- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-31
- Bylos Nr.
- e2-3323-1150/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00348-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Ieškovas
- akcinės Lietuvos
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Elektrėnų komunalinis ūkis“
- Advokatai
- Ingrida Varanavičienė
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.8Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės Lietuvos drausimas ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elektrėnų komunalinis ūkis“ dėl turtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) Lietuvos draudimas (toliau – ir ieškovė) pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 2 407,86 Eur turtinės žalos atlyginimo, 120,33 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
1.1. 2021 m. rugpjūčio 17 d. buvo padaryta žala butui Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). Įvykio metu Butas ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju.
1.2. Butas buvo sugadintas dėl vandens prasiskverbimo per bendrąsias namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose (toliau – ir Namas), konstrukcijas. Namo administratoriumi paskirta atsakovė, todėl ji privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendro naudojimo objektą, organizuoti jo remontą. Atsakovė yra atsakinga už viso pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą) ir turi pareigą atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta, todėl priteistina.
Atsiliepimas
2. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Elektrėnų komunalinis ūkis“ (toliau – ir atsakovė) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad:
2.1. Atsakovė apie tai, kad Butas patyrė žalą, sužinojo tik gavusi ieškovės raštą dėl draudimo išmokos atlyginimo. Buto gyventojai dėl šio įvykio į atsakovę, kaip namo administratorę, nesikreipė, apie galimai įvykusį apliejimą nepranešė, Butas nebuvo apžiūrėtas.
2.2. Gavę pretenziją atsakovės specialistai nuvyko į įvykio vietą nustatyti apliejimo priežasties. Butas yra šešiolikos aukštų 2006 m. Namo šešioliktame aukšte. Nustatyta, kad vanduo į Butą pateko uždaros lodžijos stogo prie Namo lauko sienos, už parapeto, tvirtinimo vietoje. Apžiūrėjus iš lauko pusės nustatyta, kad lodžijos stogo prie Namo lauko sienos tvirtinimo vietoje pažeista dekoratyvinio tinko ir polistirolo plokštė. Per atsivėrusią angą lietaus metu vanduo pasiskverbė ir per Namo blokų siūlių nesandarumus pratekėjo į Butą.
2.3. Namo kasmetinės apžiūros metu 2021 m. gegužę šis defektas nebuvo matomas. Be to, Namo fasado apdailą dažnai pažeidžia paukščiai. Taip pat neįmanoma nustatyti, ar Namo pagrindinių konstrukcijų (sienų) blokų siūlės yra sandarios, nes jos paslėptos po sienų šildymo ir dekoro sluoksniu.
2.4. Bendrovės specialistai sutvarkė atsivėrusią angą: užpurškė montavimo putomis, uždėjo armavimo klijavimo mišinį, papildomai užtepė bitumine mastika. Atliekant šiuos darbus buvo pastebėta lodžijos apskardinimo nesandarumas, kuris tuoj pat buvo užtaisytas.
2.5. Atsakovės pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovė, būdama namo administratoriumi, vykdė teisės aktais nustatytas pareigas, užtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimą. Tad atsakovės civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju negalima.
Šalies argumentai
3. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko ieškinį. Papildomai paaiškino, kad atsakovė kaip Namo administratorė turėjo pati tikrinti bendrųjų Namo konstrukcijų atsparumą išorės veiksniams, o ne tik pasyviai laukti, kol Namo gyventojai jai praneš apie įvykius ir tik tada šalinti jų padarinius. Tai rodo nepakankamą atsakovės rūpestingumą, netinkamą atsakovės kaip Namo administratorės pareigų vykdymą.
Atsiliepimas
4. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko atsiliepimą į ieškinį. Papildomai paaiškino, kad vanduo į Butą pateko per langus, tuo tarpu atsakovė kaip administratorė už langų sandarumą atsakinga nėra. Pats liudytojas turėjo stebėti, ar langai yra sandarūs, ir pastebėjęs nesandarumą, jį užtaisyti.
5. Liudytojas Ž. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Bute pradėjo drėkti lubos ar sienos prieš 5 m., kiekvienais metais tai vis stiprėjo ir stiprėjo. Atsakovė buvo iškviesta, kai Bute telkšojo bala, kurios dydis apie 9 kv. m. Į atsakovę šiuo klausimu per 2021 m. buvo kreiptasi apie 10 kartų – tiek į atsakovės direktorių (kuris yra Namo bendruomenės pirmininkas), tiek bendruoju atsakovės telefonu. Atvykus atsakovės darbuotojams, buvo konstatuota, kad atsakovė nėra atsakinga už žalą, remonto darbai nebuvo atliekami, todėl liudytojas kreipėsi į ieškovę dėl draudimo išmokos išmokėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
6. Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė gali būti pripažinta namo valdytoja ir ar jos atžvilgiu yra taikytina statinių savininko (valdytojo) atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį dėl draudiminio įvykio metu atsiradusios žalos.
