Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų laikymo sąlygų Panevėžio AVPK areštinėje, atlyginimo.

Pareiškėja skunde nurodė, kad ji buvo laikoma Panevėžio AVPK areštinėje nuo 2017 m. sausio 31 d. iki 2018 m. vasario 1 d. (tam tikrais laiko tarpais) (b. l. 3). Tačiau iš pareiškėjos asmens kortelės išrašo (b. l. 34–53), Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto L. M. (toliau – vyriausiasis specialistas L. M.) 2018 m. kovo 10 d. tarnybinio pranešimo (b. l. 58) ir atsiliepime (b. l. 20) nurodytų duomenų nustatyta, kad pareiškėja Panevėžio AVPK areštinėje buvo laikoma ne nuo 2017 m. sausio 31 d., o nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. vasario 1 d. (su pertraukomis). Pareiškėjos asmens kortelės išraše, dalyje „medicininė kortelė“ yra nurodyta, kad ji 2017 m. vasario 1 d. naujai uždaryta į areštinę. Byloje esant tokiems duomenims, kad pareiškėja buvo laikoma areštinėje nuo 2017 m. vasario 1 d., byloje sprendžiama dėl pareiškėjos teisės į neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. vasario 1 d. (toliau – ginčo laikotarpis).

Būdama areštinėje, pareiškėja turėjo suimtosios statusą (b. l. 60).

Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatos. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Pareiškėja skunde nurodo, kad kamerose nuolat buvo laikoma daugiau asmenų, nei turi būti, t. y. po tris–keturis asmenis; leistina norma buvo viršyta ir tuo buvo pažeistas gyvenamojo ploto dydis (5 kv. m).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu tik 8 paras kameroje buvo laikoma kartu su kitais dviem asmenimis, t. y. kameroje buvo trys asmenys, o keturių asmenų kameroje išvis nebuvo. Pareiškėja kameroje buvo laikoma viena 35 paras, o kartu su vienu–dviem asmenimis – 27 paras (b. l. 58), taigi pareiškėja didesnę laiko dalį kameroje buvo laikoma viena. Remiantis šiais duomenimis, atmetamas pareiškėjos skundo argumentas, kad kamerose nuolat buvo laikoma po tris–keturis asmenis.

Nustatant areštinėje laikomam asmeniui tenkantį minimalų plotą vadovaujamasi Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklėmis. Ginčo laikotarpiu iki 2017 m. balandžio 3 d. galiojo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės, o nuo 2017 m. balandžio 4 d. galioja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-247 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklės. 2007 m. Taisyklių 80 punktas nustatė, kad vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Tokia pat nuostata įtvirtinta 2017 m. Taisyklių 58 punkte.

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėja Panevėžio AVPK areštinėje buvo laikoma: 2017 m. vasario 1 d. kameroje Nr. 22, kurios plotas 12,17 kv. m, viena, todėl jai gyvenamojo ploto teko 10,88 kv. m; tą pačią dieną perkelta į kamerą Nr. 23, kurios plotas 10,88 kv. m, ir ten laikyta iki 2017 m. vasario 2 d. su vienu asmeniu, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,79 kv. m; toliau laikyta toje pačioje kameroje iki 2017 m. vasario 6 d. viena, todėl jai gyvenamojo ploto teko 9,58 kv. m; toliau laikyta toje pačioje kameroje iki 2017 m. vasario 9 d. su vienu asmeniu, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,79 kv. m; nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. balandžio 6 d. kameroje Nr. 8, kurios plotas 16,90 kv. m, su dviem asmenimis, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 5,20 kv. m; nuo 2017 m. balandžio 24 d. iki 2017 m. balandžio 27 d. kameroje Nr. 17, kurios plotas 10,05 kv. m, viena, todėl jai gyvenamojo ploto teko 9 kv. m; nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. kameroje Nr. 13, kurios plotas 10,20 kv. m, viena, todėl jai gyvenamojo ploto teko 8,85 kv. m; nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2017 m. gegužės 25 d. ir nuo 2017 m. birželio 19 d. iki 2017 m. birželio 22 d. kameroje Nr. 11, kurios plotas 10,00 kv. m, viena, todėl jai gyvenamojo ploto teko 8,70 kv. m; nuo 2017 m. liepos 13 d. iki 2017 m. liepos 17 d. ir nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. kameroje Nr. 9, kurios plotas 11,70 kv. m, su vienu asmeniu, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 5,16 kv. m; nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki 2017 m. rugpjūčio 24 d. kameroje Nr. 13, kurios plotas 10,20 kv. m, viena, todėl jai gyvenamojo ploto teko 8,85 kv. m; nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. rugsėjo 21 d. kameroje Nr. 9, kurios plotas 11,70 kv. m, viena, todėl jai gyvenamojo plot teko 10,31 kv. m; nuo 2017 m. spalio 26 d. iki 2017 m. spalio 28 d. kameroje Nr. 19, kurios plotas 10,50 kv. m, viena, todėl jai gyvenamojo ploto teko 9,26 kv. m; toliau laikyta iki 2017 m. spalio 30 d. kameroje Nr. 10, kurios plotas 8,58 kv. m, viena, todėl jai gyvenamojo ploto teko 7,26 kv. m; nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2018 m. sausio 11 d. kameroje Nr. 8, kurios plotas 16,90 kv. m, su dviem asmenimis, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 5,20 kv. m; nuo 2018 m. sausio 29 d. iki 2018 m. vasario 1 d. kameroje Nr. 12, kurios plotas 12,17 kv. m, su vienu asmeniu, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 5,44 kv. m (b. l. 20, 58). Apskaičiuojant gyvenamąjį plotą, iš kameros ploto išskaičiuotas sanitarinio mazgo užimamas plotas, kuris kameroje Nr. 8 yra 1,30 kv. m (0,99 m x 1,31 m); Nr. 9 – 1,39 kv. m; Nr. 10 – 1,32 kv. m; Nr. 11 ir Nr. 23 – 1,30 kv. m; Nr. 12 ir Nr. 22 – 1,29 kv. m; Nr. 13 – 1,35 kv. m; Nr. 17 – 1,05 kv. m; Nr. 19 yra 1,24 kv. m (b. l. 64), o baldų užimamas plotas neišskaičiuotas.

Apibendrinus nustatytus duomenis, daroma išvada, kad pareiškėja Panevėžio AVPK areštinėje, pažeidžiant minimalaus ploto reikalavimą, kai pareiškėjai tekęs plotas buvo 4,79 kv. m, ginčo laikotarpiu buvo laikoma 6 paras.

Minimalaus ploto reikalavimo pažeidimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vertinamas kaip kalinimas nepriimtinomis sąlygomis, dėl ko pareiškėjas patiria neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme (pvz., 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-801-442/2015). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog dėl minimalaus ploto reikalavimų pažeidimo asmuo patyrė neigiamus išgyvenimus. Atsižvelgiant į tai, jog pažeidžiant minimalaus ploto reikalavimą pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje buvo laikoma 6 paras, daroma išvada, kad atsakovės atstovas pažeidė iki 2017 m. balandžio 3 d. galiojusių 2007 m. Taisyklių 80 punkto ir nuo 2017 m. balandžio 4 d. galiojančių 2017 m. Taisyklių 58 punkto reikalavimus ir pripažintina, kad pareiškėjos teisė į minimalų plotą buvo pažeista.

Pareiškėja taip pat skundžiasi, kad nebuvo atskiro nuo patalpos sanitarinio mazgo, nebuvo galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, kameroje dėl sanitarinio mazgo buvo nemalonus kvapas.

Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi ir ginčo laikotarpiu galiojanti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) nenustato reikalavimų sanitarinio mazgo įrengimui. Iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 37:2009), kurios 20 punktas nustatė, kad policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą patalpų oro šalinimo sistemą.

Atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 21–22) ir vyriausiojo specialisto L. M. 2018 m. kovo 12 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 59) nurodytais duomenimis, visose areštinės kamerose yra įrengtas sanitarinis mazgas, kuris atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara; sanitariniame mazge įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi atskirą patalpų oro šalinimo sistemą, taip pat yra galimybė kameras vėdinti per langus, kurie atsidaro.

Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų laikymasis areštinėje buvo patikrintas 2016 m. rugsėjo 30 d., t. y. iki pareiškėjos buvimo areštinėje ginčo laikotarpiu. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentas (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras), 2016 m. rugsėjo 30 d. atlikęs patikrinimą Panevėžio AVPK areštinėje, nustatė, kad areštinės kamerų sanitariniuose mazguose įrengti turkiško tipo tualetai, praustuvės su tekančiu šaltu vandeniu; sienoje, prie kurios įrengtas sanitarinis mazgas, yra patalpų oro šalinimo sistemos ortakio anga; yra sudaryta galimybė kameras vėdinti per langus, kamerų langai yra varstomi; areštinėje veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras minėto patikrinimo metu Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų areštinėje nenustatė (2016 m. spalio 7 d. patikrinimo aktas Nr. PA.5-322(20.14.3.5.12), b. l. 56–57). Nacionalinio visuomenės sveikatos centras, 2017 m. liepos 10 d. atlikęs patikrinimą Panevėžio AVPK areštinėje, patikrino kamerą Nr. 8, kurioje 2017 m. balandžio 3–6 d. ir 2018 m. sausio 8–11 d. (t. y. prieš šį patikrinimą ir po patikrinimo) buvo laikoma pareiškėja. 2017 m. liepos 10 d. patikrinimo metu nustatė, kad visi kameros langai atsidaro ir kameroje veikia mechaninė ištraukiamoji vėdinimo sistema. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras minėto patikrinimo metu patikrintų Higienos normos HN 134:2015 punktų reikalavimų, taip pat ir patikrinto 17 punkto (kuris numato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema) pažeidimų nenustatė (2017 m. liepos 12 d. patikrinimo aktas Nr. PA.5-200(16.3.187.5.12), b. l. 54–55). Teismas neturi pagrindo abejoti patikrinimo aktų pagrįstumu ir atsakovo atsiliepime bei vyriausiojo specialisto L. M. tarnybiniame pranešime nurodytų duomenų apie kamerų vėdinimą teisingumu. Remiantis aptartais duomenimis, daroma išvada, kad sanitarinio mazgo oro šalinimo sistema atitinka higienos normos reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtą Panevėžio AVPK veikimą (neveikimą) ir tenkinti pareiškėjos reikalavimą priteisti neturtinę žalą dėl netinkamo tualeto įrengimo, tai yra dėl to, kad kamerose ji jautė blogą kvapą, sklidusį iš tualeto.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad areštinės darbuotojai, siekdami pagerinti sulaikytųjų sąlygas ir privatumą, suteikia galimybę sanitarinį mazgą užsidengti audeklu, tuo tikslu yra įdėti kabliukai; asmenys, būdami tualete, gali jį užsidengti audeklu, kadangi sanitariniuose mazguose įdėti kabliukai, ant kurių galima užkabinti audeklus (b. l. 22). Tačiau iš vyriausiojo specialisto L. M. 2018 m. kovo 12 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad asmenys specialiomis sanitarinių mazgų uždangomis nėra aprūpinami, jie sanitarinius mazgus turi užsidengti patys iš jiems išduodamų arba savo turimų audeklų (b. l. 62). Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tualetą atskiriantis audeklas nelaikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų (2017 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1703-492/2017; 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjos privatumas naudojantis tualetu buvo pažeidžiamas.

Pareiškėja skunde teigia, kad dėl visų priežasčių (dėl neatskirto nuo patalpos sanitarinio mazgo, dėl nemalonių kvapų) ji patirdavo orumo pažeminimus, kadangi nebuvo užtikrintas privatumas nuo pareigūnų.

Pareiškėja skunde nedetalizavo konkrečių stebėjimo atvejų. Ji netvirtina, kad ji specialiai pareigūnų buvo stebima sanitariniame mazge. Ji išsakė abstraktų teiginį, kad ji dėl neatskirto nuo patalpos sanitarinio mazgo patirdavo orumo pažeminimus. Areštinės kamerose esantys langeliai yra skirti stebėti areštinės kamerose esančių asmenų elgesį (b. l. 22). Vyriausiojo specialisto L. M. 2018 m. kovo 12 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 61) nurodytais duomenimis, pareigūnai mato beveik visą kamerą, nemato tik kameroje esančių kampų, kurie yra prie durų dešinėje ir kairėje pusėje, o sanitariniai mazgai yra minėtuose kampuose, todėl pareigūnas mato tik dalį sanitarinio mazgo; pareigūnai specialiai nestebi asmenų, kai jie naudojasi tualetu (b. l. 61). Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareigūnams per kamerų duryse esančius langelius periodiškai stebint kameras, buvo pažeistas pareiškėjos privatumas, naudojantis tualetu.

Pareiškėja nurodo, kad nebuvo šilumos pakankamumo ir bendrų sanitarinių sąlygų.

