninio ūkio žemės sklypą ir sumokėjęs už jį nustatyto dydžio kainą, atsakovui priėmus įsakymą leisti išsipirkti žemės sklypą, yra pripažintinas įgyvendinusiu savo teisę įgyti žemės sklypą nuosavybėn ir įgyja turtinę teisę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 05 24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2006).
Esant nustatytoms aplinkybėms, patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai. Rezoliucinė dalis tikslintina, nekeičiant reikalavimų esmės.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr.1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 str.,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.
Atnaujinti ieškovei G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) praleistą terminą 2008-06-03 pateiktam pakartotiniam prašymui - įsigyti žemės ūkio paskirties žemę.
Įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kodas 188704927, sudaryti su ieškove G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 4,54 ha ploto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.