7. Ieškovės teigimu, atsakovė, kaip namo administratorė, yra atsakinga už viso namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą) ir turi pareigą atlikti jo techninės priežiūros pagrindinius darbus, todėl iš jos priteistina draudiminio įvykio metu butui padaryta žala. Atsakovė su tuo nesutinka, nurodydama, kad atsakovė nėra namo valdytoja, ji tėra asmuo, kuriam perduota statinio techninės priežiūros funkcija, todėl jai šiuo atveju civilinė atsakomybė neiškyla.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo vertinimu, atsakovė negali būti pripažinta namo valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme ir jai civilinė atsakomybė dėl butui draudiminio įvykio metu padarytos žalos neiškyla. Tokią išvadą teismas daro žemiau išdėstytų motyvų pagrindu.
Dėl statinių savininko (valdytojo) atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį
9. CK reglamentuoti specialieji deliktinės civilinės atsakomybės atvejai, tarp šių atvejų – statinių savininko (valdytojo) atsakomybės atvejis, įtvirtintas 6.266 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą statinių savininkas (valdytojas), nustačius atsakomybės taikymo sąlygas, atsako be kaltės, t. y. visais atvejais, nebent įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.
10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statinių savininko (valdytojo) civilinei atsakomybei pagal CK 6.266 straipsnį kilti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015; 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016 12 punktą).
Dėl statinių valdytojo CK 6.266 straipsnio prasme statuso
11. CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018, 25 punktas).
12. Pagal kasacinio teismo praktiką statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (pvz., pirmiau minėta nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 22 punktas; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017, 22.2 punktas).
Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus statuso
13. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti; daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.
14. Teismas nustatė, kad atsakovė yra daugiabučių namų administratorė Elektrėnų savivaldybėje, paskirta 2002 m. spalio 9 d. Elektrėnų savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 02.VS128 „Dėl Elektrėnų savivaldybės daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų patvirtinimo ir administratoriaus paskyrimo“. Duomenų, kad Name būtų įsteigta daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, nėra. 2021 m. rugpjūčio 17 d. dėl vandens prasiskverbimo į Butą jam padaryta žala.
15. Taigi, įvertinus šio sprendimo 14 punkte nustatytas faktines aplinkybes aukščiau išdėstyto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina, kad draudiminio įvykio metu atsakovė turėjo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorės, statusą, kaip šis statusas suprantamas pagal CK 4.84 straipsnio, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) 4.236–4.252 straipsnių ir kitų materialiosios teisės normų nuostatas.
Dėl statinių valdytojo CK 6.266 straipsnio prasme statuso ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus statuso santykio
16. Minėta, kad savarankiško teisinio subjektiškumo daryti statiniui ūkinį ir fizinį poveikį turėjimas yra aplinkybė, pagal kurią CK 6.266 straipsnio prasme identifikuotinas statinio valdytojo statusas. Tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus teisinio statuso turėjimas, savaime nereiškia bendrojo naudojimo objektų valdytojo statuso CK 6.266 straipsnio prasme turėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018, 31 punktas).
17. CK 4.84 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija, o pagal minėto straipsnio 8 dalį, bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus nuostatus.
18. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtino Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus (toliau – Nuostatai). Pagal šių nuostatų 3 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius, be kitų, atlieka šias funkcijas: sudaro ir tvarko namo bendrojo naudojimo objektų aprašą (Nuostatų 4.2. punktas); organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3. punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą, apskaičiuoja mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą ir teikia juos patalpų savininkams tvirtinti (Nuostatų 4.4. punktas); rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas (Nuostatų 4.5. punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6. punktas); teisės aktų nustatytais atvejais rengia, teikia patalpų savininkams pasiūlymus dėl energiją taupančių priemonių įgyvendinimo ir šaukia patalpų savininkų susirinkimą arba organizuoja balsavimą raštu dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) (Nuostatų 4.8. punktas); vadovaudamasis CK 4.85 straipsniu, šaukia patalpų savininkų susirinkimus arba organizuoja balsavimą raštu (Nuostatų 4.11. punktas). Administratorius, be kitų, turi šias teises: teikti namo techninės priežiūros ir kitas su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, naudojimu ir atnaujinimu susijusias paslaugas, jeigu teisės aktai jam tai leidžia ir šių paslaugų sąmatai ir tarifui pritaria patalpų savininkai, priimdami sprendimą CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka (Nuostatų 6.1. punktas); savo iniciatyva šaukti patalpų savininkų susirinkimus ar organizuoti balsavimą raštu dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo (Nuostatų 6.3. punktas). Administratorius, be kita ko, privalo: ne mažiau kaip 1/4 patalpų savininkų raštu pareikalavus, per mėnesį nuo patalpų savininkų rašto pateikimo organizuoti patalpų savininkų susirinkimą pagal jų siūlomą darbotvarkę (Nuostatų 7.4. punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7. punktas).
19. Taigi pagal bendrąją taisyklę administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Vienintelę minėtos taisyklės išimtį įtvirtina Nuostatų 7.7. punktas, kuris nustato, kad administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė.
20. Tad iš aukščiau išdėstytų išaiškinimų seka, jog sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį, turi būti tiriama, ar jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013), taip pat – ar bendrojo naudojimo objektų būklė kėlė grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai.
Dėl atsakovės atsakomybės CK 6.266 straipsnio prasme
21. Teismas nustatė, kad:
21.1. Namo techninės priežiūros žurnalo įrašai patvirtina, kad nuo 2017 m. buvo periodiškai atliekami Namo būklės stebėjimai.
21.2. Atsakovė, atlikdama kasmetines namo apžiūras (2020–2021 m.), apžiūrėjo ir įvertino Namo būklę: pamatus, sienas, stogą, laiptinę, įėjimus į laiptinę, rūsio patalpas įėjimus į rūsio patalpas, šalto vandens vamzdynus, karšto vandens šildymo sistemą, lietaus nuotekas, buitines nuotekas, elektros skydinę. Nurodytu laikotarpiu vykdant namo apžiūras ir (ar) techninės būklės stebėjimus neužfiksuoti jokie esminiai bendrosios inžinerinės įrangos defektai ir (ar) kitas jos neatitikimas privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams, kritinė būklė ar galima avarijos grėsmė. Per paskutinius dvejus metus iki draudiminio įvykio panašių įvykių nebuvo.
21.3. 2020 m. gegužės 13 d. Namo priežiūros akte ties skiltimis „Stogas“, „Pastebėti defektai, deformacijos, įrangos gedimai“ ir „Rekomenduojami darbai defektams šalinti“ nurodyta: stogo ruloninės dangos būklė patenkinama, ventiliacijos vamzdynų folija, atspindinti šilumą, nutrupėjusi, vieno ventiliacijos kanalo nugriuvusi kepurė, kur stovi ventiliacijos kanalai aptrupėjęs betonas; rekomenduojama sutvarkyti vakarinėje stogo pusėje dangą; ventiliacijos vamzdynus apklijuoti šilumą atspindinčia folija, sutvarkyti ventiliacijos kanalo kepurę, sutvarkyti aptrupėjusį betoną. Tuo tarpu ties skiltimis „Sienos“, „Pastebėti defektai, deformacijos, įrangos gedimai“ ir „Rekomenduojami darbai defektams šalinti“ nurodyta: pietinėje ir šiaurinėje pusėje atskirose vietose matomi fasadinio tinko įtrūkimai, vakarinėje ir rytinėje pusėje po balkonu matomi fasadinio tinko įtrūkimai, šiaurinėje pusėje prie durų matomi fasadinio tinko ištrupėjimai; rekomenduojama atlikti sienų tinko remontą.
21.4. 2021 m. gegužės 21 d. Namo priežiūros akte ties skiltimis „Stogas“, „Pastebėti defektai, deformacijos, įrangos gedimai“ ir „Rekomenduojami darbai defektams šalinti“ nurodyta: stogo danga sutrūkinėjusi, auga sąmatos, atskirose vietose matosi betonas, prie parapetų šonų atskirose vietose bituminėje dangoje matosi pūslės, ventiliacijos vamzdynų folija, atspindinti šilumą, nutrupėjusi, vieno ventiliacijos kanalo nugriuvusi kepurė, prie ventiliacijos vamzdynų aptrupėjęs betonas, lodžijos stogelio būklė gera; rekomenduojame sutvarkyti stogo dangą ir prie parapetų atstojusią bituminę dangą, ventiliacijos vamzdynus apklijuoti šilumą atspindinčia folija, sutvarkyti ventiliacijos kanalo kepurę, sutvarkyti aptrupėjusį betoną. Tuo tarpu ties skiltimis „Sienos“, „Pastebėti defektai, deformacijos, įrangos gedimai“ ir „Rekomenduojami darbai defektams šalinti“ nurodyta: rytinėje, pietinėje ir šiaurinėje pusėje atskirose vietose matomi ant fasadinių sienų dekoratyvinio tinko įtrūkimai, vakarinėje pusėje po balkonu matomi fasado dekoratyvinio tinko įtrūkimai, šiaurinėje pusėje prie durų matomi dekoratyvinio tinko ištrupėjimai; rekomenduojama atlikti sienų tinko remontą.
