Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Onos Gasiulytės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir atsakovo UAB „Prostinvest“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Prostinvest“ ( atsakovas byloje buvo pakeistas jo teisių ir pareigų perėmėju Vilniaus miesto savivaldybe) dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybas leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus miesto savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Truveras“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: įpareigoti atsakovą BUAB „Prostinvest“ per 3 mėnesius BUAB „Prostinvest“ lėšomis nugriauti pradėtą statyti statinį (duomenys neskelbtini), buvusiame žemės sklype, kuriam statyti buvo išduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2005-03-01 statybos leidimas Nr. GN/169/05-0117 ir sutvarkyti statybvietę. Teismo sprendime nurodyti, kad atsakovui BUAB „Prostinvest“ neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovė turi teisę nugriauti pradėtą statyti statinį (duomenys neskelbtini), buvusiame žemės sklype, kuriam statyti buvo išduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2005-03-01 statybos leidimas Nr. GN/169/05-0117 ir sutvarkyti statybvietę pats, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo BUAB „Prostinvest“. Priteisti ieškovei iš BUAB „Prostinvest“ išlaidas, patirtas dėl statinio (duomenys neskelbtini) (pagal projektą „Daugiabutis gyvenamasis narnas (duomenys neskelbtini)“), (duomenys neskelbtini) griovimo darbų lokalinės sąmatos sudarymo - 605 Eur.

2. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2005-03-01 išduotu statybos leidimu Nr. GN/169/05-0117 statytojui UAB „Baltijos ąžuolas“ (pavadinimas pakeistas į UAB „Prostinvest“) suteikė teisę žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) statyti naują ypatingą statinį - daugiabutį gyvenamąjį namą. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų A. S., B. S. ir T. Z. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Baltijos ąžuolas“ dėl sprendimo ir statybos leidimo panaikinimo, 2005-10-13 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1462-15/2005 panaikino Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-06-07 sprendimą Nr. 1181V „Dėl teritorijos Žirmūnų ir Kareivių gatvių sankirtoje detaliojo plano tvirtinimo“ ta dalimi, kuriame patvirtintas detalusis planas sklypui Nr. 17 ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2005-03-01 išduotą statybos leidimą Nr. GN/169/05-0117. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-01-19 nutartimi administracinėje byloje Nr. A3-64-07 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-10-13 sprendimo dalį, kuria teismas patenkino T. Z. skundą ir panaikino Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-06-07 sprendimą Nr. 1181V „Dėl teritorijos Žirmūnų ir Kareivių gatvių sankirtoje detaliojo plano tvirtinimo“ ta dalimi, kuriame patvirtintas detalusis planas sklypui Nr. 17 ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2005-03-01 išduotą statybos leidimą Nr. GN/169/05- 0117.

3. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį, 2007-12-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1110-28/2007 panaikino 2001-09-13 Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimą Nr. 185.2V „Dėl sklypo Nr. 17 Kareivių g. ribų ir dydžio nustatymo“; panaikino 2004-04-27 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 2.3-2884-01 „Dėl žemės sklypo Nr. 17, esančio Kareivių g, Vilniuje, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“; panaikino nekilnojamojo daikto - žemės sklypo Nr. 17, esančio (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre; pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2004-09-13 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį Nr. 1237PO1/2004-1237, sudarytą tarp Lietuvos Respublikos valstybės ir UAB „Baltijos ąžuolas“ dėl 2284 kv. m. ploto žemės sklypo Nr. 17, esančio (duomenys neskelbtini); panaikino UAB „Baltijos ąžuolas“ daiktinių teisių į žemės sklypą Nr. 17, esantį Kareivių g., Vilniuje teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre. Taip pat teismas sprendimu taikė restituciją natūra: priteisė Lietuvos valstybei iš UAB „Baltijos ąžuolas“ 2284 kv. m. ploto žemės sklypą Nr. 17, esantį (duomenys neskelbtini); priteisė UAB „Baltijos ąžuolas“ iš Lietuvos valstybės 4 450 000 Lt. Lietuvos apeliacinio teismo 2008-05-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-312/2008 Vilniaus apygardos teismo 2007-12-27 sprendimas iš esmės buvo nepakeistas, pakeičiant tik sprendimo rezoliucinę dalį, reguliuojančią piniginių lėšų priteisimą UAB „Baltijos ąžuolas“.

4. Vilniaus apygardos teisme taip pat buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-223-262/2014 pagal ieškovo BUAB „Prostinvest“ (buvęs UAB „Baltijos ąžuolas“) patikslintą ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl nuostolių atlyginimo. Vienas iš BUAB „Prostinvest“ ieškinio reikalavimų buvo priteisti Lietuvos valstybei nebaigtą statyti statinį pagal statybos leidimą Nr. GN/169/05-0117, esantį sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2014-12-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-223-262/2014 minėtą reikalavimą tenkino, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacine tvarka, 2015-11-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-583-117/2015 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2014-12-22 sprendimo dalį, kuria priteistas atsakovui Lietuvos valstybei nebaigtas statyti statinys, statytas pagal statybos leidimą GN/16905-0117, esantis sklype ir šioje dalyje, priimdamas naują sprendimą BUAB „Prostinvest“ ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad ginčo statybos buvo vykdomos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą. Neteisėtų statybų padarinių šalinimas turi būti sprendžiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - Statybos įstatymas) 28¹ straipsnyje nustatyta tvarka, bet ne perleidžiant valstybei neteisėtą statybą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-04-01 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 tokią teismo išvadą patvirtino.

