- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-02
- Bylos Nr.
- e2A-89-516/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00100-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidija Tamošiūnienė, Rasa Gudžiūnienė, Agnė Tikniūtė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Rentol“, L. L., uždarajai akcinei bendrovei „Fasado pastoliai“, G.
- Ieškovas
- D. O.
- Trečiasis asmuo
- J. A.-O.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Agnės Tikniūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Rentol“ ir L. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-113-431/2020 pagal ieškovo D. O. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Fasado pastoliai“, uždarajai akcinei bendrovei „Rentol“, G. i J. A., L. L. dėl 2019 m. sausio 7 d. taikos sutarties panaikinimo, trečiasis asmuo J. A.-O.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. O. prašė pripažinti negaliojančia 2019 m. sausio 7 d. taikos sutartį, sudarytą tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Fasado pastoliai“, UAB „Rentol“, G. J. A. ir L. L., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio nuostatomis.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad pagal 2011 m. vasario 28 d. nuomos sutartį atsakovei UAB „Fasado pastoliai“ išnuomojo jam nuosavybės teise priklausančius modulinius ir fasadinius pastolius, kurių bendra vertė buvo 470 185,07 Eur. Šie pastoliai buvo naudojami tiesioginėje UAB „Fasado pastoliai“ veikloje – buvo nuomojami užsakovams, iš pastolių subnuomos atsakovė gaudavo pajamų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2742- 781/2017 UAB „Fasado pastoliai“ įgijo teisę reikalauti iš UAB „Rentol“ pagal 2014 m. vasario 3 d. pastolių perdavimo aktą perduotų fasadinių pastolių dalių (9 474 vnt.), kurių bendra vertė – 397 986,80 Eur, ir pagal 2014 m. vasario 3 d. pastolių perdavimo aktą perduotų modulinių pleištinių pastolių (5 453 Eur), kurių bendra vertė – 211 323,39 Eur, taip pat įgijo teisę reikalauti 34 557,91 Eur dydžio žalos atlyginimo. Bendra UAB „Fasado pastoliai“ teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimu patvirtintos reikalavimo teisės į įmonę UAB „Rentol“ suma yra – 643 868,10 Eur (397 986,80 + 211 323,39 + 34 557,91 = 643868,10 Eur). Šiuo metu UAB „Rentol“ grąžino pastolių UAB „Fasado pastoliai“ tik už 76 500 Eur sumą, neįvykdyto reikalavimo UAB „Fasado pastoliai“ pagal minėtą teismo sprendimą vertė yra 567 368,10 Eur.
4. Vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2742-781/2017 buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris buvo pateiktas antstoliui vykdyti. Vykdant šį vykdomąjį raštą UAB „Rentol“ grąžino dalį pastolių UAB „Fasado pastoliai“, o UAB „Fasado pastoliai“ atitinkamai dalį pastolių grąžino ieškovui (kreditoriui) D. O. Tačiau atsakovė ieškovui grąžino tik dalį išnuomotų pastolių. Ieškovui D. O. iki šiol negrąžintų modulinių bei fasadinių pastolių bendra vertė yra 290 546,89 Eur.
5. UAB „Fasado pastoliai“ direktorė J. A.-O. sudarė 2019 m. sausio 7 d. taikos sutartį su UAB „Rentol“, G. J. A. ir L. L., pagal kurią UAB „Fasado pastoliai“ atsisakė teisės reikalauti iš UAB „Rentol“ teismo sprendimu priteistų pastolių (ir (arba) šių pastolių vertės kaip žalos atlyginimo), minėta taikos sutartis nepateikta teismui tvirtinti. Atsakovė UAB „Fasado pastoliai“, sudarydama 2019 m. sausio 7 d. taikos sutartį neabejotinai suprato, kad neturės galimybės grąžinti ieškovui D. O. priklausančių pastolių, kurie įmonei buvo perduoti pagal 2011 m. vasario 28 d. įrangos nuomos sutartį ir tos pačios dienos modulinių bei fasadinių pastolių perdavimo aktus. 2019 m. sausio 7 d. taikos sutartis iš esmės sumažino (panaikino) UAB „Fasado pastoliai“ galimybę grąžinti kreditoriui D. O. pagal 2011 m. vasario 28 d. įrangos nuomos sutartį išnuomotus pastolius arba grąžinti išnuomotų pastolių vertę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 27 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančia UAB „Fasado pastoliai”, UAB „Rentol“, G. J. A. ir L. L. 2019 m. sausio 7 d. sudarytą taikos sutartį.