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punktą pareiškėjas privalo aiškiai išdėstyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pagal 8 punktą pareiškėjas privalo aiškiai suformuluoti skundo reikalavimą. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja šilumos nepakankamumą nurodė nekonkrečiai, nenurodė, kokios būtent bendros sanitarinės sąlygos nebuvo užtikrintos, nenurodė bei nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų. Pareiškėja nenurodė, kokiose kamerose ir kokiu laikotarpiu įvyko jos nurodomos aplinkybės, ir kaip tai galėjo padaryti įtaką neturtinės žalos atsiradimui. Pareiškėjos minimos aplinkybės nėra aiškiai suformuluotos ir dėl to negali būti teismo įvertinta, ar buvo šiuo aspektu pareiškėjos teisių pažeidimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad bylos duomenimis, pareiškėja būdama areštinėje jokių skundų dėl būtiniausių asmens higienos priemonių neteikė (b. l. 59), atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjai buvo išduodamos būtiniausios asmens higienos priemonės (b. l. 21). Dėl sanitarinio mazgo areštinės kamerose teismo sprendime buvo pasisakyta.

Pareiškėja taip pat skundžiasi, kad nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku iškviesti budintį pareigūną.

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 21) patvirtino, jog areštinės pareigūnai laikosi minėtų Apsaugos ir priežiūros instrukcijos ir Budinčiosios pamainos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų. Tuo tarpu pareiškėja skunde nepateikė jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti nustatytų reikalavimų laikymusi areštinėje. Pareiškėja, pareikšdama šį nusiskundimą, nenurodė jokių konkrečių atvejų, kada Panevėžio AVPK pareigūnai nereagavo į jos kvietimą jai beldžiant į kameros duris, ir kokios realios pasekmės dėl to kilo pareiškėjai. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 20) ir vyriausiasis specialistas L. M. 2018 m. kovo 12 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 63) nurodė, kad pareiškėja skundų dėl negalėjimo išsikviesti pareigūnų neteikė. Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad pareiškėja, būdama areštinėje, teikė tokius skundus.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad areštinėje nesant įrengtų signalizacijos mygtukų, kuriais būtų galima iškviesti budintį pareigūną, nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai ir pareiškėjos teisė į saugią gyvenamąją aplinką.

Pareiškėja nurodo, jog ji turėjo teisę į vienos valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, nors vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – ir CPT, ir Komitetas) išaiškinimui.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore; nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Ginčo laikotarpiu iki 2017 m. balandžio 3 d. galiojusių 2007 m. Taisyklių 7.10 punktas nustatė, kad policijos areštinėse, kuriose įrengti pasivaikščiojimo kiemai, kasdien vieną valandą pasivaikščioti (nepilnamečiai, moterys ir sergantys tuberkulioze asmenys gali pasivaikščioti du kartus po vieną valandą per dieną). Tų pačių taisyklių 54 punktas nustatė, kad policijos areštinės viršininkas (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas) privalo užtikrinti, kad asmenys, laikomi policijos areštinėje, galėtų kasdien 1 valandą pasivaikščioti, o nepilnamečiai, moterys ir sergantys tuberkulioze – 2 kartus per dieną po 1 valandą. Asmenų, laikomų Panevėžio AVPK areštinėje, teisę į kasdienį vienos valandos pasivaikščiojimą gryname ore taip pat nustato Budinčiosios pamainos vidaus tvarkos taisyklių 76 punktas. Ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 4 d. galiojančių 2017 m. Taisyklių 38 punktas nustato, kad policijos areštinės vadovo (jo nesant – policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekantis pareigūnas privalo užtikrinti, kad areštantai galėtų kasdien pasivaikščioti gryname ore.

Bylos medžiagoje yra duomenys, kad pareiškėja atsisakydavo eiti pasivaikščioti. 2017 m. Taisyklių 38 punktas nustato, kad apie areštanto išvedimą pasivaikščioti ar atsisakymą eiti pasivaikščioti pažymima policijos areštinių vidaus administravimo informacinėje sistemoje. Atsakovas atsiliepime (b. l. 21) bei vyriausiasis specialistas L. M. 2018 m. kovo 12 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 60) nurodė, jog kaip matyti iš policijos areštinių ir sulaikymo patalpų registro, pareiškėjai buvo siūloma eiti pasivaikščioti, tačiau ji atsisakydavo. Tai patvirtina bylos medžiagoje esantis pareiškėjos asmens kortelės išrašas, kuriame yra užfiksuota, kad pareiškėja atsisakė eiti pasivaikščioti šiomis dienomis: 2017 m. gegužės 16, 17, 18, 25 d., 2017 m. birželio 22 d., 2017 m. liepos 14, 15, 16, 17 d., 2017 m. rugpjūčio 7, 8, 9, 10 d., 2017 m. rugsėjo 19, 20 d., 2017 m. spalio 28, 29 d., 2018 m. sausio 31 d. (b. l. 35–51) .

