- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-08
- Bylos Nr.
- 2A-43-173/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01355-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė (pirm.), Nijolia Indreikienė, Leonas Jachimavičius (pran.)
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- V. M.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, V. M., Kėdainių rajono savivaldybės administracija, VĮ Registrų centras
- Advokatai
- Valdas Falkauskas, Vytautas Polikaitis
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė), Nijolios Indreikienės, Leono Jachimavičiaus (pranešėjas), sekretoriaujant Ramintai Samušytei, dalyvaujant ieškovo A. D. atstovui advokatui Vytautui Polikaičiui, atsakovui V. M., jo atstovui advokatui Valdui Falkauskui, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovei E. N.-Z., viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui V. M. dėl žemės sklypo dalies išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir atsakovo V. M. priešieškinį ieškovui A. D. dėl sklypo ribos nustatymo, tretieji asmenys V. M., Kėdainių rajono savivaldybės administracija, VĮ Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, dėl sklypų ribų nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
A. D. ieškiniu kreipėsi teismą, prašydamas išreikalauti iš atsakovo V. M. jo užimtą ir valdomą 0,0080 ha ploto ieškovui priklausančio žemės sklypo dalį, įpareigojant atsakovą atlaisvinti ieškovo žemę iki Nekilnojamojo turto registre registruotos ieškovo sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), ribos bei nugriauti joje esančius laikinus statinius (šiltnamius) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.1, b.l. 1-2, 99-100, t.3. b.l. 33).
Nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas 0,3600 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei tame sklype esantys statiniai -gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas. 2008 metų kovo 26 dieną žemės sklypą ieškovui padovanojo tėvai P. D. ir E. Z. D.. Žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti 2007 metų liepos 8 dieną, t.y. iki dovanojimo sutarties sudarymo. Jam priklausantis žemės sklypas ribojasi su atsakovui V. M. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kurio kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti 1998 metų spalio 10 dieną. Atliekant šiuos matavimus buvo nustatyta riba tarp V. M. sklypo ir šiuo metu ieškovui priklausančio sklypo. Kadastriniai matavimai atlikti atsakovo prašymu, jie atitiko faktinę padėtį, buvo suderinti su kaimyninių sklypų savininkais, jų tarpe ir su ieškovo tėvu P. D., kaimyninių sklypų savininkai su tais matavimais sutiko, su jais sutiko ir atsakovas, įregistruodamas juos viešame registre. Atsakovas yra neteisėtai užėmęs dalį ieškovo žemės sklypo - apie 1,5 metro pločio juostą per visą sklypo ilgį. Atsakovas neteisėtai užimta žemės dalimi naudojasi, pastatydamas joje dalį savo šiltnamių ir įrengdamas daržą.
Byloje atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti atsakovui V. M. nuosavybės teise priklausančio 0,4184 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribą su ieškovui A. D. priklausančiu 0,3600 ha žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), kaip UAB “Žemetra” 2014-12-17 žemės sklypo plane M 1:500 sklypo plotas 4184 kv. m. pažymėta koordinatėmis, nustatytomis valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje – taško 6 koordinatės X-6123700.41, Y-489964.38, taško 7 koordinatės X-6123745.30, Y-489937.33 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b.l. 103-106; t.3, b.l. 30; 33).
Nurodė, kad atsakovui ir trečiajam asmeniui V. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,4184 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris pietvakarine riba ribojasi su ieškovui nuosavybės teise priklausančiu 0,3600 ha žemės sklypu (duomenys neskelbtini). A. D. nepagrįstai mano, kad atsakovas neteisėtai užėmęs jam priklausančio žemės sklypo dalį. Atsakovo žemės sklypo ribos yra nusistovėjusios ir patvirtintos Kėdainių rajono valdybos 1999-03-18 Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl namų valdos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo". Aplinkybę, kad atsakovas faktiškai naudoja žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), Detaliuoju planu patvirtintomis ribomis nustatė UAB „Žemetra", atlikusi patikrinimą vietovėje (UAB „Žemetra“ planas, atliktas 2014-06-05). Ieškovas ir prieš jį buvęs savininkas visada faktiškai naudojosi žemės sklypu iki atsakovo žemės sklypo ribos, kaip parodyta UAB „Žemetra" 2014-06-05 plane ribomis pažymėta koordinatėmis, nustatytomis valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje - X=6123699.70, Y=489964.43. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo žemės sklypo riba su ieškovo žemės sklypu nustatytina kaip parodyta UAB „Žemetra" 2014-06-05 plane ribomis pažymėta koordinatėmis, nustatytomis valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje - X=6123699.70, Y=489964.43. Tikėtina, kad ši ginčo situacija atsirado dėl aplaidaus A. V. įmonės darbo tiek matuojant atsakovui priklausantį žemės sklypą, tiek ieškovui priklausantį žemės sklypą. A. V. įmonė ieškovui kadastrinius matavimus atliko 2007-07-08. Nustatinėjant 0,3600 ha žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribą su atsakovui priklausančiu žemės sklypu A. V. įmonė privalėjo įvertinti detaliuoju planu suformuotą sklypo ribą faktinį naudojimą ribą suderinti su gretimų žemės sklypų savininkais ir naudotojais, tačiau, kaip matyti iš esamos situacijos ir iš 2007-07-08 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, tai nebuvo atlikta, ko pasekmėje yra ginčas dėl žemės sklypų ribų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo priešieškinį ieškovas A. D. prašė priešieškinį atmesti, bylą nagrinėti pagal 2014-06-09 pateiktą patikslintą ieškinį ir jį pilnai tenkinti (t. 1, b.l. 130-132). Nurodė, kad patenkinus atsakovo priešieškinį, būtų ne tiktai keičiamos sklypų ribos, sklypo konfigūracija, tačiau sumažėtų jo žemės sklypo plotas 0,0094 ha.
Atsiliepimu atsakovas V. M. su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (1 t. b.l. 134-136).
II. Pirmosios instancijos teismo esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė (t.3, b.l. 37-43). Teismas nusprendė išreikalauti iš atsakovo V. M. jo užimtą ir valdomą 0,0080 ha ploto ieškovui A. D. priklausančio žemės sklypo dalį, įpareigojant atsakovą atlaisvinti ieškovo žemę iki Nekilnojamojo turto registre registruotos ieškovo sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), ribos bei nugriauti joje esančius laikinus statinius (šiltnamius) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisė iš atsakovo V. M. 1611,56 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. D.. Valstybei iš atsakovo priteisė 33,51 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad ieškovui A. D. nuosavybės teise priklauso 0,3600 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas ir jame esantys pastatai įsigyti 2008-03-26 dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), šios sutarties neatskiriama sudedamoji dalis yra dovanojamo žemės sklypo planas M 1:5000. Žemės sklypas įregistruotas VĮ Registrų centre pagal kadastrinius matavimus, atliktus 2007-07-08. Matavimus atliko ir planą nubraižė matininkas A. V.. Minėto žemės sklypo ribos yra pažymėtos VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje (t.1, b.l. 29-31, 33, 39, 88). Kadangi ieškovas nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą įgijo pagal sandorį iš buvusio savininko P. D., todėl jis kaip naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (CK 4.47 str. 1 p., 4.48 str., 4.49 str. 1 p.). Atsakovui V. M. ir trečiajam asmeniui V. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių teise priklauso 0,4184 ha žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurį jie įsigijo 2000-03-01 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimi. Žemės sklypo ribų nustatymą atliko matininkas A. V., nubraižė 1998-10-16 žemės sklypo planą M 1:5000, surašė žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, kurį pasirašė gretimų žemės sklypų savininkai ar naudotojai (duomenys neskelbtini) ŽŪB, K. C., P. D. (tuo metu buvęs žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas), V. J. (t. 1, b.l. 58, 59;t. 3, b.l. 127-128). 1998-10-16 žemės sklypo planas suderintas su Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriumi bei įregistruotas viešame registre. Ieškovo žemės sklypas ribojasi su atsakovo žemės sklypu riba, kuri plane pažymėta taškais 4-5-6-7 (t. 2, b.l. 51).
Nurodė, kad buvo atlikta Žemėtvarkos darbų ekspertizė, byloje pateikta eksperto išvada (t.2, b.l. 2-16). Lietuvos Respublikos teismo eksperto V. Š. išvadoje nurodyta, jog reikia tikslinti kadastrinius matavimus suderintomis ribomis dėl perskaičiavimo iš vietinės koordinačių sistemos į LKS 94. Koordinates reikia tikslinti dėl (nesąryšio), t.y. vietinė koordinačių sistema nebuvo suderinta su nauja valstybine geodezinių koordinačių sistema - 1994 metų Lietuvos koordinačių sistema. Taip pat ekspertas pateikė išvadą, jog ribą tarp žemės sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) reikia atstatyti pagal A. V. 2007-07-08 ir 1998-10-16 šalių žemės sklypų planų ribas tiksliuosius matavimus atliekant LKS 94 koordinačių sistemoje. Abi šalys yra pateikusios jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas ir planus, kuriuos prašo pripažinti teisingais. Abiejuose planuose žemės sklypų koordinatės nurodytos skirtingos. Įvertinęs byloje esančius duomenis pirmosios instancijos teismas sprendė, kad riba tarp šalims priklausančių žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nėra aiški. Šalims nesutariant dėl žemės sklypų ribos, ieškovo ir atsakovo naujai parengtus jiems priklausančių žemės sklypų kadastro duomenų bylų po atliktų kadastrinių matavimų Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyrius nederino.
Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovo nuosavybės teisę į atsakovo užstatytą žemės sklypo dalį įrodo Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (t. 1, b.l. 29-30), žemės sklypo su pastatais dovanojimo sutartis (t. 1, b.l. 31), IĮ A. V. parengta žemės sklypo kadastrinių matavimų byla su Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų bazėje įregistruotu žemės sklypo ribų planu (t.1, b.l. 35-40).Pagal UAB „Žemetra“ 2014-06-05 parengtą planą visas atsakovo sklypas yra perkeliamas šiaurės vakarų kryptimi, t.y. faktiškai atliekami nauji kadastriniai matavimai, iš naujo performuojamas atsakovo žemės sklypas, dėl kurio ieškovo žemės sklypo plotas gali sumažėti 0,0080 ha. Iš UAB „Žemetra“ nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimo byloje esančios žemės sklypo schemos, nubraižytos 2015-02-20, matyti, kad „persidengimo“ plotas su ieškovo žemės sklypu yra 0,0080 ha. Teismas darė išvadą, kad atsakovo naujai atliktų kadastrinių matavimų pagrindu nustatyta sklypų riba, tai pat neatitinka pirminio planavimo dokumentus, apriboja ieškovo teises tinkamai naudotis jam priklausančiu žemės sklypu, pažeidžia ir ieškovo teisės naudotis jam priklausančio dydžio sklypu. Ieškovo pateiktas ir 2015-02-23 UAB „Matininkas“ parengtas žemės sklypo planas su jame nustatyta sklypų riba atitinka šalių pirminius planavimo dokumentus (t. 2, b.l. 94-106 Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla). Teismas sprendė, jog kadangi iš 2015-02-23 UAB „Matininkas“ parengto žemės sklypo plano matyti, kad atsakovas naudojasi ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalimi, pastatydamas joje dalį savo statinių (šiltnamių), todėl ieškovo ieškinys laikytinas pagrįstu.
Šalies argumentai
Spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas priešieškiniu prašo tik nustatyti savo žemės sklypo ribas ant ieškovui priklausančio žemės sklypo dalies, bet neprašo nuginčyti ieškovo žemės sklypo kadastrinių duomenų, kurie 2007-07-08 buvo nustatyti ir 2007-10-31 įregistruoti viešame registre. Atsakovas į bylą pateikė 2014-06-05 UAB „Žemetra“ parengtą žemės sklypo plano projektą (t. 1, b.l. 109). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, jog šis projektas būtų suderintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo" (Žin., 2011, Nr. 125-5950), 65 punkte nustatyta tvarka. Įvertinus atsakovo į bylą pateiktą žemės sklypo 2014-06-05 žemės sklypo planą, pagal kurį prašoma nustatyti jo sklypo ribas, matyti, kad atsakovas faktiškai naudojasi ieškovui priklausančio žemės sklypo dalimi. Persidengimo plotas tarp registruotų ieškovo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro 0,0080 ha. Pagal atliktus 2015-02-20 naujus kadastrinius matavimus, persidengimo plotas su ieškovo žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal faktinį naudojimą yra 0,0080 ha (UAB „Žemetra“ nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimo byla, žemės sklypo schema). Atsakovas, reikalaudamas nustatyti jo žemės sklypo ribą su ieškovo žemės sklypu kaip pažymėta 2014-06-05 plane, neįrodė, jog ieškovo žemės sklypo pirminiais matavimais buvo pažeisti jo teisėti interesai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu atsakovas V. M. prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-06-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas, o priešieškinis patenkintas, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b.l. 52-57).
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) 1998 metais atliekant atsakovui priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), geodezinius matavimus, buvo padarytos klaidos, kurių nepastebėjo atsakovas, kaip neturintis specialių žinių, o taip pat ir kiti suinteresuoti asmenys, tame tarpe ir ieškovo tėvai. Pastarieji tuo metu buvo kaimyninio sklypo, dėl kurio ribų ir naudojimo kilo ginčas, savininkai. Su tuometiniais savininkais – P. ir E. Z. D. nebuvo nesutarimų dėl sklypų naudojimosi tvarkos ar jų ribų, nes nuo seno puikiai žinojo faktines ribas ir vienas kito interesų nepažeidinėjo. Į šias aplinkybes teismas neatsižvelgė, nors jos rodė realius kaimyninių sklypų savininkų santykius bei jų stabilumą.
2) Atsakovui priklausančio sklypo ribos, buvo patvirtintos Kėdainių rajono valdybos 1999-03-18 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl namų valdos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“. 2007-07-08 ieškovo prašymu atliekant jam priklausančio sklypo geodezinius matavimus buvo surašytas sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktas. Šiuos matavimus atlikusi A. V. įmonė padarė eilę teisės aktų reikalavimų pažeidimų, kurie sąlygojo dviejų gretimų sklypų „persidengimą“. Dėl nežinomų priežasčių viešajame registre atliekant teisinę registraciją ir kitas procedūras ši klaida nebuvo pastebėta.
3) Ginčas turi viešąjį interesą. Jis visų pirma yra susijęs su valstybinės žemės ribų nustatymu bei valstybės interesais žemės naudojimo, valdymo ar disponavimo srityje. Teismas padarė išvadą, jog riba tarp šalims priklausančių žemės sklypų nėra aiški.
Žemesnės instancijos teismas
4) Teismas privalėjo patikrinti ar Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnai, gavę ieškovo prašymą dėl žemės sklypo ribų paženklinimo, privalėjo patikrinti ar atlikus kadastrinius matavimus žemės sklypo konfigūracija bei nurodyti žemės sklypų ilgiai atitinka teritorijų planavimo dokumente (detaliajame plane, žemės sklypo plane, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte ir t.t.), kuriame suformuotos ar keičiamos žemės sklypo ribos, nustatytą žemės sklypo konfigūraciją ir nurodytus žemės sklypo ribų ilgius. Byloje esantys planai rodo, kad beveik visuose nurodyti skirtingi linijų ilgiai. Neišsiaiškinus šios institucijos veiksmų, susijusių su ieškovo sklypo ribų matavimu ir įteisinimu, teisėtumo ir pagrįstumo negalima teigti, kad ieškovo sklypo ribos buvo tinkamai nustatytos ir įteisintos.
5) Teismas neatsižvelgė į bylos šalių ir ieškovo tėvų santykius, susiklosčiusius net anksčiau nei atliko pirminius geodezinius matavimus, t.y. anksčiau nei 1998 metais. Nuo to laiko iki nesutarimų su ieškovu, nebuvo reiškiama jokių pretenzijų dėl sklypų ribų ar naudojimo tvarkos. Tai reiškia, kad buvo susiformavęs tam tikras teisinių santykių stabilumas, kuris, kaip teisinė vertybė turi būti saugomas ir ginamas.
6) UAB „Žemetra“ atliktoje atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje yra Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Kauno filialo inžinierės-technologės G. M. 1999-05-03 sudarytas atsakovo V. M. sklypo planas. Skaičiais 1-2-3 jame atribotas šis sklypas nuo valstybinės žemės. Iš šio plano aiškiai matyti, kad linija 1-2 yra (duomenys neskelbtini) gatvės kraštinės linijos tęsinys, kuris neturi jokių vingių ar išlinkimų. Kitoje sklypo pusėje - ginčo šalių sklypų riba, kurios ilgis atsakovo pusėje yra 62,36 metro, ir kuri taip pat yra visiškai tiesi, t.y. neturi jokių nukrypimų. Sulyginus šį planą su kitais bylos planais matyti, kad pagal šiuos parametrus minėtos linijos nebėra identiškos. Ties (duomenys neskelbtini) gatve esanti sklypo linija (1-2) yra “pastūmėta“ taip, kad V. M. valdymui pereina nežinoma dalis valstybinės žemės ir ši linija nebesutampa su gatvės tąsos linija. Linija, ribojanti ginčo šalių sklypus, tampa kreiva, nes apie 9,32 metro ilgiu ji keičia savo kryptį iš tiesios į lenktą. Viskas labai aiškiai matyti iš ortofotonuotraukos, kur užfiksuotos (duomenys neskelbtini) gatvės gyvenamųjų namų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų linijos. Namų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų linijos yra tiesios ir susiliejančios bei tęsiniu pro 22 namo sklypo liniją atitinkančios faktinio naudojimo linijas. Teismui turėjo kilti klausimas - kas ir kaip „nustūmė“ atsakovo sklypą ant valstybinės žemės ir ar tuo nėra pažeisti valstybės interesai? Sprendime į šį klausimą neatsakyta. Tai reiškia, kad teismas nesiėmė nagrinėti viešojo intereso gynybos aspekto ir neįtakojo trečiųjų asmenų - valstybės institucijų elgtis taip, kad šis interesas būtų apsaugotas.