Dėl kreditoriaus turimos neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės
7. Nustatė, kad ieškovas reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Fasado pastoliai“ grindė įrodymais, jog ieškovas jam nuosavybės teise priklausančius modulinius ir fasadinius pastolius buvo išnuomojęs atsakovei UAB „Fasado pastoliai“, kuri, pasibaigus nuomos sutartims, dalies išsinuomotų pastolių ieškovui negrąžino. Ieškovas pateikė į bylą pagal 2011 m. vasario 28 d. nuomos sutartį perduotų ir negrąžintų fasadinių pastolių likučio ir vertės suvestinę ir pagal 2011 m. vasario 28 d. nuomos sutartį perduotų ir negrąžintų modulinių pastolių likučio ir vertės suvestinę, kurios sudarytos remiantis byloje pateiktais pirminiais įrodymais ir iš kurių matyti, kad nuomininkė UAB „Fasado pastoliai“ negrąžino ieškovui D. O. dalies išsinuomotų pagal 2011 m. vasario 28 d. Įrangos nuomos sutartį Nr. 11-02-28/01 pastolių, todėl ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Fasado pastoliai“.
8. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-2511-864/2019 pagal ieškovo D. O. ieškinį atsakovei UAB „Fasado pastoliai“ dėl žalos atlyginimo priteisimo. Teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi patvirtino byloje ieškovo D. O. bei atsakovės UAB „Fasado pastoliai“ taikos sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo ieškovui sumokėti 280 000 Eur sumą, kuri yra laikoma atsakovės negrąžintų ieškovui priklausančių fasadinių ir modulinių pastolių kaina, ši aplinkybė taip pat patvirtino ieškovo reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Fasado pastoliai“.
Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo ginčijamu sandoriu
9. Nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 28 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2742-781/2017, kuriuo nusprendė nutraukti tarp UAB „Fasado pastoliai“ ir atsakovės UAB „Rentol“ 2014 m. vasario 3 d. sudarytą nuomos sutartį, įpareigoti atsakovę UAB „Rentol“ grąžinti ieškovei UAB „Fasado pastoliai“ pagal 2014 m. vasario 3 d. pastolių perdavimo aktą perduotų fasadinių pastolių detalių 9 474 vnt. ir pagal 2014 m. vasario 3 d. pastolių perdavimo aktą perduotų modulinių pleištinių pastolių detalių 5 453 vnt. (įranga išvardinta sprendimo rezoliucinėje dalyje), priteisti ieškovei UAB „Fasado pastoliai“ 34 557,91 Eur dydžio žalą iš atsakovės UAB „Rentol“.
10. Sutiko su ieškovo teiginiu, kad vykdant šį įsiteisėjusį 2017 m. vasario 28 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą, įmonė UAB „Rentol“ grąžino dalį pastolių UAB „Fasado pastoliai“, o UAB „Fasado pastoliai“ atitinkamai dalį pastolių grąžino ieškovui (kreditoriui) D. O. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgęs į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendime išvardinti iš UAB „Rentol“ priteistos UAB „Fasado pastoliai“ įrangos pavadinimai didžiąja dalimi sutapo su pavadinimais tos įrangos, kurią ieškovas buvo išnuomojęs UAB „Fasado pastoliai“, o teismo sprendimui įsiteisėjus, pagal 2018 m. birželio 15 d., birželio 22 d., lapkričio 14 d., lapkričio 26 d., gruodžio 18 d., gruodžio 19 d. pastolių priėmimo–perdavimo aktus Nr. 1–6 UAB „Fasado pastoliai“ buvo perduota įranga, kurios, tikėtina, dalis buvo grąžinta ieškovui 2018 m. gruodžio 19 d. pastolių priėmimo–perdavimo aktu Nr. 1.
11. Nors byloje nurodytos fasadinių pastolių vertės nebuvo ginčijamos, tačiau, teismo vertinimu, turėjo būti taikomas atitinkamas pastolių nuvertėjimas nuo 2011 m., 2014 m. surašytuose aktuose nurodytos įrangos vertės, todėl teismas pastolių kainomis, nurodytomis pastolių priėmimo–perdavimo aktuose ir atitinkamai ieškovo pateiktais skaičiavimais vadovavosi tiek, kiek tai atspindi turto kiekį proporcingai pagal jo vertę, nurodytą to turto perdavimo nuomai metu.
12. Teismas laikė, kad UAB „Fasado pastoliai“ teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimu patvirtintos reikalavimo teisės į įmonę UAB „Rentol“ suma yra 643 868,10 Eur, o įvertinęs ginčijamos taikos sutarties sąlygas, pagal kurias UAB „Fasado pastoliai”, atstovaujama direktorės J. A. – O., UAB „Rentol“, atstovaujama direktoriaus L. L., G. J. A. ir L. L. susitarė, jog UAB „Rentol“ geranoriškai įsipareigoja sumokėti UAB „Fasado pastoliai“ 76 500,00 Eur kompensaciją, kurios mokėjimas jau buvo atliktas perduotais pastoliais UAB „Fasado pastoliai“, kurių vertė, šalių pripažįstama ir neginčijama, yra 76 500 Eur, darė išvadą, kad UAB „Fasado pastoliai“, pasirašydama taikos sutartį atsisakė nuo ženklios sumos, priteistos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2742-781/2017, išieškojimo iš skolininkės UAB „Rentol“. Teismo vertinimu, 76 500 Eur suma buvo nustatyta už UAB „Rentol“ jau perduotus UAB „Fasado pastoliai“ įrenginius, nevertinant tų, kurie pagal teismo sprendimą perduoti nebuvo. Teismo sprendimu atsakovė UAB „Rentol“ buvo įpareigota grąžinti ieškovei UAB „Fasado pastoliai“ pastolių detalių 14 927 vnt., o neperdavė 8 566 vnt. detalių. Teismas darė tikėtiną išvadą, kad neperduotųjų detalių kaina, sąlyginai vertinant pagal jų kiekį, turėtų būti didesnė, negu 76 500 Eur. Taip pat ginčijama taikos sutartimi UAB „Fasado pastoliai“ ir UAB „Rentol“ pareiškė ir patvirtino, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2- 2742-781/2017 sprendimas yra įvykdytas ir UAB „Rentol“ neturi jokių turtinių ar finansinių įsipareigojimų. Tokiu susitarimu UAB „Fasado pastoliai“ atsisakė ir nuo teismo priteistos 34 557,91 Eur dydžio žalos išieškojimo iš UAB „Rentol“.
13. Sprendė, kad UAB „Fasado pastoliai“ taikos sutartimi atsisakius ženklios reikalavimo teisės dalies į teismo priteistą sumą ir turtą iš UAB „Rentol“, įmonės kreditoriui – ieškovui D. O., apribota galimybė patenkinti savo kreditorinį reikalavimą iš skolininko UAB „Fasado pastoliai“. Skolininkas UAB „Fasado pastoliai“ neįrodė, kad sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, todėl konstatavo, kad ginčijama 2019 m. sausio 7 d. taikos sutartis pažeidė ieškovo D. O., kaip UAB „Fasado pastoliai“ kreditoriaus, interesus.
Dėl neprivalėjimo sudaryti ginčijamo sandorio
14. Kadangi byloje nebuvo jokių duomenų ir atitinkamų įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, kad skolininkas UAB „Fasado pastoliai“ privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, atsisakydamas tolimesnio išieškojimo pagal 2017 m. vasario 28 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2742-781/2017, todėl, teismo vertinimu, UAB „Fasado pastoliai“ sudaryta 2019 m. sausio 7 d. taikos sutartis neatitiko protingo asmens, turinčio veikti skolininko kreditorių interesais, elgesio standarto.
15. Nors ginčijama taikos sutartimi buvo nustatyta, kad L. L. taikos sutarties pasirašymo dieną pareiškia ieškinio atsisakymą, o G. J. A. – priešieškinio atsisakymą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1713-614/2019, tačiau, teismo vertinimu, toks susitarimas niekaip nepaaiškino nei būtinumo UAB „Fasado pastoliai“ atsisakyti išieškojimo pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2742-781/2017 iš UAB „Rentol“, nedalyvavusio nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1713-614/2019, nei suteikė kokios nors ekonominės naudos. Sprendė, kad atsakovų nurodoma aplinkybė, jog ieškovas buvo suinteresuotas aukščiau nurodytų ginčų išsprendimu tarpusavio nuolaidų būdu, neįrodyta.
Dėl skolininko ir trečiojo asmens, sudariusio su skolininku ginčijamą sandorį, sąžiningumo
16. Ginčo taikos sutartyje UAB „Fasado pastoliai“ vienareikšmiškai patvirtino, kad išsinuomotus iš ieškovo D. O. pastolius ji buvo subnuomojusi UAB „Rentol“, todėl akivaizdu, kad UAB „Fasado pastoliai“, žinodama, kad UAB „Rentol“ yra negrąžinusi dalies subnuomos pagrindu išsinuomotų pastolių, ginčijama šioje byloje taikos sutartimi atsisakė nuo teisės susigrąžinti neperduotus pastolius, kurių dalis galėjo būti grąžinta ieškovui D. O. Tokie skolininko UAB „Fasado pastoliai“ veiksmai teismo vertintini kaip nesąžiningi.
17. UAB „Rentol“, kurios direktorius L. L., buvo atsakovu civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Fasado pastoliai“ ieškinį atsakovei UAB „Rentol“ dėl nuomos sutarties nutraukimo, įpareigojimo grąžinti išnuomotą įrangą, nuomos mokesčio priteisimo ir žalos atlyginimo (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-2742-781/2017), kurios nagrinėjimo metu ieškovės UAB „Fasado pastoliai“ direktorius D. O. nurodė, kad ieškovas UAB „Fasado pastoliai“ (ir kitos jam priklausančios įmonės) naudojo (naudoja) jam nuosavybės teise priklausančius pastolius. Todėl teismas darė išvadą, kad UAB „Rentol“ ir L. L. žinojo arba privalėjo žinoti, jog UAB „Fasado pastoliai“, sudarydama ginčo taikos sutartį ir atsisakydama nuo didesnės dalies reikalavimo iš UAB „Rentol“, pažeidžia savo kreditoriaus teises. Tokie UAB „Rentol“ ir L. L. veiksmai vertintini kaip nesąžiningi.
