Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko, teisėjų Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės,

kaltinamiesiems E. D., E. Š., jų gynėjams advokatams Vilmantui Poškui, Edmundui Jankaičiui,

psichologei Eglei Diliūnienei, Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Pavelui Šegurovui,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas, tačiau teistumas išnykęs.

E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nesimokantis, dirbantis pas ūkininką, teistas 1) 2020-07-07 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (du epizodai) laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val., tęsti mokslą; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val., tęsti mokslą, uždraudžiant bendrauti su K. K.; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams, uždraudžiant bendrauti su K. K., įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val., tęsti mokslą; vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 10 (dešimt) mėn. laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant bendrauti su K. K., įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val., tęsti mokslą; 2) 2021-05-31 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. gegužės 31 d. padaryta veika) – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. birželio 17 d. padaryta veika) – laisvės atėmimą 10 (dešimt) mėnesių; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. birželio 28 d. padaryta veika) – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams; pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2020 m. birželio 30 d. padaryta veika) – areštą 20 (dvidešimčiai) parų; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. liepos 1 d. padaryta veika) – laisvės atėmimą laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) mėnesių; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. liepos 7 d. padaryta veika) – laisvės atėmimą 10 (dešimt) mėnesių; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. liepos 7 d. padaryta veika) – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. liepos 9 d. padaryta veika) – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis subendrinti E. Š. paskirtas bausmes pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta E. Š. galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bei 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. liepos 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bei 2020 m. lapkričio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi pakeista paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme, prie paskirtos griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta E. Š. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2020 m. liepos 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamąjį įsakymą (nėra duomenų apie nuosprendžio įsiteisėjimą), teistumai neišnykę,

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 13 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. ir E. D. 2020 rugsėjo 21 d., laikotarpiu nuo 03.00 valandos iki 10.15 valandos, namuose, priklausančiuose nukentėjusiajam R. U., adresu: (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu, R. U. vengiant kartu su jais vartoti alkoholį, bendrais veiksmais, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį R. U., kelių valandų laikotarpyje suduodami bendrai R. U. daugybinius smūgius kumščiais, keptuve, puodu, kėde ir kitais kietais bukais daiktais į galvą, į krūtinės-pilvo sritį ir kitas kūno vietas, intensyviu mušimu ir daugybiniais sužalojimais sukeldami R. U. didelį fizinį skausmą bei kančias, padarė jam daugybinius sužalojimus, ne mažiau kaip 30 trauminiais poveikiais, iš kurių ne mažiau kaip 8 tiesioginiais trauminiai poveikiais į galvą ir nemažiau kaip 10 trauminių poveikių krūtinės - pilvo sritį, ne mažiau kaip 12 trauminių poveikių į kitas kūno vietas, padarydami muštinę žaizdą kairio smilkinio srityje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, nosies nugarėlėje, krūtinės dešinėje ir kairėje, krūtinės – klubo – sėdmens – šlaunies kairėje, odos nubrozdinimus kaktoje abipus, nosyje, kairiame žande, kairės ausies kaušelyje, dešiniame antakyje, krūtinės kairėje, kraujosruvas lūpų gleivinėse, viršugalvyje, kairio užausio srityje, pakaušio dešinėje, kairės akiduobės-smilkinio srityje, pilvo sienos ir krūtinės ląstos minkštuose audiniuose, nosies kaulų lūžį, kairio žandinio sinuso išorinės sienelės lūžį, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kaktinėse srityse abipus bei į skilvelius, pakraujavimus po voratinkliniu dangalu kairėje kaktinėje skiltyje, aplink smegenėles, dešiniųjų III-XI šonkaulių lūžius, kairiųjų V-XI šonkaulių lūžius, kairio inksto plyšimą su kapsulinę kraujosruvą, poodines kraujosruvas kairiame žaste, kairėje plaštakoje, kairėje blauzdoje, dešinio kirkšnies srityje, odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje, kairio peties srityje, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, kairio klubo - sėdmens srityse, kairėje šlaunyje, kairiame kelyje, kairėje blauzdoje, dešinėje alkūnėje, dešiniame kelyje, dešinėje blauzdoje, ko pasekoje nuo sužalojimų visumos ir šiuos sužalojimus lydėjusių komplikacijų R. U. mirus 2020-09-25 (duomenys neskelbtini) klinikose, tokiu būdu itin žiauriai nužudė R. U..

Dėl BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatų taikymo

Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Nustatant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga mirčiai kilti (be jos ši nekiltų), ar mirtis buvo dėsningas ir numatomas veikos padarinys. Šis ryšys yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimą. Priežastinis ryšys kito žmogaus gyvybės atėmimo bylose sprendžiamas vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių seką, reikalingą išvadai padaryti: ar yra ryšys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiškiniai lemia nukentėjusio žmogaus mirtį, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš neteisėtos veikos. Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2011, 2K-450/2011, 2K-428/2013, 2K-28-976/2015, 2K-322-511/2016).

Motyvuojamoji dalis

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-7-70-895/2018).

2020-09-26 ( 2 t., b. l. 115-117) įtariamojo apklausos metu E. D. parodė, kad 2020-09-21, naktį, apie 3 valandą, jam paskambino E. Š., kuris pasiūlė jam ateiti pas „B.“, sakė, kad turi daug alaus. „B.“ – tai R. U.. Jis sutiko ateiti, nes jau iš vakaro buvo gėręs. Atsikėlė ir nuėjo pas draugus, t. y. pas R., į namus. Ten buvo tik R. ir E. E. Š. sakė, kad kažkas jį gaudo, kad jau vieną atjungė. Matė, kad E. Š. pergėręs, nusikalba. E. Š. sakė, kad kambaryje dar yra S. P., bet name S. P. nebuvo. Jis nuėjo į kambarį, R. gulėjo lovoje. R. abi akys buvo mėlynos, sumušti paakiai, nosis kruvina, kraujas po nosimi jau nudžiūvęs. R. gulėjo šonu, veidu į jį. Jis su E. gėrė alų 7,5 stiprumo, pavadinimas „Kraštiečių“. R. nesutikus, E. Š. kumščiu pradėjo smūgiuoti R. į dešinį šoną, šonkaulius. Jam atrodo, kad E. Š. sudavė kokius 4 kartus. Parodė, kad jie gėrė ratu ir kai tik reikėdavo gerti R. , R. negerdavo ir gaudavo nuo E. Š. kumščiu po smūgį į šoną. R. tik vieną kartą pasakė nemušti. Begeriant E. pradėjo daužyti namus - koja išspyrė duris, ieškojo S. P., šaukė vis. Jam atrodė, kad E. Š. kažkas vaidenosi. E. sulaužė stalą, spyrė koja į stalą, stalas lūžo, išdaužė alkūne namo stiklą. Nepamena, ar E. daužydamas, ką nors sakė. R. prabudęs atsikėlė iš lovos, kėlėsi labai sunkiai, kažką murmėjo. R. atsikėlęs paėmė nuo stalo peilį ir puolė su juo link jo. E. Š. buvo šiek tiek toliau. Jis paėmė keptuvę, kuri buvo ant stalo, ir su ja trenkė stovinčiam R. į galvą. Po smūgio R. dar stovėjo. Tada jis kumščiu dar kartą trenkė R. į veidą. Po antro smūgio kumščiu R. griuvo ant žemės. Nematė kad kur atsitrenktų. Prie nugriuvusio R. puolė E. Š., kuris pradėjo R. mušti – davė smūgius į galvą, spardė, spyrė gal 2–3 kartus. Jis paėmė virtuvėje buvusi ąsotėlį, į kurį jie visi šlapinosi, kad nereiktų į tualetą eiti ir šlapimu apipylė R. Matė kaip E. Š. R. į užpakalį kišo kažkokį daiktą. R. iš lovos išlipo vien su „maike“, be kelnių. Kokį daiktą E. Š. kišo R. į užpakalį, nežino. Kai E. Š. tai darė, jis gėrė alų, sakė E. Š. baigti ir nešti R. į lovą. Jis su E. Š. paguldė R. į lovą, užklojo. Jis ir E. Š. toliau gėrė, užmigo vietoje. Ryte pirmas pabudo E. Matė, kad R. guli lovoje, matė, kad sumuštas, iš lovos R. nelipo. Kartu su E. Š. išėjo į parduotuvę nusipirkti alaus. Grįžę pamatė, kad name pilna dūmų. E. Š. pasakė, kad tai jis ant lovos numetė cigaretę. Jis liepė nešti antklodę lauk, kad neužsidegtų. Jis savo telefonu skambino greitajai, bet jam nepavyko susikalbėti, nežinojo adreso. Kaip tik tada atėjo V., pravarde „Š.“, kuris neturi gyvenamos vietos, ateidavo pas R. V. pamatė ant grindų gulintį R., įkėlė R. į lovą, iškvietė medikus. Pripažįsta, kad sudavė du smūgius. Įvykio metu buvo girtas, gali neprisiminti visų smulkmenų. Parodė, kad R. U. draugavo su S. P., nes Stasiui patinka vyrai, Stasys tenkindavo R. oraliniu būdu, tai žino visas kaimas. Parodė, kad gailisi, jog sudavė du smūgius R. , mano, kad jo smūgiai nebuvo mirtini. Mano, kad R. negalėjo mirti nuo smūgio keptuve. 2020-10-06 parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotolentelėje prie jo (2 t., b. l. 119-121, 124-142) užfiksuota, kad parodymų patikrinimo vietoje metu E. D. parodė: R. U. namą, kambarį, lovą, kurioje jis atėjęs rado miegantį R. U., kur jis atsisėdo ant lovos kambario dešinėje, kurioje vietoje sėdėjo E. Š.; kad E. Š. R. U. suduodavo smūgius tada kai ateidavo eilė R. U. gerti alų, o šis negerdavo; kaip ir kurioje vietoje, kokioje padėtyje gulėjo R. U. ir kaip ir kur, į kurią vietą E. Š. smūgiavo R. U.; kur ir kaip E. Š. išspyrė kito kambario duris, kur E. Š. atsisėdo grįžęs atgal; kaip E. Š. ant lovos dešinėje su alkūne išdaužė lango vidurinį stiklą, E. Š. išdaužęs lango stiklą, vėl sudavė smūgius R. U.; kur stovėjo E. Š., kaip ir į kurias vietas R. U. E. Š. sudavė; kaip, kurioje vietoje po smūgių sudavimo R. U. atsisėdo lovoje, kaip ir iš kur nuo stalo paėmė peilį ir puolė jį; tuo metu jis pats sėdėjo ant lovos dešinėje, kur ant stalo buvo padėta keptuvė, kurią jis paėmė ir ja sudavė R. U.; kaip, sudavęs R. U. keptuve, jis dar kartą ranka suduoda R. U. smūgį į galvos sritį; vietą ant žemės, kur po jo smūgio ranka nukrito R. U., kad R. U. nugriuvus ant grindų, prie jo priėjo E. Š., kuris R. U. sudavė smūgius į galvą, kad po smūgio į galvą R. U. apsivertė ant pilvo, kaip prie R. U. priėjo E. Š. ir kur ir kaip E. Š. spyrė R. U. į dešinį šoną; jis gulintį R. U. apipylė šlapimu iš ąsotėlio, kaip po to jis pasilenkė prie stalo atsigerti alaus ir atsisukęs pamatė, kad E. Š. tupi pasilenkęs prie R. U. ir kažką šiam kiša į užpakalį, E. Š. rankose matė kažką juoda, galėjo būti nulūžusi keptuvės rankena; paklausė E. Š. „ką šis daro“, o E. Š. jam atsakė, kad „sukišau tam gaidžiui į rūrą“; kaip jis su E. Š. R. U. įkėlė į lovą; kad po to jis su E. Š. dar atsigėrė alaus, parodė kurioje vietoje užmigo jis, kur ant lovos užmigo E. Š.; ryte atsikėlus, gulėjo R. U., kad jis su E. Š. išėjo į parduotuvę, o grįžus virtuvė buvo pilna dūmų. E. D. parodė, kad jis vienas R. U. iškėlė iš lovos ir paguldė ant grindų, parodė, kurioje vietoje ir kaip jis paguldė R. U.. Kaltinamasis E. D. teismo posėdyje parodė, kad 2020 m. rugsėjo 20 d. vartojo alkoholį su kitais asmenimis, po to namuose miegojo. Naktį, apie 3 valandą, telefonu paskambino kaltinamasis E. Š. ir pasiūlė ateiti pas R. U. į namus, nes turi daug alaus. Nuėjęs kieme sutiko kaltinamąjį E. Š., įėjus į namo vidų, lovoje pamatė miegantį R. U.. Daugiau nieko nebuvo. E. Š. jam telefonu pasakė, kad pas R. U. yra S. P., bet jis jo nematė. Kito kambario durys buvo uždarytos. R. U. buvo užsiklojęs, su juo nebendravo. Kaltinamojo E. Š. klausė, kodėl R. U. kakta nubrozdinta, paakiai pamėlę. Kaltinamasis E. Š. sakė, kad R. U. ant „pečiaus“ buvo užgriuvęs. Kartu su kaltinamuoju E. Š. pradėjo gerti, alų, 7,5 laipsnio stiprumo, supilstyto į „bambalius“ po 1 litrą. Išėjo į lauką nusišlapinti, o grįžęs į vidų pamatė, kad kaltinamasis E. Š. spardė kambario, kur S. P. buvo užsidaręs, duris. Spardė tam, kad S. P. išeitų, bet S. P. neišėjo. Kaltinamajam E. Š. išspyrus kambario duris, pamatė, kad kambaryje S. P. nebuvo, jis buvo pabėgęs pro langą. Kaltinamasis E. Š. daužėsi, stalą apvertė, išdaužė langą. Geriant alų, jis sėdėjo ant lovos, kurioje miegojo R. U., kurio galva buvo ant jo kojų. Kai ateidavo eilė alų gerti R. U., jis nesikeldavo, tada kaltinamasis E. Š. priėjęs, jam į šoną sutrenkdavo su rankomis, galėjo suduoti apie dešimt smūgių į šoną, galvą. Sakė kaltinamajam E. Š. nemušti R. U.. Kiek atsimena, R. U. dvi stiklines alaus buvo išgėręs. R. U. pastoviai snaudė, jo nematė atsikėlusio. Kadangi buvo labai girtas ne viską prisimena, tačiau prisimena, kad R. U. buvo iškritęs iš lovos, kaltinamasis E. Š., turėdamas rankose kažką juodą, buvo atsitūpęs šalia R. U. ir tuo daiktu kažką darė R. U., tačiau nežino, ką konkrečiai. Atsimena, kad atsistojęs matė, jog R. U. buvo visas kruvinas, šalia buvo padėtas ąsotėlis su šlapimu, jis juo R. U. apipylė, tačiau kodėl tai padarė, nesuprato

Kaltinamasis E. Š. pasakė, kad jis (E. D.) R. U. keptuve sudavė. Abejoja, kad būtų R. U. sudavęs keptuve, nes jos nematė. Nusipirkus alaus, jis pasakė „einam atgal iki R. U.“. Negalvojo, kad R. U. numirs, bet suprato, kad kažkas tai bus. Įėjus į koridoriuką dūmai rūko, pamatė „kaldrą“ užsidegusią. Kaltinamasis E. Š. „kaldrą“ išnešė ir išmetė kieme. „Kaldra“ užsidegė nuo cigaretės nuorūkos, kurią užmetė kaltinamasis E. Š.. Jis užpylė vandens ir užgesino. Po to skambino greitajai pagalbai, bet su juo nesusikalėjo, nes dar apgirtęs buvo, tada E. kaltinamasis Š. kvietė greitąją pagalbą, o kada atėjo V. M., jie išėjo, nes suprato, kad greitai atvyks greitoji pagalba, policija.

Kartu su kaltinamuoju E. Š. sugalvojo sakyti, kad, geriant pas R. U. alų, R. U. ant jo puolė su peiliu, todėl jie buvo priversti gintis ir smurto panaudojimą prieš R. U. pavaizduoti kaip būtinąją gintį. Kai buvo tardymo izoliatoriuje, su kaltinamuoju E. Š. susirašinėjo laiškais. Jis jam rašė norėdamas sužinoti kaip ten su ta keptuve buvo. Kaltinamasis E. Š. jam rašė „neprikišk man kėdės“. Bandė vienas kitą prigauti, bet suprato, kad ir kaltinamasis E. Š. nelabai ką prisimena. Buvo tokios būsenos, kad jam nerūpėjo, kas ką daro. Supranta, kad dėl R. U. mirties abu kalti.

Teismas, vertindamas įrodymų visetą, vertindamas juos atskirai ir lygindamas juos tarpusavyje, konstatuoja, kad fizinį smurtą prieš R. U. bendrais veiksmais naudojo kaltinamieji E. Š. ir E. D., ir taip R. U. nužudė, t. y. tarp kaltinamųjų E. Š. ir E. D. padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo R. U. mirties) yra tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo R. U. mirtis – tiesioginis kaltinamųjų E. Š. ir E. D. veikos rezultatas. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 21 d., laikotarpiu nuo 03.00 valandos iki 10.15 valandos, namuose, (duomenys neskelbtini), priklausančiuose nukentėjusiajam R. U. namuose, girtauja kaltinamieji E. Š. ir E. D., nukentėjusysis R. U.. Nukentėjusiajam R. U. vengiant kartu su kaltinamaisiais vartoti alkoholį, kaltinamieji prieš R. U. naudoja fizinį smurtą ir, 2020 m. rugsėjo 21 d. ryte, R. U. randamas sužalotas savo namuose, nuvežus į ligoninę, nuo sužalojimų visumos ir šiuos sužalojimus lydėjusių komplikacijų, R. U. miršta 2020-09-25 (duomenys neskelbtini) klinikose. Byloje nenustatyta, kad tarp kaltinamųjų E. Š. ir E. D. veiksmų – fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį R. U. – ir nukentėjusiojo R. U. mirties būtų įsiterpusios pašalinės veikos, turėjusios įtakos R. U. mirčiai. 2020-09-25 įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele prie jo (1 t., b. l. 24-27, 28-34 ), užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini), medinis vieno aukšto namas. Nuo įėjimo durų, dviejų metrų atstumu, yra kieto kuro krosnis, prie kurios ant grindų yra į krūvą sušluotos įvairios šiukšlės: stiklo šukės, cigarečių nuorūkos, medienos atplaišos, skudurai, stiklinis butelis, galimai plastikinių alaus pakuočių kamšteliai ir kitokios šiukšlės. Tarp šiukšlių rasta metalinė galimai katilo rankenėlė, ant krosnies padėtas metalinis puodas, kurio rankenėlė yra nulūžusi, dugnas įlenktas, šalia yra katiliukas, kurio dangtis emaliuotas, baltos spalvos, ant dangčio paviršiaus yra rusvos spalvos dėmė, galimai kraujo. Priešais įėjimo duris, krosnies dešinėje yra krepšys su malkomis. Tarp malkų yra taburetės nuolaužų dalys. Po lova rasta juodos spalvos sulankstyta keptuvė, nulaužta rankena. Kambaryje, prie dešinėje pusėje esančios lovos, yra išdaužtas langas 125 X 40 cm dydžio. Visa tai patvirtina kaltinamųjų E. Š. ir E. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir patvirtintus atliekant parodymų patikrinimą vietoje, kad prieš nukentėjusįjį R. U. fizinį smurtą naudojo abu kaltinamieji. Fizinis smurtas buvo naudojamas suduodant smūgius rankomis ir kojomis, naudojant pašalinius daiktus: keptuvę, kuriai, suduodant smūgius nukentėjusiajam, nulūžo rankena; taburetę, kuri suduodant smūgius, sulūžo; malkas / pagalius, kurie buvo sudėti prie krosnies ir kiti daiktai. Specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 116-122) konstatuota, kad ant pateiktų tirti E. D. džemperio ir kelnių kraujo pėdsakų nerasta. Ant pateiktų tirti E. D. sportinių batų rasta žmogaus kraujo pėdsakų, kuriuose nustatyti R. U. ir E. D. genotipai. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 129-133) konstatuota, kad ant tirti pateiktų E. Š. džemperio ir sportinių batų žmogaus kraujo pėdsakų neaptikta. Tai patvirtina kaltinamųjų parodymus, kad fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį buvo naudojamas panaudojant įvairius daiktus, kuriais buvo padaryti sužalojimai, sukėlę nukentėjusiojo R. U. mirtį.