Pasisakydamas dėl pareiškėjo paaiškinimų, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Komiteto išaiškinimui, teismas pažymi, kad Komitetas Antrosios bendrosios ataskaitos (CPT/Inf (1992)3) 47 punkte nurodė manantis, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose. Taigi, minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke. Be to, Komitetas tai nurodė, vertindamas tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų sąlygas. Todėl pareiškėjos argumentai dėl suimtojo arba nuteistojo, laikomo teritorinės policijos įstaigos areštinėje, teisės ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke, atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad Komitetas tos Antrosios bendrosios ataskaitos 48 punkte nurodė, kad reikalavimas, jog kaliniams mažiausiai vieną valandą per dieną būtų leidžiama būti lauke, yra pripažįstamas kaip pagrindinė jų teisė, o Dvyliktosios bendrosios ataskaitos (CPT/Inf (2002)15) 47 punkte nurodė, kad asmenims, kurie laikomi policijos areštinėje 24 valandas arba ilgiau, turi būti pasiūlytas, kiek tai įmanoma, kasdienis pasivaikščiojimas lauke.

Pareiškėja teigia, kad laikymo areštinėje laikotarpiu ji nebuvo tinkamai aprūpinta patalyne. Taip pat nurodė tokias aplinkybes, kad iš Panevėžio visuomenės sveikatos centro 2015 m. birželio 16 d. patikrinimo akto Nr. H5-269 matyti, kad 2015 m. birželio 10 d. atlikto patikrinimo metu laikino laikymo kamerose buvo nustatytas Higienos normos 37:2009 reikalavimo pažeidimas dėl minkštojo inventoriaus nebuvimo, tam sutvarkyti buvo nustatytas terminas. Teigia, kad ji buvo areštinėje nuo 2017 m. sausio 31 d. kelis mėnesius, tačiau patalynė įsigyta nebuvo (b. l. 6).

Iš skundo matyti, kad pareiškėja neginčija, jog patalynė jai buvo išduota. Pareiškėja nurodo, kad ji nebuvo tinkamai aprūpinta patalyne, tačiau nenurodo, kas buvo netinkama, ir nenurodo, kuriose kamerose ir kuriuo laikotarpiu ji nebuvo tinkamai aprūpinta patalyne.

Pareiškėja skunde nurodė, kad kamerose nebuvo veidrodžio. Taip pat nurodė tokias aplinkybes, kad iš Panevėžio visuomenės sveikatos centro 2015 m. liepos 21 d. patikrinimo akto Nr. H5-341 ir 2015 m. rugpjūčio 28 d. patikrinimo akto Nr. H5-391 matyti, kad 2015 m. liepos 20 d. atlikto patikrinimo metu kameroje Nr. 10 ir 2015 m. rugpjūčio 18 d. atlikto patikrinimo metu kameroje Nr. 14 buvo nustatytas Higienos normos 37:2009 reikalavimo pažeidimas dėl veidrodžio nebuvimo, tam sutvarkyti buvo nustatytas terminas (b. l. 7).

Pareiškėja skunde nurodė, jog dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu Panevėžio AVPK areštinėje ji patyrė orumo pažeminimus, gilius dvasinius, psichologinius išgyvenimus, jautė diskomfortą (b. l. 6), o dėl per mažo gyvenamojo ploto ji beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti; remiasi teismų praktika, kurioje nurodoma, kad prastas miegas esant mažam plotui kameroje tiesiogiai sietinas su kamerų ploto dydžiu (b. l. 5). Byloje nėra duomenų apie tai, jog dėl minėtųjų sutrikimų pareiškėja būtų kreipęsis į areštinėje dirbantį medicinos specialistą ir prašiusi jo pagalbos. Byloje esančioje pareiškėjos medicininės kortelės kopijoje (b. l. 52–53) yra tik duomenys, kad pareiškėja vieną dieną skundėsi virškinimo sutrikimu, o kitomis dienomis nusiskundimų sveikata neturėjo. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 20) nurodė, kad jis neturi duomenų, kad pareiškėja turėjo miego sutrikimų arba skundėsi tokiais sutrikimais.