18. Teismas, nustatęs visas būtinąsias actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas, ieškovo ieškinį tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
19. Apeliaciniame skunde atsakovai UAB ,,Rentol“ ir L. L. prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
19.1. Teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą: sprendimas grindžiamas tik ieškovo parengtais ir pateiktais dokumentais, apeliantų teikti įrodymai dėl ieškovo, kaip kreditoriaus, teisės nebuvimo nebuvo vertinti ir dėl jų nėra pasisakyta sprendime. Apeliantai į bylą teikė pastolių ir jų elementų įsigijimą patvirtinančius dokumentus (t. 2, b .l. 12–64), iš kurių matyti, kad UAB „Fasado pastoliai“ veiklos metu nuo 2011 m. įsigijo pastolių už daugiau nei 200 000 Eur iš įvairių subjektų. Atitinkamai tokie dokumentai paneigia ieškovo teiginius, kad didžioji dalis pastolių, dėl kurių buvo sprendžiama Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2741-781/2017, nuosavybės teise priklausė ieškovui. Iš pridėtų dokumentų matyti, kad UAB „Fasado pastoliai“ nuosavybės teise valdė pastolius ir atitinkamai būtent šie pastoliai galėjo būti išnuomoti UAB „Rentol“. Teismas nenustatinėjo, ar iš tikrųjų ieškovas, kaip fizinis asmuo, nuosavybės teise turėjo pastolius. Jeigu teismas būtų tenkinęs apeliantų prašymą išreikalauti iš ieškovo pajamų deklaracijas už 2010 m. ir 2011 m. bei ieškovo turto deklaracijas už 2010 m. ir 2011 m., iš šių dokumentų būtų matyti, ar ieškovas de facto turėjo pastolius, iš kurių kildina savo reikalavimo teisę.
19.2. Teismas ieškovo reikalavimo teisę (pagal 2019 m. gegužės 7 d. ieškovo ir UAB „Fasado pastoliai“ taikos sutartį) kildino iš vėliau nei ginčo taikos sutartis (2019 m. sausio 7 d.) atsiradusios prievolės. Sprendime nepagrįstai konstatuotas ieškovo reikalavimo teisės egzistavimas.
19.3. Apeliantų, kaip trečiųjų asmenų, nesąžiningumas, kaip actio Pauliana sąlyga, buvo nustatyta remiantis vieninteliu įrodymu – 2017 m. vasario 28 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu, nors minėtoje byloje buvo sprendžiamas nuomos santykių, o ne pastolių nuosavybės teisės egzistavimas. Teismas nepagrįstai Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendime ieškovo (kuris byloje veikė kaip UAB „Fasado pastoliai“ direktorius) pasakymą dėl pastolių priklausymo jam netinkamai kvalifikavo prejudiciniu faktu. Minėtoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas, kokiems konkrečiai subjektams priklausė pastoliai ir kokiais pagrindais UAB „Fasado pastoliai“ šiuos pastolius valdė. Nors pats ieškovas, kaip UAB „Fasado pastoliai“ direktorius, buvo ginčijamos taikos sutarties iniciatorius, teismas nevertino šios aplinkybės ir nepagrįstai konstatavo apeliantų nesąžiningumą.
19.4. Taikos sutartimi šalys siekė užbaigti teismuose sprendžiamus ginčus bei kartu užtikrinti nematerialią pagalbą UAB „Fasado pastoliai“, todėl teismas klaidingai konstatavo taikos sutarties sudarymo priežasčių nebuvimą.
Atsiliepimas
20. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
20.1. Ieškovas įgijo reikalavimo teisę į UAB „Fasado pastoliai“ dar 2018 m. gruodžio 14 d., UAB „Fasado pastoliai“ iki ieškovo nustatyto termino negrąžinus jam visų išnuomotų pastolių. Apeliantai savo apeliaciniame skunde klaidingai interpretuoja sprendime teismo padarytas išvadas, neva ieškovo reikalavimo teisė patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi, kadangi pirmosios instancijos teismas prie tokios išvados nepriėjo: teismas aiškiai konstatavo, kad ši aplinkybė tik papildomai patvirtina ieškovo reikalavimo teisės buvimą.
20.2. Nors apeliantai apeliaciniame skunde kelia abejones dėl pastolių priklausymo ieškovui nuosavybės teise, bet nepaaiškina, kodėl tokiu atveju buvo pasirašyta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. e2-2511-864/2019, pagal kurią UAB „Fasado pastoliai“ įsipareigojo kompensuoti 280 000 Eur ieškovui negrąžintų pastolių vertės.
20.3. Aplinkybė, kad 2019 m. sausio 7 d. taikos sutartimi buvo išspręsti dvejose civilinėse bylose kilę ginčai, pati savaime nepagrindžia jos ekonominio naudingumo būtent UAB „Fasado pastoliai“. Atsakovės UAB „Fasado pastoliai“ reikalavimo teisė į UAB „Rentol“ jau buvo patvirtinta įsiteisėjusiais teismų sprendimais, o priverstinis skolos išieškojimas buvo perduotas antstoliui. Jokių priešpriešinių pareigų atsakovei UAB „Rentol“ atsakovė UAB „Fasado pastoliai“ neturėjo. Iš ginčo taikos sutarties turinio yra akivaizdu, kad UAB „Fasado pastoliai“ turto sąskaita buvo išspręstas privačių fizinių asmenų – L. L. ir G. J. A. – ginčas. UAB „Fasado pastoliai“ nebuvo pareikštas joks reikalavimas, atitinkamai jokio intereso šios taikos sutarties sudaryme UAB „Fasado pastoliai“ neturėjo ir negalėjo turėti.
20.4. Apeliantų pozicija dėl ginčo taikos sutarties naudingumo dėl joje numatytos nematerialios pagalbos UAB „Fasado pastoliai“ teikimo yra paremta tik deklaratyviais teiginiais. Apeliantai į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo taikos sutartyje numatyta nemateriali pagalba, t. y. potencialių pirkėjų paieška, supažindinimas ir pan., buvo realiai (faktiškai) teikiama atsakovei UAB „Fasado pastoliai“.
20.5. Iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimo turinio matyti, kad aplinkybės dėl pastolių nuosavybės teisės įėjo į šios bylos nagrinėjimo dalyką. Pati UAB „Rentol“, prašydama atmesti UAB „Fasado pastoliai“ ieškinį, nurodė, kad UAB „Fasado pastoliai“ nepagrindė savo nuosavybės teisių į ginčo įrangą, todėl Vilniaus apygardos teismas minėtame sprendime turėjo teisinį pagrindą pasisakyti dėl šių UAB „Rentol“ argumentų bei konstatuoti ginčo įrangos (pastolių) nuosavybės teisės subjektą. UAB „Rentol“ nesąžiningumas nagrinėjamoje byloje galėjo būti ir neįrodinėjamas, nes ginčo taikos sutartis pagrįstai laikytina neatlygintiniu sandoriu. Šiuo atveju UAB „Fasado pastoliai“ už savo įsipareigojimo pagal taikos sutartį įvykdymą iš kitos taikos sutarties šalies (šalių) jokio priešpriešinio turtinio pobūdžio patenkinimo negavo.
21. Atsakovė G. J. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
21.1. Atsakovės G. J. A. žiniomis, ieškovas dėl finansinės padėties 2010 – 2011 m. negalėjo nuosavybės teise įsigyti ir valdyti 470 185,07 Eur vertės modulinių ir fasadinių pastolių.
21.2. Teismui netenkinus prašymo išreikalauti iš ieškovo pajamų ir turto deklaracijas už 2010 ir 2011 metus, apeliantams buvo apribotos įrodinėjimo galimybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
23. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-248/2020).
24. Viena actio Pauliana taikymo sąlygų, būtinų kreditoriui ginčijant skolininko sudarytus sandorius, – kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Ši actio Pauliana patenkinimo sąlyga reiškia, kad kreditorius privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Taigi, šis institutas gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011 ir kt.) arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas Nr. 3K-P-311/2012).
25. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimo neabejotiną egzistavimą kildino iš ieškovo ir UAB „Fasado pastoliai“ susitarimo (Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2511-864/2019 2019 m. gegužės 7 d. patvirtintos taikos sutarties), sudaryto po ginčijamos taikos sutarties, todėl nepagrįstai sprendė, kad ginčo taikos sutarties sudarymo momentu ieškovas neturėjo reikalavimo teisės.