5. Iš išdėstytų faktinių aplinkybių matyti, kad nors ir minėtais teismų sprendimais buvo panaikinti administraciniai aktai, valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis, tačiau liko neišspręstas 2005-03-01 statybos leidimo Nr. GN/169/05-0117 pagrindu vykdytos statybos padarinių buvusiame žemės sklype, Vilniaus mieste, šalinimo klausimas. Teisės teorijoje yra laikomasi visuotinai demokratinės visuomenės bei teisinės valstybės pripažinto principo, jog iš neteisės negali atsirasti teisė. Todėl teismui priėmus sprendimą dėl statybos leidimo panaikinimo yra svarbu, kad būtų panaikintos šio neteisėto statybos leidimo pagrindu atsiradusios pasekmės. Nagrinėjamu atveju teismams administracinėse ir civilinėse bylose priimtais sprendimais panaikinus administracinius aktus, valstybinės žemės perleidimo sandorį, tačiau neišsprendus neteisėtų aktų pagrindu atsiradusių pasekmių šalinimo klausimo, pradėtas statyti statinys liko stovėti nesant teisinio pagrindo, t. y. be galiojančio statybą leidžiančio dokumento.

6. Atsakovė BUAB „Prostinvest“ atsiliepime į ieškinį su reikalavimu nesutiko ir prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad yra pagrindas leisti BUAB „Prostinvest“ pagal reikiamai pertvarkytą teritorijų planavimo ir projektinę dokumentaciją bei gautą naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti panaikinto statybos leidimo Nr. GN/169/05-0117 pagrindu pradėtą statinį. Atsakovas prašė įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, teritorijoje, kurioje yra ginčo statinys pradėtas statyto leidimo Nr. GN/169/05-0117 pagrindu, suformuoti valstybinės žemės sklypą. Taip pat prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pagal reikiamai pertvarkytą teritorijų planavimo ir projektinę dokumentaciją išduoti BUAB „Prostinvest“ naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti panaikinto statybos leidimo Nr. GN/169/05-0117 pagrindu pradėtą statinį. Atsakovo teigimu, neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, kadangi jis yra pastatytas intensyvaus užstatymo gyvenamojoje teritorijoje, kurioje statyba yra leistina, kas šiuo atveju lemia, jog pagal reikiamai pertvarkytą teritorijų planavimo ir projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, statinio statybos darbus būtų galima užbaigti, todėl, visų pirma, reikėtų svarstyti statinio įteisinimo galimybę, nes jo nugriovimas reikštų proporcingumo principo pažeidimą. Ieškovo reikalavimas įpareigoti išskirtinai tik atsakovą jo paties jėgomis ir lėšomis sklype nugriauti pradėtą statyti statinį yra nesuderinamas su LAT ir LVAT suformuota praktika dėl valstybės ir privataus asmens atsakomybės bei kaltės laipsnio paskirstymo kriterijų, o taip pat iškreipiantis šalių interesų pusiausvyrą bei atsakovo atžvilgiu sukuriantis itin nesąžiningą situaciją. Ieškovas, prašydamas įpareigoti išskirtinai tik atsakovą jo paties jėgomis ir lėšomis pašalinti neteisėtos statybos padarinius, netinkamai suformulavo ieškinio dalyką - šiuo atveju pareiga pašalinti neteisėtos statybos padarinius kyla ne atsakovui, o Lietuvos Respublikai bei savivaldybei, kadangi šie subjektai yra teismo pripažinti kaltais dėl detaliojo plano, statybos leidimo panaikinimo ir sutarties pripažinimo negaliojančia, kas atitinkamai sąlygojo ir neigiamų neteisėtos statybos padarinių atsiradimą. Ieškovas reikšdamas ieškinį piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir viešuoju interesu bei siekia suklaidintini bylą nagrinėjantį teismą, jog atsakovas neva yra nesąžiningas, nors pati Lietuvos Respublika, kurios interesus atstovauja ieškovas, daugiau nei 8 metus tinkamai nevykdo savo, kaip žemės, ant kurios šiuo metu yra ginčo statinys, savininkės, pareigų.

7. Tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad sutinka su ieškovo argumentais ir papildomai pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra gavusi gyventojų prašymų dėl neužbaigtos statybos aikštelės, esančios šalia namų (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), aptvėrimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Adminsitracinės veiklos skyriaus pareigūnai patikrino minėtą teritoriją ir nustatė, kad statybvietėje, esančioje žemės sklype (duomenys neskelbtini), statybos darbai nevykdomi, statybvietė neaptverta. 2016-03-04 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus raštu „Dėl statybvietės (duomenys neskelbtini)aptvėrimo“ Nr. A51- 16311/16(2.3.4.13-SM3) buvo kreiptasi į Asociacijos „Intekta“ paskirtą UAB „Prostinvest“ bankroto administratorių. Minėtu raštu prašyta iki 2016-04-01 užtikrinti statybvietės aptvėrimą, įėjimų į statinius laikiną uždarymą iškasų užpylimą ir aptvėrimą, atvirų perdangų ir angų uždengimą pastatyti įspėjamuosius ženklus, pašalinti šiukšles, statybininkų vagonėlį, įrengti paviršinio vandens nutekėjimą adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklype. Šiuo metu statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), žemės sklype, nėra imtasi priemonių tam, kad būtų užtikrinta nelaimingų atsitikimų prevencija, todėl ieškovės ieškinys dėl statybos padarinių šalinimo vertintinas kaip pagrįstas, kadangi tokiu būdu bus pašalintos potencialios grėsmės visuomenei.

8. Trečiasis asmuo UAB „Truveras“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad neteisėtos statybos padariniai, kuriuos ieškovė ieškiniu siekia įpareigoti pašalinti išskirtinai atsakovo jėgomis ir lėšomis, atsirado išskirtinai dėl LR, kurios interesus atstovauja ieškovas ir savinaldybės institucijų bendrais, tarpusavyje neatsiejamais neteisėtais veiksmais padarytų pirminių pažeidimų. Lietuvos Respublikos ir Savivaldybės institucijų, priimant administracinius aktus ir teritorijų planavimo dokumentus, padaryti pirminiai pažeidimai ir kaltė dėl detaliojo plano, statybos leidimo panaikinimo ir sutarties pripažinimo negaliojančia yra aiškiai ir vienareikšmiškai konstatuota išnagrinėtuose teisminiuose ginčuose. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju egzistuoja Lietuvos Respublikos solidari atsakomybė. Atsakomybė dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų tenka pirmiausiai valstybei, nes privatus asmuo neturi būti laikomas kaltu dėl neteisėtų valstybės institucijų aktų priėmimo ir iš to sekusių neigiamų padarinių ir jam tokia atsakomybė jokiu būdu negali būti perkelta, o taip pat formuotų visuomenėje visiško nepasitikėjimo valstybe mentalitetą.

9. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Nusprendė nugriauti pradėtą statyti statinį (duomenys neskelbtini), buvusiame žemės sklype, kuriam statyti buvo išduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2005-03-01 statybos leidimas Nr. GN/169/05-0117; nurodė, kad pradėto statyti statinio (duomenys neskelbtini), buvusiame žemės sklype, kuriam statyti buvo išduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2005-03-01 statybos leidimas Nr. GN/169/05-0117, griovimo darbus ir statybvietės sutvarkymą vykdo ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos už BUAB „Prostinvest“ lėšas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

11. Priimdamas sprendimą teismas nustatė, kad teismų buvo panaikintas detalusis planas, statybos leidimas bei valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis. Taip pat, kad 2016-04-01 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 nebaigto statyti pastato statyba pripažinta savavališka statyba. Atsižvelgiant į tai, byloje tarp šalių kilo ginčas, ar galima atsakovui taikyti Statybos įstatymo 28¹ straipsnio (naujos redakcijos -33 straipsnio) alternatyvą, suteikiančią teisę įteisinti neteisėtą statybą. Nustatęs, kad atsakovas yra bankrutuojanti įmonė, teismas konstatavo, jog jis pagal Statybos įstatymo nuostatas, negali būti statytoju, todėl nesuteikė atsakovui galimybės įteisinti neteisėtas statybas. Pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismas 2010-10-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-612-661/2010 pripažino UAB „Prostinvest“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas bei trečiasis asmuo UAB „Truveras“ pateikė jų sudarytą 2016-09-20 Turtinių ir neturtinių teisių perleidimo sutartį, kuria remiantis prašė teismo pakeisti atsakovą BUAB „Prostinvest“ tinkamu atsakovu UAB „Truveras“. Tačiau teismas jų prašymo 2016-11-07 nutartimi netenkino, pažymėdamas, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-01 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 vienareikšmiškai nurodyta, kad savavališka statyba negali būti perduota kieno nors nuosavybėn. Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas negali vykdyti ūkinės - finansinės veiklos, konstatavo, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies bei nustatyti, kad pradėtas statyti statinis (duomenys neskelbtini), buvusiame žemės sklype, kuriam statyti buvo išduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2005-03-01 statybos leidimas Nr. GN/169/05-0117, nugriautinas bei nurodyti, kad pradėto statyti statinio (duomenys neskelbtini), buvusiame žemės sklype, kuriam statyti buvo išduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2005-03-01 statybos leidimas Nr. GN/169/05-0117, griovimo darbus ir statybvietės sutvarkymą vykdo ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos už BUAB „Prostinvest“ lėšas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12. Apeliantė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimo ir prašo pakeisti skundžiamą sprendimą: įpareigoti atsakovę BUAB „Prostinvest“ per 3 mėnesius BUAB „Prostinvest“ lėšomis nugriauti pradėtą statyti statinį (duomenys neskelbtini), buvusiame žemės sklype, kuriam statyti buvo išduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2005-03-01 statybos leidimas Nr. GN/169/05-0117, ir sutvarkyti statybvietę. Nurodyti, kad atsakovei BUAB „Prostinvest“ neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę nugriauti pradėtą statyti statinį (duomenys neskelbtini), buvusiame žemės sklype, kuriam statyti buvo išduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2005-03-01 statybos leidimas Nr. GN/169/05-0117, ir sutvarkyti statybvietę pačiai, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės BUAB „Prostinvest“ bankroto administravimo išlaidų. Sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nepakeistą.

13. Nurodo, kad nesutinka su sprendimu dalyje, kuria tik numatyta, kad neteisėtos statybos padarinių šalinimo darbus vykdo Inspekcija, nenumatant pareigos BUAB „Prostinvest“. Apeliantės manymu, teismas kilusiam ginčui netinkamai taikė statybos padarinių pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė ginčo teisinių santykių reglamentavimo neatitinkantį sprendimą. Skundžiamu sprendimu teismas įvertinęs visas faktines aplinkybes pagrįstai pripažino, kad nagrinėjamu atveju teismų sprendimais panaikinus administracinius aktus, valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis turi būti išspręstas ir 2005-03-01 statybos leidimo Nr. GN/169/050117 pagrindu vykdytos statybos padarinių buvusiame žemės sklype šalinimo klausimas. Teismas iš esmės pripažino, kad už neteisėtos statybos padarinių pašalinimą atsakinga atsakovė BUAB „Prostinvest“, tačiau visiškai nepagrįstai konstatavo, kad ji negali būti įpareigota nugriauti pradėtą statyti statinį, nes negali vykdyti ūkinės-finansinės veiklos. Tokia teismo išvada akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsnio (iki 2016-12-31 galiojusios redakcijos 281 straipsnio) nuostatoms. Įstatyme aiškiai apibrėžtas subjektų ratas, kurie turi pareigą šalinti neteisėtos statybos padarinius. BUAB „Prostinvest“ esantis šioje byloje atsakovu ir turi būti įpareigojamas atlikti įstatyme numatytus veiksmus, t. y. šalinti neteisėtos statybos padarinius. Nagrinėjamos bylos atveju BUAB „Prostinvest“ prievolė šalinti statybos padarinius yra imperatyviai įtvirtinta Statybos įstatyme. Be to, įstatyme nėra numatyta jokių išimčių dėl 33 straipsnio nuostatų taikymo, priklausančių nuo juridinio asmens statuso (bankrutuojantis, likviduojamas ir pan.). Skundžiamame sprendime nenurodyta ir jokia kita teisės norma, kuri sudarytų sąlygas nesivadovauti įstatymo 33 straipsnio 2 dalimi. Be to, kad būtent BUAB „Prostinvest“ kaip statytojas ir savininkas turi vykdyti pareigas susijusias su pradėtu statyti statiniu pripažino ir Vilniaus apygardos teismas 2015-11-26 civilinėje byloje Nr. e2A-2598656/2015 įpareigojęs atsakovę imtis veiksmų nelaimingų atsitikimų prevencijai ir saugai užtikrinti.

14. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas pažeidė ir Statybos įstatymo 33 straipsnyje įtvirtintą statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo seką. teismas, vadovaudamasis šiomis nuostatomis visų pirma neteisėtos statybos padarinius šalinti turėjo įpareigoti asmenį, nurodytą Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje (nagrinėjamu atveju BUAB „Prostinvest“) ir tik tuo atveju, jeigu šis asmuo neįvykdytų teismo įpareigojimo, kaip tokio įpareigojimo nevykdymo pasekmę numatyti Inspekcijai teisę pašalinti neteisėtos statybos padarinius minėto asmens lėšomis. Nagrinėjamu atveju be jokio teisinio pagrindo iš teismo sprendimo buvo eliminuota statytojo pareiga šalinti neteisėtos statybos padarinius ir tą atlikti tik suteikta teisė Inspekcijai.

15. Apeliantė sutinka su teismo argumentais, jog atsakovas negali būti statytoju pagal Statybos įstatymo nuostatas, tačiau tai aktualu sprendžiant klausimą dėl galimybės atsakovei įteisinti neteisėtą statybą, bet ne apie atsakovės pareigą šalinti neteisėtos statybos, kuri buvo pradėta atsakovei neteisėtai išduoto statybos leidimo pagrindu, padarinius.

16. Apeliantė BUAB „Prostinvest“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimo ir prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- leisti atsakovei per 12 mėnesių terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją įteisinti pradėtą statyti statinį (duomenys neskelbtini), buvusiame žemės sklype, kuriam statyti buvo išduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2005-03-01 statybos leidimas Nr. GN/169/05-0117.

17. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas parinko statinio griovimą, kaip neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdą, nevertindamas ar teritorijoje, kurioje yra ginčo statinys, apskritai draudžiama statyti statinius (jų dalis) ir ar statyti statinius (jų dalis) ginčo teritorijoje iš esmės leidžiama, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti ištaisomi. Tai lėmė, jog sprendimu buvo nukrypta nuo kasacinio teismo praktikoje suformuotų neteisėtos statybos padarinių šalinimo instituto taikymo taisyklių ir tokio pobūdžio bylas nagrinėjantiems teismams suformuotų imperatyvų. Pažymi, jog Statybos įstatymo 33 str. 2 d. 1 p. yra išvardyti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo būdai. Šioje normoje įtvirtinta teismo teisė ne tik įpareigoti statytoją ar kitus įstatyme nurodytus asmenis per nustatytą terminą nustatytų kaltų asmenų lėšomis nugriauti statinį, bet ir leisti per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, t. y. leisti įteisinti statybą.

18. LAT 2016-06-13 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-134- 916/2016, suformavo imperatyvius reikalavimus teismams, sprendžiantiems neteisėtos statybos padarinių šalinimo klausimus, išaiškindamas, kad teismas pirmiausia privalo nustatyti ar neteisėto statinio statusą įgijusio objekto statyba iš esmės yra galima. Tik išsprendus šiuos klausimus galima spręsti statinio griovimo, kaip neteisėtos statybos padariniu šalinimo būdo, taikymo klausimą. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, pagal aukščiau nurodytoje LAT praktikoje (2016-06-13 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016) suformuotus kriterijus ir neteisėtos statybos padarinių šalinimo kategorijos bylas nagrinėjantiems teismams numatytus imperatyvus, nevertino.

19. Apelianto manymu, tai, kad atsakovas yra bankrutuojanti įmonė, negalėjo paneigti pirmosios instancijos teismo pareigos parinkti neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdą pagal aukščiau nurodytoje LAT praktikoje suformuotus kriterijus, prioritetą suteikiant statinio įteisinimo galimybei, ypač kai atsakovas ir jo kreditoriai to siekia.

20. Bendrasis planas ir jame nustatyti teritorijos, kurioje yra statinys reglamentai, patvirtina, jog statinys yra intensyvaus užstatymo gyvenamojoje teritorijoje, kurioje statyba yra leistina, kas šiuo atveju lemia, jog pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą statinį būtų galima įteisinti. Statinio įteisinimas pagal reikiamai pakoreguotą statinio projektinę dokumentaciją neprieštarautų imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

21. Teismas turėtų suprasti, kad šiuo atveju statinio įteisinimu yra siekiama ne tik išvengti statinio nugriovimo, kaip kraštutinio neteisėtų statybos padarinių šalinimo būdo taikymo, bet ir sudaryti sąlygas atsakovui realizuoti bendrovės turtą ir atsiskaityti su kreditoriais, kas yra privaloma vykdyti dabartinės bendrovės bankroto stadijoje. Šiuo atveju statinio įteisinimas yra vienintelė galimybė atsakovui be papildomų nuostolių kreditoriams sėkmingai užbaigti likvidavimo procedūras. Jei statinys turės būti nugriautas bendrovės lėšomis: atsakovo kreditorinių reikalavimų suma, palyginus su dabartine (2 375 280,77 Eur), išaugtų 23 proc., kadangi statinio griovimo darbams reikėtų ne mažiau kaip 546 618,44 Eur lėšų; bus mažesne dalimi patenkinti BUAB „Prostinvest“ kreditorių reikalavimai; bus neadekvačiai ir neproporcingai pažeisti tiek bendrovės, kuri yra nekalta dėl statybos leidimo panaikinimo ir yra tik nukentėjusi dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, tiek bendrovės kreditorių, kurių sąskaita turės būti padengiamos statinio griovimo išlaidos, teisės ir interesai. Be to, pažymėtina ir tai, jog leidus įteisinti statinį, ūkinę veiklą vykdytų kiti subjektai iš bendrovės įsigiję įteisintą statinį, kurie savo ruoštu panaudotų iš bendrovės įsigytą turtą ir užbaigtų statinio statybos darbus. Apeliantas taip pat pažymi, jog 2017-05-23 įvykusiame kreditorių susirinkime, bendrovės kreditoriai aiškiai išreiškė valią, nuspręsdami toliau siekti statinio įteisinimo galimybės.