7) Iš antstolio A. Š. 2013-07-09 faktinių aplinkybių protokolo matyti, kad fotonuotraukose Nr. 1 ir Nr. 2 yra fiksuota faktinio naudojimo linija, kurioje šiltnamis stovi atsakovo sklype, o eglaitės susodintos ieškovo sklypo ribose. Iš to paties faktinių aplinkybių nustatymo protokolo priedų - nuotraukų matyti ir ieškovo tėvų prieš penkiolika metų (o gal ir dar seniau) statyta gelžbetoninė siena, kuri taip pat nužymi tikrąsias sklypų ribas. Tokiu būdu paties ieškovo ar jo tėvų nužymėtų sklypo ribų atsakovas niekada (nei iki 2007 m., nei po to) nepažeidė. Nuotraukas sulyginus su ortofotonuotrauka aiškiai matyti, kad (duomenys neskelbtini) g. Nr. (duomenys neskelbtini) sklypo (o tuo pačiu ir ieškovo) ribos yra “nustumtos” nepagrįstai ir teismo pareiga buvo išsiaiškinti kaip tai įvyko ir ar nebuvo pažeistos valstybės teisės ar teisėti interesai. Teismas į šias faktines aplinkybes nekreipė dėmesio. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad atsakovo šiltnamiai sklype buvo pastatyti ne ieškovui tapus kaimyninio nekilnojamojo turto savininku, bet maždaug prieš penkiolika metų. Šiltnamiai nei ieškovui, nei jo tėvams netrukdė tol, kol atsirado nesutarimas dėl tų eglaičių, t.y. visi proceso dalyviai pripažino, kad statiniai (tvora ir šiltnamiai) yra tikrųjų savininkų sklypuose.
8) Priimdamas sprendimą teismas rėmėsi tik ieškovo pateiktais matavimo duomenimis. Tačiau šie įrodymai nevertinti ryšyje su kitais planais, valstybės institucijų sprendimais. Nešalinti prieštaravimai ir neatitikimai.
9) Aplinkybė, kad atsakovas neprašė nuginčyti ieškovo žemės sklypo kadastrinių duomenų, kurie 2007-07-08 buvo nustatyti ir 2007-10-31 įregistruoti viešame registre, negali būti priešieškinio reikalavimo atmetimo pagrindu. Proceso šalių elgesys negali būti laikomas keliamų reikalavimų pagrįstumo ar nepagrįstumo įrodymu. Teismas nenurodė jokių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti kad atsakovo 1998 metais atlikti sklypo geodeziniai matavimai buvo neteisingi arba kad atsakovas neteisėtai viešajame registre įregistravo savo nuosavybės teises bei jų apimtį. Iš bylos medžiagos aiškiai matyti, kad ieškovas, registruodamas savo nuosavybės teises, nesilaikė įstatymo reikalavimų, nes 2007 metais ieškovo sklypo matavimus atlikusi A. V. įmonė neįvykdė pareigos įvertinti jau esančio atsakovo sklypo detaliojo plano duomenis ir į juos atsižvelgti matuojant gretimą sklypą. Dėl tokio teisės aktų reikalavimų pažeidimo galėjo atsirasti vadinamas sklypų „persidengimas“. Iki 2007 metų ieškovo atliktų kadastrinių matavimų, jokio „persidengimo“ nebuvo.
10) Ieškovas ieškinyje nenurodo jokių jo tariamai pažeistų teisių pažeidimo aplinkybių, nenurodė kada įvyko teisių pažeidimas, kokių savo teisių gynybos priemonių ėmėsi ieškovas. Teismas, surinkęs duomenis, kad ieškovas yra įregistravęs savo teises viešajame registre, iš anksto padarė prielaidą, kad jei planai rodo, kad šiltnamiai stovi ieškovo žemės sklype, tai ir yra pažeidimas.
11) Po sprendimo priėmimo neaišku ar tebeturi kokią nors teisinę galią Kėdainių savivaldybės sprendimas, kuriuo buvo patvirtinti kadastriniai matavimai ir atlikta atsakovo nuosavybės teisių registracija viešajame registre. Taip pat neaišku kuris kadastrinių matavimų žemėlapis yra teisingas: tas, kuriame buvo atvaizduotas atsakovui įteisintas sklypas, ar tas, kuris atspindi ieškovo pateiktus duomenis. Iš teismo sprendimo lieka neaiškios ginčo šalių valdomų sklypų ribos pagal galiojančią kadastrinių matavimų sistemą LKS94, kaip neaišku ir tai, kas ir kieno lėšomis pažymės naujas sklypų ribas. Taip pat neaišku, ar atsakovo prašymu sudarytas detalusis planas tebegalioja, ar savivaldybė jį turėtų kažkokiu teisiniu pagrindu keisti. Sklypo ribų pakeitimu ir įpareigojimu pašalinti šiltnamius atsakovui yra sukeliama turtinė žala, tačiau neaišku kas tą žalą atlygins, nes teismas jokių atsakovo neteisėtų veiksmų arba padarytų įstatymo pažeidimų neįvardijo. Nenustatyta, jog atsakovo pastatyti šiltnamiai laikyti savavališka statyba.
