Kauno apygardos teismo nutartis

2013-10-08 · Civilinė byla Nr. 2S-1705-555/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-10-08Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-04-08Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-08
Bylos Nr.
2S-1705-555/2013
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-01355-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Ieškovas
A. D.
Kategorijos
  • 106.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1705-555/2013Teisminio proceso Nr.2-22-3-01355-2013-9
Pirmosios instancijos teismo teisėja Henryta Gerdvilė
Procesinio sprendimo kategorija 106.1;106.8.1;122.2;122.3 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. D. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1622-836/2013.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas A. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. M. dėl žemės sklypo dalies išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, kuriuo prašė išreikalauti iš atsakovo jo užimtą ir valdomą ieškovui priklausančio žemės sklypo dalį, įpareigojant atsakovą atlaisvinti ieškovo žemę bei nugriauti joje esančius laikinus statinius.

Žemesnės instancijos teismas

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 31 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

Šalies argumentai

Ieškovas prašyme dėl ieškinio trūkumų pašalinimo nurodė, kad yra pateikęs kartu su ieškiniu nuosavybės teisių pažymėjimą, kadastrinių matavimų bylą, UAB „Demetra“ pateiktus dokumentus, todėl tikslinti ar keisti ieškinio reikalavimo nėra pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 20 d. nutartimi ieškovo A. D. ieškinį laikė nepaduotu ir jį su priedais grąžino jį ieškovui. Nurodė, kad per teismo nustatytą terminą ieškovas ieškinio trūkumų nepašalino - nenurodė kokią tiksliai žemės sklypo dalį reikalauja išreikalauti, reikalaujamos išreikalauti žemės sklypo dalies ploto, koordinatės (ieškinyje nurodoma, jog apie 1,5 metro pločio), kokio žemės sklypo dalį, t.y. kadastro numeris, pagal kur įregistruotas ribas (pvz. pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje įregistruotas ribas), kur perkeliant riboženklius pagal planą ir t.t., nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškinyje išdėstytas aplinkybes.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl ieškinio priėmimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Teigia, kad ieškinyje labai aiškiai nurodė ieškinio dalyką bei bylai svarbias aplinkybes, tiksliai įvykdė visus CPK 111 straipsnio 2 dalyje išdėstytus dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, pridėjo tas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tačiau teismas jau ieškinio priėmimo stadijoje dar nepradėjęs nagrinėti bylos nutarė, kad yra netinkamas ieškinio dalykas ir pasiūlė jį pakeisti, vertino pateiktus įrodymus kaip netinkamus arba nepakankamus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Atskiruoju skundu keliamas nutarties, kuria ieškinys grąžintas ieškovui nepašalinus trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Pagal nagrinėjamos bylos procesinių dokumentų turinį nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo, Kėdainių rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 31 d. nutartimi nustatė šiuos ieškinio trūkumus: nepateikti duomenys apie nustatytas ir patvirtintas sklypo ribas, nenurodyta pagal ką, kuo remiantis, buvo nustatytos sklypų ribos ankščiau iki A. V. IĮ atliko ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, duomenys apie besiribojančio sklypo priklausomybę ir savininką, žemės sklypo planas, taip pat duomenys, ar ėmėsi priemonių riboms tikslinti ar kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, prašydamas nustatyti, kurie geodeziniai matavimai (ieškovo ar atsakovo) atitinka tikrovę.

Pirmosios instancijos teismas 2013 m. birželio 20 d. nutartyje konstatavo, jog ieškovas neištaisė esminių reikalavimų - nenurodė kokią tiksliai žemės sklypo dalį reikalauja išreikalauti, jo ploto, koordinačių, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovo išdėstytas aplinkybes, todėl ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t.y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Tik tuomet, kai teismas nustato, jog pateiktas ieškinys neatitina jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, jis nutartimi paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareikštas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami. Ieškovo pateiktame ieškinyje suformuluotas reikalavimas dėl išreikalavimo iš atsakovo jo užimtą ir ieškovui priklausančio žemės sklypo dalį. Pagal ieškinio turinį darytina išvada, kad tokia formuluote ieškovas pareiškė reikalavimą dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje nepagrįstai sprendė, kad ieškovas turėjo patikslinti ieškinio dalyką nurodant kokią tiksliai žemės sklypo dalį reikalauja išreikalauti, jo plotą, koordinates. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį, pasiūlyti pateikti reikiamus bylos nagrinėjimui dokumentus ir pan. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas teismui, priėmus procesinį dokumentą nagrinėjimui, numato galimybę prireikus tikslinti šalių pareigą įrodinėti bei atlikti kitus veiksmus, kurie teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje (CPK 225 straipsnio 1 punktas ir 6 punktas).

Aplinkybė, jog teismui nėra pateikti duomenys apie ginčo sklypo ribas, registro išrašai dėl ginčo žemės sklypų, ieškovo kreipimasis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, dėl geodezinių matavimų (ieškovo ar atsakovo) atitikimo tikrovei, nesudaro pagrindo ieškinio priėmimo stadijoje spręsti, jog byloje nėra pateikti faktiniai duomenys, patvirtinantys ieškovo nurodytas aplinkybes. Dėl teismo reikalaujamo pateikti žemės sklypo ieškovas procesiniame dokumente dėl ieškinio trūkumų šalinimo nurodė, kad prie ieškinio pateikė žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, kurioje yra žemės sklypas su nurodytomis tiksliomis ieškovo žemės sklypo koordinatėmis ir ribomis su atsakovo sklypu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ar pakanka faktinių duomenų (įrodymų), pagrindžiančių šalių nurodytas aplinkybes, ar jų nepakanka, turi būti įvertinta ir konstatuota išnagrinėjus bylą iš esmės. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostatomis, jog ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą. Reikalavimai ieškiniui negali būti aiškinami plečiamai tokiu būdu, kad jau pačiu ieškiniu ir jo priedais, būtų įrodomas pareikštų reikalavimų pagrįstumas. Taigi pirmosios instancijos teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutartyje nurodyti ieškinio trūkumais nelaikytini esminiais, trukdančiais bylos nagrinėjimui teisme.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas dėl ieškinio trūkumų šalinimo, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas