- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-27
- Bylos Nr.
- e2-44-553/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00716-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- R. P., T. P.
- Ieškovas
- M. R., A. R.
- Advokatai
- Saulius Urbonavičius
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų R. P. (R. P.) ir T. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 7 d. papildomos nutarties, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, civilinėje byloje pagal ieškovų M. R. ir A. R. ieškinį atsakovams R. P. (R. P.) ir T. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai M. R. ir A. R. (toliau kartu – ieškovai) kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydami:
1.1. pripažinti negaliojančiomis tarp atsakovų R. P. ir T. P. (toliau kartu ir – atsakovai) sudarytas 2017 m. gruodžio 5 d. Sutuoktinių turto pasidalijimo, dovanojimo ir vedybų (povedybinę) sutartį, 2017 m. gruodžio 8 d. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, 2017 m. gruodžio 13 d. Sutuoktinių turto pasidalijimo ir dovanojimo sutartį, 2018 m. sausio 16 d. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį;
1.2. taikyti restituciją natūra, pripažįstant atsakovo R. P. nuosavybės teisę į ½ dalį automobilio NISSAN JUKE (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį buto/patalpos–buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį negyvenamosios patalpos–garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį negyvenamosios patalpos–garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalį negyvenamosios patalpos–garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));
1.3. taikyti restituciją ne natūra, priteisiant atsakovui R. P. iš atsakovės T. P. 106 733,50 Eur;
1.4. priteisti jiems iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai ieškinyje paaiškino, kad atsakovas buvo (duomenys neskelbtini) vienasmeniu valdymo organu – direktoriumi. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Bendrovė) buvo iškelta bankroto byla ir nemokumo administratore paskirta (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) įgaliotu asmeniu paskyrė atsakovą. Atsakovas, veikdamas (duomenys neskelbtini) vardu, iš Bendrovės laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 31 d. iki 2015 m. kovo 17 d. iššvaistė arba pasisavino ne mažiau kaip 154 208,18 Eur jai priklausiusių lėšų. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-497/2021 bei Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-38-1076/2022 (toliau – ir Nuosprendžiai) nuteisė atsakovą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 1 ir 2 dalis, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį bei priteisė iš atsakovo Bendrovės naudai 156 463,43 Eur. Bendrovė 2022 m. liepos 27 d. perleido 156 463,43 Eur reikalavimą, kylantį iš Nuosprendžių, ieškovams. Ieškovai ėmėsi priemonių skolai išieškoti, tačiau 2022 m. spalio 11 d. jiems tapo žinoma, kad jau vykstant ikiteisminiam tyrimui ir atsakovui suprantant, jog iš jo bus priteistas žalos atlyginimas Bendrovei, jis visą savo turtą fiktyviai perleido sutuoktinei – atsakovei.
3. Ieškovai pateikė 2024 m. spalio 9 d. prašymą dėl ieškinio atsisakymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuris grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-497/2021 buvo dalinai tenkintas Bendrovės pareikštas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje ir Bendrovės naudai nusikaltimu padarytai žalai atlyginti buvo priteista solidariai iš P. P. ir atsakovo 154 208,18 Eur bei iš atsakovo 2 255,25 Eur. Vykdomasis raštas dėl 154 208,18 Eur išieškojimo iš atsakovo buvo pateiktas vykdyti antstoliui Rimantui Vižainiškiui (toliau – ir antstolis). Iki ieškinio padavimo teismui dienos iš atsakovo buvo išieškota ir ieškovams (ar Bendrovei) paskirstyta tik 4 040,46 Eur suma, todėl ieškovai kreipėsi į teismą. Po ieškinio padavimo teismui dienos, ieškovų reikalavimas dėl 154 208,18 Eur sumokėjimo buvo patenkintas visiškai, t. y. po ieškinio padavimo dienos ieškovams buvo sumokėta (išieškota) 150 167,72 Eur suma (97,379 proc. visos skolos), iš kurios net 145 180,60 Eur (94,145 proc. visos skolos) sumokėjo atsakovė.
3.2. Iki ieškinio padavimo dienos atsakovė nevykdė jokių mokėjimų nei antstoliui, nei tiesiogiai ieškovams, todėl galima daryti pagrįstas išvadas, kad tik ieškinio padavimas ir grėsmė dėl atsakovei nepalankaus teismo sprendimo šioje byloje lėmė atsakovės veiksmus bei jos sprendimą, siekiant išvengti galimo išieškojimo iš jai priklausančio turto, atlikti mokėjimus už atsakovą. Galima pagrįstai teigti, kad ieškinio padavimas ir ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymas buvo nulemtas atsakovų bendro neteisėto ir nesąžiningo elgesio, siekiant apriboti ieškovų galimybes patenkinti savo reikalavimus į atsakovą, o aplinkybė, jog tik po ieškinio padavimo dienos atsakovė sumokėjo 145 180,60 Eur, tokias išvadas tik dar kartą patvirtina. Dėl šios priežasties, ieškovams atsisakius ieškinio dėl to, kad ieškovų reikalavimas buvo patenkintas atsakovės po ieškinio padavimo dienos, bylinėjimosi išlaidos yra priteistinos iš atsakovų.
4. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 10 d. nutartimi, be kita ko, priėmė ieškovų atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė bei atidėjo klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nagrinėjimą.
Atsiliepimas
5. Atsakovai 2024 m. spalio 29 d. pateikė atsiliepimą į ieškovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuris grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Akivaizdu, kad ieškovai, piktnaudžiaudami procesinėmis teisėmis, pareiškė visiškai nesąžiningą ir nepagrįstą ieškinį. Visų pirma, nebuvo pagrindo apskritai pareikšti tokio ieškinio, kadangi tiek iki ieškinio pareiškimo, tiek jam esant pareikštam, tiek ir nagrinėjant bylą atsakovas nuolatos mokėjo priteistas sumas. Antra, būtent ieškovai veikė nesąžiningai. Antstolis yra atsakingas už išieškojimo veiksmų iš skolininko atlikimą, o ne ieškovai. Antstolis nebuvo priėmęs jokio patvarkymo, kad nėra galimybės išieškoti iš atsakovo priteistų sumų. Ieškovai, pareikšdami tokio turinio ieškinį, veikė savo rizika, ypač įvertinus tai, kad nuolatos buvo mokamos priteistos sumos. Ieškovai neturėjo pagrindo abejoti tuo, kad priteistos sumos bus sumokėtos. Trečia, ieškinys pareikštas aiškiai nesąžiningai, turint tik vieną tikslą – inicijuoti beprasmį (betikslį) teisminį procesą atsakovo atžvilgiu, kad jis patirtų papildomą spaudimą bei išlaidas teisinėms paslaugoms. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškinys pareikštas nesąžiningai naudojantis procesinėmis teisėmis, nes toks ieškinys yra nukreiptas tik prieš atsakovų šeimą, tačiau tokio pobūdžio ieškinys nebuvo reiškiamas kito solidaraus bendraskolio, t. y. P. P., atžvilgiu. Ketvirta, ieškinio atsisakyta, nes nėra pagrindo jo patenkinti, taigi, pats ieškinys savaime yra nepagrįstas ir atmestinas. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, turi vertinti, kodėl atsisakoma ieškinio. Šiuo atveju ieškinio atsisakoma ne todėl, kad atsakovai įvykdė ieškinio reikalavimus: byloje ieškovų pareikšti materialiniai reikalavimai nėra siejami su sumų jiems sumokėjimu. Pareikštu ieškiniu nebuvo reikalaujama iš atsakovo priteisti kokias nors sumas ieškovams. Ieškinio atsisakoma todėl, kad vienas iš atsakovų įvykdė kito teismo procesinį sprendimą, kuris su šiuo pareikštu ieškiniu tiesiogiai nesusijęs.
5.2. Be to, ieškovų atstovo pateikta sąskaita už teisines paslaugas neatitinka jai keliamų reikalavimų – pateiktuose dokumentuose nėra jokių duomenų, kad teisinės paslaugos suteiktos būtent šioje byloje, o ne apskritai teisinės paslaugos ieškovams dėl klausimų, nesusijusių su nagrinėjama byla; nėra duomenų, už kokias konkrečiai paslaugas sąskaita išrašyta. Prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų nurodyta, kad suteiktas teisines paslaugas sudaro ieškinio ir dubliko parengimas, procesinių dokumentų, susijusių su ekspertizės skyrimu, parengimas bei žyminis mokestis, tačiau nėra detalizuota, kokios konkrečios apimties paslaugos suteiktos.
Atsiliepimas
5.3. Šiuo atveju būtent ieškovai elgėsi nesąžiningai, dėl jų kaltės atsakovai patyrė bylinėjimosi išlaidas, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 7 d. papildoma nutartimi, be kita ko, priteisė ieškovams iš atsakovų lygiomis dalimis po 3 507,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovai neneigia ieškovų nurodyto fakto, jog ginčijami sandoriai, sudaryti laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. sausio 16 d., buvo sudaryti vykstant ikiteisminiam tyrimui, kuriame pareikšti įtarimai atsakovui. Nurodytais sandoriais atsakovo didelės vertės turtas neatlygintinai buvo perleistas atsakovo sutuoktinei (atsakovei) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnio 1 punktas numato sandorio šalių nesąžiningumo prezumpciją, kai sandoris sudarytas tarp sutuoktinių). Ieškovams iš pradinės kreditorės 2022 m. liepos 27 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu įgijus 156 463,43 Eur reikalavimo teisę į atsakovus, buvo užvesta vykdomoji byla, kurioje iki ieškinio pareiškimo dienos iš atsakovo buvo išieškota tik 4 040,46 Eur suma. Aptarti duomenys leidžia spręsti, kad vykdymo procesas nebuvo rezultatyvus, todėl ieškovai turėjo objektyvų pagrindą teikti teismui actio Pauliana ieškinį ir jo pateikimą lėmė būtent atsakovo veiksmai – neatlygintinis turto perleidimas sutuoktinei, siekiant sumažinant savo turto masę bei išvengti galimo išieškojimo, patenkinus nukentėjusiojo pateiktą civilinį ieškinį. Pažymėjo, kad atsakovų argumentai dėl ieškovų nesąžiningumo reiškiant ieškinį laikytini nepagrįstais.
8. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad po ieškinio padavimo teismui dienos atsakovė (kuriai ieškinio reikalavimų, tame tarpe dėl restitucijos taikymo, patenkinimas būtų sukėlęs restitucija prašomas taikyti teisines pasekmes) atliko 145 180,60 Eur mokėjimus į antstolio Rimanto Vižainiškio depozitinę sąskaitą arba tiesiogiai ieškovui, nors vykdymo procese atsakovė įmokų už sutuoktinio skolinius įsipareigojimus nevykdė. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad skolos padengimas ieškovams nulemtas teisminio proceso, kuriame, be kita ko, reikalaujama restitucijos taikymo, kuri atsakovams sukeltų turtines pasekmes, nes, grąžinus atsakovus į iki ginčijamų sandorių buvusią padėtį, ieškovų turtiniai reikalavimai iš atsakovo turto būtų patenkinti vykdymo procese.
9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, konstatavo, kad ieškovai bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl atsakovų kaltės, todėl ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovai padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 7 d. papildomos nutarties dalį, kuria ieškovams iš atsakovų priteistos 6 413 Eur bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą ir priimti naują procesinį sprendimą – priteisti atsakovams iš ieškovų 8 257,11 Eur bylinėjimosi išlaidas bei priteisti jiems iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Ieškovai nepateikė jokių jų realias ir pagrįstas bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidas šioje civilinėje byloje pagrindžiančių duomenų. Ieškovai pateikė NOOR legal advokatų profesinės bendrijos 2024 m. spalio 9 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. NOOR-2410-0168, kurioje pirkėju nurodytas ieškovas M. R., o ne ieškovai, aprašyme nurodyta: „Iš viso už teisines paslaugas 6 413 Eur“. Reikalavimai, kokie duomenys turi būti nurodomi PVM sąskaitoje faktūroje, yra nustatyti specialiame įstatyme – Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje. Be kitų reikalavimų, nustatyta, kad PVM sąskaitoje faktūroje privalo būti nurodyta tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų pavadinimas, taip pat jų kiekis, prekių tiekimo arba paslaugų teikimo data, jeigu ji nesutampa su PVM sąskaitos faktūros išrašymo data. Pateiktoje sąskaitoje nenurodyta jokių konkrečiai ieškovų atstovo suteiktų teisinių paslaugų (jų suteikimo laiko) šioje civilinėje byloje (ar jos iš viso yra suteiktos šioje civilinėje byloje), ar jos teiktos ir ieškovei A. R., kuri iš viso nenurodyta šioje sąskaitoje. Taip pat nėra nenurodyta, pagal kokią teisinių paslaugų sutartį buvo suteiktos atstovavimo paslaugos, tokios sutarties byloje nėra. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismo priteistos išlaidos nėra patirtos šioje byloje, dar daugiau – net nėra jokių įrodymų, jog jos būtų patirtos teisminiuose procesuose. Juolab kad ieškovus ir atstovus sieja artimi teisinių paslaugų teikimo santykiai įvairiuose teisminiuose ir neteisminiuose procesuose. Abejones, kad pateikta PVM sąskaita faktūra išrašyta už šioje byloje suteiktas paslaugas, rodo ir tai, jog nors civilinė byla pagal ieškovų ieškinį pradėta 2023 m. birželio 22 d., tačiau ji išrašyta beveik po pusantrų metų, t. y. tik 2024 m. spalio 9 d., pasibaigus mokestiniam laikotarpiui.
10.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančias teisės normas dėl išlaidų priteisimo bylą baigiant nepriimant teismo sprendimo. Pirma, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad šioje civilinėje byloje ginčo dalykas, pagrindas ir šalys yra skirtingi, nei byloje, kurioje kilo ieškovų reikalavimas atsakovui R. P.. Antra, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 94 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas bei nesilaikė teismų praktikoje suformuotų taisyklių dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tokiais atvejais. Pirmosios instancijos teismas išimtai vertino tik atsakovų elgesį „už bylos ribų“, o ne jų procesinį elgesį, kaip to reikalauja CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė. Procesinis elgesys yra šalies veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu, o ne bendrai visuomenėje ar kitose bylose, juo labiau ne civilinėse. Tačiau pirmosios instancijos teismas nagrinėjo aplinkybes, susijusias su priverstinio vykdymo procesu, kuriame atsakovo R. P. atžvilgiu atliekami priverstinio vykdymo veiksmai. Toks pirmosios instancijos teismo CPK 94 straipsnio 1 dalies aiškinimas ne tik neatitinka joje numatytų sąlygų (vertinamas šalies elgesys konkrečioje byloje), bet ir sukuriamas teisinis neapibrėžtumas, kokias aplinkybes tokiu atveju teismas turi vertinti. Bylinėjimosi išlaidos yra skirstomos kiekvienoje konkrečioje byloje ir jų pagrįstumui, būtinumui, realumui aktualios tik su konkrečia byla susijusios aplinkybės. Atitinkamai šalies procesinis elgesys, reikšmingas sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, yra būtent elgesys konkrečioje byloje, o ne apskritai visuomenėje ar kitose bylose (priverstinio vykdymo procese). Laikantis skundžiamoje papildomoje nutartyje pateikto teisės aiškinimo, tai reikštų, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, turėtų vertinti visiškai neapibrėžto masto šalių elgesį ne procese. Trečia, nors teismų praktikoje taikant CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatytą taisyklę vertinama, dėl kokių priežasčių ieškovas atsisako ieškinio, pavyzdžiui, atsakovui patenkinus reikalavimą ar ne, tokio vertinimo pirmosios instancijos teismas neatliko ir atsakovai sutikimo dėl ieškinio atsisakymo neišreiškė. Ketvirta, pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad atsakovai netinkamai įgyvendino savo procesinis teises, jomis piktnaudžiavo. Penkta, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo privalomo pobūdžio kasacinio teismo išaiškinimų (CPK 4 straipsnis). Kasacinis teismas išaiškino, kad tuo atveju, kai byla baigiama nepriėmus sprendimo dėl esmės, nėra nustatoma, jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos paprastai neturėtų būti skirstomos. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo. Šešta, pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovų prašymą dėl ieškinio atsisakymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nesulaukęs atsakovų pozicijos dėl bylos tokio užbaigimo būdo, nepagrįstai itin skubotai nutarė „uždaryti“ bylą, sąmoningai joje nespręsdamas neatsiejamai su jos baigtimi susijusio klausimo – dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Byloje nėra duomenų, kad buvo būtina tokia skuba nedelsiant nutraukti bylą.
10.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovų. Pirmosios instancijos teismas turėjo tenkinti atsakovų prašymą dėl jų patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovų, nes proceso užbaigimą nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės inicijavo ieškovai, tik jie nusprendė nebeįrodinėti pasirinkto ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo pagrįstumo. Šioje civilinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškinys, toks kaip suformuluotas ir grįstas, būtų patenkintas ir visi sandoriai nuginčyti ir taikyta restitucija visa apimtimi.
Atsiliepimas
11. Ieškovės atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti bei priteisti jiems iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikta NOOR legal advokatų profesinės bendrijos 2024 m. spalio 9 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. NOOR-2410-0168 6 413 Eur sumai, ieškovų atstovo advokato Sauliaus Urbonavičiaus prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame buvo nurodyta, kad sąskaita faktūra yra išrašyta už „ieškinio ir dubliko parengimą, procesinių dokumentų, susijusių su ekspertizės skyrimu, parengimą“, mokėjimo pavedimas, patvirtinantis, jog ieškovas M. R. sumokėjo advokatų profesinei bendrijai pagal išrašytą sąskaitą 6 413 Eur. Šie dokumentai atitinka CPK 98 straipsnyje keliamus reikalavimus, kadangi leido nustatyti, už kokių procesinių dokumentų parengimą buvo prašoma priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas ir kokia yra bendra šių išlaidų suma, o taip pat tai, kada buvo atliktas mokėjimas advokatų profesinei bendrijai. Advokatas Saulius Urbonavičius pirmosios instancijos teismui nepateikė suminės ir detalios darbų ataskaitos, tačiau toks dokumentas ir neprivalėjo būti pateiktas, kadangi prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo nurodyti konkretūs procesiniai dokumentai, už kurių parengimą buvo išrašyta sąskaita faktūra, ir buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys realias ieškovų patirtas išlaidas (mokėjimas).
11.2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, privalėjo vertinti ne procesinį bylos šalių elgesį, o įvertinti kaltę (atsakomybę) dėl paties pradėto proceso, todėl visi atsakovų motyvai, susiję su atsakovų sąžiningu elgesiu šioje byloje, neturi jokios teisinės reikšmės, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
11.3. Tiek ieškovams, tiek atsakovams buvo (yra) suprantama, kad ieškovų paduotas ieškinys galėtų būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu ieškovai turėtų galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą. Ieškinio padavimo teismui dieną tokia ieškovų reikalavimo teisė egzistavo, tačiau, atsakovei atlikus mokėjimus, tokia ieškovų teisė nustojo egzistuoti ir tai reiškia, kad ieškovai prarado teisę reikšti ieškinį actio Pauliana pagrindu, o teismas tokio ieškinio negalėtų tenkinti, net ir įrodžius, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu tokie sandoriai buvo neteisėti. Ieškovai, nebeturėdami reikalavimo teisės į atsakovą (skolininką), pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl ieškinio atsisakymo, kadangi ieškovų reikalavimo teisė į atsakovą (skolininką) išnyko tik po ieškinio padavimo teismui dienos ir tik dėl to, kad atsakovė atliko mokėjimus ieškovams. Tai rodo ne tik ieškovų sąžiningumą, bet ir patvirtina faktą, kad ieškovų tikslas, reiškiant ieškinį, buvo pažeidžiamų teisių gynyba, ir tai, jog ieškinio atsisakymas buvo nulemtas išskirtinai atsakovės elgesio, o ieškinys negalėjo būti tenkinamas, nes atsakovė patenkino ieškovų reikalavimą į atsakovą (skolininką). Kadangi pirmosios instancijos teismas pripažino, kad būtent atsakovai ir jų elgesys nulėmė šio proceso (šios civilinės bylos) pradžią ir ieškinio atsisakymas buvo nulemtas tos aplinkybės, jog atsakovė patenkino ieškovų reikalavimą į atsakovą (skolininką), atsakovų, kaip kaltosios šalies, patirtos bylinėjimosi išlaidos negalėjo ir negali būti priteisiamos iš ieškovų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
13. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4996-345/2011 (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta (duomenys neskelbtini).
14. R. P. ir T. P. 2017 m. gruodžio 5 d. sudarė Sutuoktinių turto pasidalijimo, dovanojimo ir vedybų (povedybinę) sutartį, kuria R. P. neatlygintinai perdavė (padovanojo) savo sutuoktinei T. P. asmeninėn nuosavybėn jam nuosavybės teise priklausančią ½ dalį automobilio NISSAN JUKE (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (automobilio vertė – 8 800 Eur), ½ dalį piniginių lėšų, esančių T. P. vardu atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (iš viso piniginių lėšų – 2 120,07 Eur), ir ½ dalį piniginių lėšų, esančių T. P. vardu atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (iš viso piniginių lėšų – 10 016,53 Eur), o T. P. neatlygintinai perdavė (padovanojo) savo sutuoktiniui R. P. asmeninėn nuosavybėn jai nuosavybės teise priklausančią ½ dalį piniginių lėšų, esančių jos vardu atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (iš viso piniginių lėšų – 188 228,72 Eur) (1 t., b. l. 15–20).
15. R. P. ir T. P. 2017 m. gruodžio 8 d. sudarė Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, kuria R. P. neatlygintinai perdavė (padovanojo) savo sutuoktinei T. P. asmeninėn nuosavybėn jam nuosavybės teise priklausančią ½ dalį buto/patalpos–buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (buto vertė – 94 400 Eur) ir 1/2 dalį negyvenamosios patalpos–garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (garažo vertė – 4 380 Eur) (1 t., b. l. 21–28).
16. R. P. ir T. P. 2017 m. gruodžio 13 d. sudarė Sutuoktinių turto pasidalijimo ir dovanojimo sutartį, kuria R. P. neatlygintinai perdavė (padovanojo) savo sutuoktinei T. P. asmeninėn nuosavybėn jam nuosavybės teise priklausančius 25 vienetus (duomenys neskelbtini) akcijų (100 proc. akcijų vertė – 2 896 Eur) ir 1150 vienetų (duomenys neskelbtini) akcijų (100 proc. akcijų vertė – 133 216 Eur) (1 t., b. l. 29–33).
17. R. P. ir T. P. 2018 m. sausio 16 d. sudarė Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, kuria R. P. neatlygintinai perdavė (padovanojo) savo sutuoktinei T. P. asmeninėn nuosavybėn jam nuosavybės teise priklausančią ½ dalį negyvenamosios patalpos–garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (garažo vertė – 4 400 Eur) ir ½ dalį negyvenamosios patalpos–garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (garažo vertė – 4 480 Eur) (1 t., b. l. 34–41).
18. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus 2018 m. rugpjūčio 2 d. pranešimu R. P. pareikšti įtarimai, kad jis laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 31 d. iki 2015 m. kovo 17 d., būdamas (duomenys neskelbtini) įgaliotu asmeniu administruoti (duomenys neskelbtini) ir veikdamas kartu su P. P., be kita ko, iššvaistė didelės vertės svetimą turtą (2 t., b. l. 19–26).
19. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-497/2021, be kita ko, pripažino P. P. kaltu pagal BK 184 straipsnio, reglamentuojančio baudžiamąją atsakomybę už turto iššvaistymą, 2 dalį ir 300 straipsnio, reglamentuojančio baudžiamąją atsakomybę už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, 1 dalį, pripažino R. P. kaltu pagal BK 184 straipsnio1 ir 2 dalis, 222 straipsnio, reglamentuojančio baudžiamąją atsakomybę už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą, 1 dalį, 228 straipsnio, reglamentuojančio baudžiamąją atsakomybę už piktnaudžiavimą, 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (už dokumento suklastojimą) ir priteisė (duomenys neskelbtini) naudai nusikaltimu padarytai žalai atlyginti solidariai iš P. P. ir R. P. 154 208,18 Eur bei iš R. P. 2 255,25 Eur (1 t., b. l. 45–108).
20. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-38-1076/2022, be kita ko, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį dėl (duomenys neskelbtini) naudai nusikaltimu padarytai žalai atlyginti priteistų sumų paliko nepakeistą (1 t., b. l. 109–178).
21. Antstolis Rimantas Vižainiškis 2022 m. gegužės 16 d. pradėjo vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0128/22/00815 skolininko R. P. atžvilgiu dėl 154 208,18 Eur skolos išieškojimo pagal Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-16-497/2021 (1 t., b. l. 179–180).
22. (duomenys neskelbtini) (pradinis kreditorius) ir M. R. bei A. R. (naujieji kreditoriai) 2022 m. liepos 27 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria pradinis kreditorius perleido naujiesiems kreditoriams reikalavimus į, be kitų: skolininką R. P., preliminarus reikalavimo dydis – 154 208,18 Eur, kilęs iš Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-497/2021, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 25 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-38-1076/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosios bylos Nr. BIK-278/2022, vykdomosios bylos Nr. 0128/22/00815; skolininką R. P., preliminarus reikalavimo dydis – 2 255,25 Eur, kilęs iš Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-497/2021, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 25 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-38-1076/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosios bylos Nr. BIK-278/2022, vykdomosios bylos Nr. 0128/22/00815; skolininką P. P., preliminarus reikalavimo dydis – 154 208,18 Eur, kilęs iš Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-497/2021, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 25 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-38-1076/2022 (1 t., b. l. 42–44).
23. Antstolio Rimanto Vižainiškio 2022 m. spalio 7 d. patvarkymu išieškotoja (duomenys neskelbtini) pakeista naujais išieškotojais M. R. bei A. R. (1 t., b. l. 181–182).
24. Vilniaus apygardos teisme 2023 m. birželio 22 d. gautas M. R. bei A. R. ieškinys atsakovams R. P. ir T. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
25. M. R. bei A. R. prašyme dėl ieškinio atsisakymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo paaiškino, kad iki ieškinio padavimo jiems (ar Bendrovei) vykdomojoje byloje Nr. 0128/22/00815 buvo paskirstyta tik 4 040,46 Eur suma. Tuo tarpu po ieškinio padavimo antstolis Rimantas Vižainiškis laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 10 d. iki 2024 m. rugsėjo 11 d. vykdomojoje byloje Nr. 0128/22/00815 pervedė M. R. iš viso 53 036,32 Eur bei T. P. laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 31 d. iki 2024 m. rugsėjo 12 d. – iš viso 97 131,40 Eur (5 t., b. l. 7–14).
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
26. Atskirajame skunde iš esmės teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančias proceso teisės normas dėl išlaidų priteisimo, kai bylą baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.
27. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
28. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimo atsisakymą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia atsakovai, pirmosios instancijos teismas įvertino ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis ir būtent šis vertinimas nulėmė klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išnagrinėjimo rezultatą.
30. Nesutiktina su atsakovų pozicija, kad byla, kurioje kilo ieškovų reikalavimas atsakovui ir kurioje priimto nuosprendžio pagrindu pradėta vykdomoji byla Nr. 0128/22/00815, nėra aktuali sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą šioje civilinėje byloje.
31. Kaip matyti iš pirmiau išdėstytų faktinių aplinkybių, iki ieškinio šioje civilinėje byloje pareiškimo dienos iš atsakovo buvo išieškota tik 4 040,46 Eur suma.
32. Actio Pauliana ieškinio tikslas – taikant restituciją, sugrąžinti skolininko turtą, kurį šis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/20062001). Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, vykdymo procesas nebuvo rezultatyvus, todėl ieškovai turėjo objektyvų pagrindą teikti teismui actio Pauliana ieškinį ir jo pateikimą lėmė būtent atsakovo veiksmai – neatlygintinis turto perleidimas sutuoktinei.