Žemesnės instancijos teismas
12) Teismas konstatavo, kad sklypų ribos nėra aiškios, todėl priešieškinis negalėjo būti atmestas. Teismui įstatymu nurodyta prievolė nustatyti sklypų ribas. Nors teismui ir buvo pateikti nauji kadastriniai matavimai, teismas neįvykdė pareigos nustatyti sklypų ribas. T.y. teisingumas byloje nebuvo įvykdytas
Trečiasis asmuo V. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo V. M. apeliacinį skundą patenkinti (b. l. 71, t. 3). Atsiliepimas grindžiamas apeliacinio skundo argumentais.
Ieškovas A. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo 201-06-04 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.3, b.l. 62-68).
Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1) Teismas atliko išsamų byloje esačių duomenų tyrimą, juos visapusiškai ir objektyviai įvertino, tinkamai taikė įstatymą
2) Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovas piktnaudžiauja tiese ir iškilus šalių nesutarimams, siekia atsakovui sukelti nuostolius. Atsakovui jau seniai buvo žinoma, kad jis naudojasi dalimi ieškovo sklypo. Tarp šalių kilus nesutarimams ieškovas pasinaudojo konstitucine teise kreiptis į teismą. Norėdami atsiriboti nuo esamo gana netvarkingo vaizdo, ieškovo tėvai nusprendė savo sklype pasodinti eglaites, iš kurių ateityje būtų suformuota karpoma natūrali tvora. Eglaites sodino maždaug apie 2 m nuo tikrosios sklypo ribos ir apie 0,50 m. nuo apelianto šiltnamių.
3) Apeliantas nenurodo kokie konkrečiai teisės aktų pažeidimai buvo padaryti 2007 metais ieškovo prašymu atliekant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus. Atliekant šiuos matavimus pažeidimų padaryta nebuvo. Ginčo sklypų ribos buvo suderintos 1998 metų spalio 16 dieną A. V. sudarytame apelianto žemės sklypo plane M 1:500, sklypo plotas 4184 kv. m. Su visais aplinkiniais kaimynais ir jų tikslinti nereikia. Tai patvirtino teismo ekspertas V. Š. 2014 metų lapkričio 17 dieną surašytame teismo ekspertizės akte.
4) Nepagrįstai apeliantas teigia, kad apie aplinkybes, jog sklypo ribos persidengia, jis sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu. Dar 2012 metų pabaigoje UAB „Žemetra“ apelianto prašymu atliko jo sklypo kadastrinius matavimus (t. 1, b.l. 32-34). Faktas, kad apeliantas kreipėsi į matininkus patvirtina, kad buvo žinoma, jog jis naudojasi žeme ne pagal nustatytas ir įregistruotas ribas. 2013 metų balandžio pabaigoje apeliantui buvo pateikta pretenzija, į kurią jis atsakė 2013-05-06 raštu (t. 1, b.l. 43-44).
5) Atsakovas nurodo, kad jam priklausančio sklypo ribos, tame tarpe ir ginčo sklypų ribos buvo patvirtintos Kėdainių rajono valdybos 1999-03-18 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl namų valdos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ (t. 1, b.l. 108; t. 2, b.l. 134). Nurodo, kad šiuo detaliuoju planu patvirtintos atsakovo sklypo ribos atitinka UAB „Žemetra“ atlikto apeliantui priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje nustatytas ribas. Tačiau šis planas visiškai neatitinka esamų faktinių aplinkybių, ieškovo žemės sklypas (tuo metu jis priklausė ieškovo tėvui P. D.) yra pažymėtas visiškai kitoje vietoje, labai nedaug ribojasi su atsakovo žemės sklypu. Pateiktas teismui dokumentas yra klaidingas, visiškai neatspindi tikrosios padėties, todėl negali būti vertinamas kaip tinkamas įrodymas, turi būti vertinamas kritiškai.