22. Pagal vieningą LAT praktiką, neteisėtos statybos padarinių šalinimo išlaidos priskiriamos atitinkamam asmeniui kaltės pagrindu, o kaltė siejama su neteisėtu statybą leidžiančio dokumento išdavimu - šiuo atveju sprendime teismas, nurodydamas, kad statinio griovimo darbai ir statybvietės sutvarkymas vykdomas atsakovo lėšomis, nepateikė absoliučiai jokių motyvų, kodėl ignoravus įsiteisėjusius teismo sprendimus, kuriais valdžios institucijos buvo pripažintos atlikusios neteisėtus veiksmus, lėmusius inter alia statybos leidimo panaikinimą, atsakovas yra pripažintinas kaltu dėl neteisėtos statybos padarinių atsiradimo bei dėl ko statinys griautinas būtent jo lėšomis. Atitinkamų motyvų sprendime nebuvimas sudaro absoliutų šio sprendimo negaliojimo pagrindą. Toks Lietuvos Respublikos bei savivaldybės kaltės ir civilinės atsakomybės perkėlimas atsakovui, pažeidžia teismų praktikoje suformuotus valstybės ir privataus asmens atsakomybės bei kaltės laipsnio paskirstymo kriterijus.

23. Atsakovas UAB „Prostinvest“ atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Atsakovas sutinka su ieškovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas kilusiam ginčui netinkamai taikė statybos padarinių pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė ginčo teisinių santykių reglamentavimo neatitinkantį sprendimą, tačiau šiuo atveju sprendimo nepagrįstumas pasireiškė tuo, jog bendrovei nepagrįstai nebuvo leista įteisinti jos pradėtą ir nepabaigtą statyti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), buvusiame (išformuotame) žemės sklype, kuriam statyti buvo išduotas statybos leidimas. Nurodo, jog kaip ir ieškovas palaiko poziciją, jog nagrinėjamu atveju atsiradusių neteisėtos statybos padarinių šalinimas neturėtų būti traktuojamas kaip ūkinės veiklos vykdymas.

24. Nurodo, kad ieškovė, taikydama dvigubus standartus, nepagrįstai nesutinka su atsakovo siekiu pasiekti tą patį tikslą, t.y. pašalinti dėl statybos leidimo panaikinimo atsiradusius neteisėtos statybos padarinius, tik žymiai racionalesniu ir proporcingesniu būdu- leidžiant įteisinti esamą statinį. Toks ieškovės nepagrįstas kategoriškumas užkerta galimybę išvengti statinio griovimo, kaip visuotinai pripažįstamos ultima rado priemonės taikymo, o taip pat papildomų išlaidų, kurios būtų skiriamos statinio griovimui ir tokių išlaidų sąlygotų bendrovės nuosavybės bei kreditorių teisių apsaugos pažeidimų.

25. Pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-01-19 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A3-64-07, konstatuotos aplinkybės, tiek pačios ieškovės pozicija, patvirtina, jog šiuo konkrečiu atveju statinys galėtų būti įteisinamas statinio projekte reikiamai pagal šiuo metu galiojančio bendrojo plano reglamentus pakoregavus užstatymo intensyvumo sprendinius arba savivaldybei teritorijoje, kurioje šiuo metu yra statinys, tiesiog suformavus didesnio ploto žemės sklypą.

26. Atsakovas pažymi, kad siekia to pačio tikslo, kaip ir ieškovė- pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Skirtumas tik tas, kad bendrovė tą siekia padaryti racionaliu ir proporcingesniu būdu, o ieškovė nepagrįstai mato tik vieną išeitį- statinio nugriovimą.

27. Ieškovė apeliaciniame skunde, ignoruodama prejudicinius faktus, klaidina teismą, kad dėl atsiradusių neteisėtos statybos padarinių neva kaltas yra atsakovas. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovas nėra jokia apimtimi kaltas, kad buvo panaikintas statybos leidimas, todėl jis atitinkamai negali būti laikomas kaltu ir dėl iš statybos leidimo panaikinimo sekusio neteisėtos statybos padarinių atsiradimo. Tai lemia, jog atsakovui negali kilti pareiga savo jėgomis ir lėšomis pašalinti atsiradusius neteisėtos statybos padarinius ieškovės siekiamu būdu, t.y. griaunant statinį. Be to, ieškovė pažeidžia jai kaip valdžios institucijai taikomus atsakingo (gero) valdymo veiklos standartus, kadangi ji akivaizdžiai piktnaudžiauja atsakovo atžvilgiu, nepagrįstai siekdama perkelti jam visą atsakomybę už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, kurie sąlygojo inter alia statybos leidimo panaikinimą ir neteisėtos statybos padarinių atsiradimą.

28. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad jau teikdama ieškinį pažymėjo, kad teismų sprendimais buvo panaikintas ne tik 2005-03-01 išduotas statybos leidimas Nr. GN/169/05-0117, bet ir teritorijų planavimo bei kiti žemės sklypo, kuriame vykdyta statyba, suformavimo dokumentai, o taip pat valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis, taigi atsakovė žemės (teritorijos), kurioje yra ginčo objektas, nevaldo jokiais teisės aktuose įtvirtintais pagrindais, o tai reiškia, kad ji neatitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos vienos iš būtinų sąlygų statytojo teisei įgyvendinti. Visą bylos nagrinėjimo laikotarpį atsakovė nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad ji įgijo minėtame straipsnyje numatytą žemės valdymo teisę, bet ir įrodymo neabejotinai patvirtinančio, kad ji tokią teisę įgis ateityje. Priešingai iš šalims žinomos informacijos, Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-2162-600/2017 yra nagrinėjamas ginčas pagal ieškovo UAB „Truveras“ ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kurio vieni iš reikalavimų yra įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją po statiniu, kuris yra pradėtas 2005-03-01 statybos leidimo Nr. GN/169/05-0117 pagrindu, suformuoti valstybinės žemės sklypą, o Nacionalinę žemės tarnybą įpareigoti be aukciono sudaryti naujai suformuoto valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. Šis ginčas tik patvirtina faktą, kad statybos padarinių šalinimo metu valstybinės žemės valdymo teisės nei atsakovė, nei trečiasis asmuo UAB „Truveras“, kuri save nepagrįstai traktuoja atsakovės teisių perėmėja, nėra įgiję ir kelia pagrįstų abejonių, ar ateityje įgis. Esant situacijai, kai atsakovė neatitinka vienos esminių Statybos įstatymo 3 straipsnyje statytojo teisei įgyvendinti sąlygų, apeliaciniame skunde nurodomi motyvai dėl vertinimo, ar statyba ginčo teritorijoje apskritai galima, visiškai neturi įtakos teismui priimant sprendimą dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo.

29. Ieškovės manymu, nagrinėjamu nėra teisinio pagrindo vadovautis atsakovės nurodoma LAT nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016, kadangi byloje suformuota taisyklė anaiptol nereiškia, kad nustačius nutartyje išvardintas sąlygas, galimybė įteisinti statinį turėtų būti suteikiama besąlygiškai, neatsižvelgiant į kitas esmines aplinkybes, t.y. net ir tais atvejais, kai atsakovas negali ir neturi teisės pagal faktinę situaciją įgyvendinti statytojo teisių gaudamas naują statybą leidžiantį dokumentą Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Priešingai LAT nagrinėdamas ginčą dėl savavališkos statybos padarinių valstybinėje žemėje šalinimo būdo, 2016-11-10 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-687/2016 aiškiai konstatavo, kad Statybos įstatymo 3 straipsnyje nustatytos statytojo teisės įgyvendinimo sąlygos. LAT 2014-09-12 nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014 pažymėjo, kad savavališkos statybos padarinių pašalinimas įteisinant ar nugriaunant statinius yra įstatymų pažeidimų pašalinimas bei visuomenės interesų gynimas, o ne tokio statinio statytojo (savininko) pažeistų teisių gynimas. Įstatymo leidėjo savavališkos statybos statytojui (savininkui) nustatyta teisė įteisinti savavališką statybą negali būti laikoma neribota, sudarančia galimybę įteisinti savavališką statybą, atliktą statytojui nepriklausančiame žemės sklype. Taigi šios teismo išvados tik patvirtina, kad ir nagrinėjamu atveju atsakovei neatitinkant Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos būtinos sąlygos statytojo teisei įgyvendinti, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą pagrįstai netaikė Statybos įstatyme 33 straipsnyje įtvirtintos galimybės leisti atsakovei pagal reikiamai pertvarkytą dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, t. y. leisti įteisinti statybą. Juo labiau, kad kaip pagrįstai pažymėjo teismas, atsakovė yra bankrutuojanti įmonė negalinti vykdyti ūkinės veiklos, dėl ko taip pat nėra teisinio pagrindo suteikti atsakovei įteisinti neteisėtą statybą.

30. Išdėstyta teisine reglamentacija bei LAT išaiškinimai patvirtina, kad priešingai negu tvirtinama apeliaciniame skunde, atsakovės neatitiktis Statybos įstatymo 3 str. įtvirtintoms sąlygoms nėra tik formali kliūtis ir, teismui leidus, įteisinti statinį nei vienai iš valstybės institucijų neatsirastų besąlyginė valstybės institucijų pareiga bet kokiomis aplinkybėmis suformuoti žemės sklypą, perduoti atsakovei jį nuomos ar kita teise ir leisti įteisinti neteisėtą statybą.

31. Sprendžiant dėl atsakovės apeliacinio skundo pagrįstumo ir jos deklaruojamo siekio įteisinti neteisėtos statybos padarinius, būtina įvertinti ir kitas aplinkybes, keliančias abejones dėl atsakovės ketinimų pašalinti pažeidimus ir vykdyti teismo sprendimą. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė apeliaciniame skunde įtikinėdama teismą savo siekiu įteisinti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą statybos padarinius ir tokiu būdu išsaugoti pradėtą statyti statinį, vengia vykdyti kitą teismo sprendimą, dėl to paties statinio. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėta civilinė byla Nr. e2-1535-819/2015 pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl įpareigojimo užtikrinti ir atlikti nelaimingų atsitikimų statybvietėje prevenciją, priešgaisrinę apsaugą ir aplinkos apsaugą nuo taršos iš statybvietės. Šios bylos nagrinėjimo metu atsakovė neigė savo, kaip statytojo, prievolę atlikti ieškovės reikalavimuose nurodytus veiksmus. Pažymėtina, kad net ir tuomet kai Vilniaus apygardos teismas 2015-11-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-2598-656/2015 patvirtinto atsakovės kaip pradėto statyti statinio statytojos ir savininkės prievolę užtikrinti saugą statybvietėje ir pripažino ieškovės reikalavimų teisėtumą bei pagrįstumą, atsakovė nesiėmė jokių veiksmų teismo įpareigojimui įvykdyti. Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškovei išdavė 201512-23 vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1535-819/2015, kuris kartu su prašymu vykdyti teismo sprendimą priverstinai buvo pateiktas antstolei I. B.. Nors antstolė 2016-01-26 patvarkymu Nr. S1-270085 įpareigojo atsakovą nedelsiant vykdyti teismo įpareigojimą ir apie tai informuoti antstolę. Tačiau teismo įpareigojimas iki šiol nėra įvykdytas – nėra užtikrinta ir atlikta nelaimingų atsitikimų statybvietėje prevencija, priešgaisrinė apsauga ir aplinkos apsauga nuo taršos iš statybvietės, statinys kelia grėsmę. Šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina faktą, kad atsakovas vengia atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su teisės pažeidimų dėl pradėto statyti statinio pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą pašalinimu. Be to, atsakovės nesąžiningumą ir bandymą išvengti pareigų vykdymą iliustruoja ir 2016-09-20 turtinių ir neturtinių teisių bei pareigų perleidimo sutartis, sudaryta po ieškovės ieškinio pateikimo, prieš pat parengiamąjį teismo posėdį, vykusį 2016-09-28, kurios pagrindu sistemingai visą bylos nagrinėjimą buvo siekiama prievolę šalinti neteisėtos statybos padarinius perkelti trečiajam asmeniui ir tokiu būdu įtikinti teismą bei šalis, kad jis byloje turėtų būti pripažįstamas atsakovu.