21.5. Iš 2021 m. birželio 7 d. Namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu protokolo matyti, kad pirmas iš svarstomų klausimų buvo – Namo stogo dangos keitimas. Susidarė kvorumas, Namo stogo dangos keitimui pagal pateiktą sąmatą pritarta, nutarta atlikti darbus.
21.6. Atsakovės įvykių registravimo žurnalo duomenimis liudytojas Ž. B. į atsakovę dėl vandens patekimo į Butą kreipėsi 2021 m. rugpjūčio 2 d., nurodydamas, jog lietui lyjant nuo stogo bėga vanduo į Butą.
21.7. Iš atsakovės darbuotojų pateiktų Buto nuotraukų, kurios datuojamos 2021 m. rugpjūčio 2 d., matyti minimalus Buto lubų kampo prie lodžijos pažeidimas.
21.8. Vanduo į Butą pateko uždaros lodžijos stogo prie Namo lauko sienos, už parapeto, tvirtinimo vietoje. Lodžijos stogo prie Namo lauko sienos tvirtinimo vietoje pažeista dekoratyvinio tinko ir polistirolo plokštė. Per atsivėrusią angą lietaus metu vanduo pasiskverbė ir per Namo blokų siūlių nesandarumus pratekėjo į Butą.
21.9. Liudytojo Ž. B. messenger programėlės duomenimis jis su atsakovės inspektore nagrinėjamu klausimu kontaktavo ir 2021 m. rugpjūčio 6 d.
21.10. Ieškovė užfiksavo, kad Butui 2021 m. rugpjūčio 17 d. 14 val. buvo padaryta žala. Liudytojas Ž. B. pateikė tokio turinio pranešimą: „Apie įvykį buvo pranešta UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ dispečerinei 2021 m. rugpjūčio 2 d. rytą, kai pabudus radau apsemtą buto dalį. Tos pačios dienos popietę atvyko vadybininkė su meistru įvertinti situaciją. Iki šios dienos, 2021 m. rugpjūčio 22 d., jokių stogo remonto veiksmų nesiimta. Dienos po įvykio buvo lietingos, vanduo per liūtis skverbiasi į būstą ligi šiol“.
21.11. Iš liudytojo Ž. B. ieškovei pateiktų Buto nuotraukų, kurios datuojamos 2021 m. rugpjūčio 22 d., matyti Buto lubų, sienų ir grindų prie lodžijos pažeidimai.
21.12. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 17 d. 14 val. įvykį pripažino draudžiamuoju, atlyginimo liudytojui Ž. B. žalą.
21.13. Atsakovė 2021 m. rugsėjo 9 d. atliko Namo sienų sandarinimo darbus.
21.14. Liudytojas Ž. B. iki šiol nėra pašalinęs Butui padarytos žalos.
22. Privalomieji reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas). Draudiminio įvykio metu galiojusioje Reglamento redakcijoje (galiojusi nuo 2021 m. kovo 3 d. iki 2022 m. gegužės 1 d.) buvo įtvirtinta, kad statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (Reglamento 11 punktas). Reglamentas taip pat nustato, kad pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai yra: siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų; laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas; išvengti statinių griūčių, o joms įvykus arba įvykus stichinėms nelaimėms, išvengti papildomų padarinių ir nuostolių; siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai (Reglamento 12 punktas).
23. Tuo tarpu Reglamento 13 punkte nustatyta, kad mažinant ardančiuosius klimato (vėjo, lietaus, drėgmės, temperatūrinių pokyčių, saulės radiacijos) poveikius, būtina prižiūrėti, kad: būtų tvarkingi išorės atitvarų (sienų, stogų, cokolių ir kita), pamatų ir kitų konstrukcijų drėgmę izoliuojantys įrenginiai (izoliacija, drenažiniai sluoksniai ir kita); būtų tvarkingi įrenginiai, skirti vandens pašalinimui nuo statinių ir jų konstrukcijų (apskardinimai, latakai, lietvamzdžiai, įlajos, nuogrindos ir kita); nesikauptų sniegas ir ledas prie sienų, švieslangių, langų ir kitų atitvarų vertikaliųjų paviršių, o, jam susikaupus, pašalinti nuo šio paviršiaus toliau nei 2 m atstumu; liūčių metu ir tirpstant sniegui ar ledui nesusidarytų vėjo blaškomi vandens srautai, šlakstantys statinių atitvaras ar kitas konstrukcijas; atitvarų elementų sujungimo siūlėse ir kitose vietose neatsirastų pavojingų deformacijų požymių (plyšių, apsauginių sluoksnių arba ekranų pažeidimų, drenažinių latakų ar vamzdelių užakimo ir kita); laiku būtų pašalinti atitvarinių konstrukcijų apsauginio sluoksnio erozijos židiniai, ypač vyraujančiųjų vėjų kryptimis; žiemos metu neperšaltų konstrukcijos.
24. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo nustatyta, Butui žala buvo padaryta vandeniui į Butą patekus uždaros lodžijos stogo prie Namo lauko sienos, už parapeto, tvirtinimo vietoje, esant pažeistai dekoratyvinio tinko ir polistirolo plokštei. Minėtos Namo konstrukcijos yra priskirtinos daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektams. Teismas taip pat nustatė, kad iki ginčo draudiminio įvykio atsakovė, kaip Namo administratorė, nuolat pildė Namo techninės priežiūros žurnalą ir stebėjo Namo techninę būklę, t. y. ja domėjosi, nustatinėjo defektus, rekomendavo butų savininkams atlikti atitinkamą remontą. Tuo tarpu, vertinant atsakovės nustatytus Namo defektus, užfiksuotus 2020-2021 m. Namo apžiūros aktuose, jų grafose „Sienos“ ir „Stogas“ skiltyje „Pastebėti defektai, deformacijos, įrangos gedimai“ bei defektą, esantį žalos Butui atsiradimo priežastimi, Reglamento nuostatų kontekste, konstatuotina, kad šie defektai nėra tokios reikšmės ir (ar) masto, kuris suteiktų teisę atsakovei veikti savarankiškai ir šalinti šiuos defektus, nesant Namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo. Tačiau net nepaisant to, atsakovė po draudiminio įvykio per protingą terminą, t. y. 2021 m. rugsėjo 9 d., ėmėsi veiksmų ir atliko Namo sienų sandarinimo darbus bei pašalino defektą, esantį žalos Butui atsiradimo priežastimi. Šiame kontekste atskirai pažymėtina, jog Namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas atlikti atsakovės rekomenduojamą remontą buvo priimtas tik 2021 m. birželio 7 d., o iki draudiminio įvykio darbai dar nebuvo atlikti.
25. Įvertinus šio sprendimo 21 punkte nustatytas faktines bylos aplinkybes teisinio reguliavimo, išdėstyto šio sprendimo 22-23 punktuose, kontekste bei remiantis šio sprendimo 24 punkte išdėstytais teismo motyvais, konstatuotina, kad atsakovė užtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimą pagal Reglamento nuostatas. Akcentuotina, kad iki draudiminio įvykio Namo stogo ir (ar) sienų, įskaitant vietos, kurioje buvo lokalizuotas defektas, esantis žalos Butui atsiradimo priežastimi, būklė specialistų nebuvo pripažinta esant avarine. O, kaip minėta, ginčo defektai nevertintini kaip tokie, kuriuos Namo priežiūrą organizuojanti atsakovė turėjo pareigą be bendraturčių sutikimo sutvarkyti, t. y. tai nebuvo privalomai atliktinas darbas, priskiriamas privalomiesiems reikalavimams.
26. Tad atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, kad dekoratyvinio tinko ir polistirolo plokštės pažeidimas lodžijos stogo prie Namo lauko sienos tvirtinimo vietoje, nesant kompetentingų asmenų, institucijų sprendimo, negali būti savaime tapatinamas su Namo sienų avarine būkle ir tokia jų būklė negali būti pripažinta defektu, dėl kurio kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai ir dėl kurio turi būti nedelsiant imamasi veiksmų. Šis nusidėvėjimas netrukdė naudoti inžinerinių sistemų po to, kai buvo nustatyti atitinkami Namo defektai. Tačiau net nepaisant to, kad atsakovė tokios pareigos neturėjo, ji 2021 m. rugsėjo 9 d. ėmėsi veiksmų ir atliko Namo sienų sandarinimo darbus bei pašalino defektą, esantį žalos Butui atsiradimo priežastimi. Dėl to atsakovė nelaikytina už padarytą žalą atsakingu asmeniu ir šiuo pagrindu ieškinys yra atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Galutinį teismo procesinį sprendimą priėmus atsakovės naudai, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.