- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-17
- Bylos Nr.
- e2S-2116-264/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18599-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Atsakovas
- A. N., V. G., B. V.
- Ieškovas
- E. N.
- Trečiasis asmuo
- AB Swedbank, UAB „Nordea finance Lithuania", A. L.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. N. ieškinį atsakovams A. N., V. G., B. V., ir tretiesiems asmenims AB Swedbank, UAB „Nordea finance Lithuania", A. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, sandorių nuginčijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Atsakovas A. N. pateikė prašymą išdėstyti civilinėje byloje Nr. e2-3537-896/2017 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidas – 1 629,54 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei E. N., 563,54 Eur žyminį mokestį ir 16,62 Eur pašto išlaidas valstybei. Nurodė, kad atsakovas neturi galimybės iš karto sumokėti priteistų bylinėjimosi išlaidų, kadangi jo gaunamos pajamos yra mažos.Ieškovė su atsakovo prašymu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas gauna pajamas taip pat turi nekilnojamojo turto. Be to, byloje neginčijamai įrodyta, kad atsakovui priklausanti didelės vartės transporto priemonė bei motociklas buvo parduoti siekiant išvengti jų padalijimo santuokos nutraukimo byloje, o tai rodo atsakovo nesąžiningumą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 21 d. nutartimi atmetė atsakovo A. N. prašymą iš atsakovo E. N. priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimą išdėstyti dalimis.Teismas nurodė, kad A. N. nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, kurį gali realizuoti siekiant įvykdyti teismo sprendimą, be to, byloje nustatyta, kad atsakovas esant nenutrauktai santuokai su E. N., asmeninės nuosavybės teise buvo įgijęs transporto priemonę BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir motociklą Suzuki VL800, kuriuos perleido tretiesiems asmenims. Vertindamas byloje esančius įrodymus teismas nenustatė, kad atsakovo A. N. padėtis yra sunki, kas sudarytų pagrindą E. N. priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimą išdėstyti dalimis. Teismas pažymėjo, kad, siekdamas, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnis), atsakovas privalo išnaudoti visus būdus, galinčius įtakoti jo galimybes realiai įvykdyti teismo sprendimą (pvz., kredito gavimas).
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atskirajame skunde atsakovas prašo panaikinti 2017 m. birželio 21 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir tenkinti atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų išdėstymo ieškovei E. N.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismo argumentas, kad atsakovas gali parduoti turtą siekiant atsiskaityti su ieškove, nėra socialiai teisingas be to prieštarauja logikos dėsniams. Net ir atsakovui sutikus parduoti savo turtą, tam reikia laiko kol bus jis parduotas, tačiau tam nėra skiriamas joks protingas terminas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tos lėšos ieškovei nėra „žūtbūt“ reikalingos ir skirtos pragyvenimui. Ieškovė turi butą, garažą, prabangų automobilį BMW X6, darbą kur atlyginimas mokamas virš 1200 eurų į mėnesį, todėl tai, kad ji bylinėjimosi išlaidas ir kompensaciją gaus ne iš karto jei nesukels jokių pasekmių. Atsakovas nuomojasi būstą, todėl gaunamas pajamas turi skirti ir buto nuomai ir pragyvenimui. Teismas rėmėsi LAT praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-925/2002, tačiau remiantis pateikta praktika matyti, kad kalba eina apie socialinį teisingumą ir pasekmių atsiradimą kur termino išdėstymas sukelia pasekmes. Teismas net neįsiteisėjus šiai nutarčiai išdavė vykdomąjį dokumentą, posėdį surengė neinformavęs šalių, ieškovės prašymą dėl vykdomojo dokumento išdavimo laiko kaip atsiliepimą į atsakovo prašymą, išskyrė prašymą į dalis ir skubos tvarka priėmė ieškovei naudingą sprendimą. Atsakovo manymu tai parodo teismo šališkumą.Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo A. N. prašymas iš atsakovo E. N. priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimą išdėstyti dalimis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Nors apeliantas pateikė prašymą išdėstyti civilinėje byloje Nr. e2-3537-896/2017 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidas ieškovei ir valstybei, tačiau atskirajame skunde nenurodomi jokie argumentai dėl valstybei priteistų išlaidų išdėstymo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nepasisako dėl šio apelianto prašymo dalies.Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu nutraukta E. N. ir A. N. santuoka. Šiuo sprendimu iš atsakovo priteista ieškovei 1629,54 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, o valstybei – 563,54 Eur dydžio žyminis mokestis ir 16,62 Eur pašto išlaidos. Atsakovas pateikė prašymą šioje dalyje priimtą teismo sprendimą išdėstyti, kadangi atsakovas neturi galimybės iš karto sumokėti priteistą sumą. Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymo netenkino.CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Apeliantas nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, ieškovei priteistos lėšos nėra „žūtbūt“ reikalingos ir skirtos pragyvenimui, o atsakovas nuomojasi būstą, todėl gaunamas pajamas turi skirti ir buto nuomai bei pragyvenimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ši aplinkybė negali paneigti teismo sprendimo privalomumo (CPK 18 straipsnis) principo bei teisėtų išieškotojo interesų.