- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-06
- Bylos Nr.
- e2-608-1067/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06533-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justė Visakavičienė
- Ieškovas
- O. S., (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- D. K.
- Advokatai
- Mauras Urbonavičius, Regina Bertašienė
- Kategorijos
- 2.1.1.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.8.4Preliminarioji sutartis
dalyvaujant ieškovių O. S. ir (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Maurui Urbonavičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių O. S. ir (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui D. K. dėl avanso ir netesybų priteisimo ir pagal atsakovo D. K. priešieškinį ieškovėms O. S. ir (duomenys neskelbtini) dėl baudos ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) priteisti iš atsakovo D. K. ieškovės O. S. naudai 2 000 Eur negrąžintą avansą, 2 000 Eur baudą, 177,25 Eur nuostolius, viso 4 177,25 Eur; 2) priteisti iš atsakovo D. K. 874 Eur dydžio skolą ieškovės (duomenys neskelbtini) naudai; 3) priteisti iš atsakovo D. K. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės O. S. naudai; 4) priteisti iš atsakovo D. K. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės (duomenys neskelbtini) naudai; 5) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 7 d. ieškovės ir atsakovas sudarė trišalę preliminarią sutartį, pagal kurią ieškovė O. S. įsipareigojo nupirkti, o atsakovas įsipareigojo parduoti 1 kambario butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su baldais ir buitine technika už 43 700 Eur. Kadangi ieškovė O. S. gyvena užsienyje, pagal įgaliojimą ją sandorio metu atstovavo ieškovės (duomenys neskelbtini) darbuotoja G. K.. Pagal preliminarios sutarties 2 punktą ieškovė O. S. atsakovui sumokėjo 2 000 Eur avansą. Šalys įsipareigojo turto pirkimo-pardavimo sutartį pas notarą sudaryti iki 2022 m. spalio 7 d. Ieškovė (duomenys neskelbtini) pagal preliminarią sutartį įsipareigojo atlikti teisingą ir savalaikį dokumentų paruošimą, pranešti šalims reikiamą informaciją apie sandorio eigą. Atsižvelgiant į tai, su notaru buvo suderintas pirkimo-pardavimo sutarties projektas, taip pat 2022 m. spalio 1 d. į notaro G. B. depozitinę sąskaitą buvo įmokėta 41 700 Eur, tikslu sumokėti likusią pinigų sumą už perkamą butą, o taip pat suderinta, jog 2022 m. spalio 7 d. šalys pas notarą sudarys pirkimo-pardavimo sutartį. O. S. atstovaujanti G. K. iki sandorio sudarymo siekė apžiūrėti perkamą butą, tačiau atsakovas nesudarė galimybės į butą pateikti. 2022 m. spalio 7 d. 10.00 val. ieškovę O. S. atstovaujanti G. K. ir atsakovas atvyko į Klaipėdos miesto 2-ąjį notarų biurą. Notaro biuro darbuotoja surinko asmens dokumentus bei pradėjo sandorio sudarymo procedūrą. Tačiau atsakovas D. K. nieko nepaaiškinęs atsiėmė savo asmens dokumentą ir išvyko iš notaro biuro. Dėl tokių atsakovo veiksmų notaras išdavė pažymą apie tai, kad D. K. atsiėmė dokumentą ir išvyko nesudaręs pirkimo-pardavimo sutarties dėl buto. Išvykdamas iš notaro biuro ir atsisakęs sudaryti preliminarioje sutartyje numatytą sandorį, atsakovas pažeidė prievolę pagal preliminariąją sutartį, todėl jam kyla atsakomybė pagal sutartį. Preliminarios sutarties 6.1 punkte buvo numatyta, kad „jeigu būsimas pardavėjas neįvykdo šioje sutartyje numatytų savo įsipareigojimų ir (arba) nepagrįstai vengia sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, tai jis privalo grąžinti būsimam pirkėjui jam sumokėtą avansu visą sumą ir sumokėti 2 000 Eur baudą“. Tokiu būdu atsakovas privalo grąžinti ieškovei O. S. 2 000 Eur sumą sumokėtą avansu bei sumokėti 2 000 Eur baudą. Be to, atsakovas privalo atlyginti ieškovės O. S. patirtus nuostolius. 2022 m. spalio 7 d. ieškovė elektroniniu paštu paprašė atsakovo grąžinti 2 000 Eur avansą, o taip pat sumokėti 2 000 Eur baudą bei atlyginti kitas išlaidas, susijusias su sandorio sudarymu, t. y. 50,25 Eur už prašymą priimti piniginę sumą į depozitinę sąskaitą, 41,53 Eur už liudijimo apie pinigų įmokėjimą į depozitinę sąskaitą išdavimą, 85,47 Eur už notaro paslaugas ruošiant dokumentus sandoriui sudaryti (sandorio projektas, duomenų tikslinimas viešuosiuose registruose ir kt.), viso 4 177,25 Eur. Nurodė, jog atsakovas atsakė į šį ieškovės O. S. reikalavimą ciniškai teigdamas, jog neva sandoris neįvyko dėl ieškovės kaltės ir jis jau neva kreipėsi į teismą. Taip pat paminėtina, jog šalys preliminarioje sutartyje susitarė, kad jei „sutartis nutraukiama dėl būsimo pardavėjo ar būsimo pirkėjo kaltės, tai kaltoji šalis įsipareigoja už suteiktas paslaugas (duomenys neskelbtini) sumokėti 874 Eur. Kadangi atsakovas pažeidė preliminarią sutartį, pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo sudarytas dėl jo kaltės, todėl jis (atsakovas) privalo sumokėti ieškovei (duomenys neskelbtini) 874 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškovių ieškinį, kuriuo nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškovių ieškinį atmesti. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ne dėl atsakovo D. K., o būtent dėl ieškovių kaltės. Atsakovas iš ieškovės O. S. į savo banko sąskaitą gavo 2 000 Eur avansą, tačiau atvykus sandorį sudaryti į notarų biurą paaiškėjo, kad likusi suma 41 700 Eur į jo nurodytą banko sąskaitą vis dar nėra sumokėta. Nesumokėjusi likusios sumos į sutartyje nurodytą sąskaitą, ieškovė pažeidė preliminarios sutarties 2.2 punktą, todėl atsakovas D. K. sudaryti pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Ieškinyje teigiama, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) su notaru suderino pirkimo-pardavimo sutarties projektą, taip pat 2022 m. spalio 1 d. į notaro G. B. depozitinę sąskaitą buvo įmokėta 41 700 Eur, tikslu sumokėti likusią pinigų sumą už perkamą butą, o taip pat suderinta, jog 2022 m. spalio 7 d. šalys pas notarą sudarys pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau akcentuotina, kad likusios 41 700 Eur sumos sumokėjimas į notaro depozitinę sąskaitą šalių sudarytoje preliminarioje sutartyje nebuvo numatytas. Minėta, buvo konkrečiai ir aiškiai susitarta, kad būsimas pirkėjas mokėjimus įsipareigoja atlikti „į pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas sąskaitas“, nurodant ne notaro ar kokią kitą, o būtent atsakovo D. K. sąskaitą. Į šią banko sąskaitą buvo įmokėtas avansas ir pagal šalių sudarytą preliminarią sutartį į šią banko sąskaitą turėjo būti sumokėta likusi suma. Atskirai paminėjo, kad atsakovas ne kartą informavo ieškoves, kad kaip numatyta sutartyje, pavedimas už parduodamą turtą turi būti atliktas būtent į jo banko sąskaitą ir įmokėjimas į notaro depozitinę sąskaitą yra nepriimtinas. Šią aplinkybę patvirtina kartu su atsiliepimu pateikiami elektroniniai susirašinėjimai. 2022 m. rugsėjo 19 d. atsakovas (duomenys neskelbtini) darbuotojai G. K. siųstuose laiškuose nurodė, kad nesutinka su pasiūlymu dėl likusios pinigų sumos sumokėjimo į notaro depozitinę sąskaitą ir atsiskaitymas privalo būti į jo asmeninę banko sąskaitą, kaip ir numatyta preliminarioje sutartyje, 2022 m. spalio 6 d. el. laiške ieškovei O. S. atsakovas nurodė, kad „atvykus pas notarą, patikrinus banko sąskaitą, jeigu nebus padarytas pavedimas už perkamą būstą aš apsisuku ir išvažiuoju.“ Remiantis nurodytu, ieškovė neturėjo jokio pagrindo sumokėti 41 700 Eur į ne atsakovo banko sąskaitą ir tikėtis, kad pažeidusi preliminarios sutarties 2.2 punkto sąlygas galės sudaryti pagrindinę turto pirkimo - pardavimo sutartį. Nagrinėjamu atveju, šalių bendradarbiavimo pareiga vykdant preliminarią sutartį buvo pažeista. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pirkėja pažeidė preliminarios sutarties sąlygas ir už perkamą turtą nusprendė atsiskaityti kitokia nei susitarta tvarka. Atsakovas tiek pačiai pirkėjai, tiek jos įgaliotai atstovei aiškiai nurodė, kad, kaip ir numatyta jų sudarytoje sutartyje, atsiskaitymas už turtą privalo būti atliktas į D. K. sąskaitą, o ieškovei pažeidus šį sutarties punktą, atsakovas turto parduoti negalės. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, nėra jokio pagrindo išvadai, jog ieškovė, pažeidusi preliminarios sutarties nuostatas, galėjo ir turėjo tikėtis, jog preliminarioji sutartis bus įvykdyta ir atlikti veiksmus, būtinus pagrindinei sutarčiai sudaryti, t. y. kreiptis į notarą dėl sandorio įforminimo. Todėl ieškovės reikalavimas atlyginti išlaidas, susijusias su sandorio sudarymu 50,25 Eur už prašymą priimti piniginę sumą į depozitinę sąskaitą, 41,53 Eur už liudijimo apie pinigų įmokėjimą į depozitinę sąskaitą išdavimą, 85,47 Eur už notaro paslaugas ruošiant dokumentus sandoriui sudaryti turi būti atmestas. Preliminarios sutarties 9.1 punkte šalys susitarė, kad jei sutartis nutraukiama dėl būsimo pardavėjo ar būsimo pirkėjo kaltės, tai kaltoji šalis įsipareigoja už suteiktas paslaugas (duomenys neskelbtini) sumokėti 874 Eurų. Nesant atsakovo (pardavėjo) kaltės dėl preliminarios sutarties nevykdymo, ieškovės reikalavimas dėl baudos priteisimo negali būti tenkintas.