6) Apeliantas teigia, kad jo žemės sklypo ribos buvo nustatytos ir patvirtintos detaliuoju planu. Tačiau sulyginus šį planą su UAB „Žemetra“ pateiktu nauju planu matyti, jog apelianto sklypas yra „paslenkamas“ šiaurės vakarų kryptimis, faktiškai yra atliekami nauji kadastriniai matavimai iš naujo performuojant apelianto žemės sklypą. UAB „Žemetra“ pateikti matavimai faktiškai paneigia viešame registre įregistruotus ieškovo ir atsakovo žemės sklypų kadastrinius matavimus. Byloje yra pateiktas (duomenys neskelbtini) miestelio bendrasis planas 2011 - 2021 metams (t. 1, b.l.185). Šiame plane pažymėti apelianto šiltnamiai, esantys (duomenys neskelbtini) gatvių susikirtimo kampe, matyti, kad dalis šiltnamių yra pastatyti ieškovui priklausančiame sklype, „peržengia“ ieškovo ir apelianto sklypų ribą. Šis dokumentas paneigia apelianto teiginius, kad detalusis planas patvirtina, jog jis valdo sklypą šio plano nustatytose ribose.
7) Nepagrįsti apelianto argumentai, jog sklypo ribos yra neaiškios. Paties apelianto prašymu dar 1998 metais atlikti kadastriniai matavimai, kuriais buvo nustatytos atsakovo ir ieškovo sklypų ribos, šie matavimai buvo suderinti su ieškovo tėvais bei kitais kaimynais ir įstatymo nustatyta tvarka įregistruoti viešame registre. Ieškovo tėvo prašymu 2007 metais atliekant šiuo metu ieškovui priklausančio sklypo kadastrinius matavimus A. V. įmonė, priešingai negu savo skunde nurodo apeliantas, laikėsi įstatymo reikalavimų ir sklypo ribas nustatė pagal viešame registre jau įregistruotas apelianto sklypo ribas. A. V. įmonė tinkamai vykdė teisės normų reikalavimus, įvertino tai, kad greta esančio sklypo duomenys yra įregistruoti viešame registre, kad tie duomenys nėra nuginčyti, todėl atlikti naujai matuojamo sklypo ribų suderinimo su apeliantu neturėjo. Apeliantas kadastrinių duomenų neginčijo, todėl darytina išvada, kad su šiais duomenimis sutiko.
8) Priimdamas apelianto skundžiamą sprendimą, teismas vadovavosi tiktai byloje surinktais įrodymais, jų tarpe viešame registre įregistruotais duomenimis, ekspertizės aktu, paties apelianto pateiktais dokumentais, kitais įrodymais. Teismas neperžengė ieškinio reikalavimo ribų.
9) Įstatymas imperatyviai numato, kad viešame registre įregistruoti duomenys ir tai pažymintys išduoti oficialūs dokumentai yra laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią, iki bus paneigti kitais bylos dokumentais. Byloje esantys oficialūs rašytiniai dokumentai paneigti nebuvo, todėl teismas, priimdamas sprendimą, privalėjo jais vadovautis. Teismas visiškai teisėtai ir pagrįstai jais vadovavosi, nedarė jokių prielaidų, tinkamai įvertino surinktus įrodymus, priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą.
10) Apeliantas, teikdamas priešieškinį ir prašydamas nustatyti žemės sklypų ribą, nepateikė tokiam reikalavimui pagrįsti būtino visų kaimyninių sklypų bendro plano, kitų dokumentų.
11) Ortofotonuotrauka, kuria apeliantas remiasi, pastarasis nepateikė pirmosios instancijos teismui, todėl šiomis aplinkybėmis apeliantas negali vadovautis apeliacinės instancijos teisme. Todėl šis įrodymas neturi būti prijungtas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tai atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir prieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas.
Jeigu žemės sklypus skirianti riba pagal žemės sklypų savininkų dokumentus neatitinka faktinio naudojimo, tai parastai reiškia, kad vienas savininkas naudojasi didesniu žemės sklypo plotu, negu jam priklauso pagal žemės sklypo dokumentus, o kitas – mažesniu. Tokiu atveju yra pagrindas abejoti, ar žemės sklypų riba yra aiški. Tais atvejais, kai sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo ribos nustatoma, jog dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija iš esmės išsprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014). Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovui A. D. nuosavybės teise priklauso 0,3600 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas ir jame esantys pastatai įsigyti 2008-03-26 dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), šios sutarties neatskiriama sudedamoji dalis yra dovanojamo žemės sklypo planas M 1:5000. Žemės sklypas įregistruotas VĮ Registrų centre pagal kadastrinius matavimus, atliktus 2007-07-08. Matavimus atliko ir planą nubraižė matininkas A. V.. Minėto žemės sklypo ribos yra pažymėtos VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje (1 t., b.l. 29-31, 33, 39, 88). Ieškovas nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą įgijo pagal sandorį iš buvusio savininko P. D., todėl jis kaip naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (CK 4.47 str. 1 p., 4.48 str., 4.49 str. 1 p.).