Kaltinamieji E. Š. ir E. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje neigė sudavę R. U. gyvybei pavojingus smūgius. Kaltinamasis E. D., teismo posėdyje parodydamas, kad buvo labai girtas ir neatsimena savo veiksmų, neigė smūgių sudavimą R. U., o kaltinamasis E. Š. teismo posėdyje parodė, kad nors ir sudavė eilę smūgių R. U., bet jie R. U. gyvybei negalėjo sukelti pavojaus, fizinį smurtą prieš R. U. naudojo ir kaltinamasis E. D.. Teismas, vertindamas kaltinamųjų parodymus, duotus teismo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu, konstatuoja, kad kaltinamieji E. Š. ir E. D. bendrais veiksmais naudodami fizinį smurtą prieš R. U., sukėlė jo mirtį. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp kaltinamųjų E. Š. ir E. D. nebuvo išankstinio susitarimo nužudyti R. U., nes jis kilo staiga ir buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais – suderintu elgesiu, suduodant smūgius rankomis ir įvairiais daiktais, spardant nukentėjusįjį. Fizinis smurtas prieš R. U. buvo intensyviai naudojamas ilgą laiko tarpą – buvo suduota daug smūgių, ne mažiau nei 30, rankomis, kojomis, metaline keptuve, malkomis/pagaliais ir kitais indais į gyvybiškai svarbias kūno vietas – galvą ir krūtinę, nukentėjusysis buvo mušamas gulintis, sužalotas, negalintis apsiginti ir pasipriešinti. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 88-96) konstatuota, kad R. U. mirties priežastis – sunki, buka galvos, krūtinės ir pilvo trauma, pasireiškusi nosies kaulų lūžiu, kairio žandinio sinuso išorinės sienelės lūžiu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kaktinėse srityse abipus bei į skilvelius, pakraujavimu po voratinkliniu dangalu kairėje kaktinėje skiltyje, aplink smegenėles, dešiniųjų III-XI šonkaulių lūžiais, kairiųjų V-XI šonkaulių lūžiais, kairio inksto plyšimu ir subkapsulinė kraujosruva. Tai komplikavosi kraujo ir oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėse abipus, poodine emfizema krūtinės dešinėje, abipusiu židininiu plaučių uždegimu, sepsiu, sepsiniu šoku, mikroembolija į dešinį plautį, ūmiu kvėpavimo ir inkstų nepakankamumu. Fizinis smurtas prieš R. U. buvo naudojamas su pertraukomis, ilgą laiką. Po intensyvaus fizinio smurto panaudojimo matydami, kad R. U. guli, negali pajudėti, nekviečia greitosios pagalbos, nesistengia išvengti sunkių pasekmių. Negalintį pajudėti nukentėjusįjį kaltinamasis E. D. apipila šlapimu. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 88-96) konstatuota, kad tai laiko tarpą po patirtų sužalojimų R. U. galėjo atlikti sąmoningus veiksmus, kol dėl patirtos galvos traumos neteko sąmonės (į LSMUL Kauno klinikas pristatytas 10 balų komoje). Liudytoja J. Š. teismo posėdyje parodė, kad 2020 m. rugsėjo 21 d., po pietų, apie 13.15 val., įėjus į R. U. namo vidų, rado R. U. gulintį ant grindų, jam bakstelėjo, jis kažką sumurmėjo, o tai reiškia, kad jis dar nebuvo praradęs sąmonės ir jautė skausmą, o tai reiškia, kad nukentėjusysis iki mirties jautė didelį skausmą, kankinosi. Kaltinamieji E. Š. ir E. D. prieš nukentėjusįjį R. U. panaudodami itin intensyvų fizinį smurtą į gyvybiškai svarbius organus – galvą ir krūtinę, padarydami daugybinius sužalojamus, neabejotinai suprato, kad elgiasi itin žiauriai, t. y. suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą.

Byloje nenustatyta, kad kaltinamieji būtų siekę nukentėjusio mirties. Pagal BK 129 straipsnį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. BK 129 straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors to nenorėjo, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, kaltininko elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės bylos Nr. 2K-109/2009, 2K-446/2010, 2K-196/2011). Normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, kad suduodamas smūgius kitam žmogui į gyvybei svarbias kūno sritis, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokių smūgių nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, nuo kurių jis gali mirti. Kaltinamieji, smūgiuodami nukentėjusiajam į galvą, negalėjo nesuprasti, kad tokiais savo veiksmais kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei. Nors kaltinamieji E. Š. ir E. D. ir nenorėjo nukentėjusiojo mirties, tačiau panaudoto fizinio smurto pobūdis ir intensyvumas suduodant ne mažiau kaip 30 smūgių kumščiais ir kojomis į galvą, krūtinę, t. y. gyvybei pavojingas vietas, liudija apie netiesioginę tyčią nužudyti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų E. Š. ir E. D. veiksmai dėl R. U. nužudymo teisingai kvalifikuojami kaip nužudymas itin žiauriai (BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

Dėl BK 129 straipsnio 2 dalies 13 punkto taikymo

Pagal BK 129 straipsnio 13 punktą atsako tas, kas nužudė kitą žmogų, siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

Nagrinėjamoje byloje E. Š. ir E. D. kaltinami tuo, kad 2020 m. rugsėjo 21 d., laikotarpiu nuo 03.00 val. iki 10.15 val., namuose, priklausančiuose nukentėjusiajam R. U., veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu kilus konfliktui su R. U. tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį R. U., kelių valandų laikotarpiu suduodami bendrai R. U. daugybinius smūgius kumščiais, keptuve, puodu, kėde ir kitais kietais bukais daiktais į galvą, į krūtinės-pilvo sritį ir kitas kūno vietas, siekdami išreikšti jam neapykantą dėl seksualinės orientacijos, E. D. pilant ant R. U. šlapimą, E. Š. kišant R. U. į išangę kietą buką daiktą, intensyviu mušimu ir daugybiniais sužalojimais sukeldami R. U. didelį fizinį skausmą bei kančias, padarė jam daugybinius sužalojimus, ko pasekoje nuo sužalojimų visumos ir šiuos sužalojimus lydėjusių komplikacijų R. U. mirus 2020 m. rugsėjo 25 d. (duomenys neskelbtini) klinikose, tokiu būdu itin žiauriai ir siekdami išreikšti neapykantą dėl seksualinės orientacijos nužudė R. U..

Seksualinė orientacija, lytinė orientacija – ilgalaikė asmens savybė, pažyminti kurios lyties atstovams žmogus jaučia emocinį, romantinį arba lytinį potraukį (ar jų kombinaciją). Dažniausiai pateikiami seksualinės orientacijos variantai yra heteroseksualumas – potraukis priešingos lyties asmenims, homoseksualumas – potraukis tos pačios lyties asmenims ir biseksualumas – potraukis abiejų lyčių asmenims.

Neapykantos nusikaltimų atvejais pirmiausia įrodinėjama nusikalstama veika, o neapykanta – tik kaip subjektyvusis požymis. Neapykantos kalbos atvejais pirmiausia įrodinėjama, kad kaltininko išankstinis nusistatymas, šališkumas, neapykanta peržengė saviraiškos laisvės ribas, t. y. subjektyvusis požymis.

Iš pateikto kaltinimo seka, kad kaltinamųjų E. Š. ir E. D. seksualinė neapykanta R. U. atžvilgiu pasireiškė kaltinamojo E. Š. veiksmais kišant kietą buką daiktą į R. U. išangę, o kaltinamajam E. D. pilant šlapimą ant R. U.. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 88-96) konstatuota, kad R. U. išangėje rasti du plyšimai padaryti kieto buko daikto poveikyje vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, kurių individualias savybes nustatyti nėra galimybės. Išangės plyšimai padaryti artimu patekimo į stacionarą metu, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo. Byloje nepateikta nei objektyvių, nei subjektyvių įrodymų apie nukentėjusiojo R. U. seksualinę orientaciją, taip pat nepateikta duomenų apie kaltinamųjų E. Š. ir E. D. seksualinę orientaciją. Kaltinime nepateikta įrodymų, kad nukentėjusysis R. U. buvo netradicinės seksualinės orientacijos ir dėl to kaltinamieji E. Š. ir E. D. naudojo prieš jį fizinį smurtą, ar R. U. buvo tradicinės seksualinės orientacijos, o kaltinamieji E. Š. ir E. D. buvo netradicinės orientacijos, ir jie dėl šios priežasties naudojo fizinį smurtą prieš R. U., siekdami išreikšti jam neapykantą dėl seksualinės orientacijos. Kaltinamieji E. Š. ir E. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje nenurodė, kad jiems būtų kas nors žinoma apie R. U. netradicinę seksualinę orientaciją ir dėl to jaustų neapykantą ar panieką jam. Byloje nustatyta, kad iš miestelyje sklindančių kalbų buvo kalbama apie S. P. netradicinę seksualinę orientaciją, kaltinamasis E. Š. prieš įvykį su S. P. alkoholį vartojo iš atskirų stiklinių, o po to jį uždarė atskirame kambaryje. Kaltinamieji E. Š. ir E. D. su R. U. bendravo, kartu vartodavo alkoholį, nekonfliktuodavo. Konfliktas 2020 m. rugsėjo 21 d. kilo dėl to, kad R. U. kartu su kaltinamaisiais atsisakė vartoti alkoholį, o tai, kad tarp kaltinamųjų padarytų kelių dešimčių sužalojimų buvo padaryti R. U. išangėje du plyšimai, jie padaryti kieto buko daikto poveikyje vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, kurių individualias savybes nustatyti nėra galimybės, negali būti laikoma neapykanta dėl seksualinės orientacijos, nes nenustatyta, kad kaltinamųjų ir nukentėjusiojo seksualinė orientacija buvo netradicinė ir dėl to tarp jų kilo konfliktas.

Kadangi kaltinime nenurodyta, kuo pasireiškė kaltinamųjų E. Š. ir E. D. subjektyvinė tyčia naudoti fizinį smurtą prieš R. U. dėl jo seksualinės orientacijos (kuri kaltinime nenurodyta), todėl nusikalstamą veiką kvalifikuojanti aplinkybė pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 13 punktą iš kaltinimo šalintina.

Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

Kaltinamųjų E. Š. ir E. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena nustatoma pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti 2020-09-26 akte Nr. 168 (3 t. b. l. 45) konstatuota, kad tiriamasis E. D. yra vartojęs benzodiazepinus, apsvaigęs. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti 2020-09-26 akte Nr. 169 (3 t., b. l. 145) konstatuota, kad tiriamasis E. Š. psichoaktyviųjų medžiagų nevartojęs, neapsvaigęs.

Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamieji E. Š. ir E. D. iki nusikalstamos veikos padarymo girtavo. Teismo posėdyje parodė, kad nusikalstamos veikos motyvų paaiškinti negali, būdami blaivūs smurto R. U. atžvilgiu nebūtų naudoję, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, apsvaigimas paskatino kaltinamųjų nusikalstamą elgesį (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad kaltinamieji E. Š. ir E. D. nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo narkotinių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Ši aplinkybė kaltinamiesiems inkriminuota E. D. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti 2020-09-26 aktu ir ikiteisminio tyrimo metu liudytojo V. M. parodymais, kad 2020-09-21, apie 10.15 val., nuvyko pas R. U. į namus, įėjęs į kitą kambarį, pamatė ant žemės gulintį R., greta jo ant lovos sėdėjo E. D., o kitoje kambario vietoje ant fotelio sėdėjo E. Š.. Kambarys buvo apverstas, primėtyta, malkų, šakalių, sudaužyta kėdė, išdaužtas kambario lango stiklas. E. D. atrodė girtas, E. Š. iš pažiūros atrodė blaivus, tačiau nuo jo sklido žolės (marihuanos) kvapas.

Kaltinamieji E. Š. ir E. D. nuosekliai neigia, kad prieš nusikalstamos veikos padarymą ar nusikalstamos veikos padarymo metu būtų vartoję narkotines ar psichotropines medžiagas. Medicininė apžiūra neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti buvo atlikta 2020-09-26, t. y. praėjus penkioms dienoms nuo nusikalstamos veikos padarymo. Apžiūros aktuose konstatuota, kad E. D. yra vartojęs benzodiazepinus, apsvaigęs, o E. Š. psichoaktyviųjų medžiagų nevartojęs, neapsvaigęs. Kaltinamasis E. D. teismo posėdyje parodė, kad po ilgalaikio alkoholio vartojimo, kad galėtų užmigti vartoja raminamuosius vaistus, todėl neatmetama galimybė, kad jis šiuos vaistus vartojo po nusikalstamos veikos padarymo, nes kaltinamojo E. Š. organizme, praėjus penkioms dienoms nuo nusikalstamos veikos padarymo, psichoaktyviųjų medžiagų nerasta, nors liudytojo parodymais, būtent kaltinamasis E. Š. buvo vartojęs psichotropines medžiagas. Teismas atkreipia dėmesį, kad patalpose, kur buvo padaryta nusikalstama veika, buvo vartojamas alkoholis, šlapinamasi, šlapimas buvo pilamas ant R. U., todėl jose jautėsi dvokas ir liudytojas galėjo sumaišyti kvapus.

Bausmės skyrimas

Nusikaltimas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Šio nusikaltimo sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-30/2014, 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015, 2K-184-746/2016). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014).

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. Š., teismas vadovaujasi BK XI skyriuje nustatytomis nuostatomis ir atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo sunkumą – BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių (BK 11 straipsnio 6 dalis), kurio pasekmės yra negrįžtamos. Kaltinamasis nusikalstamais veiksmais sukėlė neatkuriamas pasekmes – kito žmogaus mirtį. Žmogaus gyvybė yra viena iš svarbiausių vertybių, saugomų baudžiamuoju įstatymu, todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą baudžiamąją atsakomybę tais atvejais, kai kaltininko tyčiniais (nors ir netiesiogine tyčia) veiksmais nužudomas kitas žmogus. Kaltinamojo asmenybė – yra jauno amžiaus (nepilnametis), tačiau sistemingai vartoja alkoholį, teismo posėdyje liudytoja J. Š., (duomenys neskelbtini) seniūnė, kaltinamąjį E. Š. charakterizavo kaip asmenį, kuris vagiliauja, priekabiauja prie miestelio gyventojų, nereaguoja į pastabas, girtauja su vyresniais asmenimis; neturėdamas šešiolikos metų, darė administracinius pažeidimus, administracinėn atsakomybėn nebuvo traukiamas, o sulaukus šešiolikos metų, toliau darė administracinius pažeidimus, už ką buvo baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 85-88); nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, teistas už nusikaltimus nuosavybei, esant pradėtam ikiteisminiam tyrimui vienoje baudžiamojoje byloje, tęsė nusikalstamas veikas, padarė labai sunkų nusikaltimą, buvo šio nusikaltimo padarymo iniciatoriumi, nes jis pradėjo naudoti fizinį smurtą prieš R. U., o tai rodo, kad jis nelinkęs laikytis visuomenės elgesio taisyklių ir normų.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas bei faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamajam E. Š. skirtina laisvės atėmimo bausmė, didesnė, negu sankcijoje numatytas laisvės atėmimo (pagal BK XI skyriuje nustatytas nuostatas) bausmės vidurkis. Byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. D., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo sunkumą – BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių (BK 11 straipsnio 6 dalis), kurio pasekmės yra negrįžtamos. Kaltinamasis nusikalstamais veiksmais sukėlė neatkuriamas pasekmes – kito žmogaus mirtį. Žmogaus gyvybė yra viena iš svarbiausių vertybių, saugomų baudžiamuoju įstatymu, todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą baudžiamąją atsakomybę tais atvejais, kai kaltininko tyčiniais (nors ir netiesiogine tyčia) veiksmais nužudomas kitas žmogus.