26. Su šiuo apeliantų argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
27. Ieškovas reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Fasado pastoliai“ grindė įrodymais, kad buvo išnuomojęs modulinius ir fasadinius pastolius atsakovei UAB „Fasado pastoliai“, kuri, pasibaigus nuomos sutartims, dalies išsinuomotų pastolių ieškovui negrąžino. Šiems teiginiams pagrįsti pateikė 2011 m. vasario 28 d. Įrangos nuomos sutartį Nr. 11-02-28/01, kuria D. O. (nuomotojas) ir UAB „Fasado pastoliai“ (nuomininkas) susitarė dėl įrangos, kuri yra aprašyta ir perduota Įrangos priėmimo-perdavimo akto pagrindu. Pastolių 2011 m. vasario 28 d. priėmimo–perdavimo akte Nr. 1 išvardinti nuomininkui UAB „Fasado pastoliai“ perduodami Fasadiniai pastoliai, pastolių 2011 m. vasario 28 d. priėmimo–perdavimo akte Nr. 2 išvardinti nuomininkui UAB „Fasado pastoliai“ perduodami Moduliniai pastoliai. 2018 m. lapkričio 9 d. pranešimu Nr. 18/11/09 ieškovas pranešė UAB „Fasado pastoliai“, kad minėta pastolių nuomos sutartis yra nutraukiama nuo 2018 m. gruodžio 10 d. ir pareikalavo ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 14 d. grąžinti 2011 m. vasario 28 d. priėmimo–perdavimo Nr. l ir Nr. 2 aktuose nurodytus fasadinius bei modulinius pastolius. UAB „Fasado pastoliai“ 2018 m. gruodžio 19 d. pastolių priėmimo–perdavimo aktu Nr. 1 grąžino ieškovui tik dalį išsinuomotos įrangos, taigi, liko neįvykdžiusi dalies savo prievolės ieškovui pagal 2011 m. vasario 28 d. Įrangos nuomos sutartį. Šios aplinkybės pagrindžia, kad nuo pat 2011 m. vasario 28 d. Įrangos nuomos sutarties sudarymo ieškovas buvo UAB ,,Fasado pastoliai“ kreditorius, nes nuomos sutartimi buvo perdavęs jam priklausantį turtą atsakovei, o nuo 2018 m. gruodžio 14 d., kuomet ieškovas pareikalavo grąžinti išnuomotą įrangą, atsakovė UAB ,,Fasado pastoliai“ turėjo prievolę grąžinti šią įrangą ieškovui, tad akivaizdu, kad 2019 m. sausio 7 d., kada buvo sudaryta ginčijama taikos sutartis, ieškovas turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui (UAB „Fasado pastoliai“). Nors apeliantai kelia abejones dėl ieškovo galimybės 2010 m. ir 2011 m. įsigyti pastolius savo nuosavybėn, pažymėtina, kad įrangos nuomos sutartis per visą jos galiojimo laikotarpį nebuvo ginčijama, taigi, ieškovas yra UAB „Fasado pastoliai“ kreditorius, turintis galiojančią reikalavimo teisę.
Žemesnės instancijos teismas
28. Pirmosios instancijos teismas sprendime tik papildomai pažymėjo, kad aukščiau išdėstytas aplinkybes dėl ieškovo reikalavimo teisės turėjimo atsakovei UAB „Fasado pastoliai“ pagrindė ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2511-864/2019 tarp ieškovo D. O. ir atsakovės UAB „Fasado pastoliai“ patvirtinta jų pasirašyta taikos sutartis, kurioje UAB „Fasado pastoliai“ įsipareigojo ieškovui sumokėti 280 000 Eur sumą, kuri laikoma atsakovės negrąžintų ieškovui priklausančių fasadinių ir modulinių pastolių kaina. Darytina išvada, kad jei ieškovas neturėtų galiojančios reikalavimo teisės į UAB „Fasado pastoliai“, o pastaroji būtų visiškai įvykdžiusi 2011 m. vasario 28 d. Įrangos nuomos sutartį ir grąžinusi visą išsinuomotą iš ieškovo įrangą, tada šalims nebūtų jokio pagrindo sudaryti minėtą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2- 2511-864/2019. Ieškovas atsakovės UAB ,,Fasado pastoliai“ kreditoriumi tapo bei reikalavimo teisę į pastarąją įgijo ne sudarius šią taikos sutartį, kaip kad interpretuoja apeliantai; ja (taikos sutartimi) skolininkas tik patvirtino savo, kaip skolininko, statusą bei prievolės ieškovui apimtį, o pati reikalavimo teisė egzistavo anksčiau (nutarties 27 punktas).
29. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2511-864/2019 tarp ieškovo D. O. ir atsakovės UAB „Fasado pastoliai“ patvirtintoje taikos sutartyje ieškovas ir UAB „Fasado pastoliai“ nurodė, kad išsinuomotus iš ieškovo D. O. pastolius UAB „Fasado pastoliai“ buvo subnuomojusi UAB „Rentol“. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apeliantų argumentai, kad teismas nevertino į bylą pateiktų pastolių ir jų elementų įsigijimo dokumentų (t. 2, b.l. 12–64), kurie patvirtino, jog UAB „Fasado pastoliai“ nuosavybės teise valdė pastolius ir atitinkamai būtent šie pastoliai galėjo būti išnuomoti UAB „Rentol“, atmetami kaip nepagrįsti, nes, kaip minėta, UAB „Fasado pastoliai“ patvirtino, kad ji buvo subnuomojusi UAB „Rentol“ iš ieškovo išsinuomotą įrangą, o ne kitus, jai nuosavybės teise priklausančius, pastolius. Be to, nagrinėjamos bylos kontekste, pastolių nuosavybės teisės nustatymo faktas savaime nepaneigia ieškovo galiojančios reikalavimo teisės, kaip vienos iš actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, turėjimo ginčijamos taikos sutarties sudarymo metu. Ieškovo reikalavimo teisė į UAB „Fasado pastoliai“, kaip minėta, kilo iš 2011 m. vasario 28 d. Įrangos nuomos sutarties, o ginčijama taikos sutartimi UAB „Fasado pastoliai“ atsisakė ženklios reikalavimo teisės dalies į teismo priteistą sumą ir turto iš UAB „Rentol“ ir tokiu būdu sumažino savo mokumą bei apribojo ieškovui galimybę patenkinti savo kreditorinį reikalavimą iš skolininkės UAB „Fasado pastoliai“. Pažymėtina, kad apeliantai skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų, jog ginčo taikos sutartis pažeidė ieškovo (kaip UAB „Fasado pastoliai“ kreditoriaus) teises.
