Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotai atstovei I. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamą vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), MB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau patikrinus piniginių lėšų judėjimą laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2024 m. sausio 22 d. nustatyta, kad J. K. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, o ne Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnyje numatytą nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad J. K. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Iš byloje esančių duomenų (VMI teismui pateikto pareiškimo, Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašų (balansų)) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau nuo 2022 m. gegužės 31 d. turėjo valstybės biudžetui mokestinę nepriemoką. Laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 31 d. iki 2023 m. gegužės 16 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui kito, t. y. tai didėjo, tai mažėjo, dėl ko teismas neabejoja teismo posėdžio metu išsakytiems J. K. teiginiams, kad laikotarpyje nuo 2022 m. gegužės 31 d. iki 2023 m. gegužės 16 d. valstybei Bendrovė sumokėjo virš 200 000 įmokų, tačiau tai nepaneigia fakto, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės nei VMI kreditoriais (pavyzdžiui Č. N., S. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“, P. B., L. J. ir kt.). Iš teismui pateiktos ir Bendrovei priklausančios AB Swedbank banko sąskaitos išrašo išklotinės matyti, kad pagrindiniai atsiskaitymai nesilaikant kreditorių eilės buvo atliekami jau nuo 2022 m. gegužės 31 d. Teismo posėdžio metu J. K. aiškino, kad tikėjosi pritraukti investicijų, išsaugoti Bendrovės veiklą, o kad išsaugotų veiklą buvo reikalingos išlaidos. Teismas pažymi, kad J. K. nurodomos aplinkybės apie tai, kad norint vystyti Bendrovės veiklą buvo reikalingos išlaidos, nagrinėjamam administraciniam nusižengimui nėra reikšmingos ir jo kaltės dėl įstatyme numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo nepanaikina.

Pagal suformuotą teismų praktiką, sprendžiant ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, vien aplinkybė, jog juridinis asmuo turi tam tikrą kiekį piniginių lėšų, nėra pakankama laikyti, jog Bendrovės vykdomiems atsiskaitymams nėra taikomos CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant turi būti vadovaujamasi CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuota atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka, yra tokio piniginių lėšų kiekio neturėjimas, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, juridiniam asmeniui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, jog būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka.

Duodamas paaiškinimus teisme J. K. nurodė, kad su kitais kreditoriais atsiskaitinėjo todėl, kad norėjo išsaugoti Bendrovę ir jos veiklą. Šis argumentas nepaneigia J. K. kaltės dėl atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo. Mokėjimai kitiems kreditoriams, kad toliau būtų užtikrinama Bendrovės veikla reikšminga tik sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio. Juridinio asmens vadovas privalo Bendrovės darbą organizuoti taip, kad Bendrovė galėtų tenkinti visų kreditorių reikalavimus, o ne savo subjektyvia nuožiūra pasirinkti atitinkamų kreditorių reikalavimus, kuriuos siekiama tenkinti. Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kad šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Išimtimis nelaikomos ir sudėtingos situacijos Bendrovės veikloje, tokios kaip galimas Bendrovės bankrotas, kurios atleistų Bendrovės vadovą nuo pareigos, vykdant atsiskaitymus, laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai Bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Be to, Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku, valstybės iždas negauna pajamų, auga biudžeto deficitas, ribojamos ar net atimamos galimybės valstybei įgyvendinti savo uždavinius ir vykdyti funkcijas, gyvybiškai svarbias jos piliečiams, tautai, valstybei. Mokėti mokesčius yra konstitucinė pareiga, todėl turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad būtų užtikrintas mokesčių tinkamas mokėjimas ir mokesčiai būtų mokami laiku (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis Nr. ATP-653-458/2016).

ANK 2 straipsnio 3 dalies pagrindu asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad ANK 8 straipsnyje numatyta, jog administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (2 punktas). Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (3 dalis).

Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, tai yra, kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-895/2020).

Teismo vertinimu, J. K., būdamas Bendrovės vadovu, suvokė savo, kaip Bendrovės vadovo pareigas, išmanė atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, žinodamas, jog Bendrovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais savo kreditoriais, būdamas atsakingas už mokėjimų organizavimą ir vykdymą sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, o ne VMI. Aptarta administracinį nusižengimą ir paties J. K. paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad Bendrovės vadovas sąmoningai nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių eilės, taip pažeisdamas VMI, kaip kreditoriaus, teises ir padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 eurų.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

J. K. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su vadovautos Bendrovės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu. Šiai dienai UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra bankrutuojanti Bendrovė. Bendrovė mokėjimų mokestinei nepriemokai padengti neįvykdė, mokestinių paskolų sutartys buvo nutrauktos. Nors J. K. teigė, kad siekė išsaugoti Bendrovės veiklą, jo priimti sprendimai nepasiteisino ir išsaugoti Bendrovės nepavyko. Visgi, nenustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas J. K. piktybiškai siekė pažeisti VMI interesus, turėdamas savanaudiškų tikslų. Pažymėtina ir teismo posėdžio metu VMI atstovė neneigė, kad J. K. kreipėsi į VMI dėl mokestinių paskolų sutarčių sudarymo, buvo suinteresuotas užtikrinti visų kreditorių (tame tarpe ir VMI) interesų pusiausvyrą. Šios aplinkybės teismo vertinamos teigiamai, nors ir nesudaro pagrindo pripažinti tai J. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą nenustatyta J. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, įvertinama ir J. K. asmenybė. Jis dirbantis, kartu su žmona augina du mažamečius vaikus, žmona laukiasi trečiojo vaiko, teismui teigė turintis finansinių įsipareigojimų – būsto kreditą ir du vartojimo kreditus. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, J. K. praeityje teistas nebuvo, administracine tvarka už analogiškų nusižengimų padarymą nebaustas. Šioje byloje analizuojamas nusižengimas nėra sistemingo neteisėto elgesio išraiška.

Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, apibūdinančias J. K. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę, taip pat atsižvelgęs į protingumo ir teisingumo principus, sprendžia, kad ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas nagrinėjamu atveju būtų teisingas ir proporcingas padarytam administraciniam nusižengimui bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei.

Atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymą, išsakytą teismo posėdžio metu, teismo vertinimu, yra tikslinga išdėstyti paskirtos baudos sumokėjimą 7 mėnesiams, kas mėnesį sumokant po 200 eurų. Paskirtos baudos išdėstymas suteiks galimybę J. K. pačiam tinkamai įvykdyti paskirtą nuobaudą per ilgesnį laikotarpį, tuo pačiu nepažeidžiant pažeidėjo šeimos (vaikų) interesų, nepakenkiant kitiems finansiniams įsipareigojimams dėl bauda sukeltos didesnės finansinės naštos. Teismas konstatuoja, kad išdėstant baudos sumokėjimą ilgesniam terminui nebus pažeisti administracinės nuobaudos tikslai ir jų įgyvendinimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, išdėstyti J. K. paskirtos baudos mokėjimą 7 (septynių) mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad bauda pradedama mokėti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį sumokant po 200 (du šimtus eurų) dydžio įmoką.

Išaiškinti J. K., kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke AB „Luminor Bank“, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke AB „Luminor Bank“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią A/S Lietuvos filiale „Danske Bank“ ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-1056-992/2024.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.