Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens BUAB “Prostinvest” bankroto administratoriaus Asociacijos “Intekta” įgalioto asmens Z. J. ir suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutarties skirti baudą civilinėje byloje pagal antstolės Irenos Beliačic pareiškimą dėl baudos skolininkui BUAB “Prostinvest” bankroto administratoriaus Asociacijos “Intekta” įgaliotam asmeniui Z. J. skyrimo, suinteresuotieji asmenys – bankroto administratorius Asociacija “Intekta”, išieškotojas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybė ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja antstolė Irena Beliačic 2017-08-07 kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama skirti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Prostinvest“ bankroto administratoriui iki 300 EUR baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-1535-819/2015 dieną, skaičiuojant nuo 2017 m. sausio 9 d. iki visiško sprendimo įvykdymo.Antstolė nurodė, kad vykdo vykdomąją bylą 0011/16/00054 pagal išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateiktą Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1535-819/2015 dėl įpareigojimo bankrutuojančią uždarąją akcinę bendrovę „Prostinvest“ užtikrinti ir atlikti nelaimingų atsitikimų statybvietėje prevenciją, priešgaisrinę apsaugą ir aplinkos apsaugą nuo taršos iš statybvietės: įrengti statybvietės aptvėrimą, įėjimų į statinius laikiną uždarymą, iškasų užpylimą ir aptvėrimą, atvirų perdangų ir angų uždengimą, pastatyti įspėjamuosius ženklus, pašalinti šiukšles, statybininkų vagonėlį, įrengti paviršinio vandens nutekėjimą žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. 0101/0018:53.2016 m. balandžio 20 d. buvo surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas. Bankroto administratorius nepateikė duomenų apie realų įpareigojimo įvykdymą.Antstolė 2016 m. gruodžio 27 d. išsiuntė bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Prostinvest“ bankroto administratoriui raginimą įvykdyti sprendimą per 10 dienų. Raginimas įteiktas 2016 m. gruodžio 29 d. Antstolė 2017 m. rugpjūčio 4 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. vykdomasis raštas, išduotas civilinėje byloje Nr. 2-1535-819/2015, dėl įpareigojimo bankrutuojančią uždarąją akcinę bendrovę „Prostinvest“ atlikti veiksmus, numatytus vykdomajame rašte, nėra įvykdytas, todėl prašė skirti baudą bankroto administratoriui.Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Prostinvest“ bankroto administratorius Asociacija „Intekta“ 2016 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 05-4 „Dėl žemės sklypo suformavimo“ ir 2016 m. birželio 29 d. raštu Nr. 06-02 „Dėl žemės sklypo suformavimo“ kreipėsi į Tarnybos Vilniaus miesto skyrių, nurodydama, kad, vykdant antstolės Irenos Beliačic patvarkymą Nr. S1-28725, prašo suformuoti žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra pradėtas statyti daugiabutis gyvenamasis namas, bei 2016 m. liepos 28 d. raštu Nr. 07-11 „Dėl sutikimo aptverti žemės sklypą išdavimo“ prašė skubos tvarka išduoti sutikimą aptverti pirmiau nurodytą žemės sklypą. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2016 m. spalio 12 d. raštu Nr. 49SJN-2252-(14.49.105.) informavo bankroto administratorių, kad Vilniaus miesto skyrius neprieštarauja, jog, vykdant Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-2598-656/2015, būtų aptverta pradėto statyti daugiabučio gyvenamojo namo statybvietė, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje; sutikimas aptverti statybvietę išduotas vienerių metų terminui, nurodant, kad ateityje šis terminas galės būti pratęstas. Tačiau suinteresuotas asmuo neturi duomenų, kad “Prostinvest” būtų ėmusis realių veiksmų, siekdama įvykdyti teismo sprendimą. Taip pat nėra žinomos objektyvios aplinkybės, galėjusios sutrukdyti įvykdyti teismo sprendimą.Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime prašė antstolės pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyrius 2017 m. liepos 20 d. raštu Nr. A51-48140/17(2.3.4.13-SM3) „Dėl apleistos teritorijos (duomenys neskelbtini) aptvėrimo“ kreipėsi į bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Prostinvest“ bankroto administratorių, prašydamas kuo greičiau užtikrinti valdomos teritorijos aptvėrimą, sutvarkymą, įėjimų į statinius laikiną uždarymą, iškasų užpylimą ir aptvėrimą, atvirų perdangų ir angų uždengimą, pastatyti įspėjamuosius ženklus, pašalinti šiukšles. Savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio 2017 m. rugpjūčio 10 d. surašytame faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. A32-1857/17(2.1.18-UK.9) konstatuota, kad statinys (gelžbetoninis rūsys ir daugiabučio namo gelžbetoninio karkaso aukštas) buvo nenaudojamas, patekimas į statinį neužsandarintas, perdangoje esančios angos atviros, laikinas aptvėrimas praardytas, mediniai kuoliukai išversti, rūsio duobėje stovi vanduo, kaupiasi šiukšlės, sienos išpaišytos „grafiti“, į patalpas patenka pašaliniai asmenys, o nelaimingų atsitikimų statybvietėje prevencija nevykdoma.Savivaldybės teigimu, nebaigtos statybos savininkas/naudotojas nesiėmė priemonių, kad tolimesnis pastato naudojimas nekeltų pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai ir neužtikrino, kad į (duomenys neskelbtini), Vilniuje esantį žemės sklypą ir šiame sklype esantį statinį negalėtų patekti pašaliniai asmenys, neužtikrino, kad statinys nekeltų pavojaus aplinkiniams. Vertinant antstolės pateikto prašymo pagrįstumą, būtina atsižvelgti į sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą: ginčo statinys šiuo metu yra nesuformuotoje valstybinėje žemėje, kelia grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei dėl daugiau nei dešimtmetį nesprendžiamos situacijos ir netvarkomos statybvietės teritorijos; 2017 m. pavasarį statybvietės teritorijoje žuvo žmogus.Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime prašė antstolės prašymą tenkinti. Nurodė, kad bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Prostinvest“ dar 2015 m. lapkričio 26 d. Vilniaus apygardos sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-2598-656/2015, buvo įpareigota žemės sklype atlikti konkrečius veiksmus, užtikrinančius statybvietės saugą. Šioje civilinėje byloje konstatuota, kad būtent atsakovui, kaip statinio statytojui ir savininkui, kyla pareiga imtis visų priemonių, užtikrinančių statybvietės saugumą. Antstolės pateikti dokumentai patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo įpareigojimas nėra įvykdytas – nėra užtikrinta ir atlikta nelaimingų atsitikimų statybvietėje prevencija, priešgaisrinė apsauga ir aplinkos apsauga nuo taršos iš statybvietės, statinys kelia grėsmę.Suinteresuotas asmuo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Prostinvest“ bankroto administratorius Asociacija „Intekta“ atsiliepime antstolės pareiškimą prašė atmesti. Nurodė, kad negali atlikti apraše nurodytų darbų savo nuožiūra, nesilaikant nustatytų reikalavimų, svetimoje teritorijoje, nes tam yra būtina techninė dokumentacija (Aprašo 10 ir 11 p.) ir turėtų būti sudaryta su žemės sklypo savininku (ar asmeniu, disponuojančiu žeme) sutartis bei nusistatytos sklypo ribos, kadangi antstolės nurodyti darbai turi būti vykdomi už statinio ribų. Bankroto administratorius ne kartą su prašymais kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl žemės sklypo, kuriame yra bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Prostinvest“ pradėtas statyti statinys, suformavimo ir nuomos sutarties pasirašymo, ir į savivaldybę dėl leidimo aptverti teritoriją, kurioje yra pradėtas statyti statinys, bei apie šiuos veiksmus 2016 m. gegužės 16 d. informavo antstolę Ireną Beliačic, tačiau suinteresuoti asmenys į prašymus nereagavo, sklypo nesuformavo, leidimų, kad būtų įvykdyti atitinkami įpareigojimai, neišdavė.Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad, nepaisant to, kad leidimai ir sutikimai gauti nebuvo, bendrovė savarankiškai įrengė statybvietės aptvėrimą, įėjimų į statinius uždarymus, pastatė įspėjamuosius ženklus, o tai reiškia, jog iš esmės įvykdė antstolės įpareigojimus. BUAB „Prostinvest“ nuosavybės teisės buvo panaikintos bei žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), išregistruotas Vilniaus apygardos teismo 2007-12-27 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1110-28/2007 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2008-05-13 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-312/2008. Taigi tam, kad būtų legaliai vykdomi darbai, pirmiausia buvo būtina sudaryti sutartį su žemės sklypo savininku, nustatytos žemės sklypo ribos ir pan.Suinteresuotas asmuo laiko, kad antstolės prašymas dėl baudos skyrimo jau yra išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-09 nutartimi, kuria antstolės prašymas dėl baudos skyrimo atmestas. Šiuo prašymu antstolė iš esmės prašo to paties, nors faktinė situacija yra nepasikeitusi.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi antstolės Irenos Beliačic pareiškimas dėl baudos skyrimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Prostinvest“ bankroto administratoriui už teismo sprendimo nevykdymą buvo atmestas. Pirmosios instancijos teismas buvo priėjęs išvados, kad vykdytiname teismo sprendime nebuvo nurodytas terminas, per kurį skolininkas turi atlikti veiksmus, todėl antstolė turėjo kreiptis ne į teismą dėl baudos skyrimo, o į sprendimą priėmusį teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 18 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir antstolės Irenos Beliačic pareiškimą dėl baudos skyrimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Prostinvest“ bankroto administratoriui už teismo sprendimo nevykdymą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo nagrinėti iš esmės antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį žodinio proceso tvarka. Teismas taip pat išaiškino, kad sprendimas turėjo būti įvykdytas per antstolio nustatytą terminą.Teisme buvo gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos raštas, kuriuo prašoma skirti bankroto administratoriui baudą bei teigiama, kad administratorius nepateisinamai ilgai delsia vykdyti teismo sprendimą, kuris yra susijęs su valstybės ir visuomenės saugumo interesais.Suinteresuotas asmuo bankroto administratorius Asociacija „Intekta“ pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad sprendimą visiškai įvykdė, ką patvirtina jo naujai pateikti įrodymai – antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame pažymėta, jog 2017-09-01 statybvietės teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), yra aptverta tvora. Taip pat pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. B2-1963-661/2018, pripažino pasibaigusia ir išregistravo iš Juridinių asmenų registro bankrutavusią uždarąją akcinę bendrovę „Prostinvest“, nes bankroto administratorius pateikė įrodymus, kad jokio turto įmonė neturi, perdavus jį Vilniaus miesto savivaldybei. Teismo posėdyje, vykusiame 2018 m. gegužės 7 d., bankroto administratoriaus Asociacijos „Intekta“ ir Z. J. atstovas advokatas R. S. pateikė papildomą žodinį prašymą nutraukti vykdomąją bylą, nes nebeliko skolininko (bankrutavusios įmonės).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