30. Apeliantai skunde teigia, kad teismas turėjo nustatyti, ar iš tikrųjų ieškovas, kaip fizinis asmuo, nuosavybės teise turėjo pastolius, ir išreikalauti iš ieškovo pajamų deklaracijas už 2010 m. ir 2011 m. bei ieškovo turto deklaracijas už 2010 m. ir 2011 m., iš kurių būtų matyti, ar ieškovas de facto turėjo pastolius, iš kurių kildina savo reikalavimo teisę.
31. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija taip pat negali sutikti. Įrodymų sąsajumo, jų pakankamumo ir įrodomosios reikšmės nustatymas yra teismo prerogatyva (CPK 185 straipsnis). Šioje byloje nebuvo ginčijami nei 2011 m. vasario 28 d. Įrangos nuomos sutartis, nei 2011 m. vasario 28 d. pastolių priėmimo – perdavimo atsakovei UAB „Fasado pastoliai“ faktas, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovo pateiktus pirminius įrodymus (sutartį, priėmimo – perdavimo aktus), pagrįstai vertino kaip pakankamus ieškovo reikalavimo teisei į UAB „Fasado pastoliai“ pagrįsti. Apeliantų prašyti išreikalauti įrodymai šio ginčo kontekste nevertintini kaip reikšmingi, nes iš minėtų deklaracijų būtų galima spręsti tik apie tuo metu buvusią ieškovo turtinę padėtį ir / ar prievolės deklaruoti turtą (pajamas) vykdymo tinkamumą, o ne paties reikalavimo pagal 2011 m. vasario 28 d. Įrangos nuomos sutartį turėjimą bei jos realumą. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad apeliantų prašymas dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo pirmosios instancijos teismo buvo atmestas pagrįstai.
32. Pasak apeliantų, jų, kaip trečiųjų asmenų, nesąžiningumas, kaip actio Pauliana sąlyga, buvo nustatyta remiantis vieninteliu įrodymu – Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimu civilinėje byloje e2-2742-781/2017, nors minėtoje byloje buvo sprendžiamas nuomos santykių, o ne pastolių nuosavybės teisės egzistavimas. Teismas nepagrįstai 2017 m. vasario 28 d. Vilniaus apygardos teismo sprendime ieškovo (kuris byloje veikė kaip UAB „Fasado pastoliai“ direktorius) pasakymą dėl pastolių priklausymo jam netinkamai kvalifikavo prejudiciniu faktu.
33. Byloje nustatyta, kad UAB „Rentol“, kurios direktorius L. L., buvo atsakovu civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Fasado pastoliai“ ieškinį atsakovei UAB „Rentol“ dėl nuomos sutarties nutraukimo, įpareigojimo grąžinti išnuomotą įrangą, nuomos mokesčio priteisimo ir žalos atlyginimo (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-2742-781/2017). 2018 m. birželio 19 d. Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo minėtą bylą apeliacine tvarka (civilinė byla Nr. e2A- 43-370/2018) ir konstatavo, kad ieškovės vadovo (D. O.) įsigyti pastoliai nebuvo ieškovės (UAB „Fasado pastoliai“) nuosavybė, ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtino jos nuosavybės teisės į ginčo pastolius. Taigi, minėtoje civilinėje byloje konstatavus šias aplinkybes, apeliantams turėjo būti žinoma, kad UAB „Fasado pastoliai“ subnuomojo UAB „Rentol“ ne jai nuosavybės teise priklausančius pastolius, todėl atitinkamai buvo žinoma, kad UAB „Fasado pastoliai“ turėjo ir kitų kreditorių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Rentol“ ir L. L. žinojo arba privalėjo žinoti, kad UAB „Fasado pastoliai“, sudarydama ginčo taikos sutartį ir atsisakydama nuo didesnės dalies reikalavimo UAB „Rentol“ atžvilgiu, pažeidžia savo kreditoriaus teises. Tokie UAB „Rentol“ ir L. L. veiksmai pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinti kaip nesąžiningi.