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2004 n. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; ir kt.). Kita vertus, vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo, o tik su šia aplinkybe, pažymėtina, ir yra siejamas apelianto prašymas.Iš apeliacinės instancijos teismo iniciatyva (CPK 179 str.) gautų VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatyta, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas t. y. negyvenamoji patalpa-garažas (u.n. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė yra 6 372 Eur bei negyvenamoji patalpa-garažas (u.n. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė yra 3 082 Eur, o 2017 m. balandžio 27 d. sprendime šio turto vertė nustatyta 7 750 Eur. VĮ Regitra duomenimis atsakovui nuosavybės teise priklauso transporto priemonė VW CADDY LIFE (v.n. (duomenys neskelbtini) Iš SoDros duomenų matyti, kad apeliantas dirba (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis neatskaičius mokesčių nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. vidutiniškai per mėnesį sudaro 705,92 Eur. Sodros duomenimis apeliantas gauna pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kuri sudaro 362,75 Eur. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie mokamų mokesčių, pragyvenimui reikalingų išlaidų dydį. Taip pat nėra jokių duomenų apie apeliantui banko sąskaitose priklausančių piniginių lėšų dydį.Sunki turtinė padėtis gali būti sprendimo įvykdymo išdėstymo pagrindu tik konstatavus, jog ji susiklostė dėl objektyvių priežasčių, t. y. nuo apelianto valios nepriklausančių priežasčių, jam elgiantis sąžiningai ir imantis visų būtinų priemonių, siekiant pagerinti susidariusią sunkią turtinę padėtį, ko negalima pasakyti nagrinėjamu atveju. Be to, atsižvelgiant į auščiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu apelianto turtinė padėtis nelaikytina sunkia.Pažymėtina ir tai, kad aiškinant CPK 284 straipsnio 1 dalies normą turi būti atsižvelgta į sisteminius šios normos ryšius su kitomis civilinio proceso normomis, konkrečiai, šalių procesinio lygiateisiškumo principu (CPK 17 straipsnis), teismo sprendimo privalomumu (CPK 18 straipsnis), teismo pareiga atsižvelgti į abiejų šalių interesus, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisine galia (CPK 259 straipsnis, 279 straipsnis), reikalavimu procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsižvelgiant į tai, kad apeliantas turi jam nuosavybės teise priklausančio turto, transporto priemonę, gauna darbo užmokestį bei valstybės pensiją (kurios kartu sudėjus viršina šiuo metu nustatytą MMA dydį), sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad negalima padaryti išvadų, jog atsakovo A. N. padėtis yra sunki, kas sudarytų pagrindą E. N. priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimą išdėstyti dalimis. Apeliantas nurodo, kad teismo argumentas, jog atsakovas gali parduoti turtą siekiant atsiskaityti su ieškove, nėra socialiai teisingas be to prieštarauja logikos dėsniams, kadangi net ir atsakovui sutikus parduoti savo turtą, tam reikia laiko kol jis bus parduotas, tačiau tam nėra skiriamas joks protingas terminas. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus laiko nepagrįstais. Tai, jog teismas nurodė, kad atsakovas gali parduoti savo turtą siekdamas įvykdyti teismo sprendimą nelaikytina privaloma sąlyga būtent tokiu būdu įvykdyti teismo sprendimą. Tai tik argumentas, vertinant atsakovo turtinę padėtį bei aplinkybes, kurios leistų teismui daryti išvadas sprendžiant šalies pareikštą prašymą CPK 284 straipsnio pagrindu. Pažymėtina, kad apeliantas net nepateikė jokių įrodymų, kad iš tiesų ketintų nekilnojamąjį turtą parduoti siekdamas kuo operatyviau įvykdyti teismo sprendimą. Be to, šios aplinkybės nepaneigia atsakovo pareigos įvykdyti teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad A. N. nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, kurį gali realizuoti siekiant įvykdyti teismo sprendimą.Pažymėtina, kad vien atsakovo bloga turtinė padėtis nėra pakankamas pagrindas dar ilgesniam laikotarpiui išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, kadangi įstatymas reikalauja atsižvelgti ir į kitos šalies – ieškovo – padėtį, jog nebūtų pažeisti jo teisėti interesai ir pabloginta jo padėtis, t. y. nebūtų pažeistas teisingumo principas.Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamam klausimui teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Apeliantas 2017 10 12 pateikė teismui prašymą prijungti rašytinius įrodymus (10 vnt. kvitų) apie jo išmokėtas priteistas sumas dalimis Valstybinei mokesčių inspekcijai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šis prašymas pavėluotas ir nepatvirtina naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme pagrindo. Todėl atsisakytina apelianto pateiktus įrodymus priimti (CPK 314 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmė teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimo vykdymo išdėstymą (CPK 284 straipsnis), ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apelianto atskirąjį skundą, iš jo į valstybės biudžetą priteisiamos 5,81 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.)..
Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5,81 Eur (penkis Eur ir 81 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.