Atsakovui V. M. ir trečiajam asmeniui V. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių teise priklauso 0,4184 ha žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini), kurį jie įsigijo 2000-03-01 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimi. Žemės sklypo ribų nustatymą atliko matininkas A. V., nubraižė 1998-10-16 žemės sklypo planą M 1:5000, surašė žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, kurį pasirašė gretimų žemės sklypų savininkai ar naudotojai (duomenys neskelbtini) ŽŪB, K. C., P. D. (tuo metu buvęs žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas), V. J. (1 t., b.l. 58, 59, 3 t. b.l. 127-128). 1998-10-16 žemės sklypo planas suderintas su Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriumi bei įregistruotas viešame registre. Ieškovo žemės sklypas ribojasi su atsakovo žemės sklypu riba, kuri plane pažymėta taškais 4-5-6-7 (2 t., b.l. 51).
Byloje pateiktas 2014 m. birželio 5 d. UAB „Žemetra“ parengtas žemės sklypo plano projektas (b. l. 109, t.1).Iš šio plano matyti, kad atsakovui priklausančio sklypo ribos, kurios nustatytos pagal 1999 m. kovo 18 d. detalųjį planą ir faktinį sklypo naudojimą, neatitinka registruotų sklypų kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ribų, t.y. atsakovo naudojamas persidengia su ieškovui priklausančio žemės sklypo dalimi.
Byloje buvo atlikta žemėtvarkos darbų ekspertizė (b. l. 1- 16, t.2). Ekspertizės metu nustatyta, kad 1997 m. sausio 20 d. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkui V. M. prašant , individualios įmonės savininkas A. V. atliko žemės sklypo ribų nustatymą ir jas pažymėjo riboženkliais. A. V., vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) gyvenvietės išplanavimo projektu ir kitais dokumentais nužymėjo. Aktą pasirašė ir su atsakovui V. M. priklausančio sklypo ribomis sutiko ieškovo A. D. priklausančio sklypo buvęs savininkas P. D.. 1998m. spalio 16 d. A. V. pagal suderintas su kaimynais V. M. priklausančio sklypo ribas nubraižė žemės sklypo planą M 1: 500, sklypo plotas 4184 kv.m. 2007 m. rugpjūčio 13 d. P. D. sutiko su A. V. paženklintomis jam priklausančio sklypo ribomis pasirašydamas šio sklypo plane (b. l. 58.1). 1997 m. sausio 20 d. buvo surašytas atsakovui V. M. priklausančio sklypo ribų paženklinimo aktas (b. l. 59). Iš atsakovo V. M. teismui pateikto „Namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalaus plano“ galima nustatyti tik preliminarias šios namų valdos žemės sklypo ribas, bet ne koordinates. Ribos nustatymui reikia vadovautis A. V. 2007 m. liepos 8 žemės sklypo planu, atlikus kadastrinius matavimus LKS 94 koordinačių sistemoje.
Ekspertas nustatė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas žemės sklypus naudoja ne pagal A. V. 2007 m. liepos 8 d. sudarytą planą suformuotomis ribomis.
Ginčo žemės sklypų ribos suderintos 1998 m. spalio 16 d. A. V. žemės sklypo plane M 1:500, sklypo plotas 4184 kv.m. su visais aplinkiniais kaimynais ir jų tikslinti nereikia. Kadastrinius matavimus reikia tikslinti suderintomis ribomis dėl perskaičiavimo iš vietinės koordinačių sistemos į LKS 94 (valstybinę koordinačių sistemą). Koordinates reikia tikslinti dėl nesąryšio, t.y. vietinė koordinačių sistema nebuvo suderinta su nauja valstybine geodezinių koordinačių sistema (1994m. Lietuvos koordinačių sistema).
Ribą tarp žemės sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) reikia atstatyti pagal V. 2007 m liepos 8 d. ir 1998 m. spalio 16 d. planų ribas , tiksliuosius matavimus atliekant LKS 94 koordinačių sistemoje, o tai parodyta ABRISE (Vietovės planas, sudarytas toje vietovėje pagal horizontalių matavimo duomenis). Iš ABRISO matyti, kad riba tarp ginčo sklypų eina per abu šiltnamius, priklausančius atsakovui V. M., t.y. atsakovas naudojasi ieškovui A. D. priklausančio sklypo dalimi (b. l. 16). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad persidengimo plotas tarp registruotų ieškovo ir atsakovo žemės sklypų pagal faktinį naudojimą yra 0,0080 ha.
Teismas, vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį patenkino, o priešieškinį atmetė.
Kolegija plačiau nepasisakė dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi teisingai išspręstai bylai.
Iš atsakovo ieškovui priteistina 150 Eur turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovo V. M. apeliacinį skundą atmesti. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. M. ieškovui A. D. 150 Eur turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.