- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-13
- Bylos Nr.
- 2-153-374/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04557-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Gustienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- V. S., UAB „Ugiros turtas“, UAB „NT Matininkai“, B. V.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie LR ŽŪM, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, notarei G, UAB „Narma“, UAB „Geometra“
- Kategorijos
- 2.1.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovui R. B.
trečiųjų asmenų atstovams: Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM atstovei J. B., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovams L. V., L. Š.,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovams V. S., UAB „Ugiros turtas“, UAB „NT Matininkai“, B. V., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie LR ŽŪM, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, notarei G. S., dėl pažeistų teisių gynimo ir pagal atsakovės V. S. priešieškinį ieškovei R. B., atsakovui UAB „Ugiros turtas“, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie LR ŽŪM, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, UAB „Narma“, UAB „Geometra“ dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų panaikinimo ir žemės sklypo ribų nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. B., patikslinusi ieškinį, teismo prašo: pagal 2013-08-23 UAB „Narma“ paruoštą situacijos planą nustatyti žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ribą LKS-94 koordinačių sistemoje pagal koordinates 3-6032015.70; 450192.92, 4-6032014.85; 450192.60, 5-6032005.49; 450189.05, 6-6032012.01; 450173.92. Įpareigoti atsakovę iš ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini), pašalinti savavališkai pastatytus statinius: tvorą, savavališkai pastatytas - išdidintas kiemo rūsio 3Ilp ir ūkio pastato 2Ilm dalis, patraukti betoninių blokų rezervuarą ir lauko WC ne mažiau kaip tris metrus nuo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos, pagal koordinates 3-6032015.70; 450192.92, 4-6032014.85; 450192.60, 5-6032005.49; 450189.05, 6-6032012.01; 450173.92 LKS-94 koordinačių sistemoje. Įpareigoti atsakovę atkurti statiniais užimamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotą pagal pradinius kiemo rūsio 3IOp (statybos metai 1974 m.) ir ūkio pastato 2Ilm (statybos metai 1974 m., savavališka statyba įteisinta 1989 m.) statybos duomenis. Panaikinti 2009-01-09 Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. D-15 Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)2915 kv. m. ploto žemės sklypo ribų patvirtinimo. Panaikinti Marijampolės apskrities Viršininko 2009-01-26 įsakymą Nr. ŽM-75 „Dėl žemės sklypų įregistravimo nekilnojamojo turto registre, kuriuo įregistruotas valstybės vardu 0,2915 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Panaikinti 2009-08-31 Marijampolės apskrities viršininko įsakymą Nr. ŽM-741 „Dėl naudojamo žemės sklypo pardavimo“. Panaikinti 2009- 09-23 Valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį Nr. 6604 ir Valstybinės žemės sklypo perdavimo priėmimo aktą Nr. LR-488. Panaikinti 1992-05-27 B. V. ir R. V. susitarimą Nr. 857. Panaikinti 1995-08-02 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P51/95-1135. Panaikinti 1995-07-17 Marijampolės apskrities valdytojo įsakymą Nr. 22ŽM „Dėl 0,271 kv.m. žemės sklypo pardavimo“. Panaikinti 1995-06-28 Marijampolės apskrities valdytojo įsakymą Nr. 15ŽM 3 priedo 174 eilutę, dėl B. V. naudojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ploto patikslinimo. Panaikinti 1993-12-08 Marijampolės apskrities Valdytojo įsakymo Nr. 14-33 1 priedo 1890 eilutę, kuria B. V. patvirtintas leidimas įsigyti 0,251 ja žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Panaikinti 1996-05-22 pirkimo pardavimo sutartį Nr. 7929, patvirtintą Marijampolės rajono Pirmojo Notarų biuro notarės G. S. dalyje dėl 271 kv.m. žemės sklypo, kadastrinis Nr. 51406/4:43, (duomenys neskelbtini), pardavimo. Panaikinti 1995-07-31 B. V. ir O. R. susitarimą, patvirtintą Marijampolės rajono Kalvarijos seniūno, Reg. Nr. 30. Priteisti bylinėjimosi išlaidas (3 t. b.l. 66-80).
Atsakovė V. S., nesutikdama su ieškiniu, pareiškė priešieškinį, kuriuo teismo prašo: ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti: pripažinti negaliojančiais 2008 m. spalio mėnesį UAB „Ugiros turtas“ sudarytą R. B., a/k (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo planą, Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą 2008-10-14 Nr.458, bei šių jo pagrindu žemės sklypų ribų pažymėjimą kadastro žemėlapyje. Nustatyti R. B., a/k (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribą su V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis UAB „NT matininkai 2015-12-15 parengtu Žemės sklypo planu M 1:100 sklypo plotas 271 kv. m, LKS-94 koordinačių sistemoje pagal koordinates X-6032010.70, Y-450174.24; X-6032004.04, Y-450189,29; X-6032015.51, Y-450193.43. Priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti (2 t. b.l. 192-195). Prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą priešieškinio reikalavimams reikšti (4 t. b.l. 86).
Atsakovė ieškinio atžvilgiu prašo taikyti ieškinio senatį.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Ugiros turtas“ teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, pateikė atsiliepimą į priešieškinį (2 t. b.l. 134-135), prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, neatvykimo priežastys nežinomos, todėl byla nagrinėtina atstovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).
Atsakovas UAB „NT Matininkai“ teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, neatvykimo priežastys nežinomos, todėl byla nagrinėtina atstovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).
Atsakovė B. V. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas į ieškinį, kuriuo prašo taikyti ieškinio senatį, ir prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (4 t. b.l. 72).
Tretieji asmenys UAB „Narma“, UAB „Geometra“ teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas UAB „Narma“ atsiliepimas į ieškinį ir priešieškinį (2 t. b.l. 6-8, 145-147), prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, neatvykimo priežastys nežinomos, todėl byla nagrinėtina atstovams nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).
Trečiasis asmuo notarė G. S. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas į ieškinį ir prašymas bylą nagrinėti notarei nedalyvaujant (4 t. b.l. 21, 73).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM su ieškiniu ir priešieškiniu nesutinka.
Trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius su ieškiniu nesutinka, laiko jį nepagrįstu ir atmestinu, priešieškinio tenkinimo klausimą palieka spręsti teismui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinys atmestini.
Nustatyta, kad ieškovė 2009-08-31 įsakymu dėl žemės sklypo pardavimo Nr. ŽM -741, 2009 m. rugsėjo 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 6604 ir Valstybinės žemės sklypo perdavimo priėmimo aktu Nr. LR-488 (1 t., b.1. 17-20) įsigijo naują suformuotą 0,2915 ha žemės sklypą, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad 1992-06-29 jos senelė M. B. pateikė prašymą Marijampolės rajono valdybai parduoti jai 0,2918 ha žemės sklypą(duomenys neskelbtini). 1993-04-26 M. B. anūkė, ieškovė R. B. sumokėjo Kalvarijos taupomojo banko filiale Nr. 6766/030 visą nurodytą žemės sklypo įkainojimo akte kainą 13, 195 investiciniais čekiais už 0,2918 ha parduodamą žemės sklypą. Pagal 2007-12-20 Paveldėjimo teisės liudijimą pagal Testamentą iš senelės M. B. ieškovė paveldėjo gyvenamąjį namą 1Al/ž, su priklausiniais: du ūkio pastatus 2I1/m ir 3I1/m ir kiemo įrenginius. Liudijime nurodyta, kad Marijampolės žemėtvarkos skyriaus pažymos Nr. SR6-658 pagrindu taip pat paveldėjo 131.95 VVI už 0,2918 ha ploto namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir teisę pirkti 0,2918 ha žemės sklypą.
2008-10-14 UAB „Ugiros turtas“ atliko ieškovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje. Ieškovė teigia, kad sutinkamai su UAB „Ugiros turtas“ žemės sklypo planu, keitėsi žemės sklypo kraštinių linijų ilgiai ir tai sąlygojo ieškovės žemės sklypo mažėjimą. Atlikus kadastrinių duomenų tikslinimą, koordinuojant žemės sklypo ribų, posūkio taškus, nustatytas 0,2915 ha plotas. 2009-08-31 įsakymu dėl žemės sklypo pardavimo Nr. ŽM -741, / 2009 m. rugsėjo 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 6604 ir Valstybinės žemės sklypo perdavimo priėmimo aktu Nr. LR-488 ieškovė įsigijo naują suformuotą 0,2915 ha žemės sklypą, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (1 t., b.1. 17-20). Juridinis pagrindas: apskrities viršininko įsakymas 2009-01-26, Nr. ŽM-75.
Ieškovė įsitikinusi, kad jos teisės pažeidžiamos, kadangi atsakovė V. S. neteisėtu pagrindu įgijusi 0,0271 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nesilaiko statiniams privalomo atstumo iki žemės sklypo ribos, sąmoningai didina statiniais ir jų išplėstomis dalimis užimamą žemės sklypo plotą, t.y. atsakovės statiniai išplėsti ieškovės žemės sklypo sąskaita. Ieškovės nuomone, atsakovės žemės sklypas turėjo būti formuojamas laikantis Žemės reformos įstatymo bei 1993 m. liepos 21 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 550 „Dėl Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ nuostatų. Ieškovės nuomone, iš UAB „Niša“ 1995-03-30 parengto žemės sklypo plano ir jo pagrindu pasirašytos valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad nebuvo pirktas faktiškai naudojamas 0,0251 ha žemės sklypas. Žemės sklypo geodezinių matavimų metu buvo padidintas 20 kv. m. Tai, ieškovės teigimu, sąlygojo gretimo, t.y. ieškovės žemės sklypo mažėjimą.
Ieškovė nurodo, kad atsakovė neteisėtu pagrindu įgijusi 0,0271 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nesilaiko statiniams privalomo atstumo iki žemės sklypo ribos, sąmoningai didina statiniais ir jų išplėstom dalim užimamą žemės sklypo plotą, ką, ieškovės nuomone, patvirtina ir UAB „Narma“ paruošta situacijos schema, klaidina, sakydama, kad žemės sklypo riba kerta statinius ir taip apsunkina ribos nustatymą. Todėl ieškovė sprendžia, kad žemės sklypo riba nustatytina teisme CK 4.45 str. pagrindu.
Ieškovė itin detaliai išanalizuoja visus, jos nuomone, ginčytinus ir naikintinus patikslintame ieškinyje nurodytus aktus, teigdama, kad nepanaikinus šių aktų nebus pašalinti jos teisių pažeidimai ir atstatyta pirminė padėtis.
Atsakovė V. S. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad 0,0271 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos ir plotas pažymėti namų valdos žemės sklypo ribų plane M 1:500, kuris parengtas UAB „Niša“ 1995 m. kovo 30 d. Žemės sklypo ribos patvirtintos miesto mero pavaduotojo ir Marijampolės rajono valdybos architekto parašu ant plano 1995 m. balandžio 3 d.. 0,0271 ha suformuoto ir paženklinto namų valdos žemės sklypo naudotoja buvo B. V.. Namų valdos žemės sklypo ribų plane M 1:500 1995 m. kovo 30 d. pasirašiusi statinių esančių (duomenys neskelbtini), tuo metu buvusi savininkė M. B., tuo sutikdama su B. V. paženklinto žemės sklypo riba kuri ribojosi su jos naudojamu žemės sklypu. Žemės sklypo ribų posūkio ir pastatų kampų koordinatės nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje. Žemės sklypą 1995 m. rugpjūčio 2 d Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. P51/95-1135 buvo parduotas O. R.. Šis žemės sklypas 1995-10-13 įregistruotas Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir jam suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė 0,0271 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais - gyvenamąjį namą su dviem priestatais (1A1/m), medinį ūkio pastatą (2Jl/m), plytų kiemo rūsį (3I1/p) kiemo įrengimus - 1996 m. gegužės 22 d. sutartimi pirko iš O. R. (1996-05-22 Sutarties reg. Nr.7929). O. R. atsakovei perdavė pastatus, aprodė žemės sklypo ribas, tomis ribomis atsakovė naudojasi žemės sklypu ir jokių naujų statinių ar pastatų teigia nepastačiusi.
Atsakovė B. V. pateiktame teismui atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ji pardavė žemės sklypą ir jame esančius statinius nepažeisdama tuo metu galiojusių įstatymų, sandoris patvirtintas notaro iki šiol nebuvo ginčijamas, prašo taikyti ieškinio senatį (3 t. b.l. 178, 4 t. b.l. 72).
Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcija paaiškino, kad 2010 m. rugsėjo 1 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus specialistai, nuvykę į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį ieškovei, atlikę kontrolinį matavimą, nustatė, kad gretimame 0,0271 ha ploto žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantys statiniai pastatyti pažeidžiant ieškovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribas.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM nurodė, kad 0,2915 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) suformuotas žemės sklypo planu M1:500, parengtu UAB „Ugiros turtas“ 2008 m. spalio mėn. Žemės sklypo ribos patvirtintos Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-15 „Dėl R. B. naudojamo žemės sklypo ribų tvirtinimo“. Žemės sklypo planas 2008 m. spalio 14 d. suderintas su Kalvarijos savivaldybės architektų, patikrintas ir 2008 m. gruodžio 18 d. patvirtintas Marijampolės apskrities viršininko administracijos, Žemės tvarkymo departamento Marijampolės žemėtvarkos skyriaus. Marijampolės apskrities viršininkas 2009 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. ŽM-75 vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5 straipsniu, atsižvelgdamas į Kalvarijos savivaldybės administracijos 2009 m. sausio 9 d. raštą Nr. IS-42-(13.19-08), leido įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ieškovės naudojamą žemės sklypą prie nuosavybės teise valdomų pastatų. Šis žemės sklypas 2009 m. vasario 4 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir jam suteiktas kadastro Nr. 5142/0004:322. Marijampolės apskrities viršininkas 2009 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. ŽM-741 vadovaudamasis Žemės įstatymo 10 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - Nutarimas), bei tenkindamas ieškovės 2009 m. rugpjūčio 20 d. prašymą, pardavė ne aukciono tvarka patikslinto ploto ir kainos naudojamą kitos paskirties žemės sklypą, prie ieškovės nuosavybės teise valdomų pastatų. 2009 m. rugsėjo 23 d. Valstybinės žemės pirkimo pardavimo - pardavimo sutartimi Nr. 6604, bei 2009 m. rugsėjo 23 d. Valstybinės žemės sklypo perdavimo - priėmimo aktu Nr. LR-488, minėtas žemės sklypas buvo parduotas ieškovei.
Trečiasis asmuo taip pat pasisako dėl ginčijamų aktų, nurodo, kad ne visi su ginčijamais sandoriais susiję asmenys įtraukti į bylos nagrinėjimą, be to, ieškovė ginčija tik dalį akto, tačiau prašo panaikinti visa aktą. Trečiojo asmens nuomone, restitucija panaikinus šiuos aktus negalima, be to ginčijamų aktų atžvilgiu prašo taikyti ieškinio senatį (1 t. b.l. 115-119, 3 t. b.l. 181-192).
Dėl ieškinio ir patikslinto ieškinio
Ieškovė gina savo teises CK 1.138 straipsnio 2 punkte nustatytu būdu – įrodinėdama, kad jos žemės sklypui nebuvo jokių suvaržymų ar servitutų, tačiau jos, kaip žemės savininkės teisės yra pažeidžiamos, todėl prašo teismo įpareigoti atsakovę atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, t. y. įpareigoti atsakovę iš ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančio sklypo Dariaus ir Girėno g. 84, Kalvarijoje, pašalinti savavališkai pastatytus statinius: tvorą, savavališkai pastatytas - išdidintas kiemo rūsio 3Ilp ir ūkio pastato 2Ilm dalis, patraukti betoninių blokų rezervuarą ir lauko WC ne mažiau kaip tris metrus nuo žemės sklypo; atkurti statiniais užimamo žemės sklypo, unikalus Nr. 5142-0004-0043, plotą pagal pradinius kiemo rūsio 3IOp (statybos metai 1974 m.) ir ūkio pastato 2Ilm (statybos metai 1974 m., savavališka statyba įteisinta 1989 m.) statybos duomenis. Ieškovės nuomone, atsakovės išdidinti statiniai mažina ieškovės žemės sklypą 20 kv m.
CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir prieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas.
Jeigu žemės sklypus skirianti riba pagal žemės sklypų savininkų dokumentus neatitinka faktinio naudojimo, tai parastai reiškia, kad vienas savininkas naudojasi didesniu žemės sklypo plotu, negu jam priklauso pagal žemės sklypo dokumentus, o kitas – mažesniu. Tokiu atveju yra pagrindas abejoti, ar žemės sklypų riba yra aiški. Tais atvejais, kai sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo ribos nustatoma, jog dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija iš esmės išsprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014). Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-43-173/2016)
Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėja, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas sumažėjo 20 kv m. Tačiau ieškovė pripažįsta, kad ji įsigijo 0,2915 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad dėl atsakovės veiksmų ir ar apskritai, ieškovės sklypas sumažėjo, t.y. jis yra mažesnis, nei ieškovė įsigijo.
2016-06-09 buvo surengtas išvažiuojamasis teismo posėdis, kurio metu teismas ir proceso dalyviai lankėsi ginčo žemės sklypuose, atsakovo UAB „NT Matininkai“ atstovas Z. S. atliko visus, ieškovės pageidautus ir nurodytus matavimus, jokių pakitimų nenustatyta ir neužfiksuota ( 4 t. b.l. 85). Sutiktina su ieškovės teiginiu, kad atsakovės ūkinio pastato pamatai yra ties ieškovės žemė sklypo riba, neišlaikytas privalomas atstumas. Tačiau ši padėtis yra jau nuo ūkinio pastato pastatymo dienos, t.y. nuo 1974 m., jokių pretenzijų nei iš buvusios ieškovės žemės sklypo savininkės, nei iš pačios ieškovės nebuvo reiškiama. Be to, kaip nurodo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos atstovas, skyriaus specialistai, nuvykę adresu (duomenys neskelbtini)., nustatė, kad 0,0271 ha žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame atsakovei, yra pastatyti: šiltnamis, akmeninė atraminė sienutė, tvora ir ūkinis pastatas už sklypo ribos, neturint gretimo sklypo savininko raštiško sutikimo. Atsakovei 2011 m, balandžio 21 d. buvo surašyti Savavališkos statybos aktai Nr. SSA-40-110421-00014 (atraminei sienutei), SSA-40-110421-00013 (šiltnamiui), SSA-40-110421-00015 (tvorai ir ūkiniam pastatui) bei 2011 m. gegužės 10 d. surašyti reikalavimai Nr. REI-40-110510-00025 (tvorai ir ūkiniam pastatui), Nr. REI-40-110510-00026 (šiltnamiui), Nr. REI-40-110510-00027 (atraminei sienutei), pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2011 m. lapkričio 10 d. 2011 m lapkričio 24 d. buvo surašyti reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktai Nr. RPA-40-111124-00011 (šiltnamiui), Nr. RPA-40-111124-00012 (atraminei sienutei) ir 2011 m. lapkričio 30 d. Nr. RPA-40-111124-00014 (tvorai ir ūkiniam pastatui), kuriuose užfiksuota, kad statytoja V. S. savo lėšomis savavališkos statybos padarinius pašalino, kaip liudytoja virš paminėtuose dokumentuose pasirašė ieškovė. Kaip minėta, inspekcijos surašyti savavališkos statybos aktai, reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius ir reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktai teismine tvarka ginčyti nebuvo.
CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 185 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Medicinos bankas v. BUAB „Liturta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.).
Tokiu būdu, įvertinus teismo nustatytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, spręstina, kad ieškovė nepateikė įtikinamų įrodymų ir nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių jos ieškinio reikalavimą, t.y. neįrodė jos teisės pažeidimų (CPK 178 str.).
Remiantis CK 4.98 straipsniu savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė gina savo teises CK 1.138 straipsnio 2 punkte nustatytu būdu – įrodinėdama, kad jos žemės sklypui nebuvo jokių suvaržymų ir prašydama teismo įpareigoti atsakovę atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, t. y. įpareigoti atsakovę iš ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini), pašalinti savavališkai pastatytus statinius: tvorą, savavališkai pastatytas - išdidintas kiemo rūsio 3Ilp ir ūkio pastato 2Ilm dalis, patraukti betoninių blokų rezervuarą ir lauko WC ne mažiau kaip tris metrus nuo žemės sklypo; atkurti statiniais užimamo žemės sklypo, unikalus Nr. 5142-0004-0043, plotą pagal pradinius kiemo rūsio 3IOp (statybos metai 1974 m.) ir ūkio pastato 2Ilm (statybos metai 1974 m., savavališka statyba įteisinta 1989 m.) statybos duomenis. Sutinkamai su formuojama teismų praktika, pažymėtina, kad šis civilinių teisių gynimo būdas yra specifinis, jo taikymo galimybė, be kita ko, priklauso nuo to, ar konkrečiu atveju buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas yra įmanomas, ar padėtis, buvusi iki ieškovės subjektinės teisės pažeidimo, buvo teisėta, ar tokios padėties atkūrimas neprieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.). Pripažintina, kad asmuo, ketinantis tapti statytoju, privalo užtikrinti reglamentuojančių statybų veiklą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir susitarti su žemės sklypo savininkais (kitais teisėtais valdytojais ar naudotojais), kurių turtą jis ketina panaudoti statyboms (rekonstrukcijai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. L. ir kt. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-674/2013). CK 4.99 straipsnyje nustatyta, kad žemės sklypo savininkas turi teisę reikalauti, kad kaimyniniuose žemės sklypuose nebūtų statomi nauji statiniai, perstatomi, rekonstruojami ir netgi išsaugomi nepakeisti esantys statiniai, jeigu galima padaryti įtikinamą prielaidą, kad tokių naujų statinių statymas ar esamų statinių pakeitimas ir netgi nepakeistų egzistavimas ar naudojimas padarys neigiamą neleistiną poveikį jo žemės sklypui ar jo žemės sklype esantys pastatai neteks stabilumo. Įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, teismas sprendžia, kad ir nustačius ieškovės teisės pažeidimus, įpareigojimas atsakovei iškelti ginčo objektus nėra proporcinga priemonė teisių pažeidimui ir siekiamam tikslui atkurti pažeistas teises, prašoma taikyti priemonė suvaržys atsakovės teises labiau negu reikia tikslui pasiekti (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai ir kt.).
Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju teismui būtinumo ex officio spręsti dėl pažeistos teisės gynimo būdo taikymo, ir taikyti alternatyvų būdą ieškovės teisėms apginti, pagrindo nėra. Pagal bendrąją taisyklę, nuo kurios nukrypti nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo, apsisprendimo teisė dėl prašomo taikyti teisių gynimo būdo priklauso išimtinai asmeniui, manančiam, kad jo teisės pažeistos. Teismas neturi pareigos už asmenį nuspręsti dėl galimo ir tinkamiausio pažeistų teisių gynimo būdo. Teismas nagrinėja bylą asmens suformuluoto ieškinio (skundo) dalyko ir pagrindo ribose. Tai reiškia, kad ieškovei nėra teisinių kliūčių pareikšti reikalavimą atstatyti jos pažeistas teises, taip pat spręsti dėl atsakovės teisės naudotis svetimu turtu. (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-886-555/2016).
Dėl ieškinio senaties
Ieškinio senatis– tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kada ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad jo teisės yra pažeistos (CK 1.127 str. 1d.). Kuomet asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisių pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipia į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą ir kitos šalies nepripažįstamą teisę, priešinga teisinio santykio šalis ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Tuo atveju teisės pažeidimas įsisenėja ir negali būti teismo pašalintas priverstinai, kitai šaliai tam prieštaraujant.
Ieškovė prašo panaikinti 2009-01-09 Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. D-15 Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 2915 kv. m. ploto žemės sklypo ribų patvirtinimo; Marijampolės apskrities Viršininko 2009-01-26 įsakymą Nr. ŽM-75 „Dėl žemės sklypų įregistravimo nekilnojamojo turto registre, kuriuo įregistruotas valstybės vardu 0,2915 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 2009-08-31 Marijampolės apskrities viršininko įsakymą Nr. ŽM-741 „Dėl naudojamo žemės sklypo pardavimo“; 2009-09-23 Valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį Nr. 6604 ir Valstybinės žemės sklypo perdavimo priėmimo aktą Nr. LR-488; 1992-05-27 B. V. ir R. V. susitarimą Nr. 857; 1995-08-02 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P51/95-1135; 1995-07-17 Marijampolės apskrities valdytojo įsakymą Nr. 22ŽM „Dėl 0,271 kv.m. žemės sklypo pardavimo“; 1995-06-28 Marijampolės apskrities valdytojo įsakymą Nr. 15ŽM 3 priedo 174 eilutę, dėl B. V. naudojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ploto patikslinimo; 1993-12-08 Marijampolės apskrities Valdytojo įsakymo Nr. 14-33 1 priedo 1890 eilutę, kuria B. V. patvirtintas leidimas įsigyti 0,251 ja žemės sklypą (duomenys neskelbtini); 1996-05-22 pirkimo pardavimo sutartį Nr. 7929, patvirtintą Marijampolės rajono Pirmojo Notarų biuro notarės G. S. dalyje dėl 271 kv.m. žemės sklypo, kadastrinis Nr. 51406/4:43, (duomenys neskelbtini), pardavimo; 1995-07-31 B. V. ir O. R. susitarimą, patvirtintą Marijampolės rajono Kalvarijos seniūno, Reg. Nr. 30.
Ginčijami aktai priimti 1992-2009 m. Atsakovė bei trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM prašo taikyti ieškinio senatį.
Ieškovė teigia, kad apie ginčijamus aktus ji sužinojo ruošdama ieškinį ir patikslintą ieškinį, todėl ieškininės senaties termino nepraleido.
Ginčo teisinio santykio atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje buvo nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal 2000 m. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnį, CK 1.125 straipsnio 1dalyje nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas gali būti taikomas, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo galiojant 1964 m. CK, bet iki 2000 m. CK įsigaliojimo (2001-07-01) dar nepasibaigė.
Nagrinėjamu atveju ieškovė apie tariamą savo teisių pažeidimą turėjo vėliausiai sužinoti 2008-10-14, kuomet UAB „Ugiros turtas“ atliko ieškovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje. Kaip teigia ieškovė, sutinkamai su UAB „Ugiros turtas“ žemės sklypo planu, keitėsi žemės sklypo kraštinių linijų ilgiai ir tai sąlygojo ieškovės žemės sklypo mažėjimą. Ieškovė teigia, kad anksčiau ne viską suprato ir negalėjo tinkamai įvertinti aplinkybių, o ypač tada, kai dar sklypą valdė jos senelė, iš kurios ieškovė ir paveldėjo ginčo žemės sklypą. Teismas nesutinka su šia ieškovės pozicija. Ieškovė, būdama apdairi ir rūpestinga žemės sklypo savininkė negalėjo nepastebėti pakitusio jos žemės sklypo ploto. Antai, ieškovė prašo panaikinti Marijampolės apskrities Viršininko 2009-01-26 įsakymą Nr. ŽM-75 „Dėl žemės sklypų įregistravimo nekilnojamojo turto registre, kuriuo įregistruotas valstybės vardu 0,2915 ha žemės sklypas(duomenys neskelbtini); t.y. įsakymą, kurio pagrindu, kaip teigia pati ieškovė, įsigijo naują suformuotą 0,2915 ha žemės sklypą, kadastrinis adresas 5142/0004:322, (duomenys neskelbtini) (1 t., b.1. 17-20). Todėl kritiškai vertintinas ieškovės teiginys, kad apie šį aktą ji sužinojo tik ruošdama patikslintą ieškinį. Dėl kitų ieškovės ginčijamų aktų teismas sutinka su trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM nuomone, kuri detaliai išdėstyta atsiliepime į patikslintą ieškinį (3 t. b.l. 181-192). Taigi, ieškovė, pareikšdama patikslintą ieškinį 2016-03-17 (3 t. b.l. 66-80), ieškinio senatį praleido. Atnaujinti ieškinio senaties termino neprašo.