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovių 2 000 baudą, 30 Eur nuostolius, įskaityti ieškovės O. S. 2 000 Eur avansą kaip baudą; priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas atsakovo naudai. Nurodo, kad atsakovas iš ieškovės O. S. į savo banko sąskaitą 2022 m. rugsėjo 9 d. gavo 2 000 Eur avansą, tačiau sutartą dieną atvykus sandorį sudaryti į notarų biurą paaiškėjo, kad likusi suma – 41 700 Eur į D. K. nurodytą banko sąskaitą vis dar nėra sumokėta. Nesumokėjusi likusios sumos į sutartyje nurodytą sąskaitą, ieškovė pažeidė preliminarios sutarties 2.2 punktą, todėl laikytina, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės. Nesudarius pagrindinės sutarties dėl ieškovės kaltės, atsakovui D. K. atsirado pagrindas reikalauti baudos ir nuostolių atlyginimo. Atsakovas ne kartą akcentavo ieškovėms, kad kaip numatyta sutartyje, pavedimas už parduodamą turtą turi būti atliktas būtent į jo banko sąskaitą ir įmokėjimas į jokią kitą sąskaitą yra nepriimtinas. Tačiau ieškovė, ignoruodama atsakovo valią ir Sutartyje numatytas sąlygas vis tiek sumokėjo 41 700 Eur sumą į notaro depozitinę sąskaitą ir tokiu būdu pažeidė preliminarios sutarties 2.2 punkto sąlygas. Sutarties 6.2 punkte numatyta, kad jeigu būsimas pirkėjas neįvykdo šioje sutartyje numatytų savo įsipareigojimų ir (arba) nepagrįstai vengia sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, tai būsimas pardavėjas privalo grąžinti būsimam pirkėjui visą sumą, sumokėtą avansu, o būsimas pirkėjas privalo sumokėti būsimam pardavėjui 2 000 Eurų baudą. Taigi šiuo atveju šalys susitarė dėl netesybų baudos forma. Kaip minėta, preliminari sutartis nebuvo įvykdyta dėl pirkėjos kaltės - už perkamą turtą ieškovė nusprendė atsiskaityti kitokia nei sutartyje numatyta tvarka ir būdu, todėl remiantis minėtu sutarties 6.2 punktu, privalo atsakovui D. K. sumokėti 2 000 Eur baudą. Vykdydamas savo sutartinius įsipareigojimus ir tikėdamasis, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta, atsakovas kreipėsi į banką dėl leidimo išdavimo. Už nurodytą dokumentą atsakovas sumokėjo 30 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pirkėjos kaltės, laikytina, kad ieškovė šiuo atveju elgėsi nesąžiningai. Tai reiškia, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 4 dalį ieškovei gali būti taikoma civilinė atsakomybė, o atsakovas turi teisę į nuostolius. Remiantis nurodytu, atsakovas prašo teismo priteisti 30 Eur nuostolių. Atsižvelgiant į tai, kad preliminari sutartis nebuvo įvykdyta dėl pirkėjos kaltės, remiantis sutarties 6.2 punktu ir aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, ieškovės sumokėtas 2 000 Eur avansas turėtų būti įskaitytas atsakovui kaip 2 000 Eur bauda.
Atsiliepimas
Ieškovės atsiliepimu su priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip visiškai nepagrįstą. Nurodo, kad savo priešieškinį atsakovas iš esmės grindžia viena faktine aplinkybe, neva atsakovas atvykęs į notarų biurą sužinojo, jog likusi 41 700 Eur suma nėra pravesta į atsakovo sąskaitą, todėl ieškovė O. S. pažeidė preliminarios sutarties 2.2. punktą. Tokie atsakovo motyvai visiškai nepagrįsti. Pirma, preliminarios sutarties 2.2 punkte nurodyta, jog „likusią sumą būsimas pirkėjas įsipareigoja sumokėti būsimam pardavėjui sekančiai: 41 700 Eur pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo pas notarą dieną pavedimu į pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas sąskaitas“. Tokiu būdu ieškovė turėjo pareigą sumokėti likusią turto kainą ne iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, o pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu. Antra, atsakovui iki sandorio sudarymo dienos buvo pateiktas pirkimo-pardavimo sutarties projektas. Šio pirkimo-pardavimo sutarties projekto 4.1.2 ir 4.1.2.1 bei 4.1.2.2 papunkčiuose buvo aiškiai nurodyta, kada ir kokiu būdu sumokamos atitinkamos pinigų sumos į atsakovo nurodytas sąskaitas. Minėtuose punktuose buvo numatyta, kad po sutarties sudarymo ir notaro patvirtinimo sutarties dieną notaras perveda iš notaro depozitinės sąskaitos kainą sutartyje numatyta tvarka. Atsakovas neteikė pastabų dėl tokios sandorio sudarymo tvarkos, atvirkščiai, atsakovas perdavė notarui įkaito turėtojo (banko) raštą dėl nekilnojamojo turto pardavimo, išduotą 2022 m. spalio 3 d. Nr. SEBLT/22/CR30545. Kadangi ieškovė O. S. į notaro depozitinę sąskaitą buvo pervedusi visą 41 700 Eur sumą, todėl akivaizdu, jog sandoris galėjo būti sudarytas bei objektyvių trikdžių tam nebuvo. Tik dėl paties atsakovo nepagrįsto atsisakymo sudaryti sandorį, išvykimo iš notaro biuro, pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Trečia, preliminarios sutarties 6.1 ir 6.2 punktuose numatyta sankcija šaliai, kuri „neįvykdo šioje sutartyje numatytų savo įsipareigojimų ir (arba) nepagrįstai vengia sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį“. Nagrinėjamu atveju būtent atsakovas atsisakė sudaryti sandorį, būtent atsakovas pasiėmęs asmens dokumentą išėjo iš notarų biuro. Akivaizdu, jog atsakovas, atsisakydamas parduoti butą, pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus bei jo atžvilgiu turi būti taikomos preliminarioje sutartyje numatytos sankcijos. Paminėjo, jog preliminarios sutarties 5.6 punkte buvo numatyta, kad būsimas pardavėjas (atsakovas) įsipareigojo atlaisvinti ir perduoti butą būsimam pirkėjui iki pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo pas notarą dienos. Ieškovės O. S. įgaliotas asmuo G. K. 2022 m. spalio 7 d. iki sandorio sudarymo momento buvo atvykusi prie ginčo buto, norėjo jį apžiūrėti, tačiau ten buvęs asmuo atsisakė įsileisti įgaliotą asmenį, t. y. atsakovas neįvykdė savo sutartinio įsipareigojimo bei buto neperdavė. Be to, atsakovas iki atvykimo pas notarą momento siekė išvengti sandorio, įvairiais būdais manipuliavo faktais, o šias aplinkybes besąlygiškai įrodo elektroninis šalių susirašinėjimas.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovių atstovas palaikė ieškiniu reiškiamus reikalavimus. Tuo pačiu nurodė, jog kaip paaiškėjo iš atsakovo teikiamų paaiškinimų, jis yra ne naujokas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių sudaryme, turi gerai suprasti sudaromus sandorius. Atsakovui prieš sutartą dieną pagrindinės sutarties pasirašymui notarų biure buvo nusiųstas pirkimo-pardavimo sutarties projektas, atsakovas jokių pastabų projektui neturėjo, projekte buvo aiškiai aptartos apmokėjimo sąlygos ir tvarka, kurios preliminariai sutarčiai neprieštaravo. Atsakovas atsiliepimu teigė, jog sutarties pasirašymas neįvyko dėl to, kad patikrinus sąskaitą pamatė, jog jam nėra pervesti pinigai. Tačiau paaiškinimų metu nurodė visai kitą aplinkybę, t. y. jog išėjo iš notarų kontoros dėl to, kad jo manymu pirkėjos atstovė su juo nepagarbiai elgėsi, įvyko konfliktas. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas priešieškiniu prašo priteisti 30 Eur nuostolius, kuriuos patyrė kreipęsis į banką už prašomą išduoti banko leidimą, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, jog tą patį leidimą atsakovas panaudojo sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį su kitu buto pirkėju, ši pažyma jam buvo būtina, todėl nėra pagrindo reikalauti 30 Eur nuostolių iš ieškovių. Mano, kad atsakovas tyčia nesudarė sandorio, nenorėjo parduoti buto.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė palaikė atsiliepime nurodytus motyvus bei priešieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad pirkėjos atstovė buvo konfliktiška, nesugebėjo normaliai bendrauti, nepaaiškino gerai visos situacijos dėl pinigų pervedimo, todėl vertina, jog dėl neįvykusio sandorio kalta ieškovės (duomenys neskelbtini) darbuotoja G. K., konflikto su pačia pirkėja O. S. nebuvo. Atsakovas pažymėjo, jog jokio tikslo neparduoti buto neturėjo. Dėl ieškovių kaltės neįvykus sandoriui jis butą pardavė kitiems pirkėjams, su kuriais viskas vyko sklandžiai. Vertina, jog vienas konfliktas su ieškovėm buvo dėl apmokėjimo už butą tvarkos, o kitas konfliktas įvyko sutartą pagrindinės sutarties pasirašymo dieną, atsakovui atvykus į notarų biurą - G. K. jį pavadino bepročiu, rėkė, todėl atsakovas apsisuko ir išėjo, notaro net nematė. Nurodė, jog pats ruošė ir nešė dokumentus notarui, konsultavosi su notaru iki sandorio sudarymo dienos, paruoštą projektą skaitė ir jam viskas tiko, pas notarą atvyko sutartu laiku ir jeigu jo nebūtų negražiai išvadinusi atstovė, nebūtų šaukusi, jis sutartį būtų pasirašęs.
Liudytoja G. K. nurodė, jog yra (duomenys neskelbtini) darbuotoja, nekilnojamojo turto brokerė ir buvo įgaliota atstovauti ieškovei O. S., tarpininkavo tarp šalių. Ji derinosi prie pirkėjos ir pardavėjo diktuojamų sąlygų, suruošė visus dokumentus, atsiklausdavo dėl visko abiejų šalių, pasiūlė sudaryti sandorį su pinigų įnešimu į depozitinę notaro sąskaitą siekiant apsaugoti tiek pirkėjo, tiek pardavėjo interesus, specialiai ieškojo notaro, kuris turi sąskaitą SEB banke kaip ir pardavėjo, kad pinigų pervedimas pardavėjui pagal sutartį būtų momentinis. Nurodė, jog atsakovo asmeniškai nepažinojo, o ieškovė O. S. pažinojo jos sutuoktinį. Būtent jos sutuoktinio pirkėja paprašė įvertinti butą, todėl su sutuoktiniu įgaliota atstovė ėjo į buto apžiūrą pirmą kartą ir buvo atvykusi perimti turtą 2022 m. spalio 7d. Jos sutuoktinis galėjo įvertinti ar tvarkinga bute santechnika, elektra, su jo pagalba pirkėja siekė įsitikinti ar prieš įsigyjant butą nėra kokių nors jo trūkumų, kadangi pati gyvena užsienyje ir asmeniškai to padaryti negalėjo. Nurodė, jog pardavėjas viso bendravimo metu tiek telefonu, tiek tiesiogiai elgėsi nepagarbiai, dėl nemandagaus bendravimo telefonu, atstovė perėjo į bendravimą elektroniniais laiškais. Dėl visų klausimų atsakovas neieškojo kompromisų, bendravimas buvo sunkus, elgesys nesuprantamas. Atsakovas neįleido perimti turto prieš pagrindinės sutarties pasirašymą, ji su sutuoktiniu prie buto praleido apie valandą tikėdamiesi, jog pardavėjas persigalvos, įleis. Nuvykus iš karto į notarų kontorą konflikto nekėlė, atsakovas padavė asmens dokumentą, po to jį atsiėmė ir pareiškė kad sandorio nebus. Atstovė laukė su notaru dar pusvalandį, tikėjosi, jog persigalvos pardavėjas, tačiau tai neįvyko. Apie neįvykusį sandorį informavo ieškovę O. S., parašė tą pačią dieną atsakovui elektroninį laišką, kad gražintų avansą ir sumokėtų baudą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinys atsmestinas.
Bylos duomenims nustatyta, kad tarp ieškovės O. S. (būsimas pirkėjas) ir atsakovo (būsimas pardavėjas) 2022 m. rugsėjo 7 d. sudaryta preliminarioji sutartis (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovei butą, adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovė įsipareigojo nupirkti šį turtą su baldais ir buitine technika už 43 700 Eur kainą (Sutarties 1 punktas). Iš šalių sudarytos preliminarios sutarties matyti, jog šalims sudarant Sutartį tarpininkavo (duomenys neskelbtini), atstovaujama D. M., o būsimos pirkėjos vardu pagal įgaliojimą, 2021 m. gruodžio 17 d. patvirtintą Klaipėdos 15 notarų biuro notarės Agnės Griškevičienės, veikė asmuo G. K.. Šalys sutarė ne vėliau kaip iki 2022 m. spalio 7 d. pasirašyti turto pirkimo–pardavimo sutartį (Sutarties 3 punktas). Pagal preliminarios sutarties 2 punktą būsimas pirkėjas įsipareigojo sumokėti būsimam pardavėjui 2 000 Eurų avansą, kuris bus įskaitomas į 1 sutarties punkte nurodyto turto pirkimo-pardavimo kainą, avansą pervedant po preliminarios sutarties pasirašymo per vieną dieną į D. K. sąskaitą (duomenys neskelbtini) (Sutarties 2.1. punktas). Iš 2022 m. rugsėjo 7 d. banko pavedimo nustatyta, kad ieškovė pervedė 2 000 Eur avansą atsakovui, pavedimo informacijoje nurodant „preliminarioji sutartis“. Likusią sumą būsimas pirkėjas įsipareigojo sumokėti būsimam pardavėjui sekančiai: 41 700 Eur pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo pas notarą dieną pavedimu į pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas sąskaitas (Sutarties 2.2 punktas). Būsimas pardavėjas Sutarties 5.6. punktu įsipareigojo atlaisvinti ir perduoti butą būsimam pirkėjui iki pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo pas notarą dienos. Šalys Sutarties 6 punktu aptarė sutarties nevykdymo pasekmes: Sutarties 6.1. punkte - jeigu būsimas pardavėjas neįvykdo šioje sutartyje numatytų savo įsipareigojimų ir (arba) nepagrįstai vengia sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, tai jis privalo grąžinti būsimam pirkėjui jam sumokėtą avansu visą sumą ir sumokėti 2 000 Eur baudą; Sutarties 6.2. punkte - jei būsimas pirkėjas neįvykdo šioje sutartyje numatytų savo įsipareigojimų ir (arba) nepagrįstai vengia sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, tai būsimas pardavėjas privalo grąžinti būsimam pirkėjui visą sumą, sumokėtą avansu, o būsimas pirkėjas privalo sumokėti būsimam pardavėjui 2000 Eur baudą. Sutarties 9.1 punkte šalys nusimatė, jog jei sutartis nutraukiama dėl būsimo pardavėjo ar būsimo pirkėjo kaltės, tai kaltoji šalis įsipareigoja už suteiktas paslaugas (duomenys neskelbtini) sumokėti 874 Eur.
Byloje pateiktas 2022 m. spalio 4 d. Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro liudijimas, patvirtina, kad 2022 m. spalio 1 d. į notaro G. B. depozitinę sąskaitą O. S. įmokėjo 41 700 Eur, nurodant jog jais pageidaujama sumokėti už perkamą butą (duomenys neskelbtini), pagal 2022 m. rugsėjo 7 d. sudarytą preliminarią sutartį su D. K..
Byloje pateikto 2022 m. spalio 11 d. Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro rašto duomenimis 2022 m. spalio 7 d. 10.00 val. atvyko į Klaipėdos m. 2-ąjį notarų biurą šalys: O. S., kurią atstovauja G. K., ir D. K., tačiau D. K. atsiėmė dokumentą ir išvyko nesudarius pirkimo-pardavimo sutarties dėl šio buto/patalpos-buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo.
Pagal 2022 m. spalio 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties duomenis nustatyta, kad pardavėjas D. K. pardavė butą (duomenys neskelbtini), pirkėjai T. K. už 44 000 Eur.
Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ikisutartinių santykių. Ieškovės nurodo, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta išimtinai dėl atsakovo kaltės ir prašo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę bei priteisti iš atsakovo preliminariojoje sutartyje numatytas netesybas (baudą), grąžinti sumokėtą avansą ir patirtus nuostolius. Atsakovas su ieškovių reikalavimais nesutinka, nurodo, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovių kaltės, todėl prašo ieškovės O. S. sumokėtą 2 000 Eur avansą įskaityti kaip 2 000 Eur baudą mokėtiną atsakovui, atlyginti 30 Eur nuostolius.
CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015). Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 straipsnio 1–3 dalys).
Nagrinėjamu atveju šalys, pasirašydamos 2022 m. rugsėjo 7 d. preliminarią sutartį, aiškiai nusistatė tarpusavio teises bei pareigas, tai yra susitarė, kad ne vėliau kaip iki 2022 m. spalio 7 d. (nustatė konkretų terminą) pasirašys pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį, aptarė būsimos pagrindinės sutarties dalyką, sutartis sudaryta rašytine forma, kaip tai nurodyta CK 6.165 straipsnio 2 dalyje, kuria šalys susitarė dėl nekilnojamojo turto įsigijimo ateityje, turėdami realų tikslą ją įvykdyti, ir faktiškai pradėjo ją vykdyti, kadangi atsakovui buvo sumokėtas avansas.
Pagal CK 6.165 straipsnio 1 dalį preliminariąja sutartimi laikomas susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas).
Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).
Šalys skirtingai interpretuoja aplinkybes, dėl ko nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis 2022 m. spalio 7 d. Atsakovas atsiliepimu tvirtina, kad atsisakymas pasirašyti pagrindinę sutartį buvo nulemtas aplinkybės, jog atvykus į notarų biurą jo sąskaitoje nebuvo pervestų pinigų už butą, o teikiant paaiškinimus teismo posėdyje nurodė naujas aplinkybes, jog notarų biure su juo konfliktavo pirkėjos įgaliota atstovė G. K.. Kadangi atsakovas nepasitikėjo ieškovės atstove, ji konfliktavo, atstovė gerai nepaaiškino tvarkos dėl depozitinėje notaro sąskaitoje esančių pinigų, jis išvyko iš notarų biuro nepasirašęs pagrindinės sutarties. Ieškovių atstovas nurodo, jog atsakovas bandė išvengti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, neįvykdė preliminarios sutarties 5.6 punkto atlaisvinti ir perduoti butą būsimam pirkėjui iki pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo pas notarą dienos bei išvyko iš notarų biuro sutarties pasirašymo dieną niekam nieko nepaaiškinęs, kai tuo tarpu ieškovė O. S. buvo įvykdžiusi visas preliminarios sutarties sąlygas, pagrindų atsakovui nepasirašyti pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties nebuvo.
Šiuo atveju ginčo byloje nėra, jog atsakovas iš ieškovės gavo 2 000 Eur avansą, kuris turėjo būti įskaitomas į bendrą pirkėjos mokėtiną kainą. Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pavyzdžiui, pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Kita vertus, tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, be kita ko, kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali būti įtrauktos į preliminariąją sutartį, nes ji susijusi su būsimu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali būti vykdomi mokėjimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3209-695/2018; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2020).
Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už joje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti avansu sumokėtas pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3-P-382/2006; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015). Atsakovas priešieškiniu būtent ir prašo ieškovės sumokėtą avansą užskaityti kaip netesybas, numatytas pagal preliminarią sutartį.
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę.
Žemesnės instancijos teismas
Netesybos yra civilinės atsakomybės forma (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Sutarties nevykdymo teisiniai padariniai – sutartinė civilinė atsakomybė – kyla, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Viena iš sąlygų, suteikiančių pagrindą konstatuoti sutarties šalies pareigą atsakyti už neįvykdytą ar netinkamai įvykdytą sutartį, yra sandorio šalies kaltė (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
Teismas, atsižvelgdamas į šalių argumentus bei spręsdamas dėl atsakomybės už preliminariosios sutarties (ne)vykdymą (ikisutartinių santykių pažeidimą) ir pagrindinės sutarties iki 2022 m. spalio 7 d. nesudarymą, įvertina, kokius suderėtus išankstinius veiksmus kiekviena iš šalių turėjo atlikti pagal preliminariąją sutartį ir kokios sąlygos turėjo įvykti iki sutartyje nustatytų terminų, taip pat kuriai šaliai dėl tų sąlygų neatsiradimo tenka atsakomybė, nes tik dėl kaltosios šalies veiksmų ar neveikimo atsiranda pareiga atlyginti nuostolius.
Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, kad kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).
Įvertinus šalių elgesį sudarant preliminarią sutartį, susirašinėjimą elektroniniais laiškais dėl pagrindinės sutarties sąlygų turinio, atsakovo paaiškinimus, jog jis turi patirties nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo srityje, į tai, jog atsakovas nurodė konsultavęsis su notaru, įvertino parengtą buto pirkimo-pardavimo projektą ir jam jokių pastabų neturėjo, projektas atitiko jo valią, pripažintina, kad atsakovas turėjo aiškiai suvokti visas preliminarios sutarties sąlygas ir esmę, prisiimamas teises bei pareigas. Duomenų ir įrodymų, kad ieškovės, ieškovės įgaliota atstovė G. K., atsakovo atžvilgiu būtų veikę nesąžiningai ar neteisėtai, ar atliko kitus aktyvius veiksmus, paveikusius atsakovo valią sudaryti 2022 m. rugsėjo 7 d. preliminarią sutartį ar įtakojant atsakovo valią dėl 2022 m. spalio 7 d. pagrindinės sutarties, nepateikta (CK 1.5 straipsnio 2 dalis, 6.158, 6.163 straipsniai). Kitų objektyviai pagrįstų aplinkybių, dėl ko preliminarioji sutartis galėjo pažeisti atsakovo teises ir interesus, kas būtų pagrindas atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį, byloje nepateikta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės O. S. valia buvo įsigyti ginčo butą už sutartą 43 700 Eur kainą, ji tinkamai ir sąžiningai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, nustatytus preliminariojoje sutartyje, ruošė dokumentus, siekė perimti butą prieš sutarties pasirašymą pas notarą, veikdama tarpininkaujant (duomenys neskelbtini) ir jos darbuotojai pagal įgaliojimą. Pagrįstų argumentų ar aplinkybių, kad ieškovė atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, byloje nenustatyta. Atsakovo nurodomi argumentai, jog ieškovė pažeidė preliminaria sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, vertinti kaip subjektyvūs ir nepagrįsti. Pažymėtina, jog atsakovo nurodomas pagrindinis argumentas, jog atvykus 2022 m. spalio 7 d. į notarų biurą jo sąskaitoje nebuvo pervesti pinigai už butą ir tai jo nuomone patvirtina, kad būsima pirkėja nesilaikė preliminarios sutarties susitarimų dėl apmokėjimo būdo ir tvarkos, neatitinka preliminarios sutarties 2.2 punkto. Pagal nurodytą punktą šalys buvo sutarę, jog likusią sumą būsimas pirkėjas įsipareigojo sumokėti būsimam pardavėjui sekančiai: 41 700 Eur pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo pas notarą dieną pavedimu į pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas sąskaitas. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog atsakovas, atvykęs į notarų biurą 2022 m. spalio 7 d. bendravo tik su notarų biuro darbuotojai, kuriai padavė savo asmens dokumentą ir iš kurios dokumentą atsiėmė, o su pačiu notaru nesimatė, sandorio sudarymas nebuvo prasidėjęs, pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis šalių nebuvo pasirašoma, todėl atsakovo lūkestis ir reikalavimas sąskaitoje matyti pervestas lėšas už jo parduodamą butą iki pagrindinio sandorio sudarymo neatitiko šalių suderintos valios. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog buvo susipažinęs su pirkimo-pardavimo sutarties projektu prieš sutarties sudarymą ir visa atsiskaitymo tvarka jam tiko, buvo aiški, tačiau šie teiginiai yra prieštaringi su atsiliepime nurodomais motyvais, įvertinant tai, jog pagal pirkimo-pardavimo sutarties projekto 4.1.2 ir 4.1.2.1 bei 4.1.2.2 papunkčius numatyta, kad po sutarties sudarymo ir notaro patvirtinimo tą pačią sutarties dieną notaras perveda iš notaro depozitinės sąskaitos kainą sutartyje numatyta tvarka: dalį į atsakovo asmeninę sąskaitą, dalį atsakovo nurodytam bankui. Taigi, pirkimo-pardavimo sutarties projekto nurodyti punktai, pagal kuriuos atsiskaitymas turėjo įvykti sutarties sudarymo dieną į atsakovo nurodytas sąskaitas, visiškai atitiko šalių sudarytos preliminarios sutarties sąlygas. Atsakovo argumentai, jog ieškovės atstovė G. K. nepaaiškino pinigų pervedimo į depozitinę notaro sąskaitą esmės, atsmestini kaip nepagrįsti įvertinus šalių susirašinėjimą, atsakovo patirtį sudarant nekilnojamojo turto sandorius ir atsakovo teiginius, jog ėjo konsultuotis pas notarą asmeniškai iki numatytos sandorio sudarymo dienos.
Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė naują pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašymo aplinkybę, jog iš esmės, vienintelė kliūtis pasirašyti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį buvo ieškovės atstovės G. K. elgesys, tačiau byloje nėra jo teiginius patvirtinančių įrodymų, atsakovo paaiškinimai nesutampa su liudytojos G. K. parodymais, be to, nurodytos aplinkybės nelaikytinos objektyviomis nesudaryti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, ją patvirtinant notarui.
Atsakovas, atsisakydamas sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, pažeidė ne tik preliminarią sutartį, bet ir ieškovės teisėtus lūkesčius (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Atsakovo paaiškinimai dėl aplinkybių, lėmusių sutarties nepasirašymą, vertintini kaip siekis išvengti atsakomybės. Objektyvių, nuo atsakovo valios nepriklausančių priežasčių, lėmusių jo atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį, nenustatyta, be to, atsakovas neginčija, kad šalis siejusią sutartį atsisakyta vykdyti tik dėl subjektyvių priežasčių – nepasitikėjimo ieškovės įgaliota atstove, konfliktinio bendravimo su atstove, todėl toks atsakovo elgesys vertintinas kaip nesąžiningas ieškovės O. S. atžvilgiu.
Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog būtent atsakovas, o ne ieškovė O. S. per įgaliotą atstovę, pažeidė įsipareigojimą, numatytą preliminarios sutarties 6 punkte – pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo nepagrįsto atsisakymo (vengimo), todėl jo kaltė įrodyta (CPK 185 straipsnis). Jo atsakomybę šalinančių aplinkybių byloje nenustatyta, todėl atsakovas privalo ieškovei O. S. grąžinti 2 000 Eur avansą ir sumokėti 2 000 Eur netesybas. Ieškovė taip pat prašo atlyginti rašytiniais įrodymais pagrįstus 177,25 Eur nuostolius, kuriuos ieškovė patyrė ketindama sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovė pagrindė 177,25 Eur nuostolių sumą pateikdama įrodymus apie patirtas išlaidas, susijusias su sandorio sudarymu, t. y. 50,25 Eur už prašymą priimti piniginę sumą į depozitinę sąskaitą, 41,53 Eur už liudijimo apie pinigų įmokėjimą į depozitinę sąskaitą išdavimą, 85,47 Eur už notaro paslaugas ruošiant dokumentus sandoriui sudaryti (sandorio projektas, duomenų tikslinimas viešuosiuose registruose ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė patyrė išlaidas už piniginių lėšų įnešimą į notaro sąskaitą tik siekiant geresnio bendradarbiavimo, kompromiso su būsimu pardavėju, norint užtikrinti pardavėjo keliamus reikalavimus gauti apmokėjimą už butą sandorio sudarymo dieną. Be to atsakovui 2022 m. spalio 28 d. sudarius buto pirkimo-pardavimo sutartį toje pačioje notarų kontoroje su kita pirkėja, atsakovas galėjo naudotis užsakytais registrų centro duomenimis, rengta informacija, o taip pat ir banko leidimu parduoti turtą už kurį atsakovas sumokėjo 30 Eur. Dėl atsakovo kaltės nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, šie ieškovės patirti nuostoliai priteistini iš atsakovo. Pažymėtina ir tai, kad šalims pasirašant preliminarią sutartį 2 000 Eur dydžio netesybos buvo numatytos abiejų šalių atžvilgiu; netesybų suma, palyginus su parduodamo turto verte, nelaikytina neprotingai didele. Atsakovas neprašė mažinti netesybas, teismas nagrinėjamu atveju taip pat nenustatė, kad šalių sutartyje nustatytas netesybų dydis yra aiškiai per didelis ir turėtų būti mažinamas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015). Be to, teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai). Remiantis išdėstytais argumentais, ieškovės O. S. ieškinio reikalavimai dėl 2 000 Eur avanso grąžinimo, 2 000 Eur netesybų ir 177,25 Eur nuostolių tenkintini pilnai, iš atsakovo priteistina bendrai 4 177,25 Eur suma.
Nustačius, jog atsakovas pažeidė preliminarioje sutartyje numatytą įsipareigojimą sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo nepagrįsto atsisakymo (vengimo) ir jo kaltė įrodyta (CPK 185 straipsnis), todėl būtent atsakovas privalo už suteiktas tarpininkavimo paslaugas ieškovei (duomenys neskelbtini) sumokėti 874 Eur, kaip šalys nusimatė Sutarties 9.1 punkte. Pažymėtina, jog byloje surinkti duomenys patvirtina, jog ieškovė (duomenys neskelbtini) tinkamai teikė tarpininkavimo paslaugas, derino pirkėjos ir pardavėjo pozicijas, atliko pagrindinės sutarties ruošimo veiksmus, derino laiką ir klausimus su notarų biuru ir pan., todėl pagrįstai reikalauja už suteiktas paslaugas priteisti sutartą atlygį. Remiantis išdėstytais argumentais, ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimai tenkintini pilnai, iš atsakovo priteistina 874 Eur skola.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovei O. S. iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos 4 177,25 Eur (2 000 Eur + 2 000 Eur + 177,25 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o ieškovei (duomenys neskelbtini) iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos 874 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, jog ieškovė O. S. patyrė 1 815 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą, 94 Eur išlaidas žyminiui mokesčiui. Ieškovė (duomenys neskelbtini) patyrė 605 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą, 20 Eur žyminiui mokesčiui.
Ieškinį tenkinus, ieškovei O. S. iš atsakovo priteistina viso 1909 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovei (duomenys neskelbtini) iš atsakovo priteistina viso 625 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 4,48 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nagrinėjamu atveju priteistinoms procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms neviršijant 5 Eur sumos, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo D. K. 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) avanso, 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) baudos, 177,25 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus 25 centus) nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4 177,25 Eur (keturių tūkstančių vieno šimto septyniasdešimt septynių eurų 25 centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. spalio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1909 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės O. S. naudai.
Priteisti iš atsakovo D. K. 874 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt keturis eurus) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 874 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimt keturių eurų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. spalio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 625 Eur (šešis šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės (duomenys neskelbtini) naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.