41. Laiko, kad aplinkybė, jog teismo sprendimas iki šiol nėra įvykdytas, pilnai įrodyta antstolės patvarkymais ir inspekcijos apžiūros aktais. Suinteresuoto asmens BUAB „Prostinvest“ pateikti įrodymai tik iš dalies pagrindžia, kad sprendimas buvo vykdomas, tačiau pateiktų įrodymų nepakanka pagrįsti faktui, jog visi teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje numatyti įpareigojimai buvo įvykdyti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

42. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę nauji įrodymai gali būti pateikiami: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliantas Vilniaus miesto savivaldybė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2018-05-22 personalo departamento archyvo raštą.

43. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šie įrodymai teismui pateikti kartu su atskiruoju skundu, su juo turėjo galimybę susipažinti ir susipažino kiti byloje dalyvaujantys asmenys, visi suinteresuoti asmenys galėjo pasinaudoti galimybe teikti paaiškinimus dėl jų savo atsiliepimuose į atskirąjį skundą, konstatuoja, kad pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

44. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

45. Byloje nustatyta, kad antstolė Irena Beliačic vykdo vykdomąją bylą 0011/16/00054 pagal išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateiktą Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1535-819/2015 dėl įpareigojimo bankrutuojančią uždarąją akcinę bendrovę „Prostinvest“ užtikrinti ir atlikti nelaimingų atsitikimų statybvietėje prevenciją, priešgaisrinę apsaugą ir aplinkos apsaugą nuo taršos iš statybvietės: įrengti statybvietės aptvėrimą, įėjimų į statinius laikiną uždarymą, iškasų užpylimą ir aptvėrimą, atvirų perdangų ir angų uždengimą, pastatyti įspėjamuosius ženklus, pašalinti šiukšles, statybininkų vagonėlį, įrengti paviršinio vandens nutekėjimą žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastrinis Nr(duomenys neskelbtini).

46. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 7 d. nutartimi iškelta bankroto byla UAB „Prostinvest“, bankroto administratoriumi paskirta asociacija „Intekta“. Nutartis įsiteisėjo 2010 m. balandžio 15 d. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 5 d. sprendimu bankrutavusią BUAB „Prostinvest“ pripažino pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir nusprendė išregistruoti ją iš juridinių asmenų registro.

47. Kaip tvirtina bylos duomenys, ginčo dėl to, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomajame rašte Nr. 2-1535-819/2015 numatytus įpareigojimus turėjo įvykdyti bankroto administratorius asociacija „Intekta“, byloje iš esmės nėra. Pagal CPK 585 straipsnio 3 dalį, jeigu antstolio reikalavimo nevykdo juridinis asmuo, bauda skiriama jo vadovui arba kitam už sprendimo vykdymą atsakingam asmeniui. Paskirta bauda išieškoma iš šių asmenų asmeninių lėšų (CPK 106 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju asociacija „Intekta“ nuo 2010 m. vasario 17 d. UAB „Prostinvest“ bankroto procedūras yra pavedusi vykdyti bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui Z. J., kuris taip pat yra ir asociacijos „Intekta“ vadovas. Ginčo, kad baudos skyrimo klausimas spręstinas bankroto administratoriaus asociacijos „Intekta“ įgalioto asmens ir vadovo Z. J. atžvilgiu, taip pat nėra.

48. Z. J. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek atskirajame skunde teigia, kad juridinis asmuo BUAB „Prostinvest“ buvo likviduotas - nuo 2018-03-28 įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl atitinkamai pasibaigė BUAB „Prostinvest“ bankroto administravimas ir bankroto administratoriaus (įgalioto asmens) įgaliojimai, todėl civilinė byla dėl baudos skyrimo turi būti nutraukta. Tačiau sutikti su tokiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrįsto pagrindo.

49. Pagal CPK 293 straipsnio 8 punktą, kuriuo remiasi apeliantas, civilinė byla nutraukiama, jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas. Tačiau šiuo atveju byla nagrinėjama ir klausimas sprendžiamas dėl atsakomybės taikymo būtent bankroto administratoriui, o ne pasibaigusiam juridiniam asmeniui, todėl jokio teisinio pagrindo bylos nutraukimui dėl baudos skyrimo nebuvo ir nėra. Priešingas aiškinimas lemtų tai, kad bankroto administratorius, turintis vykdyti teismo sprendimą, kuris yra privalomas (CPK 18 straipsnis), sąmoningai delstų, o, priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos, išvengtų atsakomybės už sprendimo, kurį privalėjo įvykdyti, nevykdymą. Nors, kaip teisingai pažymima tiek teismo, tiek šalių procesiniuose dokumentuose, CPK 771 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos tikslas – ne bausti, o skatinti greičiau įvykdyti sprendimą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad sprendimas taip ir nebuvo tinkamai įvykdytas, tikslinga spręsti dėl baudos bankroto administratoriui paskyrimo.

50. Šiuo atveju sutiktina su apelianto argumentu, kad 2018-05-07 teismo posėdyje buvo prašyta nutraukti nagrinėjamą civilinę bylą, ką patvirtina byloje esantis posėdžio garso įrašas, o ne vykdomąją bylą, kaip laikė pirmosios instancijos teismas, nutardamas palikti nenagrinėtu prašymą nutraukti vykdomąją bylą. Tačiau toks teismo netikslumas nagrinėjamu atveju vertintinas kaip formalus pažeidimas, dėl kurio teisėtas ir pagrįstas sprendimas negali būti panaikintas (CPK 328 str.), nes šiuo atveju, kaip minėta, nėra pagrįsto ir teisėto pagrindo nutraukti civilinę bylą dėl to, kad išregistruotas juridinis asmuo, nėra.

51. Apeliantas Z. J. laiko, kad raginimas įvykdyti sprendimą nebuvo įteiktas BUAB „Prostinvest“ tinkamai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl CPK 771 straipsnio pasekmių taikymo. Tačiau iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolė Irena Beliačic 2016-01-26 priėmė patvarkymą Nr. S1-270085 dėl įpareigojimo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1535-819/2015, kuris buvo įteiktas skolininkui (bankroto administratoriui) asmeniškai (vykdomosios bylos lapas 46-48). Iš esmės analogiškas patvarkymas dėl įpareigojimo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1535-819/2015 buvo priimtas 2016-04-20 ir išsiųstas bankroto administratoriaus atstovui advokatui elektroniniu paštu 2016-04-20, gautas patvirtinimas apie patvarkymo gavimą (vykdomosios bylos lapas 222-225).

52. Vykdomojoje byloje taip pat yra duomenys, kad 2016-12-27 raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S1-331089 buvo įteiktas advokatui R. S., kuris grąžino antstolės siųstus dokumentus, informuodamas, kad nėra įgaliotas jų priimti (vykdomosios bylos lapas 283, 278, 277-275). Vykdomojoje byloje taip pat yra įteikimo pranešimas (vykdomosios bylos lapas 278), kuriame pažymėta, jog bankroto administratoriui asociacijai „Intekta“ adresuota siunta įteikta Z. J. 2016-12-29. Tai patvirtina ir bankroto administratoriaus įgalioto asmens Z. J. 2017-01-03 kreipimasis į antstolę dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, kuriame nurodyta, kad BUAB „Prostinvest“ gavo antstolės 2016-12-27 raginimą įvykdyti sprendimą (vykdomosios bylos lapas 290-292).

53. Taigi, viena vertus, bankroto administratorius neabejotinai žinojo apie užvestą vykdomąją bylą, turėjo pareigą aktyviai domėtis vykdomosios bylos eiga (CPK 644 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kita vertus, vykdomojoje byloje yra tiesioginiai įrodymai apie antstolės 2016-12-27 raginimo įvykdyti sprendimą Nr. S1-331089 įteikimą BUAB „Prostinvest“ bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui Z. J., kuris 2017-01-03 rašte pats patvirtino, kad šį raginimą gavo. Dėl to atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

54. Apeliantas Z. J. nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad teismo sprendimas nebuvo įvykdytas. Laiko, kad teismas nepagrįstai nesirėmė į bylą pateiktu teismo ekspertizės aktu civilinėje byloje Nr. 2-3227-262/2013, taip pat 2017-06-23 ir 2017-09-01 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, 2018-01-06 LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pažyma. Tačiau, pažymėtina, kad bankroto administratorius pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1535-819/2015 buvo įpareigotas atlikti visą eilę veiksmų: užtikrinti ir atlikti nelaimingų atsitikimų statybvietėje prevenciją, priešgaisrinę apsaugą ir aplinkos apsaugą nuo taršos iš statybvietės: įrengti statybvietės aptvėrimą, įėjimų į statinius laikiną uždarymą, iškasų užpylimą ir aptvėrimą, atvirų perdangų ir angų uždengimą, pastatyti įspėjamuosius ženklus, pašalinti šiukšles, statybininkų vagonėlį, įrengti paviršinio vandens nutekėjimą žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

55. Nagrinėjamu atveju apeliantas remiasi 2013 metais atliktu statybos ekspertizės aktu, kuriuo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai pirmosios instancijos teismas nesirėmė ir nesivadovavo, kadangi jame tiriamos aplinkybės tik iki 2006-08-02, t.y. iš esmės neaktualios ginčo laikotarpiui. Be to teismo vykdomasis raštas, kurį bankroto administratorius privalėjo vykdyti, buvo išduotas 2015-12-23, taigi nagrinėtoje civilinėje byloje buvo vertinta pasato būklė aktualiu laikotarpiu, gerokai po to, kai buvo surašytas ekspertizės aktas. Vėlesni faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai taip pat nepatvirtina apelianto teiginio, kad sprendimas buvo pilnai įvykdytas. Be to, kaip jau buvo minėta, teismo sprendimą privalėjo vykdyti bankroto administratorius, todėl kitų asmenų kalti ar aplaidūs veiksmai (pavyzdžiui, buvusių pastato savininkų elgesys ir veiksmai užtikrinant pastato būklę) iki vykdomojo rašto išdavimo (netgi iki bankroto bylos UAB „Prostinvest“ iškėlimo), nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

56. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ir iš dalies pasirėmė į bylą pateiktais 2017-06-23 ir 2017-09-01 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, kadangi, nustatydamas priteistinos baudos dydį, nurodė, kad bankroto administratorius sprendimą pradėjo vykdyti, kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl leidimų išdavimo ir pan. Tačiau, kaip jau minėta, bankroto administratorius turėjo pareigą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1535-819/2015, be kita ko, įrengti įėjimų į statinius laikiną uždarymą, atvirų perdangų ir angų uždengimą, bet iš visų byloje esančių foto nuotraukų matyti, kad šie įpareigojimai nėra įvykdyti. Faktinių aplinkybių konstatavimo 2017-09-01 protokole užfiksuota, kad nebaigtas statyti objektas aptvertas tvora, ant pastato sienų yra įspėjamieji ženklai (b.l. 66, t.2), tačiau iš pridėtų foto nuotraukų matyti, kad atviros perdangos ir angos nėra uždengtos, patekimas į pastatą iš esmės yra nesudėtingas (b.l. 68-70, t.). Tas pats matyti ir iš 2017-06-23 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (b.l. 71-74). Bankroto administratorius buvo įpareigotas pašalinti šiukšles ir įrengti paviršinio vandens nutekėjimą, tačiau iš 2017-08-10 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto (b.l. 28-29) matyti, kad teritorijoje pilna šiukšlių, telkšo vanduo. Duomenų apie tai, kaip bankroto administratorius užtikrino ir/ ar kokių veiksmų ėmėsi užtikrinant priešgaisrinę saugą, byloje nėra pateikta.

57. Bankroto administratorius teigia, kad jis kreipėsi į atitinkamas institucijas, siekdamas gauti leidimą žemės sklypą aptverti tvora, toks leidimas gautas nebuvo, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad bankroto administratorius iš dalies sprendimą vykdė, žemės sklypą tvora aptvėrė, ginčo dėl to byloje nėra. Kita vertus, neužtikrino, kad tvora būtų prižiūrima ir atliktų savo funkcijas – ribotų patekimą prie pastato. 2017-08-10 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu nustatyta, kad tvora praardyta, mediniai kuoliukai išversti, o dalis teritorijos iš viso nėra aptverta (b.l. 29, t.1). Dėl to atmestini apelianto argumentai, jog į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad sprendimas buvo tinkamai vykdomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suinteresuoto asmens pateikti įrodymai sudaro prielaidas spręsti dėl mažesnės baudos skyrimo, ką pagrįstai darė ir pirmosios instancijos teismas, tačiau nepaneigia bankroto administratoriaus atsakomybės už teismo sprendimo neįvykdymą.

59. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad vykdomoji byla buvo sustabdyta nuo 2016-02-25 (vykdomosios bylos lapas 200) iki 2016-04-20 (vykdomosios bylos lapas 221), tačiau pirmosios instancijos teismas baudos skaičiavimo pradžios momentą nustatė nuo 2017-01-10, taigi vykdomosios bylos sustabdymas neturėjo esminės reikšmės, apskaičiuojant baudos dydį. Aplinkybė, kad buvo nagrinėjamas prašymas dėl bylos sustabdymo ir šalies pakeitimo, taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad sprendimas nagrinėjimo metu neturėjo būti vykdomas. Tol, kol nebuvo priimti sprendimai stabdyti vykdomąją bylą ir (ar) pakeisti skolininką, bankroto administratorius turėjo pareigą vykdyti įpareigojimus pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1535-819/2015 ir antstolio raginimą. Be to, nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-23 nutartimi civilinė byla dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo buvo sustabdyta iki 2017-05-29 (vykdomosios bylos lapas 328, 341), tačiau pati vykdomoji byla sustabdyta nebuvo, taigi bankroto administratorius neturėjo pagrindo spręsti, kad įpareigojimų pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1535-819/2015 jis neturi vykdyti.

60. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje iš esmės nemotyvavo, kodėl parenkama būtent 15 EUR dydžio bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Laiko, kad bauda, kuri atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus, galėtų būti 1 EUR per dieną. Su šiais apelianto argumentais sutiktina iš dalies. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į visas baudos dydį lemiančias aplinkybes, o būtent, kad sprendimas buvo iš dalies vykdomas, kad tokio pobūdžio veiksmus (susijusius su statybos prevencija) yra sudėtinga įvykdyti, jų vykdymas reikalauja nemažai lėšų; veiksmai turi būti vykdomi laikantis įstatymo leidėjo keliamų reikalavimų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad atsakingas už sprendimo vykdymą asmuo iš esmės nėra atsakingas už pačią susidariusią situaciją, pagrindinė bankroto administratoriaus užduotis – užtikrinti, kad būtų laikomasi bankroto procedūrų, tenkinami įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai ir nemoki įmonė būtų kuo greičiau išregistruota iš juridinių asmenų registro. Galiausiai bankroto administratorius kreipėsi į atsakingas institucijas dėl leidimų išdavimo, ir, neturėdamas leidimo, iš esmės savo rizika aptvėrė statybvietę tvora. Teismas laiko, kad yra pagrindas dar labiau mažinti pirmosios instancijos teismo priteistą baudą, t. y., skaičiuojant po 3 EUR už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną - už 351 dieną, iš viso – 1 053 EUR.

61. Apeliantas Vilniaus miesto savivaldybė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad turtas, kurio atžvilgiu bankroto administratorius turėjo atlikti vykdytiname teismo sprendime nurodytus veiksmus, Vilniaus miesto savivaldybės dispozicijon perėjo 2017-12-27. Nurodo, kad priėmimo – perdavimo aktas pasirašytas nebuvo.

62. Bylos duomenys tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiu 2018 m. vasario 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. B2-1963-661/2018, bankrutavusią uždarąją akcinę bendrovę „Prostinvest“ pripažino pasibaigusia ir nusprendė išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pastarajame sprendime konstatuota, kad įmonė turto neturi; sprendimas nėra apskųstas. Į bylą suinteresuotas asmuo Asiociacija „Intekta“ pateikė rašytinį įrodymą – 2017 m. gruodžio 21 d. pranešimą Vilniaus miesto savivaldybei apie nebaigto statyti statinio adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimą, kuris įvyks 2017 m. gruodžio 27 d., 14.00 val. Taigi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. B2-1963-661/2018, nėra apskųstas, teismas laikė įrodyta aplinkybę, kad bankrutavusioje įmonėje (kuri šiai dienai yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro) turto nėra, įskaitant ir nebaigtą statyti statinį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Byloje dalyvaujantiems asmenims neginčijant fakto, kad nebaigtas statyti statinys adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje buvo perduotas Vilniaus miesto savivaldybei suinteresuoto asmens Asociacijos „Intekta“ pranešime nurodytu laiku, teismas neturėjo pagrįsto pagrindo nustatyti priešingai (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

63. Tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė savo archyvuose nerado pasirašyto turto priėmimo – perdavimo akto, nereiškia, kad toks aktas negalėjo būti pasirašytas, taip pat nepaneigia aplinkybės, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, jog UAB „Prostinvest“ turto neturi, bankroto procedūros baigtos ir yra pagrindas pripažinti juridinį asmenį pasibaigusiu ir išregistruoti jį iš juridinių asmenų registro.

64. Iš 2018-05-07 ir 2018-07-13 Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad nuosavybė į ginčo žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), nėra registruota. Pažymėta, kad ginčo žemės sklypas nuo 2008-07-23 iki 2015-12-15 priklausė Lietuvos Respublikai, o nuosavybė pastatui – gyvenamajam namui (statusas – išregistruotas) nebuvo įregistruota. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 7 dalį nurašytą nekilnojamąjį turtą administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų po jo nurašymo dienos pagal perdavimo aktą turi neatlygintinai perduoti savivaldybei, kurios teritorijoje yra šis nekilnojamasis turtas. Per nurodytą terminą savivaldybė privalo perimti šį turtą. Taigi nurašyto nekilnojamojo turto perėmimas yra įstatyme nustatyta savivaldybės pareiga, o ne teisė. Todėl netinkamas savo teisių įgyvendinimas, negali paneigti kitų teisiškai pagrįstų aplinkybių ir faktų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartį pakeisti – sumažinti paskirtą asociacijos Intekta (juridinio asmnes kodas 302254267) įgaliotam asmeniui bankroto administratoriui Z. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki 1 053 EUR (vieno tūkstančio penkiasdešimt trijų eurų) baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1535-819/2015, kuris buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-2598-656/2015, nevykdymą suinteresuoto asmens (išieškotojo) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas 288600210) naudai.

Pašalinti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutarties rezoliucinės dalies sakinį: „Palikti nenagrinėtą suinteresuotų asmenų bankroto administratoriaus Asociacijos „Intekta“ ir Z. J. prašymą nutraukti vykdomąją bylą.“.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.