34. Apeliantai nurodo, kad taikos sutartimi šalys siekė užbaigti teismuose sprendžiamus tarpusavio ginčus bei kartu užtikrinti nematerialinę pagalbą UAB „Fasado pastoliai“, todėl teismas klaidingai konstatavo taikos sutarties sudarymo priežasčių nebuvimą.
35. Sutiktina su ieškovo argumentais, kad apeliantų pozicija dėl ginčo taikos sutarties naudingumo dėl joje numatytos nematerialios pagalbos UAB „Fasado pastoliai“ teikimo yra paremta tik deklaratyviais teiginiais, kuriems pagrįsti apeliantai jokių įrodymų nepateikė.
36. UAB „Fasado pastoliai“ yra pelno siekiantis juridinis asmuo, todėl jos sudaromi sandoriai turi turėti aiškiai išreikštą ekonominę naudą. Apeliantai savo apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčo taikos sutartimi šalys siekė užbaigti teismuose sprendžiamus tarpusavio ginčus, tačiau nenurodo, kuo konkrečiai taikos sutartis buvo naudinga UAB „Fasado pastoliai“. Nors Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-2742-781/2017 buvo išnagrinėta ir pradėtas skolos išieškojimas, tačiau UAB „Fasado pastoliai“ atsisakė minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistos ir priverstiniam išieškojimui perduotos UAB „Rentol“ skolos ir ekonominės naudos negavo. Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1713-614/2019, kurioje L. L. prašė priteisti iš atsakovės G. J. A. 43 443 Eur sumą, sumokėtą atsakovei už 50 vnt. UAB „Fasado pastoliai“ akcijų, bei 10 938 Eur kompensacinių palūkanų, tretieji asmenys D. O ir V. A., o atsakovė G. J. A. pateikė priešieškinį L. L., prašydama pripažinti negaliojančia 2012 m. birželio 7 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Nei UAB „Rentol“, nei UAB „Fasado pastoliai“ nedalyvavo civilinėje byloje Nr. e2-1713-614/2019, dėl kurios nutraukimo buvo susitarta ginčo taikos sutartyje, todėl nėra aišku, kaip šios bylos nutraukimas susijęs su būtinybe UAB „Fasado pastoliai“ atsisakyti išieškojimo pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2742-781/2017. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tokias aplinkybes, kad ginčijamos taikos sutarties sudarymas negali būti pateisintas jokia verslo logika, ypač atsižvelgiant į tik formaliai nurodytą nematerialinę pagalbą UAB „Fasado pastoliai“. Sutiktina su pirmosios instancijos išvada, kad UAB „Fasado pastoliai“ sudaryta 2019 m. sausio 7 d. taikos sutartis neatitinka protingo asmens, turinčio veikti savo kreditorių interesais, elgesio standarto.
37. Apeliantų teigimu, pats ieškovas, kaip UAB „Fasado pastoliai“ direktorius, buvo ginčijamos taikos sutarties iniciatorius, bet teismas nevertino šios aplinkybės ir nepagrįstai konstatavo apeliantų nesąžiningumą. Apeliantai nurodo, kad šias aplinkybes patvirtina 2018 m. rugsėjo 27 d. el. laiškas (t. 2, b. l. 68–69). Su šiais apeliantų argumentais nėra pagrindo sutikti, nes prie el. susirašinėjimo pridėtame 2018 m. rugsėjo 26 d. Ketinimų protokole dėl taikos sutarties sudarymo tarp UAB „Fasado pastoliai“, UAB „Rentol“, UAB „Monorento“ ir L. L. nurodytos kitos taikaus susitarimo sąlygos, be to, taikos susitarimo šalys taip pat nėra tos pačios, todėl negalima sutikti, kad ieškovui buvo žinomos būtent tokios taikos sutarties sąlygos, kurios buvo patvirtintos 2019 m. sausio 7 d.
38. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė esminius argumentus, visapusiškai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai konstatavo aktualias kilusiam ginčui faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė tiek civilinio proceso, tiek materialines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ir keisti apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl apeliantų apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Rentol“ ir L. L. apeliacinis skundas netenkinamas, todėl ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
40. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių šias išlaidas, į bylą nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
41. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 4 d. nutartimi atidėjo apeliantams L. L. ir UAB „Rentol“ 1 273 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą už paduotą apeliacinį skundą iki apeliacinės instancijos sprendimo (nutarties) priėmimo, žyminio mokesčio mokėjimą apeliantams L. L. ir UAB „Rentol“ padalino lygiomis dalimis po 636,50 Eur, todėl, apeliantų apeliacinį skundą atmetus, valstybei iš L. L. ir UAB „Rentol“ lygiomis dalimis priteisiamas minėtas 1 273 Eur žyminis mokestis.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų L. L. ir uždarosios akcinės bendrovės „Rentol“ į valstybės biudžetą po 636,50 Eur (šeši šimtai trisdešimt šeši eurai ir 50 centų) žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą.