Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų L. L. ir uždarosios akcinės bendrovės „Rentol“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-113-431/2020, kuria nuspręsta atmesti prašymą atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. O. pateikė ieškinį atsakovams L. L., uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Rentol“, UAB „Fasado pastoliai“, G. J. A. dėl 2019 m. sausio 7 d. taikos sutarties panaikinimo. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-113-431/2020 ieškinį tenkino visiškai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentai

4. Apeliantai L. L. ir UAB „Rentol“ su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl trūkumų šalinimo nesutinka, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti apeliacinio skundo prašymą atleisti L. L. ir UAB „Rentol“ nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Apeliantų turtinė padėtis yra sunki (UAB „Rentol“ nevykdo veiklos, o L. L. gaunamos pajamos yra nedidelės, abu apeliantai neturi likvidaus turto), todėl jie turi būti atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

4.2. L. L. pajamos per mėnesį yra 260-330 Eur, todėl jos nėra pakankamos sumokėti bent pusę už apeliacinį skundą privalomo mokėti žyminio mokesčio. Dėl vykdomų išieškojimų yra susidariusi 31 418,13 Eur L. L. skola, o šio apelianto vardu yra registruota viena transporto priemonė – automobilis, kurio registracija, atsižvelgiant į techninę būklę, yra sustabdyta. Be to, apelianto vardu nėra registruota nekilnojamojo turto.

4.3. UAB „Rentol“ dėl vykdomų išieškojimų ir turimų skolinių įsipareigojimų yra susidariusi 93 782,43 Eur dydžio skola, be to, įmonė nuo 2016 m. nevykdo veiklos. UAB „Rentol“ nuo 2016 m. balandžio 21 d. nedirba nei vienas darbuotojas, o įmonės socialinio draudimo skola nuo 2017 m. sausio 23 d. iki 2020 m. vasario 28 d. yra 1 800,27 Eur. UAB „Rentol“ vardu taip pat nėra registruota nekilnojamo turto bei transporto priemonių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

6. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal bendrąją procesinę taisyklę, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme.

7. Tačiau ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, pagal kuriuos turi būti patikrinama ir vertinama, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020). Sprendžiant žyminio mokesčio atidėjimo klausimą, teismui turi būti pateikti kuo išsamesni įrodymai, leidžiantys įsitikinti realiai esama asmens, prašančio jam atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, turtine padėtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019).

8. Nagrinėjamu atveju apeliantai pateikė naujus įrodymus apie jų turtinę padėtį, kurios nustatymas yra reikšmingas sprendžiant apeliantų prašymą atidėti nesumokėtos žyminio mokesčio dalies sumokėjimą arba atleisti nuo žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į apeliantų pateiktų įrodymų turinį, ryšį su nagrinėjama byla, proceso koncentruotumo ir operatyvumo principus bei sprendžiamo klausimo svarbą (teisės į apeliaciją įgyvendinimas), apeliacinės instancijos teismas nusprendžia priimti su atskiruoju skundu pateiktus apeliantų naujus įrodymus.

Dėl apeliantų prašymo

9. Apeliantai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-113-431/2020 ir atleisti juos nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantų prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos teismo nutarties motyvus ir atskirojo skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada atmesti apeliantų prašymą atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, kadangi tam nėra įstatyme nustatytų pagrindų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su išvada dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir įvertina apeliantų prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo pagrįstumą.

10. CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įrodytos dvi sąlygos: 1) turtinė prašančiojo asmens padėtis procesinio veiksmo, už kurį reikalaujama sumokėti žyminį mokestį, atlikimo momentu tikrai yra komplikuota ir sudėtinga; 2) finansiniai sunkumai, su kuriais asmuo susidūrė, yra laikini (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019). Taigi, žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo taikymas yra tikslingas tik tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019).

11. Prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikti ne tik įrodymai, galintys susiformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymai, kad sprendimo priėmimo dieną jis turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1320-790/2019).

12. Juridinio asmens turtinę padėtį apibūdina finansinės atskaitomybės dokumentai, sudaryti aktualiu nagrinėjamam klausimui išspręsti laikotarpiu, taip pat kiti galimi duomenys: informacija iš bankų, turtą registruojančių registrų. Realią turtinę padėtį leistų įvertinti ir tokie duomenys, kaip gaunamos iš ūkinės komercinės veiklos pajamos bei tokios veiklos sąnaudos (išlaidos), apibendrinti kasos duomenys, patvirtinantys piniginius srautus, mokesčių mokėtojo deklaracijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-347-178/2018).

13. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis formuojama praktika, įvertina apeliantų pateiktus duomenis ir argumentus dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo.

14. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad L. L. gaunamos pajamos per mėnesį 2019-2020 m. yra 260-333 Eur. Iš pateikto apelianto elektroninės bankininkystės išrašo matyti, kad apelianto sąskaitoje nustatyta 31 418,13 Eur rezervuota suma. Atskirajame skunde nurodyta, kad ši suma susidarė dėl vykdomų išieškojimų. Iš byloje esančio antstolio padėjėjos 2019 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymo matyti, kad bendra išieškoma suma L. L. atžvilgiu yra 20 068,38 Eur. Taip pat atskirajame skunde nurodyta, kad atsakovo vardu yra registruota viena transporto priemonė yra automobilis, kurio registracija, atsižvelgiant į techninę būklę, yra sustabdyta. Atsakovo vardu nėra registruota nekilnojamojo turto.

15. Iš UAB „Rentol“ elektroninės bankininkystės išrašo matyti, kad rezervuota suma yra 93 725,10 Eur. Atskirajame skunde nurodyta, kad UAB „Rentol“ nuo 2016 m. nevykdo veiklos, įmonėje nedirba nei vienas darbuotojas, o jos socialinio draudimo skola nuo 2017 m. sausio 23 d. iki 2020 m. vasario 28 d. yra 1 800,27 Eur. Įmonės vardu taip pat nėra registruota nekilnojamo turto bei transporto priemonių.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantų pateiktus duomenimis ir atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad šiuo metu apeliantų turtinė padėtis yra sudėtinga. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra tikėtina, kad apeliantų finansiniai sunkumai yra laikini ir jie bus pajėgūs įvykdyti pareigą sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį (1 273 Eur) iki sprendimo (nutarties) priėmimo apeliacinės instancijos teisme.

17. Apibendrintai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apeliantų apeliaciniame skunde pateiktą prašymą atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą. Todėl skundžiama nutartis naikintina. Atitinkamai, nustačius CPK 84 straipsnyje nustatytas sąlygas, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia klausimą iš esmės ir tenkina atskirajame skunde nurodytą apeliantų prašymą atidėti žyminio mokesčio dalies (1 273 Eur) sumokėjimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti.

Atidėti apeliantams L. L. ir UAB „Rentol“ 1 273 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą už paduotą apeliacinį skundą iki apeliacinės instancijos sprendimo (nutarties) priėmimo.

Žyminio mokesčio mokėjimą apeliantams L. L. ir UAB „Rentol“ padalinti lygiomis dalimis po 636,50 Eur.