32. Ieškovė taip pat nesutinka, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią bylą turėjo nustatinėti ir kaltus asmenis, dėl kurių atsirado neteisėtos statybos padariniai. Šiuo atveju atsakovė visiškai neįvertina LAT išaiškinimo dėl Statybos įstatymo 28 (1) straipsnio nuostatų taikymo, į kurį teismas, priimdamas sprendimą, visiškai pagrįstai atsižvelgė. Ieškovės manymu, šioje byloje atsakovės argumentai dėl kaltės nustatymo neturėtų būti vertinami.

33. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinius skundus sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais ir laiko nepagrįstu atsakovės BUAB „Prostinvest“ apeliacinį skundą. Trečiojo asmens manymu, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, padarinius, visų pirma, įpareigotinas šalinti statytojas, statinio savininkas ar kiti Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti subjektai, ir tik šiems asmenims neįvykdžius teismo įpareigojimo, numatoma galimybė kitam subjektui (Inspekcijai) pašalinti statinį pirmiau minėtų asmenų lėšomis.

34. Nacionalinė žemės tarnyba nesutinka su atsakovės pozicija, kad teismas, spręsdamas dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimo klausimą, neturėjo vertinti „formalios“ aplinkybės, užkertančios kelią atsakovei būti statytoja, t. y. teismas neturėjo atsižvelgti į tai, kad statinys yra valstybinėje žemėje, nesuformuotoje atskiru žemės sklypu, kuri nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, ir atsakovė neturi šio valstybinės žemės ploto valdymo teisių. Trečiasis asmuo pažymi, jog statinys nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir kaip apeliaciniame skunde nurodo pati atsakovė, „<...> statinys šiuo metu yra tik su faktiškai užbaigtu nuliniu ciklu, kurio antžeminė dalis yra tik vos iškilusi virš žemės paviršiaus“, taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja teisės aktų reikalavimus atitinkantis objektas, kurio eksploatavimui galėtų būti formuojamas, o vėliau - nuomojamas valstybinės žemės sklypas. Atsižvelgiant į tai, trečiasis asmuo sutinka su ieškovės apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad atsakovė neatitinka Statybos įstatyme statytojui keliamo reikalavimo valdyti žemės sklypą, kuriame yra atliekami statybos darbai, todėl teismas neturėjo teisėto pagrindo suteikti atsakovei galimybę įteisinti neteisėtas statybas.

35. Tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinius skundus prašo ieškovės apeliacinį skundą patenkinti, o atsakovo atmesti. Tretieji asmenys sutinka su ieškovės pozicija išdėstyta apeliaciniame skunde ir nurodo, kad įstatyme aiškiai apibrėžtas subjektų ratas, kurie turi pareigą šalinti neteisėtos statybos padarinius. Dėl to, teismo sprendimas toje dalyje, kuria tik numatyta, kad neteisėtos statybos padarinių šalinimo darbus vykdo ieškovė, nenumatant šios pareigos statytojui BUAB „Prostinvest“, yra keistinas.

36. Su atsakovo argumentais išdėstytais apeliaciniame skunde tretieji asmenys nesutinka ir mano, jog pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, tinkamai įvertino pagrindinius bylos faktinius bei teisinius aspektus, pasisakė dėl šalių išdėstytų argumentų ir nepažeidė teismo pareigos motyvuoti priimtą sprendimą. Pažymi, kad išnagrinėtuose ginčuose (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-10-13 sprendimu byloje Nr. 1-1462- 15/2005 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-19 nutartimi byloje Nr. A3-64- 07) nustatyta, kad neteisėtais administraciniais aktais - sprendimu dėl detaliojo plano patvirtinimo ir išduotu leidimu statybai, buvo pažeistos esančių gretimame su ginčo sklypu namų gyventojų teisės į sveiką ir harmoningą gyvenamąją, darbo ir poilsio aplinką, ir tai, kartu, viešojo intereso pažeidimas. Be to, nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą. Ginčo statinys šiuo metu yra nesuformuotoje valstybinėje žemėje, taip pat jis kelia grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei. Dar daugiau - dėl daugiau nei dešimtmetį nesprendžiamos susiklosčiusios situacijos ir netvarkomos statybvietės teritorijos, jau yra įvykusi skaudi nelaimė - 2017 m. pavasarį statybvietės teritorijoje žuvo žmogus.

37. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartimi byloje buvo pakeistas atsakovas, t.y. atsakovą BUAB „Prostinvest‘ išregistravus iš Juridinių asmenų registro dėl įmonės pabaigos, nutarta pakeisti Vilniaus miesto savivaldybe, tuo patenkintas ieškovo prašymas dėl atsakovo pakeitimo jo teisių perėmėju Vilniaus miesto savivaldybe. Nutartis motyvuojama tuo, kad kreditorių susirinkimo, įvykusio 2017 m. gruodžio 15 d. nutarimu, nurašytą bendrovės turtą, t.y. pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), nuspręsta perduoti Vilniaus miesto savivaldybei.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, dėl atsakovo apeliacinio skundo apeliacinis procesas nutrauktinas.

38 . Nustatyta, kad buvęs atsakovu byloje BUAB „Prostinvest“ yra pasibaigęs, todėl jo nurašyto turto, dėl kurio nugriovimo byloje kilęs ginčas, perdavimo klausimas turėjo būti sprendžiamas remiantis Įmonių bankroto įstatymu. Tretysis asmuo byloje Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą į ieškovo prašymą pakeisti atsakovą byloje, nurodydama, kad remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 7 dalimi, nurašytą nekilnojamąjį turtą administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų po jo nurašymo dienos pagal perdavimo aktą turi neatlygintinai perduoti savivaldybei. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2018-02-05 sprendimas civilinėje byloje Nr. B2-1963-661/2018, 2018 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2168-467/2018 patvirtina, kad ginčo objektas perduotas savivaldybei, todėl yra pagrindas konstatuoti teisių perėmimą.

39. Vilniaus miesto savivaldybė pateiktame atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodė, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad savivaldybė perėmė nuosavybėn likusį BUAB „Prostinvest“ turtą. Nurodė, kad neegzistuoja šio turto priėmimo-perdavimo aktas, sprendimas pakeisti atsakovą byloje bei ieškovo skundo tenkinimas neigiamai įtakotų Vilniaus miesto savivaldybės biudžetą, pažeistų viešąjį interesą, nes savivaldybė privalėtų imtis veiksmų per nustatytą terminą pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Šie argumentai atmestini, nes ta aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybei yra žinoma, jog pagal Įmonių bankroto įstatymą ji privalo perimti buvusį bankrutavusios įmonės turtą, kuris yra nurašytas ir įmonė išregistruota, ji privalo imtis veiksmų perimti šį turtą, nes pareiga savivaldybei, numatyta Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje. Nurašytą nekilnojamąjį turtą administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų po jo nurašymo dienos pagal perdavimo aktą turi neatlygintinai perduoti savivaldybei, kurios teritorijoje yra šis nekilnojamasis turtas. Per nurodytą terminą savivaldybė privalo perimti šį turtą. Šios nuostatos leidžia daryti išvadą, kad, žinodama apie atsiradusį turtą, kurį savivaldybė turėjo priimti, nepateikusi duomenų, kad bankroto administratorius būtų atsisakęs vykdyti kreditorių sprendimą dėl turto perdavimo savivaldybei, savivaldybė nevykdo jai pagal įstatymą atsiradusios pareigos, tai nesudaro pagrindo daryti išvadai, kad ji nėra bankrutavusios ir išregistruotos bendrovės teisių ir pareigų perėmėja. Turto perdavimo akto nepateikimas į bylą negali nulemti išvados, ar yra atsiradęs procesinių teisių perėmėjas byloje, ar jis nėra atsiradęs. Savivaldybė nepateikė argumentų, kuriais remiantis jam neatsiranda pareiga perimti šį turtą.

40. Ieškovo apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo dalies, kuria nustatyta, kad pradėto statyti statinio (duomenys neskelbtini), buvusiame žemės sklype, kuriam statyti buvo išduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2005-03-01 statybos leidimas Nr. GN/169/05-0117, griovimo darbus ir statybvietės sutvarkymą vykdo ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos už BUAB „Prostinvest“ lėšas, tenkintinas, nes nugriauti statinį, kuris pripažintas savavališka statyba, pareiga tenka statinio savininkui. Tai, kad jam nevykdant griovimo darbų, išieškotojas vykdymo procese įgyja teisę vykdyti griovimo darbus, nereiškia, kad, nesant ieškovo reikalavimo, gali būti nustatyta jam tokia pareiga, t.y. teismas negali išeiti iš ieškinio ribų. CPK 265 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas priima sprendimą dėl visų ieškovo pareikštų reikalavimų. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų. Teismas, išspręsdamas nepareikštą reikalavimą, pažeidė šias proceso teisės nuostatas, dėl to sprendimas keistinas, panaikinant teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad griovimo darbus ir statybvietės sutvarkymą vykdo ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos už BUAB „Prostinvest“ lėšas.

41. Atsakovo BUAB „Prostinvest“ apeliacinis skundas buvo pateiktas dėl teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas ieškinys, pakeitus atsakovą byloje ir jam nepalaikant apeliacinio skundo, darytina išvada, kad nėra juridinio asmens, kuris turėtų interesą gauti leidimą įteisinti statinį, todėl patraukto atsakovu pozicija dėl to, kad jis nėra atsakovu byloje, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas byloje atsisako nuo savo skundo, dėl to procesas pagal atsakovo apeliacinį skundą byloje nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimą pakeisti.

Pašalinti iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies nuostatą, jog, atsakovei BUAB „Prostinvest“ neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę nugriauti pradėtą statyti statinį (duomenys neskelbtini), buvusiame žemės sklype, kuriam statyti buvo išduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2005-03-01 statybos leidimas Nr. GN/169/05-0117, ir sutvarkyti statybvietę pačiai, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės BUAB „Prostinvest“ bankroto administravimo išlaidų. Įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę per 3 mėnesius nugriauti pradėtą statyti statinį (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklype, kuriam statyti buvo išduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2005-03-01 statybos leidimas Nr. GN/169/05-0117.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutraukti apeliacinį procesą pagal BUAB „Prostinvest“ apeliacinį skundą.