Teisingumo principas nurodytas Konstitucijos 109 straipsnyje ir išplaukiantis iš Konstitucijos preambulėje įtvirtinto teisinės valstybės principo, reikalauja, kad asmenų teisės būtų apgintos, o nusižengusiems įstatymui asmenims pritaikyta teisinė atsakomybė ar kiltų kiti neigiami teisiniai padariniai. Tuo tikslu Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą, sudaranti prielaidas reikalauti teisminės gynybos nukentėjusiems ar sankcijų pažeidėjams. Teisinių santykių stabilumo reikalavimas, taip pat išplaukiantis iš teisinės valstybės principo, reikalauja, kad teisė kreiptis į teismą nebūtų beribė laiko atžvilgiu. Šiuo tikslu nustatoma teisinių reikalavimų senatis. Antai, pagal ABTĮ 33 straipsnį skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo. Termino praleidimas reiškia, kad administracinis teisinis reikalavimas byloje gali būti atmestas vien šiuo pagrindu. Dėl to šis terminas pagal teisinę prigimtį - senaties terminas reiškiant reikalavimus dėl individualių administracinių veiksmų ginčijimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2010). Atsižvelgiant į kasacinio teismo aiškinimus bei byloje esančius rašytinius įrodymus ieškinio reikalavimams dėl administracinių aktų panaikinimo taikytina ieškinio senatis (CK 1.131 str. 1 d.). Ieškinio reikalavimai dėl valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties yra išvestiniai ir jų tenkinimas nepanaikinus administracinių aktų negalimas, todėl šie reikalavimai taip pat yra atmestini (CK 1.125 str.).
Dėl priešieškinio
Atsakovė V. S., nesutikdama su ieškiniu, pareiškė priešieškinį, kuriuo teismo prašo: pripažinti negaliojančiais 2008 m. spalio mėnesį UAB „Ugiros turtas“ sudarytą R. B., a/k (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)., esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo planą, Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą 2008-10-14 Nr. 458, bei šių jo pagrindu žemės sklypų ribų pažymėjimą kadastro žemėlapyje. Nustatyti R. B., a/k (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)v., esančio (duomenys neskelbtini), ribą su V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), vadovaujantis UAB „NT matininkai 2015-12-15 parengtu Žemės sklypo planu M 1:100 sklypo plotas 271 kv. m, LKS-94 koordinačių sistemoje pagal koordinates X-6032010.70, Y-450174.24; X-6032004.04, Y-450189,29; X-6032015.51, Y-450193.43. Priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti (2 t. b.l. 192-195). Prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą priešieškinio reikalavimams reikšti (4 t. b.l. 86).
Kaip minėta, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises (CK 1.124 str.). Atsakovė prašo panaikinti 2008 metais UAB „Ugiros turtas“ sudarytą R. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo planą, Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą 2008-10-14 Nr. 458, bei šių jo pagrindu žemės sklypų ribų pažymėjimą kadastro žemėlapyje. Nurodo, kad dėl silpnos sveikatos, lėšų trūkumo neturėjo galimybės anksčiau kreiptis į teismą ir tik ieškovei padavus ieškinį, atsakovė buvo priversta ginti savo teises į nusistovėjusią faktinę jos žemės sklypo ribą. Prie prašymo atnaujinti senaties terminą atsakovė pateikia medicininius dokumentus bei finansinę padėtį patvirtinančius dokumentus. Nors atsakovė nenurodo, koks jos ginčijamų dokumentų apskundimo terminas ir jiems taikomas ieškinio senaties terminas, teismas sprendžia, kad priešieškinio reikalavimai yra susiję su LR CK 1.125 str. 4 d. nustatytu sutrumpintu trijų mėnesių ieškinio senaties terminu, taikomu reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais. Pati atsakovė priešieškinyje nurodo, kad ieškovė pradėjo ginčą dėl sklypų ribų dar 2010 metais. Vadinasi, atsakovei jau tada tapo žinoma apie ginčą ir jau tada atsirado pareiga domėtis savo sklypo dokumentais ir aktais, kurie, jos nuomone, pažeidė atsakovės teises.
Sutinkamai su LR CK 1.131 str. 2 d., jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, praleistą ieškinio senaties terminą gali atnaujinti. Atsakovė viena iš pagrindinių priežasčių nurodo savo sveikatos būklę. Teismų formuojamoje praktikoje nurodoma, kad fizinio asmens liga pati savaime nėra svarbi termino praleidimo priežastis, nes ieškinį galima pareikšti per atstovą, kaip šioje byloje ir pasielgė atsakovė. Todėl nei liga, nei mažos gautos/gaunamos pajamos negali būti pripažinti svarbiomis priežastimis, dėl kurių atsakovė praleido ieškinio senaties terminą. Todėl spręstina, kad atsakovė ieškinio senaties terminą praleido be svarbių priežasčių ir terminas neatnaujintinas.
Tačiau teismas pasisako dėl priešieškinio reikalavimų. Atsakovė paaiškino, kad 0,0271 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ribos ir plotas pažymėti namų valdos žemės sklypo ribų plane M 1:500, kuris parengtas UAB „Niša“ 1995 m. kovo 30 d. Žemės sklypo ribos patvirtintos miesto mero pavaduotojo ir Marijampolės rajono valdybos architekto parašu ant plano 1995 m. balandžio 3 d.. 0,0271 ha suformuoto ir paženklinto namų valdos žemės sklypo naudotoja buvo B. V.. Namų valdos žemės sklypo ribų plane M 1:500 1995 m. kovo 30 d. pasirašiusi statinių esančių (duomenys neskelbtini)tuo metu buvusi savininkė M. B., tuo sutikdama su B. V. paženklinto žemės sklypo riba kuri ribojosi su jos naudojamu žemės sklypu. Žemės sklypo ribų posūkio ir pastatų kampų koordinatės nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje.
Žemės sklypą 1995 m. rugpjūčio 2 d Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo
sutartimi Nr. P51/95-1135 buvo parduotas O. R.. Šis žemės sklypas 1995-10-13
įregistruotas Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir jam suteiktas kadastro Nr.
5142/0004:43. Atsakovė 0,0271 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais- gyvenamąjį namą su dviem priestatais
(1A1/m), medinį ūkio pastatą (2Jl/m), plytų kiemo rūsį (3I1/p) kiemo įrengimus - 1996 m.
gegužės 22 d. sutartimi atsakovė pirko iš O. R. (1 t. b.l. 77). Atsakovė nurodė, kad O. R. perdavė pastatus, aprodė žemės sklypo ribas, tomis ribomis iki šiol naudojasi žemės sklypu ir jokių naujų statinių ar pastatų nepastatė.
Atsakovės nuomone, gretimo 0,2915 ha žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininke tapus ieškovei, su R. B. nuo 2010 m. yra ginčas dėl sklypų ribų. Atsakovė, norėdama išsiaiškinti tikrą žemės sklypų ribą su gretimu žemės sklypu, su UAB „Geometrą“ sudarė sutartį dėl kadastrinių matavimo atlikimo. UAB „Geometrą“, atlikusi atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)nustatė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) pamatuotas 2009-02-04 UAB „Ugiros Turtas“ LKS-94 koordinačių sistemoje. Atliekant šio sklypo kadastrinius matavimus nebuvo atsižvelgta į tai, kad atsakovės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje. Pažymint žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje VĮ Registrų centre koordinatės transformuojamos į LKS-94 sistemą. Atliekant perskaičiavimą susidarė paklaidos, kurios nebuvo eliminuotos, todėl susidarė ribų neatitikimas pagal naudojimą natūroje.
Atsakovė įsitikinusi, kad jos žemės sklypo riba koreguotina kadastro žemėlapyje, patikslinus ją LK-94 koordinačių sistemoje, o ieškovės žemės sklypas suformuotas pažeidžiant kadastro nuostatas ir yra keistina ieškovės žemės sklypo riba. Šią aplinkybę patvirtina ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus 2012-06-11 raštas Nr.20SD-(14.20.7.) 1100 ir kur padaryta išvada, kad <...> geriausia butų minėtų žemės sklypų savininkėms susitarti dėl bendros nuosavybės teise valdomų žemės sklypų ribos nustatymo ir kreiptis į kadastrinius matavimus atliekančias įmones, kad parengtų žemės sklypų planus <...>. Su ieškove susitarti dėl žemės sklypų ribos nustatymo be teismo pagalbos nepavyko, todėl žemės sklypų riba nustatytina teisme.
Minėti sklypai įregistruoti Registrų centre (2 t. b.l. 93) ir vadovaujantis LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 p., Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovės nuomone, būtina pripažinti negaliojančiais Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą 2008-10-14 Nr.458, minėtų žemės sklypų kadastrinius matavimus ir jų pagrindu kadastro žemėlapyje žemės sklypų atžymėjimą.
Buvusiai žemės sklypo savininkei B. V. 0,0271 ha ploto žemės sklypo, esančio Dariaus ir Girėno g. 82, Kalvarijoje, ribos ir plotas pažymėti namų valdos žemės sklypo ribų plane M 1:500, kuris parengtas UAB „Niša“ 1995 m. kovo 30 d. Nekeičiant žemės sklypo ploto ir kraštinių ilgio, UAB „NT matininkai“ patikslino žemės sklypo ribų koordinates pagal LKS-94 koordinačių sistemą (UAB „NT matininkai“ 2015-12-15 Žemės sklypo planas M 1:100 sklypo plotas 271 kv. m, 2 t. b.l. 196). 0,0271 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), riba su ieškovei nuosavybės teise priklausančiu 0,2915 ha žemės sklypu kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytina UAB „NT matininkai“ 2015-12-15 Žemės sklypo plano M 1:100 sklypo plotas 271 kv. m, pagrindu , LKS-94 koordinačių sistemoje pagal koordinates X-6032010.70, Y-450174.24; X-6032004.04, Y-450189,29; X-6032015.51, Y-450193.43.
Nustačius tokias žemės sklypo ribas ieškovės teisės nebus pažeistos, nes šiuo metu , atsakovės teigimu, nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio Dariaus ir Girėno g. 82, Kalvarijoje, 0,271 ha plotas ir kraštinių ilgiai nepakitę nuo 1995 m. kovo 30 dienos. Atliekant tuo metu buvusiai savininkei B. V. žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)kadastrinius matavimus, žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), savininkė M. B. pasirašė, su žemės sklypo ribomis sutiko. Taip pat tokios ribos atitinka minėtų sklypų faktiškai naudojamoms sklypo riboms, abiejų sklypų naudojimas įmanomas, racionalus. Nustačius žemės sklypų ribas UAB „NT matininkai“ 2015-12-15 Žemės sklypo plano M 1:100 sklypo plotas 271 kv. m, pagrindu, galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje.
Ieškovė R. B. su priešieškiniu nesutinka. Ieškovės nuomone, iš priešieškinio turinio neaišku, būtent kuo konkrečiai pasireiškia atsakovės teisių pažeidimas ir kodėl tokiu būdu ji siekia pašalinti teisių pažeidimą. Ieškovės nuomone, reikalavimų patenkinimas negali sukurti ir nesukurs teisinių pasekmių, nes patenkinus šiuos reikalavimus nebus kitaip suformuotas atsakovei priklausantis žemės sklypas, nes iš GIS duomenų bazės matyti, kad žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ribos sutampa. Ieškovė laiko, jog atsakovė pareiškė nesąžiningą priešieškinį, nes ji nepateikė plano, įrodančio, kad jos žemės sklypas teisingai suformuotomis ribomis, nes ji savo žemės sklypo suformavimo dokumentų neginčija, nenurodo, kokios teisės normos yra pažeistos, formuojant jos žemės sklypą, nors į tai akcentavo Nacionalinė žemės tarnyba, teikdama atsiliepimą į priešieškinį.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM su priešieškiniu nesutinka. Nurodo, kad atsakovė priešieškinyje nurodo, jog ieškovės žemės sklypas suformuotas pažeidžiant kadastro nuostatas ir yra keistina ieškovės žemės sklypo riba. Nors atsakovė teigia, kad 2008 m. spalio mėn. UAB „Ugiros turtas“ neteisingai sudarė ieškovei R. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)žemės sklypo planą ir žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, tačiau nenurodo kokie teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti. Nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Nekilnojamojo turto registre, įrašymo į kadastrą, nekilnojamojo daikto planų ir kadastro duomenų, formų, turinio ir parengimo bei kadastro duomenų bylos suformavimo, žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinačių nustatymo atliekant kadastrinius matavimus, kadastre įrašytų duomenų pakeitimo, prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti pateikimo ir nagrinėjimo, nekilnojamojo daikto pažymėjimo kadastro žemėlapyje, nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio tikslinimo, kadastro sąveikos su kitais valstybės registrais ir kadastrais, kadastro duomenų naudojimo, kadastre įrašytų duomenų suvestinių rengimo, kadastro duomenų perdavimo į užsienio valstybes, kadastro duomenų saugos, finansavimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-05 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“. Taisyklių 31 p. nurodyta, kad žemės sklypų planai rengiami ir Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui, t. y. valstybės įmonei Registrų centrui, teikiami toje koordinačių sistemoje, kurią naudojant buvo atliekami kadastriniai matavimai ir kuri susieta su valstybine koordinačių sistema. Koordinates į LKS-94 metų koordinačių sistemą perskaičiuoja Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas. Atsižvelgiant į tai, Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, vien ta aplinkybė, kad ieškovės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos nustatytos LKS-94 koordinačių sistemoje, o atsakovės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje, kurias transformuojant į LKS - 94 koordinačių sistemą galėjo atsirasti žemės sklypų ribų pasikeitimai, t.y. vietovėje esančios žemės sklypų ribos skirtumas nuo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų ribų, nesudaro teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiais 2008 m. spalio mėn. UAB „Ugiros turtas“ sudarytą R. B. nuosavybės teise priklausančio sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)., esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo planą, žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą 2008-10-14 Nr. 458, bei šių jo pagrindu žemės sklypų ribų pažymėjimą kadastro žemėlapyje. Kitų pažeidimų atsakovė priešieškinyje nenurodo.
Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 str. nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Nagrinėjamoje byloje pareikštu priešieškiniu atsakovė prašo pripažinti negaliojančiais 2008 m. spalio mėn. UAB „Ugiros turtas“ sudarytą R. B. nuosavybės teise priklausančio sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)., esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo planą, žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą 2008-10-14 Nr. 458, bei šių jo pagrindu žemės sklypų ribų pažymėjimą kadastro žemėlapyje, tačiau nieko nepasisako dėl 2009-09-23 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties Nr. 6604, kuria 0,2915 ha ploto žemės sklypas, esantis(duomenys neskelbtini)buvo parduotas ieškovei R. B. ir kitų administracinių aktų teisėtumo, kurie buvo priimti 0,2915 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo planu Ml:500, parengtu UAB „Ugiros turtas“. Atsižvelgiant į tai, Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, šis priešieškinio reikalavimas yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas.
Teismas sutinka su trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM nuomone.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų ribų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas) (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010). Esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises - abiejų sklypų plotas mažinimas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009).
Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodyti, jog reikalaujama sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, turi ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014).
Nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai suponuoja išvadą, kad CK 4.45 str. 1 d. pagrindu reikalavimas dėl sklypo ribų nustatymo gali būti laikomas tinkamu tik tuo atveju, kai sklypo ribų plane nurodyti visi su prašoma nustatyti riba besiribojantys žemės sklypai, nurodant šių sklypų plotą bei kitus CK 4.45 str. taikymui reikšmingus duomenis.
Atsižvelgiant į tai, kad esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypo ribų, nustatyti žemės sklypus skiriančių ribų vietą ir jos konfigūraciją yra teismui įstatymo suteikta kompetencija, teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad atsakovė neįrodė, kad teismui jos prašomu būdu nustačius ginčo sklypų ribą nesumažės ieškovės nuosavybės teise įgytas žemės plotas. Todėl dėl šios priežasties spręstina, kad priešieškinys šioje dalyje atmestinas (CPK 178 str.).
Atsakovė taip pat prašo nustatyti R. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribą su V. S. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis UAB „NT matininkai“ 2015 m gruodžio 15 d. parengtu žemės sklypo planu M1:100, sklypo plotas 271 kv.m, LKS-94 koordinačių sistemoje pagal koordinates X-6032010.70, Y-450174.24; X-6032004.04, Y-450189.29, X-6032015.51, Y- 4501936.43.
Kaip minėta aukščiau, CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir prieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas.
Jeigu žemės sklypus skirianti riba pagal žemės sklypų savininkų dokumentus neatitinka faktinio naudojimo, tai paprastai reiškia, kad vienas savininkas naudojasi didesniu žemės sklypo plotu, negu jam priklauso pagal žemės sklypo dokumentus, o kitas – mažesniu. Tokiu atveju yra pagrindas abejoti, ar žemės sklypų riba yra aiški. Tais atvejais, kai sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo ribos nustatoma, jog dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija iš esmės išsprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014). Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-43-173/2016).
Nagrinėjamoje byloje, tiek ieškovės, tiek atsakovės valdomų žemės sklypų ribos yra nustatytos ir įregistruotos Registrų centre (2 t. b.l. 93) ir vadovaujantis LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 p., Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Dėl aukščiau nurodytų motyvų ieškinys ir priešieškinys atmestini (CK 1.125 str., CPK 178 str.).
Kiti teismo posėdžiuose šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.
Ieškinį ir priešieškinį atmetus, iš šalių lygiomis dalimis priteistinos teismo pašto išlaidos valstybei (CPK 93, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priešieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės R. B., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 36,99 Eur teismo pašto išlaidų valstybei.
Priteisti iš atsakovės V. S., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 36,99 Eur teismo pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.