Kaltinamojo asmenybė – teistas, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 70-76), nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, sistemingai girtauja, tyčinį labai sunkų nusikaltimą padarė būdamas girtas, nusikalstama veika truko ilgą laiko tarpą, o tai rodo, kad ji nebuvo spontaniška, kaltinamasis suprato jos pavojingumą, bet jos nenutraukė, tačiau nusikalstama veika buvo padaryta ne jo iniciatyva.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas bei faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamajam E. D. skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė, negu sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

Dėl gydymo išlaidų

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 3595,78 Eur turtinei žalai atlyginti bei gydymo paslaugų išrašą ( 4 t., b. l. 110-111, 113 ). Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas 3595,78 Eur civilinis ieškinys už nukentėjusiojo R. U. gydymą tenkintinas visiškai, nes kaltinamieji E. Š. ir E. D. padarė tyčinį nusikaltimą, ir atsiradusi žala turi tiesioginį priežastinį ryšį su kaltinamųjų E. Š. ir E. D. veika.

Už R. U. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei sumokėta 3 595,78 Eur, šias išlaidas apmokėjo Šiaulių teritorinė ligonių kasa.

Su kaltinamųjų E. Š. ir E. D. nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio l dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat CK 6.280 straipsnis numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies l punkte numatyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 30 straipsnio l punkte, 31 straipsnio l punkte nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio l dalies 8 punktas numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Kaltinamųjų E. Š. ir E. D. nusikalstamais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 3595,78 Eur žala, nes tokia suma buvo apmokėta už R. U. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Vadinasi, iš kaltinamųjų E. Š. (o jam neturint pakankamai lėšų iš civilinės atsakovės D. Š.) ir E. D. Valstybinės ligonių kasos naudai priteistinos R. U. gydymo išlaidos.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2021 m. birželio 16 d. pažymą Nr. (12.35Mr) PT-4419, kurioje prašoma priteisti valstybei iš E. D. 648,18 Eur, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo Vilmanto Poškaus suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Ikiteisminiame tyrime valstybės teikiamą garantuojamą pagalbą teikė advokatai Jurgita Šlapaitienė ir Algirdas Zakrasas. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3180 redakcija). Nors kaltinamasis E. D. nedirba, neturi turto, į kurį būtų galimas išieškojimo nukreipimas, tačiau jis yra palyginti jauno amžiaus, darbingas, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas tenkintinas ir iš kaltinamojo E. D. priteistinos nurodytos išlaidos valstybės naudai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: daiktai, netekę įrodomosios vertės, beverčiai ar labai menkaverčiai, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini. Asmeniniai daiktai grąžinami jų savininkams. CD laikmenos su ikiteisminio tyrimo medžiaga, paliekami prie baudžiamosios bylos.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 299 straipsniais, 303 straipsniu, 307, 308 straipsniais,

nusprendžia:

E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, ir nuteisti laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2021 m. birželio 23 d.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. iki 2021 m. birželio 23 d.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.

E. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, ir nuteisti laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2021 m. birželio 23 d.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. iki 2021 m. birželio 23 d.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.

Priteisti iš E. D. ir E. Š. solidariai 3 595,78 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt penkis eurus, 78 euro centus) Valstybinės ligonių kasos naudai už R. U. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, Valstybinės ligonių kasos naudai iš atsakovės D. Š. priteisti subsidiariai 1 797,89 Eur žalai atlyginti, nustatant, kad ši atsakovės D. Š. pareiga pasibaigia, kai E. Š. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Priteisti iš E. D. 648,18 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus, 18 euro centų) proceso išlaidų valstybės naudai.

Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus: apdegusią antklodę, cigaretės nuorūką, stiklinės šukę, cigarečių nuorūkas, katiliuko dangtį, katilą, katiliuką, ąselę, taburetės nuolaužą, biologinių pėdsakų nuoplova, taburetės nuolaužas, biologinių pėdsakų nuoplovą, biologinių pėdsakų nuoplovą, pagalvės užvalkalą, stiklo šukę su biologiniais pėdsakais, keptuvę ir rankeną, mobiliojo ryšio telefoną „Manta“, telefono įkroviklį, SIM kortelę ir plokštelę (daiktai saugomi Šiaulių AVPK (1 t., b. l. 58-62)); apatines kelnes, apatines kelnaites (daiktai saugomi Šiaulių AVPK (1 t., b. l. 58-62)); voką su R. U. lyginamuoju kraujo pavyzdžiu, E. D. ir E. Š. seilių lyginamaisiais pavyzdžiais (saugomi Šiaulių apskrities VPK ( 4 t., b. l. 189)), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktus: sportines kelnes, sportinius kedus, sportinį džemperį, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6303i“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) (daiktai perduoti saugoti Šiaulių AVPK (1 t., b. l. 58-62)), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti E. D., perduodant juos pataisos namų, kur bausmę atlieka E. D., administracijai. Sportinius kedus, sportinį džemperį, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-B2100i“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), krovimo laidas (daiktai saugomi Šiaulių AVPK (1 t., b. l. 58-62)), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti E. Š., perduodant juos pataisos namų, kur bausmę atlieka E. Š., administracijai.

3 vnt. CD laikmenų, perduotų kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga, voke, kuris prisegtas bylos 1 tomo viršelio gale, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtiesiems E. Š. ir E. D. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.