33. Tik po to, kai ieškovai pareiškė actio Pauliana ieškinį atsakovams, iš atsakovo buvo išieškota bei atsakovė pervedė į ieškovo asmeninę banko sąskaitą likusią įsiskolinimo dalį – 150 167,72 Eur (97,379 proc. visos skolos). Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad ieškovų poreikį pareikšti actio Pauliana ieškinį, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nulėmė vykdymo proceso neefektyvumas, t. y. actio Pauliana ieškinys pareikštas atsakovui vengiant atsiskaityti su ieškovais, ir paaiškėjus duomenims apie atsakovo turto perleidimo atsakovei sandorius. Ieškovai, atsisakydami ieškinio, aiškiai nurodė jo atsisakymo priežastis, o būtent tai, kad po jo pareiškimo įsiskolinimas buvo visiškai padengtas ir neliko pagrindo tęsti kitų teisių gynimo priemonių proceso. Todėl apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nagrinėjamojoje byloje ieškovai bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl atsakovų kaltės.
34. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą išvadą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė dėl atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovų.
35. Atsakovai taip pat teigia, kad ieškovai nepateikė jokių jų realias ir pagrįstas bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidas šioje civilinėje byloje pagrindžiančių duomenų.
36. Pagal kasacinio teismo praktiką, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017 15 punktas). Visais atvejais priteisiant šių išlaidų atlyginimą yra taikomas realumo kriterijus, kuris reiškia, kad turi būti nustatyta, jog bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
37. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti, kad šios išlaidos patirtos toje byloje ir yra apmokėtos. Taigi, teismas turi nustatyti, ar atsiskaityta už konkrečioje byloje suteiktas teisines paslaugas, o ne už kitas, su byla nesusijusias teisines paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 22 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
38. Šiuo atveju ieškovai yra pateikę NOOR legal advokatų profesinės bendrijos advokato ir ieškovų 2022 m. spalio 6 d. sudarytą atstovavimo sutartį, pagal kurią ieškovai įgaliojo juos atstovauti, be kita ko, visų instancijų bendrosios kompetencijos teismuose (1 t., b. l. 555). Ieškovai 2024 m. spalio 9 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, kad jų šioje byloje patirtas išlaidas už teisinę pagalbą sudaro ieškinio ir dubliko parengimas, procesinių dokumentų, susijusių su ekspertizės skyrimu, parengimas. Kartu su šiuo prašymu pateikta NOOR legal advokatų profesinės bendrijos 2024 m. spalio 9 d. M. R. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. NOOR-2410-0168 už teisines paslaugas 6 413 Eur sumai bei dokumentas, patvirtinantis, kad M. R. šią sąskaitą apmokėjo jos išrašymo dieną (5 t., b. l. 3–6).
39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių duomenų pakanka konstatuoti tam, kad ieškovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka realumo kriterijų – iš ieškovų 2024 m. spalio 9 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo matyti, kokios teisinės paslaugos buvo suteiktos šioje civilinėje byloje, bei iš kartu su šiuo prašymo pateiktų duomenų – jog patirtos išlaidos už nurodytas teisines paslaugas yra apmokėtos. Atsakovų argumentai, kad pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje nėra nurodyti visi privalomi rekvizitai ar jog ji išrašyta beveik po pusantrų metų, t. y. tik 2024 m. spalio 9 d., pasibaigus ir mokestiniam laikotarpiui, nesudaro pagrindo spręsti priešingai, t. y. tai niekaip nelemia išvadų dėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų atitikimo realumo kriterijui.
Dėl bylos procesinės baigties
40. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; ESTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. de H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90)).
41. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
42. Nors atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovai prašė priteisti jiems iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau į bylą nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl nėra pagrindo tokį prašymą patenkinti.
43. Atsakovų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, netenkinamas, nes teismo procesinis sprendimas nėra priimtas jų naudai.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 7 d. papildomą nutartį nepakeistą.